Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-23736-1014/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2YT-23736-1014/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17868-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
Mažesniųjų brolių konventualių
Suinteresuotas asmuo
A. K.
Advokatai
Tadeuš Gudzinski, Daiva Dumčiuvienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23736-1014/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17868-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė,sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualių (pranciškonų) ordino vienuolyno atstovui advokatui Tadeuš Gudzinski,

suinteresuoto asmens A. K. advokatei Daivai Dumčiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja A. K., valstybės įmonė „Turto bankas“, atstovaujanti Lietuvos valstybę, notarai Augustas Rasimavičius, Dainora Jievaitytė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynas (toliau ir –Vienuolynas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio J. K. mirties 2004 m. kovo 29 d., pradėdama faktiškai jį valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. B. priėmė A. B. palikimą pagal jos 2016 m. spalio 6 d. sudarytą testamentą, jam Vilniaus m. 26-ojo notarų biuras išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Nurodė, kad Gyventojų registro duomenimis, A. B. nuo 1984 m. birželio 14 d. turėjo įregistruotą santuoką su J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir mirusiu (duomenys neskelbtini), duomenų apie A. B. kitas santuokas nėra. Teigė, kad A. B. ir J. K. santuokos metu, t. y. 1992 m. gruodžio 2 d., buvo privatizuotas vieno 32,60 kv. m. bendro ploto kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adreso pavadinimas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas). Pažymėjo, kad A. B. sutuoktinis iš ankstesnės santuokos turėjo vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., tačiau ji dėl palikimo priėmimo po A. B. sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, vadinasi, savo dalies palikimo ji atsisakė, tuo tarpu J. K. sutuoktinė A. B. liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame Bute, faktiškai pradėdama palikimą valdyti – palikimą sudaro ½ idealioji Buto dalis. Pareiškėjo įsitikinimu, kadangi jis priėmė visą A. B. palikimą, juridinis faktas nustatytinas Vienuolynui, konstatuojant faktą, kad A. B. po savo sutuoktinio J. K. mirties priėmė savo sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškimą (el. b. l. 59–61) su pareikštu pareiškimu nesutiko, teigdama, kad pareiškėjas nurodo netikslias faktines aplinkybes, susijusias su J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimu. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus miesto 5-tąjį notarų biurą, todėl, priešingai nei nurodo pareiškėjas, ji yra laikoma priėmusia palikimą – ji, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė palikimą pagal testamentą, tačiau J. K. testamente nebuvo nurodytas Butas, todėl šis turtas į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas. Suinteresuoto asmens A. K. įsitikinimu, ji pareiškimu dėl palikimo priėmimo paveldėjo ne tik jai J. K. testamentu paliktą turtą, bet ir įgijo teisę perimti palikėjo turtą, kuris liko nepaskirtas testamentu, todėl turi būti padalijamas tarp įpėdinių vadovaujantis CK nuostatomis. Pažymėjo, kad pasibaigus šios bylos nagrinėjimui, ketina kreiptis į notarą su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą paveldimai buto daliai. Suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškėjo pozicija, kad A. B. po J. K. mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti nesutinka, suinteresuoto asmens A. K. įsitikinimu, A. B., būdama Buto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, veikė kaip bendraturtė, o ne kaip įpėdinė, jos statusas turto (Buto) atžvilgiu nepakito po J. K. mirties, kadangi ji nesiėmė aktyvių veiksmų palikimo priėmimui, tuo tarpu mokėti su Buto išlaikymu susijusius mokesčius (komunalinius mokesčius, mokesčius už vandens, šildymo tiekimą ir kt.) yra buto savininko pareiga, tokią pareigą tinkamai rūpintis turtu A. B. turėjo nuo 1992 m. gruodžio 2 d., todėl pareiškėjo pateiktos sutartys dėl fiksuoto telefono ryšio, elektros bei vandens tiekimo, suinteresuoto asmens A. K. vertinimu, nerodo įpėdinio valios naudotis turtu, kaip savo nuosavybe, o po J. K. mirties sudarytos paslaugų tiekimo sutartys buvo skirtos patenkinti šiame Bute gyvenusios A. B. asmeninius poreikius, pareiškimas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti Lietuvos valstybę, (el. b. l. 45–47) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei, teigė, kad jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad A. B. priėmė J. K. palikimą pradedama jį faktiškai valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo notaras Augustas Rasimavičius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra

Suinteresuotas asmuo notarė Dainora Jievaitytė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai, ji į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškime išdėstytą pareiškėjo poziciją, papildomai paaiškino, kad paskutinė palikėjo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ginčo Bute jis registruotas nebuvo, todėl pagal tuo metu galiojantį privatizavimo įstatymą negalėjo įsigyti Buto, Butas buvo privatizuotas A. B. asmeninėmis lėšomis, jai dirbant (duomenys neskelbtini), ji yra Buto savininkė, formalus santuokos buvimas rodo, kad tai yra sutuoktinių nuosavybė, tačiau jis gyveno kitu adresu, kokie santykiai iš tikrųjų buvo nežinoma; A. B. dengė išlaidas, susijusias su Butu, tvarkė ir prižiūrėjo Butą, už Butą įsiskolinimų nėra, manė, kad butas yra jos, su niekuo nedalinamas; skaitliukas nėra daiktas, reikalingas asmeniniams poreikiams, jis reikalingas Butui; A. K. pareiškimo dėl palikimo padavimo esmės nekeičia; po A. B. mirties Bute niekas negyveno, Butą valdo pareiškėjas, duomenų apie skolas nėra.

Atsiliepimas

Teismo pasėdžio metu suinteresuoto asmens A. K. atstovė palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją, papildomai pažymėdama, kad santuoka įvyko, kai abiems sutuoktiniams buvo 77 metai, abu sutuoktiniai gan vėlai sudarė testamentus, abu nesiekė palikti turto vienas kitam, todėl A. B. ir nesikreipė į notarą, toliau gyveno Bute; J. K. kurį laiką gyveno Šaltinių g., po to persikėlė Butą, vėliau, į gyvenimo pabaigą, persikėlė atgal pas dukrą A. K., nes ji jį slaugė; testamentas nebuvo išsamus, tokia praktika buvo testamento sudarymo metu, todėl neaptartas testamente turtas paveldimas pagal įstatymą; Butas yra jungtinė nuosavybė, A. K. yra įstatyminė įpėdinė; neginčija, kad A. B. po sutuoktinio mirties gyveno Bute; įrodymų, kad Butas buvo įsigytas A. B. asmeninėmis lėšomis, nėra; kiek žino, kito J. K. turto nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus m. 15-ame notaro biure 2016 m. spalio 6 d. A. B. sudarė testamentą, kuriame nurodyta, jog ji visą jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir neturtines teises paliko pareiškėjui Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynui, taip pat panaikino savo 2006 m. liepos 17 d. Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės Reginos Rasimavičienės atstovo Augusto Rasimavičiaus patvirtintą testamentą (el. b. l. 24–25).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad A. B. 1984 m. birželio 14 d. sudarė santuoką su J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16), duomenų apie A. B. kitas santuokas nėra (el. b. l. 10, 12, 16). Nustatyta, kad santuokos metu, t. y. 1992 m. gruodžio 2 d., A. B. sudarė vieno 32,60 kv. m. bendro ploto kambario buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adreso pavadinimas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo sutartį (el. b. l. 4, 15); (duomenys neskelbtini) A. B. mirė, jos palikimą pagal testamentą priėmė pareiškėjas, kuriam 2019 m. vasario 12 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuras pagal pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno 2019 m. vasario 12 d. pareiškimą išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą (el. b. l. 18, 27–29).

Pareiškėjas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynas teigia, kad A. B. mirusiojo J. K. palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis jam turi juridinę reikšmę. Pagal CK nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, taip pat pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad kitu būdu gauti įrodymų, liudijančių, kad A. B. priėmė J. K. palikimą faktiniu valdymu, jis neturi galimybių, pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.). Teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno nagrinėti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad mirusioji A. B. palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti, priėmė po savo sutuoktinio J. K. mirties, konstatavęs, kad pareiškimas teikiamas pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 str. 1 d. įtvirtina bendrą nuostatą, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 str. 2 d., galiojusią J. K. mirties momentu, atsiradęs palikimas galėjo būti priimtas trim būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.3 str. 1 d.).

Teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad bylai aktualiu laikotarpiu būtų kreiptasi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo (CPK 179 str. 3 d.). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad A. K., gim., (duomenys neskelbtini), yra J. K. duktė (el. b. l. 12), kad 1998 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus m. 9-ame notaro biure J. K. sudarė testamentą, kuriame nurodyta, jog jis jam priklausantį sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai A. K. (el. b. l. 63), o J. K. (duomenys neskelbtini) mirus (el. b. l. 16), A. K. Vilniaus miesto 5-ajam notarų biurui (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą apie jos tėvo J. K. palikimo priėmimą (el. b. l. 62), kurio pagrindu palikimą priėmė (el. b. l. 65, 116).

