Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui J. I. E. (J. I. E.) dėl vaiko išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad vaiko H. C. I., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė, o tėvas – atsakovas. Taip pat iš pateikto Džordžijos valstijos gimimo liudijimo matyti, kad vaiko tėvas yra atsakovas.

Ieškovė pateikė vaiko nuotraukas, kuriomis įrodinėja išlaidas vaiko rūbams. Teismas konstatuoja, kad nuotraukose vaikas yra su skirtinga, tvarkinga vaikiška apranga.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 1–3 dalys).

Iš Liteko sistemos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1095-214/2018 nusprendė laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo sūnaus atžvilgiu. Minėtoje byloje ieškovė nurodė, kad neprašo priteisti išlaikymo iš atsakovo, nes yra kreipusis dėl vaiko išlaikymo į Džordžijos valstijos žmogiškųjų paslaugų vaikų išlaikymų skyrių.

Šiuo metu nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad prašymas buvo sugrąžintas ieškovei reikalaujant papildomų dokumentų patvirtintų notarine tvarka Jungtinėse Amerikos Valstijose, šis procesas būtų pareikalavęs iš ieškovės per didelių išlaidų, todėl prašoma priteisti vaiko išlaikymą Kauno apylinkės teismo.

Teismas akcentuoja rungimosi principą, kuris reiškia, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, jog CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus.

Tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikių turinį ir apimtį. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai yra šie: vaiko amžius (ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų poreikiai skirtingi, todėl atitinkamai ir išlaikymo dydis turėtų būti diferencijuotas); vaiko sveikatos būklė (sergančio vaiko didesnį išlaikymo dydį lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis); vaiko gabumai ir polinkiai (vaiko, kuris mokosi muzikos, dailės, lanko sporto ar kitą būrelį, poreikiai yra didesni, todėl ir išlaikymo dydis turi būti didesnis). Išlaikymo dydį taip pat lemia ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio sprendžiama kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Jei vieno iš tėvų turinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai, jei vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad vaiko tėvo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei motinos, todėl išlaikymo dydis turėtų būti žymiai didesnis. Vidutinis išlaikymas padengtų vaiko poreikius, tačiau atsakovas gali teikti didesnį atlyginimą, todėl jo ir prašo. Vaiką ji išlaiko iš savo atlyginimo. Dabar išlaikymas padidėjo, nes prisidėjo buto išlaikymas. Vaikas auga, jo poreikiai didėja. 1 500,00 Eur suma kas mėnesį pilnai padengtų vaiko išlaikymo išlaidas. Jos pajamos atlyginimas yra apie 800,00 Eur. Vaikui skiria apie 40–50 proc. gaunamų pajamų. Iš valstybės gauna vaiko pinigus 60,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad vaikas greitai auga, todėl reikia dažnai pirkti vaikišką aprangą, vaikas išrankus maistui, lanko darželį ir būrelius. Vaikui reikalingos psichologo ir logopedo konsultacijos, tačiau darželis nemokamai tai suteikia. Vaikas specialiųjų poreikių neturi. Vaikui reikalingas tinkamas lavinimas, pramogos ir kelionės.

Kaip pati ieškovė nurodė, 1 500,00 Eur suma kas mėnesį pilnai padengtų vaiko išlaikymo išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi teikti vaikui išlaikymą, bei į tai, kad ieškovė teikia apie 400,00 Eur išlaikymą vaikui, ieškovės reikalavimas priteisti visą vaiko išlaikymo sumą (1 500,00 Eur) vien iš atsakovo, nėra pagrįstas.

Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

Iš Sodros duomenų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir uždirba apie 1 400,00 Eur. Teismas sutinka, kad iš byloje esančių duomenų yra pagrindas manyti, kad atsakovo pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad jis turi sveikatos sutrikimų ar kitų išlaikytinių, neturi, todėl yra galimybė nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Pažymėtina, jog ieškovės pateiktos atsakovo nuotraukos iš viešosios erdvės, socialinio tinklo. Nuotraukos buvo patalpintos taip, kad jos yra viešai prieinamos.

Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens pokalbių telefonu, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2033-431/2019). Teismas ieškovės gautas ir teismui pateiktas nuotraukas pripažįsta tinkama įrodinėjimo priemone. Darytina išvada, kad atsakovas, keldamas tokio pobūdžio nuotraukas, neabejotinai rodė savo gyvenimo kokybę ir socialinį statusą, siekė demonstruoti prabangų gyvenimo būdą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979-221/2016).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nustatytina, kad išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Iš kitos pusės, išlaikymas turi atitikti realius vaiko poreikius.

Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį gali sudaryti bendrą jos teikiamą (400,00 Eur) ir iš atsakovo prašomą priteisti (1 500,00 Eur) išlaikymo sumą, iš viso 1 900,00 Eur. Pažymėtina, kad ir išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti suma nepagrįsta tinkamais įrodymais, kuriais būtų galima remtis, priteisiant 1 500,00 Eur išlaikymą iš atsakovo. Tačiau sutiktina su ieškovės posėdžio metu nurodytu argumentu, kad 1 500,00 Eur suma kas mėnesį pilnai padengtų vaiko išlaikymo išlaidas.

Darytina išvada, kad vaiko poreikius užtikrina 1 500,00 Eur suma per mėnesį.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad iš valstybės už vaiką gauna 60,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma. Tai yra ieškovei tenkanti vaiko išlaikymo suma sudaro 370,00 Eur (400,00 - 30,00 Eur = 370,00 Eur), o atsakovui – 1 070,00 Eur (1 100,00 - 30,00 Eur = 1 070,00 Eur).

Ieškovė viena nepajėgi patenkinti visus vaiko poreikius. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiui vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Ieškovė savo pareigas vaikui pagal savo galimybes vykdo tinkamai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius.

Manytina, kad šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, 1 070,00 Eur išlaikymas priteistinas iš atsakovo patenkintų tokio amžiaus vaiko poreikius ir būtų pagal atsakovo galimybes.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 1 070,00 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą ieškovė, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki pareiškimo padavimo dienos, t. y. už paskutinius trejus metus arba 36 periodines mėnesines išmokas, skaičiuojant po 1 000,00 Eur mėnesinių išmokų laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (21 išmoka, iš viso 21 000,00 Eur) ir 1 500,00 Eur mėnesinių išmokų nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. (16 išmokų, iš viso 24 000,00 Eur) viso 45 000,00 Eur.

Ieškovė nurodė, kad atsakovo pervesti 400 dolerių buvo už 2015 m. lapkričio mėnesį, o išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja nuo gruodžio mėnesio. Daugiau išlaikymo atsakovas nėra teikęs.

Kaip jau buvo išaiškinta, vaiko poreikius užtikrina 1 500,00 Eur suma per mėnesį. Teismo vertinimu, vaikas dar yra mažas, šiuo metu jam yra 5 metai, todėl jo išlaikymo suma nuo gimimo iki šio momento neturėjo ženkliai keistis.

Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė į išlaikymą atsirado vaikui gimus.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Taigi būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Teismas atsižvelgia į nurodytus argumentus, kodėl ieškovės prašomas išlaikymas periodinėmis išlaidomis mažinamas, teismo manymu, vaiko išlaikymui 1 070,00 Eur suma teiktina iš atsakovo yra pakankama.

Atsižvelgiant į byloje jau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 38 520,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus (36 mėn.), skaičiuojant po 1 070,00 Eur kas mėnesį (1 070,00 Eur x 36 mėn.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 289,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (1 070,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 867,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (38 520,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 1 156,00 Eur (289,00 Eur + 867,00 Eur) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 21,75 Eur. Patikslintą ieškinį tenkinant iš dalies (apie 80 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinos 17,40 Eur (21,75 Eur × 80,00 proc. / 100 proc. = 17,40 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės šių išlaidų dalis nepriteistina, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. I. E. (J. I. E.), gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui sūnui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 1 070,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 38 520,00 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiui vaikui H. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. I. E. (J. I. E.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 1 156,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.