Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-154-1053/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-02-11
Bylos Nr.: 1A-154-1053/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45078-2024-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnė Gailiūnienė, Mindaugas Povilanskas, Valerij Lauš

Kategorijos

1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-1053/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45078-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.4.6.4.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Mindaugo Povilansko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo B. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato ir laiduotoja paskiriant N. V.. B. B. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d. B. B. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. B. B. 2024 m. lapkričio 17 d. apie 07.05 val., Gelvonų g. 39, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais B. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu B. B. prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą iki 1 (vienerių) metų arba iki 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių bei sumažinti iš jo išieškotiną automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, jos mokėjimą išdėstant maksimaliam laikotarpiui.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su baudžiamojo poveikio priemone 2 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, mano, kad teismas nebuvo visiškai objektyvus ir šioje dalyje skyrė per griežtą ir neproporcingą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas tinkamai neįvertino, kad B. B. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nepadarė žalos jokiam trečiajam asmeniui, be to, nėra padaręs ir panašaus pobūdžio nusižengimų, nebuvo įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ar narkotikų žalos. B. B. teigimu, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad jis turi padėti mamai slaugyti močiutę, kuri pripažinta asmeniu su negalia, nes daugiau nėra kam to padaryti, be to, jis planuoja kraustytis gyventi už miesto ir turėti kūdikį, todėl draudimas 2 metus vairuoti kelių transporto priemones neproporcingai riboja jo teises. Apelianto manymu, egzistuoja visos sąlygos sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki minimalaus 1 metų arba 1 metų ir 6 mėnesių termino.

2.2. Apeliantas skunde remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika administracinių nusižengimų bylose nurodo, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės už teisės pažeidimus turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimams, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei neturi varžyti asmenų labiau nei reikia tiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

2.3. Apeliaciniame skunde B. B. taip pat teigia, kad automobilis, kurį jis vairavo, nuosavybės teise priklauso ne jam, o L. L. UAB. Nepriklausomo turto vertintojo kelių transporto priemonės ataskaitoje nustatyta, kad automobilio vertė yra 20 220 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtai dvidešimt eurų). Apeliantas prašo paskyrus jam BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, priteisti iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, kuri turėtų būti mažesnė nei pirmosios instancijos teismo priteista 10 000 Eur suma. 10 000 Eur suma jam yra nepakeliama, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turi turtinių įsipareigojimų, susijusių su būsto ir automobilio paskolų sutartimis. Be to, kaip nurodo B. B., jis yra jaunas žmogus, planuoja sudaryti santuoką, turėti kūdikį, todėl išlaidų ateityje tik daugės.

2.4. Apeliantas skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktika baudžiamosiose bylose ir nurodo, kad teismas, atleidęs B. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimą, pirmiausia turėjo įvertinti jų suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Be kita ko, pasak apelianto, turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo taikymas turėjo būti labiau individualizuotas, atitikti šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, būti proporcingas baudžiamosios atsakomybės prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Katkevičius (toliau – prokuroras) prašo B. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

3.1. Prokuroro teigimu, nors apeliaciniame skunde prašoma švelnesnių baudžiamojo poveikio priemonių sąlygų, expressis verbis (tiesiogiai ir (ar) aiškiais žodžiais) nenurodomas joks konkretus BK straipsnis, kuris būtų pritaikytas netinkamai, todėl šiuo atveju negali būti sutrumpintas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas bei sumažinta išieškotina konfiskuotino automobilio vertės dalies suma.

3.2. Prokuroras pažymi, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metu, todėl nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas uždraudimą 2 metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad B. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė pavojingai vairuodamas, važiuodamas per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, o jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas – ilgesnis nei minimalus, bet trumpesnis nei numastyto galimo šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis.

Atsiliepimas

3.3. Prokuroro atsiliepime į B. B. apeliacinį skundą taip pat nurodoma, kad teismas, įvertinęs B. B. asmenybę, jo materialinę padėtį, šeiminę padėtį, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio – vertę, paskyrė tik dalies turto, kurio vidutinė rinkos vertė yra 20 220 Eur su PVM, vertės – 10 000 Eur – konfiskavimą.