Teismas pažymi, kad įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjas Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolynas teigia, kad A. B. mirusiojo J. K. palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmais, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Vienuolynas palikimo priėmimą faktiniu valdymu iš esmės grindžia tuo, kad A. B. iš karto po sutuoktinio mirties faktiškai liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini) jos tolimesniu naudojimusi šiuo butu ir jame esančiu kilnojamuoju turtu, aplinkybėmis, kad įsiskolinimo už butą palikimo atsiradimo dieną nebuvo, nes A. B. mokėjo mokesčius už butą, o ir vėliau rūpinosi šiuo turtu kaip savo, nes būtent ji sudarė sandorį dėl fiksuoto telefono ryšio tiekimo, nes būtent A. B. pasirašė 2007-02-12 karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktą, 2012-10-25 atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją, sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktą,– visa tai, Vienuolyno nuomone, įrodo, kad A. B. pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo iš karto po sutuoktinio mirties ir toliau elgėsi su šiuo turtu kaip su savu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuoto asmens A. K. atstovė neginčijo, kad A. B. po sutuoktinio mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad J. K. į gyvenimo pabaigą faktiškai gyveno pas dukrą A. K., bute (duomenys neskelbtini), kur buvo slaugomas. Teismui pasiūlius teikti papildomus įrodymus į bylą dėl palikėjo palikimo masės, 2019 m. spalio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nei butas (duomenys neskelbtini), nei joks kitas nekilnojamasis turtas J. K. vardu nėra ir niekada nebuvo privatizuotas.

Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta, kad A. B. butu esančiu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi tiek iki sutuoktinio J. K. mirties, tiek ir iš karto po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. B. gyvenimas palikimą sudarančiame 32,60 kv. m. bendro ploto vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai įpėdinei tai buvo vienintelė gyvenamoji vieta, kai iki palikimo atsiradimo ten su palikėju kartu kurį laiką gyventa, kai kiti įpėdiniai (palikėjo dukra) patys ten neapsigyveno, nes turi kitą gyvenamąją vietą, bei ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam ir valdančiam įpėdiniui, yra reikšmingos sprendžiant, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog prie buto išlaikymo ar jo tvarkymo būtų prisidėjusi ir palikėjo dukra, taigi faktinis palikimo valdymas, teismo vertinimu, šiuo atveju pasireiškė tolesniu A. B. gyvenimu minėtame bute po palikėjo mirties, buto priežiūra, prievolių, susijusių su butu, vykdymu (pvz., mokesčių mokėjimu už visą butą, o ne jo dalį). Teismo vertinimu, A. B. suvokė save paveldėto turto savininke ir atitinkamai elgėsi, tokią išvadą teismas daro, įvertinęs A. B. faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą ir, be kita ko, jo tęstinumą, – bylos duomenimis, dėl buto priežiūros rūpintasi, sudarant atitinkamus sandorius ir tą darė būtent A. B. net ir praėjus ilgam laikui po savo sutuoktinio mirties.

Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareigas, kurias kelia nuosavybės teisė į mirusiojo turtą, vykdymą, prisiimtų ir suinteresuotas asmuo A. K.. Akivaizdu, kad būtent A. B. iš karto po sutuoktinio mirties sprendė tiek viso buto naudojimo, tiek jo priežiūros klausimus, mokėjo mokesčius už visą butą, o ne jo dalį. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens A. K. atstovės paaiškinimai apie tai, kad santuoka įvyko, kai abu sutuoktiniai buvo garbaus amžiaus, kad abu sutuoktiniai gan vėlai sudarė testamentus, todėl nesiekė palikti turto vienas kitam, nėra pakankami paneigti A. B. per 3 mėnesius nuo sutuoktinio J. K. mirties faktiškai atliktus aktyvius veiksmus, liudijančius siekį valdyti palikimą kaip savo. Aukščiau įvardyti A. B. veiksmai liudija ne vien tik jos faktinį naudojimąsi butu, o rūpinimąsi juo kaip jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, perėjusiu jai po sutuoktinio mirties. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po J. K. mirties mirties (duomenys neskelbtini) A. B. priėmė sutuoktinio palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tenkina Vienuolyno pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. B. priėmė J. K. palikimą, o ne konkretų turtą – butą ar jo dalį (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno ( j. a. k. 192060452) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). mirties jo palikimą priėmė jo sutuoktinė A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)), pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė