- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- 1-3842-1128/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45078-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- B. B.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
B. B. 2024 m. lapkričio 17 d. apie 07.05 val. Gelvonų g. 39, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais B. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis B. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Paryčiais pasiėmė „Bolt“ kompanijos automobilį, nes gyvena netoliese ir tikėjosi greičiau sugrįžti namo. Tuo metu neapgalvojo savo veiksmų pasekmių. Važiuojant Gelvonų gatve jį sustabdė pareigūnai, kuriems jis įpūtė vidutinį alkoholio girtumo laipsnį. Labai dėl to gailisi. Tą vakarą buvo draugo gimtadienyje, kur vartojo alkoholinius gėrimus, o alkoholio padauginimas nulėmė netinkamą sprendimą. Gimtadienis prasidėjo 21.00 val. vakare, o alkoholį jis vartojo visą naktį iki ryto. Nesijautė taip blogai, jog nesuvoktų, kas vyksta, todėl sėdo už vairo. Juto alkoholio poveikį, tačiau nemanė, kad alkotesteris parodys tokį didelį girtumo lygį. Automobilis priklauso įmonei „Bolt Drive“, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, teigė nepateisinantis savęs, pykstantis ant savęs ir jaučiantis, kad nuvylė tiek save, tiek šeimą. Automobilį paėmė Stanevičiaus gatvėje prie mokyklos, o nuo kavinės iki šios vietos važiavo autobusu. Jis teigė, kad autobuse prisnūdo ir išlipęs ne savo stotelėje nusprendė kelionę tęsti tokiu būdu. Automobiliu jis nuvažiavo iki 2 kilometrų. Jo pajamos į rankas sudaro 2 000 eurų. Jis nėra vedęs, tačiau turi sužadėtinę, su kuria planuoja kurti šeimą, įsigyti savo būstą ir gyventi Lietuvoje (b. l. 90-91).
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta N. V. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padedu (duomenys neskelbtini). Turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vadybos ir horeca diplomą. Santykiai su sūnumi labai artimi, jis labai brangus, nes jo tėtis žuvęs, kai jam buvo (duomenys neskelbtini). Su sūnumi bendrauja kasdien, o aplanko jis pagal galimybę, nes darbo dienomis dirba, o jeigu nuotoliniu būdu dirba, tada atvažiuoja. Jis jai labai padeda. Kalbasi kiekvieną dieną telefonu, žino, kaip jam sekasi darbe, namuose, dalinasi tiek džiaugsmais, tiek liūdesiu. Apie įvykį pranešė paskambinęs telefonu, kai tik grįžo į namus ir pasakė, kad jam labai gėda, padarė negerą dalyką. Ji prieštarauja alkoholio vartojimui, pati vairuoja ir apie tai visą laiką kalba. Nesupranta tų žmonių, kurie sėdasi už vairo išgėrę, jis žinojo jos tokią poziciją, jam tai buvo sunku pripažinti, gailėjosi nuo pat pirmos sekundės ir turėjo rimtą pokalbį su juo. Išsakė jam, ką galvoja ir jam tai buvo nemalonu. Dėl alkoholio sūnus neturi problemų, bet kalbasi apie tai, kai žiūri televizorių ir būna sulaiko girtus asmenis už vairo. Sūnus jos labai klauso ir kiekvieną kartą kai turi klausimų ir reikia jam priimti sprendimą, jis jai skambina ir jos atsiklausia, ji visada jam pataria, pasidalina savo gyvenimiška patirtimi. Tai, ką jis padarė, žino, kad jam tikrai didelė gėda, tai jam didelė gyvenimo pamoka. Jie kalbasi daug ir tikrai juo pasitiki, jis yra nuoširdus žmogus (b. l. 179).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjai ir jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-11-17 apie 07 val. 05 min., adresu Gelvonų g. 39, Vilnius, B. B., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi Q2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais B. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1).?
Automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi viešojo transporto sustojimo stotelėje (Gelvonų st.) Gelvonų g. ties 39 namu. Automobilis yra pilkos spalvos, penkių durų, apklijuotas BOLT DRIVE firmos logotipais. Automobilis turi kelis nedidelius kėbulo defektus, kurie yra pažymėti. Automobilio salono gale yra matoma vaikiška kėdutė, salono priekyje jokių daiktų nėra. Automobilio bagažinėje, transporto priemonei skirti priežiūros daiktai. Teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Nusikalstamos veikos objektų neaptikta (b. l. 22-28).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Justo Čeponio 2024-11-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-11-17 apie 07 val. 05 min. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu A. D., Paberžės-Gelvonų g. sankryžoje pastebėjo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įvažiavo į sankryžą, esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui ir ją pravažiavo. Minėtas automobilis buvo sustabdytas ties Gelvonų g. 39 namu. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo ir už vairo sėdėjo B. B., automobilyje buvo vienas, buvo supažindintas su pažeidimu, asmuo su juo sutiko. Toliau bendraujant su vairuotoju, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Asmuo teigė, kad vartojo alkoholį prieš 40 min., gėrė alų. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0145, pirmuoju pūtimu 07 val. 13 min. nustatytas 2,14 prom. neblaivumas, antruoju 07 val. 30 min. nustatytas 2,21 prom. neblaivumas. Vairuotojas – B. B. (b. l. 10).
2024-11-17 07.13 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ B. B. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas. 2024-11-17 07.30 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ B. B. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 36-37).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad B. B. 2024-11-17 07.10 val. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ 07.13 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, 07.30 val. – 2,21 promilių neblaivumas (b. l. 35).
B. B. įtariamojo apklausos metu parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta. Psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje, narkologinėje įskaitoje neregistruotas. 2024-11-16 vakare buvo gimtadienyje restorane kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šventė iki ryto, buvo neblaivus, nes visą naktį gėrė alkoholinius kokteilius. 2024-11-17 apie 6.00 val. išėjo iš kavinės, „Vinco Kudirkos“ autobusų stotelėje įsėdo į 53-ią autobusą, prisnūdo ir pravažiavo savo stotelę. Pravažiavo kokias tris ar keturias stoteles toliau negu, kad turėjo išlipti. Išlipo S. S. gatvėje esančioje stotelėje „Pamiškė“ ir sugalvojo, kad grįš namo adresu (duomenys neskelbtini), su „Bolt Drive“ automobiliu. Į automobilį „Audi Q2“, valstybinio numerio neprisimena, įsėdo S. Stanevičiaus gatvėje. Važiavo S. Stanevičiaus gatve, turėjo sukti į Fabijoniškių gatvę, bet ją pravažiavo, todėl apsisuko kieme ir norėjo tęsti kelionę Gelvonų gatve link Fabijoniškių gatvės. Gelvonų gatvės sankryžą pravažiavo, kaip jam atrodė, mirksint geltonam šviesoforo signalui. Paberžės gatvėje prie sankryžos stovėjo policijos automobilis ir jį pareigūnai nedelsiant sustabdė. Sustojo „Gelvonų“ autobusų stotelėje. Pareigūnams patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatyta, kad vairuoja minėtą automobilį neblaivus. Buvo labai pavargęs, ieškojo greičiausio būdo pasiekti namus ir nepagalvojo apie padarinius. Dėl to labai gailisi (b. l. 58-59).?