3.4. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar iki įvykio (iki to momento, kai policijos pareigūnai sustabdė B. B.), kai B. B. sėdo prie vairo būdamas neblaivus, jis žinojo, kiek ir kokių finansinių įsipareigojimų turi, kad planuoja vestuves, turės kūdikį ir ruošis kraustytis gyventi už miesto, kad transporto priemonė bus būtina, be kita ko, žinojo, kad negalima vairuoti būnant neblaiviam, tačiau sąmoningai leido tokioms aplinkybėms susiklostyti. Pats B. B. nurodė, jog jis nesijautė taip blogai, kad nesuvoktų, kas vyksta, todėl vertintina, kad toks poelgis yra neapdairus ir neatsakingas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad B. B. sužadėtinė negali vairuoti transporto priemonės tol, kol sueis B. B. paskirtas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Byloje taip pat nepateikti ir duomenys, kurių pagrindu būtų galima įvertinti šeimos finansinę padėtį ir svarstyti dėl išieškotinos konfiskuotino turto vertės dalies sumos sumažinimo. Be kita ko, B. B. neužkertamas kelias šią sumą, vykdant nuosprendį, sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

B. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad B. B. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei teismo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neginčija, nesutinka tik su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu ir išieškotinos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nagrinėjamu atveju B. B. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 (dvejų) metų laikotarpiui, taip pat iš B. B. nuspręsta valstybės naudai išieškoti automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas dėl automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 10 000 Eur – išieškojimo valstybės naudai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendis keistinas priimant naują nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

6. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pilnamečiam asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). Iš BK 67 straipsnio normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011, 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2022).

8. Atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių ryšį su skiriama bausme, aktualus yra ir teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šis išaiškinimas analogiškai taikytinas ir vertinant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino

9. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016, 2016 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-942/2016, 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baudimas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę 2 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes bei nebuvo visiškai objektyvus, neįvertino, kad B. B. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nepadarė žalos jokiam trečiajam asmeniui, be to, nėra padaręs ir panašaus pobūdžio nusižengimų, nebuvo įrašytas į įskaitą dėl alkoholio ar narkotikų žalos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo teiginiu nesutinka.

11. Skundžiamu nuosprendžiu atleidus B. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą visos minėtos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ir apeliantas šiuo klausimu apeliaciniame skunde jokių reikalavimų nekelia. Kita vertus, remiantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismui nėra privaloma skiriant baudžiamojo poveikio priemonę pakartotinai nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir aplinkybes bei nebuvo visiškai objektyvus.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad B. B. teisė vairuoti kelių transporto priemonę yra būtina, nes jis turi padėti mamai slaugyti močiutę, kuri pripažinta asmeniu su negalia, o daugiau nėra kam to padaryti, be to, jis planuoja kraustytis gyventi už miesto ir turėti kūdikį. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Priešingai nei mano apeliantas, nei B. B. asmenybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) pan. patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, paneigiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, teigiamai apibūdinančios B. B. asmenybę (dirba, padeda mamai slaugyti močiutę, administracine tvarka nebaustas už nusižengimus, susijusius su vairavimu būnant neblaiviam, prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, neteistas) nėra pakankamos, išskirtinės ir nepaneigia specialiosios teisės atėmimo būtinumo. Pažymėtina, kad duomenų, patvirtinančių B. B. planus ateityje kraustytis gyventi už miesto ar turėti kūdikį byloje nepateikta, tokios išvados negalima daryti ir iš kitų byloje surinktų duomenų. Vien tik ateities svajonės, vizijos ar planai, byloje nesant apie juos jokių duomenų, teismo negali būti objektyviai įvertinami, todėl negali tapti pagrindu ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Be kita ko, aptariami B. B. ateities planai galėjo atsirasti dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tokiu atveju jis būtų galėjęs įvertinti, kad nusikalstamos veikos padarymas gali itin apsunkinti ateities planų realizavimą. Akcentuotina ir tai, kad B. B. interesai negali būti suabsoliutinami, iškeliami aukščiau visuomenės interesų. Kolegijos vertinimu, paskirta baudžiamoji poveikio priemonė nepagrįstai nesuvaržys ir neapsunkins jo galimybės nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur B. B. padeda mamai slaugyti močiutę, kraustytis gyventi už miesto ar turėti kūdikį. Pritartina atsiliepime į B. B. apeliacinį skundą išreikštai prokuroro pozicijai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad asmuo, su kuriuo B. B. planuoja sudaryti santuoką, negali vairuoti transporto priemonės tol, kol sueis B. B. paskirtas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, be to, B. B. nėra užkertamas kelias naudotis viešojo transporto ar kitomis pavėžėjimo paslaugomis.

13. B. B. buvo nustatyta 2,14 promilės alkoholio kraujyje koncentracija, kuriai esant jis vairavo automobilį. Šis dydis ženkliai viršija 1,51 promilės ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. B. B. praeityje yra 4 kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais (t. 1, b. l. 41–44). Nusižengimų, susijusių su vairavimu būnant neblaiviam, B. B. nėra padaręs, tačiau visi padaryti pažeidimai yra susiję su leistino greičio viršijimu ir savo pobūdžiu yra vieni iš pavojingiausių KET pažeidimų. Paminėtina ir tai, kad net ir darydamas nusikalstamą veiką, už kurios padarymą B. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės skundžiamu nuosprendžiu, jis taip pat padarė ir KET pažeidimą, nes įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, taigi, nors vairuodamas transporto priemonę B. B. eismo įvykio ir nesukėlė, jis sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir turtui.

14. B. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl jis išvengė teistumo, jam nebuvo paskirta bausmė. Kolegija pažymi, kad, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo prokuroras, B. B. baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas – skirta 2 metų laikotarpiui, kuris yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto termino vidurkis.

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas B. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą baudžiamojo poveikio priemonę, sutrumpinti jos terminą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimo

16. Apeliaciniame skunde B. B. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jo turi būti išieškoma automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 10 000 EUR, prašo ją sumažinti.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018, 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). O BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ne B. B., o L. L.UAB, šio automobilio valdytojas – B. S. LT UAB (t. 1, b. l. 31), todėl byloje nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Taigi, egzistuoja pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti iš B. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018, 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Pažymėtina, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), turto konfiskavimo (nekonfiskavimo), visos ar dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) klausimas sprendžiamas atsižvelgiant ne tik į padarytos veikos pavojingumą ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, bet ir į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

19. Nepriklausomo turto vertintojo kelių transporto priemonės ataskaitoje nustatyta, kad automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 20 220 Eur (dvidešimt tūkstančių du šimtai dvidešimt eurų) (t. 1, b. l. 123-158). Šia nepriklausomo turto vertintojo kelių transporto priemonės ataskaita rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tikrąją automobilio rinkos vertę. Apeliantas ataskaitos pagrįstumo neginčija. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis be sunkių pasekmių galėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą grindė įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, šeiminę padėtį, nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu ir konfiskuotino turto verte.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia sprendimą taikyti automobilio vertės dalies konfiskavimą, tačiau šis sprendimas nepakankamai individualizuotas ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau negu yra būtina. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo ir kad ši pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. birželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300, 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94, 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant konfiskuotino turto vertės dalies išieškojimą, kai išieškotina konfiskuotino turto vertės dalimi nustatyta 10 000 Eur suma, nepakankamai atsižvelgta į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. B. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą, taip pat teismų praktiką. Įvertinus byloje esančius duomenis apie B. B. finansinius įsipareigojimus ir pajamas, akivaizdu, kad nustatyto dydžio vertės dalies konfiskavimas turės didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant B. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, teismų praktika šiuo klausimu formuojama nuosekliai, o teismų priteisiamos išieškotinos konfiskuotino turto vertės dalies sumos yra mažesnės (3 000 Eur – 7 000 Eur) ir jų pakanka tam, kad būtų pasiekti šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019, 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-935/2023, 2023 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-365/2023, 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-817/2023 ir kt.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš B. B. išieškotina konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti suma mažintina iki 5 055 Eur (25 procentai automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės), nes to, įvertinus pirmiau aptartų šios bylos aplinkybių visumą, pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

21. B. B. apeliaciniame skunde taip pat prašo išdėstyti išieškotinos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios sumos mokėjimą maksimaliam terminui. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo termino. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. B. B. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančios pinigų sumos, jis galės kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje. Taigi, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir konfiskuotinos automobilio vertės sumokėjimą išdėstyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. B. nuspręsta išieškoti 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) kaip konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, pakeisti ir iš B. B. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 055 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušMindaugas Povilanskas