- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1101-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00291-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- R. D., D. D.
- Ieškovas
- P. C.
- Trečiasis asmuo
- Šakių rajono 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.6.1.6.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Tomo Ridiko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. C. AS patikslintą ieškinį atsakovams D. D. ir R. D., trečiasis asmuo – Šakių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. P. Capital AS (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančia ab initio tarp atsakovo D. D. ir atsakovo R. D. 2015 m. birželio 8 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. 2454, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją sekančia tvarka: taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui D. D. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 2454 perleistas turtines teises (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovo R. D. atsakovo D. D. naudai 8 655 Eur, įpareigojant atsakovą R. D. priteistas lėšas pervesti į antstolės S. V. depozitinę sąskaitą; pripažinti negaliojančiais 2015 m. liepos 7 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3102 bei 2015 m. liepos 24 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3437, dalyse, kuriose patvirtinta atsakovo R. D. nuosavybės teisė (duomenys neskelbtini) ; įpareigoti atsakovą D. D. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įsiregistruoti nuosavybės teises(duomenys neskelbtini); atsakovui D. D. per teismo nurodytą terminą neįsiregistravus nuosavybės teisių į(duomenys neskelbtini), suteikti ieškovei leidimą kreiptis į Valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą įregistravimo atsakovo D. D. vardu ir sąskaita bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 4 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-717-1/2007 dėl 105 840,75 Lt (30 653,60 Eur) skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2007 m. kovo 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 136,82 Lt (908,49 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir 150 Lt (43,44 Eur) procesinių dokumentų per antstolį išlaidų išieškojimo iš D. D. ir solidarios skolininkės R. D. kreditoriaus „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) (buvęs pavadinimas AB „Hansabankas“) naudai. Minėtas vykdomasis raštas buvo perduotas antstolės S. V. kontorai, kuri užvedė vykdomąją bylą Nr. 0114/07/01300 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo. Ieškovė pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo vardu turimą įsipareigojimą P. B. OU, 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius P. B. OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovei. A. S. V. vykdydama išieškojimą nustatė, jog atsakovas registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, lėšų banko sąskaitoje taip pat neturi. Atsakovas įsidarbino, tačiau gaunamos lėšos iš darbo užmokesčio yra skiriamos proporcingai keliems kreditoriams. Skolos ir palūkanų likutis 2022 m. balandžio 14 d. yra 58 792,41 Eur (iš kurių skola – 31 073,16 Eur, palūkanos – 27 719,25 Eur). Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas po savo motinos D. D. mirties padovanojo įgytas paveldėjimo teises atsakovui R. D.. A. S. V. 2021 m. balandžio 15 d. ieškovei pateikė testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, po savo motinos D. D. mirties sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį Nr. 2454 ir, tokiu būdu, padovanojo paveldėjimo teises savo tėvui atsakovui R. D., kuris ir priėmė visą palikimą. Teismui išreikalavus D. D. paveldėjimo bylą, galutinai paaiškėjo šios aplinkybės: sutuoktinę pergyvenęs atsakovas R. D. 2015 m. birželio 8 d. pateikė pareiškimą notarui, kuriuo prašė išduoti nuosavybės teisės liudijimą į pusę jo su velione santuokoje įgyto turto bei pareiškimą, kuriuo priėmė po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Po motinos mirties atsiradusį palikimą 2015 m. birželio 8 d. taip pat priėmė atsakovas D. D.. Tą pačią dieną atsakovai D. D. ir R. D. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. 2454 (toliau – Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis), kuria atsakovas D. D. įgytas paveldėjimo teises padovanojo savo tėvui – atsakovui R. D.. A. R. D., pergyvenusiam savo sutuoktinę (t. y. po sutuoktinės D. D. mirties pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei) turėjo atitekti ½ turto, kuris jam su mirusia sutuoktine priklausė bendros jungtinės nuosavybės teise, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais jis turėjo paveldėti ¹/₄ dalį turto, kuris sudarė mirusios sutuoktinės palikimą (CK 5.13 straipsnis). Tuo tarpu atsakovui kaip įstatyminiam paveldėtojui tekanti palikimo dalis būtų sudariusi ³/₄ viso palikimą sudarančio turto. A. D. D. po motinos D. D. mirties, priėmęs palikimą, sudarė ginčijamą Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuria savo paveldėjimo teises padovanojo savo tėvui R. D. ir tokiu būdu neteko nuosavybės teisės į dalis nekilnojamojo turto. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi. Iš 2022 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 713 matyti, kad atsakovas R. D., atstovaujamas globėjo ir turto administratoriaus atsakovo D. D., atlygintinai perleido žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims už 6 006 Eur.