Liudytojas A. D. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2024-11-17 06 val. 00 min. pradėjo darbo pamainą kartu su Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu J. Č., tarnybiniu automobiliu Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto numeris: (duomenys neskelbtini). Apie 07 val. 05 min. važiuodami Paberžės gatve sustojo šalia sankryžos Paberžės g. - Gelvonų g., nes sankryžoje degė draudžiamas šviesoforo signalas. Stovėdami prie šviesoforo pastebėjo Gelvonų gatve, didėjančia gatvės adresų seka važiuojantį automobilį „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesustojo prie sankryžos, o įvažiavo ir pravažiavo ją degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nieko nelaukę įjungė mėlynos ir raudonos šviesos, bei garso signalus pastebėję, kad automobilio vairuotojas pažeidė KET ir pradėjo važiuoti automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), link. Už maždaug keleto metrų automobilis „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo viešojo transporto sustojimo stotelėje „Gelvonų st.“, adresu Vilnius, Gelvonų g. 39. Pradėję bendrauti su vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo B. B., gim. (duomenys neskelbtini), supažindino vairuotoją su padarytu administraciniu pažeidimu. Bendraujant su B. B. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, bei matėsi nekoordinuoti B. B. judesiai. Paklausus vairuotojo, ar jis nesenai vartojo alkoholinius gėrimus, B. B. atsakė, kad gėrė alkoholinį alų prieš 40 minučių. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145, pirmuoju pūtimu 07 val. 13 min. nustatytas 2,14 prom., neblaivumas, antruoju 07 val. 30 min. pūtimu nustatytas 2,21 prom., neblaivumas. B. B. automobilyje buvo vienas. B. B. po neblaivumo patikrinimo buvo įteiktas šaukimas atvykti į 5 policijos komisariatą. Į vietą atvyko BOLT DRIVE atstovas J. P., kuriam įvykio vietoje perdavė automobilį „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-21).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso „(duomenys neskelbtini)“ UAB (b. l. 31).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2023 m. gamybos automobilio „Audi Q2“ 35 TFSI Advanced, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. buvo 28 540,00 Eur su PVM (b. l. 32)
Į bylą pateikto transporto priemonės vertinimo duomenimis, automobilio Audi Q2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 20 220 Eur (b. l. 126)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamojo B. B. ir N. V. prašymai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo ir B. B. perdavimo laiduotojai N. V. (b. l. 93, 159).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog B. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo B. B. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis B. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis B. B. parodė, kad po alkoholio vartojimo kavinėje važiavo autobusu, autobuse prisnūdo ir išlipęs ne savo stotelėje nusprendė kelionę tęsti tokiu būdu, Bolt automobiliu jis nuvažiavo iki 2 kilometrų. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, liudytojo A. D. parodymai. B. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
B. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamojo prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta nusikalstamos veikos padarymo faktą, nuoširdžiai gailisi, padarė reikiamas išvadas. Darbe teigiamai charakterizuojamas, savo noru išklausė kursus dėl alkoholio ir narkotikų žalos. Laiduotoja – jo motina N. V., yra verta teismo pasitikėjimo žmogus, puikiai vertinama darbe, jis savo motinos nepaves. Prašyme dėl B. B. perdavimo jos žiniai pagal laidavimą N. V. nurodo, kad puikiai pažįsta sūnų, daug kalbėjosi apie įvykį, jos nuomonė sūnui svarbi, nuolat su sūnumi bendrauja, gali padėti savo sūnui.
Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 2 metų laidavimo terminą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl B. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
B. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, per paskutinius 5 metus 5 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dirba. B. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, išklausė kursus dėl alkoholio žalos, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, tačiau KET reikalavimus pažeidžia ne pirmą kartą, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad B. B. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
N. V. yra kaltinamojo motina, teisiamojo posėdžio pademonstravo atsakingą, rūpestingą ir artimą santykį su sūnumi. Turi aukštąjį (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirba pagal specialybę (duomenys neskelbtini) srityje. Ji yra neteista, 1 kartą bausta administracine tvarka. Darbe vertinama kaip puiki darbuotoja, sugebanti savarankiškai ir laiku priimti teisingus sprendimus, nebijanti atsakomybės, yra sąžininga, atsakingai atlieka pavestas užduotis. Darytina išvada, kad B. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
B. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kuriai vairuoti reikalinga speciali teisė, jis pavojingai vairavo, važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtin baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 19 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad B. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, 2023 m. gamybos automobilio „Audi Q2“ 35 TFSI Advanced, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. buvo 28 540,00 Eur su PVM.
Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L241124 nurodyta, kad automobilio Audi Q2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 20 220 eurų su PVM.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje yra duomenų apie atliktą kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, teismas konstatuoja, kad tikroji automobilio Audi Q2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 20 220 eurų su PVM. Pažymėtina, kad transporto priemonės vertė šiuo atveju turi būti skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį, šeiminę padėtį, į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, teismas mano, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis be sunkių pasekmių galėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl visos turto vertės konfiskavimas neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Todėl B. B. skirtina dalies turto (automobilio „Audi“) vertės konfiskavimas – 10 000 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu B. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir B. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas AB „Regitra”.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
B. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos N. V. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti B. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 19 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti B. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Audi Q2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).
B. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, o B. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti B. B., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti N. V., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.