Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. G. ir M. G., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl skolos priteisimo, sutarties nutraukimo bei iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad būstas tvarkingas, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, ugdyti ir ilsėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

14. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

15. Nagrinėjamoje byloje apeliantė R. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. spalio 11 d. pinigų perlaidų ieškovei 100,00 Eur bei 200,00 Eur sumai kopijas, 2019 m. lapkričio 4 d. pinigų perlaidos ieškovei 800,00 Eur sumai kopiją, 2019 m rugpjūčio 30 d. prašymo ieškovei perskaičiuoti nuomos mokestį ir sudaryti taikos sutartį kopiją. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo prie nagrinėjamos bylos prijungti apeliantės pateikto 2019 m rugpjūčio 30 d. prašymo ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kopijos, kadangi nurodytas dokumentas neabejotinai galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad būtinybė pateikti šį dokumentą iškilo apeliaciniame procese. Prašymas sudaryti taikos sutartį, perskaičiuoti nuomos mokestį bet kuriuo atveju nekeistų apeliantės ir atsakovo veiksmų vertinimo teisėtumo prasme. Kita vertus, pinigų perlaidų kopijos prijungtinos prie bylos, kadangi rodo apeliantės R. G. įsipareigojimų vykdymą, o tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime itin išsamiai ir detaliai išanalizavo ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės R. G. 2015 m. balandžio 20 d. sudarytos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo aplinkybes, sutarties sąlygas, buto perdavimo nuomininkei (apeliantei R. G.) faktą, sutarties įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kaip ir nėra ginčo dėl bute gyvenančių asmenų, t. y. R. G. ir M. G. bei jų nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G.. Pažymėtina, kad apeliantė neginčija ir to, kad metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (forma FR0001) už 2017 m. atsakovė užpildė tik 2019 m. sausio 17 d., taip pat teismo sprendimo dalyje dėl 1181,30 Eur skolos, 105,73 Eur delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Kita vertus, apeliantė nesutinka su jos padarytų pažeidimų teisinėmis pasekmėmis, t. y. su socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimu ir atsakovų bei jų nepilnamečių vaikų iškeldinimu su jiems priklausančiu turtu iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.

17. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalis 4 punktas numato, kad Socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka. Pagal aptariamos straipsnio dalies 5 punktą socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama ir kitais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais. Tuo tarpu CK 6.611 straipsnio numato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

18. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad kaip ir nurodo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, šiuo atveju egzistuoja net du įstatymų leidėjo įtvirtinti pagrindai, sudarantys pagrindą nutraukti 2015 m. balandžio 20 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp šalių.

19. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl asmenų iškeldinimo iš socialinio būsto pažymima, jog sprendžiant ši klausimą būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011 etc.).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).

21. Vertindamas R. G. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos užpildymas už 2017 metus tik 2019 m. sausio 17 d. (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikta tik kovo mėnesį), po to, kai ieškovė net tris kartus apeliantei siuntė raginimus tai padaryti (iš kurių paskutinis raginimas 2018 m. rugsėjį), išaiškindama deklaracijos nepateikimo teisines pasekmes, t. y. deklaracijos ieškovei pateikimas praėjus net beveik metams po termino jas pateikti pabaigos, net šešiems mėnesiams po paskutinio raginimo negali būti laikomas tinkamu, sąžiningu, savalaikiu pareigų vykdymu, apdairiu rūpinimusi savo, o tuo pačiu ir savo nepilnamečių vaikų teisėmis. Pažymėtina, kad atsakovė apskritai nenurodė ir byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie priežasčių, sutrukdžiusių įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą objektyvumą ir svarbą, o apeliantė R. G. pati be kita ko nurodo, kad nedirbo iki 2019 m. vasario 15 d. (tai rodo, kad negalima spręsti ir apie apeliantės itin didelį užimtumą vykdant įsipareigojimus darbdaviui ar kitas panašias aplinkybes).

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, sutarties nutraukimo bei iškeldinimo pagrindas šiuo atveju yra ne vien „formalus“ metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimo termino praleidimas, kaip kad nurodo apeliantė R. G.. Įstatymų leidėjas pats savo valia, kuri negali būti kvestionuojama nei teismo, nei dalyvaujančiu konkrečioje byloje asmenų, tiesiogiai ir vienareikšmiškai nustatė, kad savalaikis deklaracijos nepateikimas sudaro pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, t. y. nurodytą priežastį įstatymų leidėjas laiko svarbia ir pakankama, sprendžiant dėl socialinio būsto nuomos teisinių santykių pasibaigimo. Tai reiškia, kad aptariamas socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo pagrindas negali būti kvestionuojamas, net jeigu apeliantė subjektyviai ir laiko šią priežastį mažareikšme, nesvarbia ar visiškai nereikšminga. Lygiai taip pat vertintinas ir antrasis nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, nustatytas CK 6.611 straipsnyje.