Atsiliepimas
3. A. D. D. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti, taikyti senatį. Nurodė ir paaiškino, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad mirusios motinos D. D. paliktas turtas buvo užgyventas kartu su tėvu R. D. iš tiesų siekė atsisakyti palikimo, kadangi jų šeimoje buvo nuo seno sutarta, kad sūnus nepretenduos į tėvų turtą tol, kol nors vienas iš tėvų bus gyvas. Todėl įžiūrėti kažkokį atsakovo nesąžiningumą sudarant 2015 m. birželio 8 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį būtų neteisinga. Iš viso atsakovas siekė atsisakyti priimti motinos palikimą. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumą. Atsakovo manymu, ieškovė reikiamus duomenis apie sudarytus sandorius turėjo galimybę sužinoti anksčiau, nei jos nurodytas momentas.
4. Trečiasis asmuo Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. atsiliepime į ieškinį prašė teismo nuožiūra ieškinį tenkinti ar atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus dėl dalies išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu kildina išimtinai iš savo pirmesnio reikalavimo, tai yra iš 2015 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, registro Nr. 2454, pripažinimo negaliojančia. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl dalies išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis ir priklausys nuo to, ar bus patenkintas pirmesnis reikalavimas. Išduodant ginčijamą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visi reikiami dokumentai buvo pateikti, valstybės registrai patikrinti, jokių apribojimų ar draudimų, ginčų teisme dėl šio paveldėjimo nebuvo, todėl vadovaujantis CK 5.66 straipsniu ir esant pirmos eilės įstatyminio įpėdinio, tai yra D. D. galiojančiai 2015 m. birželio 8 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarčiai, patvirtinta Šakių rajono 2-jo notaro biuro notarės Z. D., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus išdavė mirusiosios sutuoktiniui R. D..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančiu ab initio atsakovų D. D. ir R. D. 2015 m. birželio 8 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. 2454 bei taikė restituciją - priteisė atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. šį turtą (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. 8 655 Eur, priteistas lėšas pervedant į antstolės S. V. depozitinę sąskaitą, įpareigojant antstolę laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje įtvirtintos išieškotojų reikalavimų patenkinimo eilės. Teismas priteisė iš atsakovo D. D. Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei P. C. A. T. priteisė iš atsakovo R. D. 169 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei P. C. A. T. priteisė iš atsakovo R. D. valstybės naudai 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas D. D. informavo antstolę ar kreditorę apie motinos D. D. mirtį. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė vykdymo procese elgėsi pasyviai, nesidomėjo vykdymo procesu. Nors išieškotojas vykdymo procese taip pat turi būti aktyvus, tačiau, perdavus skolos išieškojimą antstoliui, būtent jam tenka pareiga užtikrinti operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat ir rinkti informaciją apie skolininko mokumo pakitimus. Byloje nėra įrodymų, kad antstolė iki 2021 m. balandžio 15 d. būtų rinkusi duomenis apie skolininko giminaičius. Teismas pažymėjo, kad jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolė privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis. Tiek pradinė kreditorė, tiek naujoji kreditorė apie jų teisių pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo momentu (2015 m. birželio 6 d.), o gavę antstolės informaciją iš Testamentų registro. Nustačius, kad kreditorė apie galbūt pažeistą jos teisę sužinojo 2021 m. balandžio 15 d., o apie pažeistas teises sužinojo 2022 m. rugsėjo 13 d., teismas konstatavo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana institutui taikyti nagrinėjamu atveju nėra praleistas.
