Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Enifas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teismui konstatavus, kad nebeliko subjekto – juridinio asmens, kurio interesais ieškovas reiškia netiesioginį ieškinį atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo atsiliepimo į atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą ir naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – 2018 m. sausio 31 d. jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „Enifas“ ir UAB „SportIN Grupė“, kopiją. Bylai esant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas 2024 m. balandžio 8 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, o 2024 m. balandžio 9 d. – prašymą prijungti prie bylos minėtos jungtinės veiklos sutarties (jos originalo) skenuotą versiją.

12. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar buvo objektyvi galimybė pateikti jį bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. sausio 31 d. jungtinė veiklos sutartis galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui (ieškovas ieškinyje dėl šios sutarties išdėstė faktines aplinkybes), taip pat į tai, kad ši sutartis neturi teisinės reikšmės atskirajam skundui pagal apibrėžtas apeliacijos ribas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, t. y. nei patvirtina, nei paneigia klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, šį naują įrodymą atsisako priimti (CPK 180, 314 straipsniai). Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad šį įrodymą į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovė, todėl dar kartą tapataus įrodymo prijungimas prie bylos apskritai būtų perteklinis.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nustatytam draudimui pasibaigus skundo padavimo terminui keisti (papildyti) skundą. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad įstatyme nėra numatyta galimybė šaliai pateikti atsiliepimą į kitos šalies atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 335 straipsnis), taip pat tai, kad ieškovo pateiktame procesiniame dokumente (laikant jį rašytiniais paaiškinimais) yra nurodomos naujos aplinkybės ir argumentai, kurie nebuvo dėstyti anksčiau ir kuriais iš esmės, pažeidžiant CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, yra papildomas atskirasis skundas, nutaria ieškovo 2024 m. balandžio 8 d. pateiktą procesinį dokumentą, įvardintą atsiliepimu į atsakovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, atsisakyti priimti.

Dėl pagrindo nutraukti civilinę bylą (ne)buvimo

16. Ieškovas J. J. – LUAB „Enifas“ kreditorius, 2023 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis), prašydamas priteisti LUAB „Enifas“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 700 000 Eur turtinę žalą, atsiradusią atsakovei prieš terminą nutraukus 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 222N01/97-13445, pakeistą 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57)-312.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 nusprendė pripažinti LUAB „Enifas“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas), padarė išvadą, kad, nelikus subjekto, kurio interesais pareikštas netiesioginis ieškinys, esant negalimam teisių perėmimui, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 8 dalis).

18. Ieškovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti civilinę bylą, teigdamas, kad LUAB „Enifas“ veikla nėra pasibaigusi ir ši bendrovė nėra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.

19. Juridinio asmens statusas įgyjamas nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis). Nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnis). CK 2.95 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu; juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Vienas iš juridinio asmens likvidavimo pagrindų – teismo sprendimas likviduoti bankrutavusį juridinį asmenį (CK 2.106 straipsnio 2 dalis).

20. Nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos juridinis asmuo praranda bankrutuojančio ir įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens statusą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 83 straipsnio 5 dalis). Pasibaigusio juridinio asmens statusas įgyjamas nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Nuo šio (pasibaigimo) momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius (praranda teisę savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme). Atitinkamai tolesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens negali būti inicijuojami, kreditorių teisės į teisminę gynybą išlieka iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-798/2024).

21. Išregistravus likviduotą dėl bankroto juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 priėmė sprendimą pripažinti LUAB „Enifas“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024 šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registro duomenimis LUAB „Enifas“ iš registro išregistruota 2024 m. kovo 18 d.

23. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (2024 m. kovo 4 d.) bei atskirojo skundo pateikimo (2024 m. kovo 12 d.) metu LUAB „Enifas“ faktiškai iš Juridinių asmenų registro išregistruota nebuvo. Visgi įvertinus tai, kad tuo metu jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas pripažinti LUAB „Enifas“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti šią bendrovę iš Juridinių asmenų registro, t. y. buvo teisinis pagrindas juridiniam asmeniui išregistruoti, taip pat tai, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu LUAB „Enifas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir kaip teisės subjektas nebeegzistuoja, spręstina, kad anksčiau minėta aplinkybė neturi įtakos galutiniam bylos rezultatui (procesiniam sprendimui nutraukti civilinę bylą), jo nekeičia bei nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Remiantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020).

25. CPK 293 straipsnio 8 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galiojančio JANĮ normos nenustato likviduotos dėl bankroto bendrovės teisių ir pareigų perėjimo kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-611/2021, 21 punktas; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022, 25 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-41-881/2024, 23 punktas).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, netiesioginio ieškinio instituto taikymo paskirtį ir tikslus, tai kad tokiu ieškiniu kreditorius pareiškia reikalavimą skolininko vardu ir teisinės pasekmės liečia visus kreditorius (pavyzdžiui, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, išregistravus LUAB „Enifas“ iš Juridinių asmenų registro ir nesant jos teisių perėmėjo, neliko subjekto, kurio interesais gali būti reiškiamas netiesioginis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl tolesnis ginčas neegzistuojančio subjekto interesais nėra galimas. Patenkinus ieškovo netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo pasibaigusiam juridiniam asmeniui, kurio interesais yra reiškiamas turtinio pobūdžio ieškinys, toks teismo sprendimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Tokiu atveju byla nutraukiama, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 293 straipsnio 8 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog civilinė byla, nelikus subjekto, kurio interesais ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį, nesant jo teisių perėmėjo, nutrauktina CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai (dėl nemokumo administratorės parengtos ataskaitos, jungtinės veiklos sutarties) yra susiję su ginčo esme ir neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui išspręsti, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.