Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pareikštą atsakovams D. D. ir R. D., trečiuoju asmeniu byloje esant Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. D. Ji turėjo 2 vaikus: atsakovą D. D. ir Ž. D., mirusį (duomenys neskelbtini), kuris vaikų neturėjo. Palikėja mirė būdama santuokoje su sutuoktiniu R. D. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą su (duomenys neskelbtini) pareiškimu kreipėsi jos sutuoktinis R. D. ir jos sūnus D. D. D. D. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo paveldėjimo teises atsakovui R. D. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. D. išduoti nuosavybės teisės liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). A. R. D paveldėjimo teisės pagrindais įgijo nuosavybės teisę į mirusiosios turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¹/₂ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ¹/₂ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

A. R. D. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinė byloje Nr. e2YT-1322-876/2019 pripažintas neveiksniu.

Šiuo atveju ieškovė, kaip atsakovo D. D. kreditorė, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

CK 1.124 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Taigi terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nuo realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant klausimą, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Naujasis kreditorius perima lygiai tokias pačias teises, kokias turėjo ankstesnis kreditorius, tai yra atsiduria tokioje pat teisinėje padėtyje, kokioje buvo ankstesnis kreditorius. Vadinasi, naujajam kreditoriui atsiranda ir ankstesniam kreditoriui taikytinos aktyvaus arba pasyvaus savo teisių gynimo pasekmės, todėl sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą momentas, kaip ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo momentas, naujajam kreditoriui sietinas su pradinio kreditoriaus sužinojimu ar galėjimu sužinoti apie tą teisių pažeidimą. Tik tokiu atveju, kai yra objektyvių duomenų, jog pradinis kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę įgyja naujasis kreditorius.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad apie galbūt pažeistas teises sužinojo (duomenys neskelbtini), gavusi antstolės informaciją iš Testamentų registro, o apie pažeistas teises sužinojo teismui išreikalavus D. D. paveldėjimo bylą – (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, ji neturi teisės gauti duomenų iš Testamentų registro, o jei ir turėtų, tai duomenis iš registrų galėtų gauti tik pagal mirusiojo asmens duomenis, o ne pagal skolininko asmens duomenis.

Atsakovas teigia, kad ieškovė galėjo labiau domėtis skola. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovės išdėstytais argumentais, kad ieškovė gali disponuoti tik skolininko (atsakovo) asmens duomenimis ir informaciją apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą po motinos mirties galėjo gauti tik iš antstolio. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl testamentų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – nuostatų) 66 punktą registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti: notarai, Lietuvos notarų rūmai, konsuliniai pareigūnai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti registro duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Teisę gauti registro duomenis taip pat turi fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Testamentų registro išrašai gali būti pateikti pagal testamento identifikavimo kodą; palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą; palikimo atsisakymo fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui fakto identifikavimo kodą; testatoriaus ir (arba) palikėjo asmens kodą, o jeigu asmuo neregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre, – pagal gimimo datą, vardą ir pavardę (nuostatų 70 punktas). Taigi akivaizdu, jog Testamentų registro duomenys teikiami tik ribotam asmenų ratui, ir paieška galima tik pagal tam tikrus identifikacinius duomenis, susijusius su testamentu, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktu, testatoriaus asmeniu. Tai leidžia teigti, jog tiek pradinės kreditorės, tiek ieškovės galimybės sužinoti Testamentų registro duomenis buvo ribotos, todėl atsakovų argumentai, kad jie nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, kad anksčiau išsiaiškintų apie ginčijamą sandorį, atmestini. Pažymėtina, jog atsakovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė ar ieškovė apie ginčijamą sandorį galėjo sužinoti iš kitų jiems prieinamų šaltinių.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas D. D. informavo antstolę ar kreditorę apie motinos D. D. mirtį. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė vykdymo procese elgėsi pasyviai, nesidomėjo vykdymo procesu. Nors išieškotojas vykdymo procese taip pat turi būti aktyvus, tačiau, perdavus skolos išieškojimą antstoliui, būtent jam tenka pareiga užtikrinti operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat ir rinkti informaciją apie skolininko mokumo pakitimus. Byloje nėra įrodymų, kad antstolė iki 2021 m. balandžio 15 d. būtų rinkusi duomenis apie skolininko giminaičius. Pažymėtina, kad jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolė privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis. Be to, nusprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios, reikia nustatyti subjektyvųjį ir objektyvųjį senaties termino pradžios momentą, kiek jis susijęs su kreditoriaus asmeniu, todėl antstolės nepakankami veiksmai ar neveikimas šioje situacijoje nėra teisiškai reikšmingi.