23. Apeliantės pateiktos 2019 m. spalio 11 d. pinigų perlaidų ieškovei 100,00 Eur bei 200,00 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 4 d. pinigų perlaidos 800,00 Eur sumai kopijos patvirtina, kad po teismo sprendimo priėmimo R. G. sumokėjo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ didelę dalį teismo sprendimu priteistos sumos, iš viso - 1 100,00 Eur (sprendimu priteista 1 181,30 Eur skolos, 105,73 Eur delspinigių bei procesinės palūkanos). Vis dėlto, nurodyta aplinkybė viena vertus, rodo apeliantės sutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, kita vertus, sudaro tik pagrindą neišduoti vykdomojo rašto dėl viso įsiskolinimo išieškojimo ir nepradėti vykdymo veiksmų apeliantės atžvilgiu, bet neleidžia spręsti dėl teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo jo priėmimo metu, tų aplinkybių, kurios egzistavo teismui priimant sprendimą, kontekste.

24. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovai visiškai nesirūpino teisės į būstą išsaugojimu, nebendradarbiavo su SĮ „Vilniaus miesto būstas“, neieškojo susidariusių problemų sprendimo būdų nei laiku pateikiant deklaraciją, nei mokant komunalinius ir nuomos mokesčius. Atsakovai ir toliau nedėjo jokių pastangų net ir po ieškovės raginimų pateikti deklaracijas, skolą ieškovei apskritai ilgą laiką neigė. Svarbu tai, kad atsakovai ir ankstesniais laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nemokėjo nuomos mokesčio už socialinio būsto nuomą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo solidariai iš atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-47202-809/2017, o teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė patvirtinti ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir atsakovės R. G., 2017 m. lapkričio 28 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią R. G. pripažino, kad yra skolinga SĮ „Vilniaus miesto būstas“ už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą 1297,57 Eur bei įsipareigojo šią skolą apmokėti. Nutartimi taip pat nutarta panaikinti 2017 m. lapkričio 30 d. teismo sprendimą už akių dėl skolos priteisimo ir bylą nutraukti. Tai rodo, kad atsakovų veiksmai nėra vienkartiniai, pasikartojo dar kartą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės sudarytos nuomininkų atsiskaitymo ataskaitos apyvartos už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. matyti, kad atsakovai visiškai nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2017 m. lapkričio 30 d. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad atsakovas dirba „sezoninius darbus“, o atsakovė kurį laiką neturėjo darbo, nesant jokių duomenų apie atsakovų pastangas tokį darbą susirasti, negalėjimą dirbti, gauti stabilias pakankamas pajamas, nesudaro pagrindo spręsti, kad nuomos mokesčio nemokėjimas tokį ilgą laiko tarpą, iš esmės iš karto po teismo nutarties patvirtinti ankstesnę šalių sudarytą taikos sutartį priėmimo, yra pateisinamas ar sąžiningas elgesys.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu būtų pateisinamas pavėluotas (vėluojant metus ir daugiau) nuomos mokesčio mokėjimas, o taip pat ir pavėluotas deklaracijų, kurių pagrindu apskritai yra sprendžiama, ar asmuo pagal įstatymą turi teisę į socialinį būstą, pateikimas, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų nuomininkų, tinkamai ir laiku vykdančių sutartis prievoles, atžvilgiu, taip pat eilėje socialinio būsto laukiančių asmenų teisėti lūkesčiai etc.

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nuomos mokesčio nuolatinio nemokėjimo, kaip pagrindo nutraukti sutartį yra nurodęs, jog CK 6.611 straipsnyje pateikta „nuolat“ samprata, kuri reiškia, kad nuompinigių ar komunalinių mokesčių nemokėjimas turi trukti ne mažiau kaip tris mėnesius. Kartu įstatymų leidėjas sutarties šalims nustatė galimybę susitarti dėl ilgesnio termino. Nustatęs pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 straipsnis, 6.39 – 6.40 straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

27. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką pasisakytina, kad nuolatiniai ir ilgalaikiai sutarties pažeidimai, nuompinigių mokėjimas tik po pradėtų teisminių procesų, įsiskolinimo neigimas, nuolatinis raginimų ignoravimas, deklaracijos nepateikimas laiku yra reikšmingi pažeidimai, sudarantys pagrindą nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovų šeimą iš socialinio būsto. Šiuo atveju taip pat svarbu, kad iš bylos duomenų matyti, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vykdant nuomos sutartį dėjo reikšmingas pastangas siekiant išsaugoti nuomos teisinių santykių tęstinumą, t. y. darė nuolaidas išdėstant įsiskolinimų mokėjimą (jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-47202-809/2017), ne kartą ragino pateikti deklaracijas ir pan. Tuo tarpu teismui pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodoma, kad abu atsakovai dirba, gauna darbo užmokestį (atsakovė apie 700,00 Eur, atsakovas apie 500,00 – 600,00 Eur), taip pat gaunama 100,00 Eur išmoka vaikams, taigi šios pajamos yra pakankamos būstui išsinuomoti ir vaikų D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), teisei į būstą užtikrinti. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai turi realias galimybes nepilnaverčiams vaikams būstą suteikti.

28. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus bei jų vaikus iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

30. Kartu teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą R. G. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės R. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.