Šiuo atveju tiek pradinė kreditorė, tiek naujoji kreditorė apie jų teisių pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo momentu ((duomenys neskelbtini)), o gavę antstolės informaciją iš Testamentų registro (CK 1.127 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Nustačius, kad kreditorė apie galbūt pažeistą jo teisę sužinojo 2021 m. balandžio 15 d., o apie pažeistas teises sužinojo – 2022 m. rugsėjo 13 d., konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana institutui taikyti nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Kaip jau teismas paminėjo, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomos visos šio instituto taikymui būtinos sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovai, išskyrus ieškinio senatį, neginčijo, jog nėra kitų actio Pauliana institutui taikomų sąlygų, todėl teismas dėl jų pasisako glaustai.

Dėl pirmosios actio Pauliana sąlygos – neabejotinos reikalavimo teisės. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-717-1/2007 dėl 105 840,75 Lt (30 653,60 Eur) skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2007 m. kovo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 136,82 Lt (908,49 Eur) bylinėjimo išlaidų ir 150 Lt (43,44 Eur) procesinių dokumentų per antstolį išlaidų išieškojimo iš D. D. ir solidarios skolininkės kreditorei „Swedbank“. Minėtas vykdomasis raštas buvo perduotas antstolės S. V. kontorai. 2020 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo vardu turimą įsipareigojimą PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas. 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei. Dėl šios priežasties antstolė S. V. 2021 m. vasario 26 d. priėmė patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeitė pradinį kreditorių „Swedbank“, AB nurodant, kad naujasis kreditorius vykdomojoje byloje yra PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas. 2022 m. balandžio 14 d. priėmė patikslintą patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vykdomojoje byloje kreditorė yra PlusPlus Capital A. T. būdu ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kita būtina actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais nuo jo sudarymo momento atsakovo D. D. paveldėjimo atsisakymo sandorį ir taikant restituciją atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. grąžinti paveldėjimu atsisakytą turtą. Taigi ieškovės reikalavimas yra nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Siekiant, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatyta, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas D. D., būdamas skoloje ieškovei, taip pat esant priverstiniam skolos išieškojimui, atsisakydamas paveldimo turto, sumažino savo turtą ir galimybes atsiskaityti su kreditore ir taip pažeidė ieškovės interesus nors iš dalies atgauti skolą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas turi pakankamai kito turto, iš kurio būtų galimas skolos dengimas ieškovei (CPK 177 straipsnis).

CK 6.66 straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog siekiant, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis, o neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Šioje byloje atsakovai nurodytos prezumpcijos nepaneigė. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas D. D., atsisakydamas palikimo, žinojo apie skolą ieškovei, todėl turėjo suvokti, kad sudaromu sandoriu pažeidžia kreditorės interesus taip sumažindamas galimybę dengti skolą. Be to, sandoris yra neatlygintinas, sudarytas giminaičio, t. y. tėvo, naudai, todėl galioja abiejų atsakovų nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovė įrodė visas actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų D. D. ir R. D. 2015 m. birželio 8 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo D. D. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovui R. D. tenkintinas (CK 6.66 straipsnis, 6.67 straipsnio 1 punktas, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama pripažinti atsakovo D. D. atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, prašė pripažinti toje dalyje negaliojančius ir paveldėjimo teisės liudijimus, įpareigojant atsakovą D. D. savo vardu įregistruoti turto dalį, kuri jam būtų tekusi priėmus palikimą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė bei konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, kreditoriaus pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl paveldėjimo teisės dalių liudijimuose pripažinimo negaliojančiais, įpareigojant atsakovą atsisakyto turto apimtyje, turtą įregistruoti savo vardu ir spręstinas klausimas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. taikyti restituciją ir priteisti atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. šį turtą: ³/₄ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ³/₈ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ³/₈ dalis pastatų – ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ³/₈ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip minėta, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Actio Pauliana kompensacinis pobūdis atspindi šio instituto taikymo tikslą – panaikinti kreditoriaus nuostolį, atsiradusį dėl nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais jis siekė išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Tačiau actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija visų pirma siekiama atkurti skolininko mokumą, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, bet ne suteikti išimtines teises kreditoriui į actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintą turtą. Actio Pauliana pareiškęs kreditorius automatiškai neįgyja teisių į skolininkui grąžintą turtą. Todėl actio Pauliana tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą – yra prioritetinis tik tada, kai skolininkas neturi daugiau kreditorių ir actio Pauliana pareiškęs kreditorius, siekdamas prievolių sau įvykdymo, pasinaudoja šiuo institutu, leidžiančiu skolininkui sugrąžinti nesąžiningais jo veiksmais perleistą turtą. Tačiau situacija keičiasi tuo atveju, kai skolininkas turi ne vieną kreditorių, bet tik vienas jų imasi veiksmų skolininko mokumui atkurti, actio Pauliana pagrindu sugrąžinant jam turtą, o vykdant teismo sprendimą į antstolį dėl išieškojimo kreipiasi ir kiti kreditoriai.

Pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. A. R. D., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus atsakovo D. D., atlygintinai perleido žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims už 6 006 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. D. nurodė, kad kreditoriams yra skolingas daugiau nei 100 000 Eur, kas leidžia daryti išvadą apie galimus ir kitus atsakovo kreditorius, todėl siekiant užkirsti CPK nustatytų reikalavimų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumui pažeidimams, nagrinėjamos bylos kontekste taikant restituciją actio Pauliana pagrindu, atsakovui D. D. priteistina iš atsakovo R. D. turto dalis, kurią atsakovas būtų paveldėjęs, jeigu nebūtų atsisakęs palikimo, išskyrus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-246-687/2018).

Šiuo atveju restitucija natūra yra įmanoma tik iš dalies dėl to, kad atsakovas perleido tretiesiems asmenims ir šioje dalyje restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

CK 6.147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas R. D., kuris yra skolininko atsakovo D. D. tėvas, žinojo arba turėjo žinoti apie atsakovo D. D. finansinę padėtį ir tai, kad ginčo sandoriu yra pažeidžiami atsakovo D. D. kreditorių interesai. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas restituciją pinigais taikyti nustatant didžiausią turto vertą yra pagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovai tokio ekvivalentinio paskaičiavimo bylos nagrinėjimo metu neginčijo.

Nagrinėjamu atveju didžiausios žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), didžiausios turto vertės buvo (duomenys neskelbtini) d., t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 6 110 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 7 260 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 3 600 Eur. D. D., būdamas pirmos eilės įpėdiniu paveldėjo ¾ motinos turto. Taigi, šiuo atveju pirkimo–pardavimo sutarčių dalyku buvęs turtas, t. y. žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pinigų ekvivalentu ((6 110 Eur x ¾) + (7 260 Eur x ³/₈) + (3 600 x ³/₈) = 8 655 Eur), priteisiamas iš atsakovo R. D. atsakovui D. D., įpareigojant atsakovą R. D. priteistas lėšas pervesti į antstolės S. V. depozitinę sąskaitą, įpareigojant antstolę laikytis CPK 754 straipsnyje įtvirtintos išieškotojų reikalavimų patenkinimo eilės.

Teismas 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovui R. D. – ³/₈ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatų –ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą bei areštavo ³/₈ dalis bet kokio kito palikimą, atsiradusio po palikėjos D. D. mirties, sudarančio turto, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą ir turto vertės sumažinimą, pavedant šį turtą surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.

CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje patyrė 338 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro byloje sumokėtas žyminis mokestis. Tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteistina po 169 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 17,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Byloje yra pateiktas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, kuriame nurodoma, kad atsakovas D. D. yra atleistinas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgus į tai, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo R. D. priteitina 8,96 Eur (17,92 Eur / 2) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkini visiškai.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją:

- priteisti atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. šį turtą: ³/₄ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ³/₈ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ³/₈ dalis pastatų – ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ³/₈ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

- priteisti atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. aštuonis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis eurus (8 655 Eur), priteistas lėšas pervedant į antstolės S. V. depozitinę sąskaitą, įpareigojant antstolę laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje įtvirtintos išieškotojų reikalavimų patenkinimo eilės.

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus (169 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus (169 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai aštuonis eurus devyniasdešimt šešis centus (8,96 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.