7. Teismas nurodė, kad atsakovas D. D., būdamas skolingas ieškovei, taip pat esant priverstiniam skolos išieškojimui, atsisakydamas paveldimo turto, sumažino savo turtą ir galimybes atsiskaityti su kreditore ir taip pažeidė ieškovės interesus nors iš dalies atgauti skolą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas turi pakankamai kito turto, iš kurio būtų galimas skolos dengimas ieškovei. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai, kad motinos paveldėjimo buvo atsisakyta tėvo interesais, vertintini kaip deklaratyvūs ir jie negali būti vertinami kaip privalomi dovanojimo sandoriui sudaryti. Teismas nurodė, kad atsakovo D. D. tėvui atsakovui R. D. priklauso dalis gyvenamojo namo, taip pat paveldėjo dalį savo sutuoktinės turto, t. y. ¼ šio turto, tame tarpe ir gyvenamojo dalį, todėl atsakovo argumentai, kad tėvas neturės, kur gyventi patenkinus ieškinį, atmestini. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsisakymo priimti palikimą po motinos mirties metu neturėjo jokių prievolių, tarp jų ir CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatytos pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. A. D. D., atsisakydamas palikimo, žinojo apie skolą ieškovei, todėl turėjo suvokti, kad sudaromu sandoriu pažeidžia kreditorės interesus taip sumažindamas galimybę dengti skolą. Be to, sandoris yra neatlygintinas, sudarytas giminaičio, t. y. tėvo, naudai, todėl galioja abiejų atsakovų nesąžiningumo prezumpcija. Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl paveldėjimo teisės dalių liudijimuose pripažinimo negaliojančiais, įpareigojant atsakovą atsisakyto turto apimtyje turtą įregistruoti savo vardu ir spręstinas klausimas taikyti kitus ieškovės pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. taikyti restituciją ir priteisti atsakovui D. D. iš atsakovo R. D. šį turtą (duomenys neskelbtini).
9. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas D. D. nurodė, kad kreditoriams yra skolingas daugiau nei 100 000 Eur, kas leidžia daryti išvadą apie galimus ir kitus atsakovo kreditorius, todėl siekiant užkirsti CPK nustatytų reikalavimų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumui pažeidimams, nagrinėjamos bylos kontekste taikant restituciją actio Pauliana pagrindu, atsakovui D. D. priteistina iš atsakovo R. D. turto dalis, kurią atsakovas būtų paveldėjęs, jeigu nebūtų atsisakęs palikimo, išskyrus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-246-687/2018). Teismas vertino, kad šiuo atveju restitucija natūra yra įmanoma tik iš dalies dėl to, kad atsakovas turtą perleido tretiesiems asmenims ir šioje dalyje restitucija turi būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas nurodė, kad atsakovas R. D., kuris yra skolininko atsakovo D. D. tėvas, žinojo arba turėjo žinoti apie atsakovo D. D. finansinę padėtį ir tai, kad ginčo sandoriu yra pažeidžiami atsakovo D. D. kreditorių interesai. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas restituciją pinigais taikyti nustatant didžiausią turto vertę, yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad atsakovai tokio ekvivalentinio paskaičiavimo bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o netenkinus šio apeliacinio skundo reikalavimo - panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovui R. D. nebuvo tinkamai pranešta nei apie bylos iškėlimą teisme, nei apie teismo posėdžių laiką ir vietą, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas, įteikdamas atsakovui D. D. procesinius dokumentus, kurie skirti ir neveiksniu pripažintam atsakovui R. D., neturėjo pagrindo preziumuoti, kad atsakovui R. D. skirti procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai vien dėl to, jog šiuos procesinius dokumentus gavo atsakovas (globėjas) D. D., kadangi šioje byloje atsakovo (globėjo) D. D. ir atsakovo (globotinio) R. D. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas (ar gali būti priešingas).
10.2. Teismas nesikreipė į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad neveiksniu pripažintam atsakovui R. D. paskirtų advokatą, kai tuo pačiu jo globėjas byloje turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Teisme atsakovą D. D. atstovavęs advokatas buvo teismui suformulavęs prašymą paskirti neveiksniam atsakovui R. D. advokatą, kadangi tuo metu advokatas buvo paskirtas tik atsakovui D. D.. Šis prašymas yra užfiksuotas ir byloje esančioje 2022 m. lapkričio 21 d. informacinėje pažymoje, tačiau jis teismo taip ir nebuvo išspręstas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Sudarydamas ginčo sandorį atsakovas D. D. vykdė prigimtinę prievolę, t. y. ginčo sandorį sudaryti privalėjo, dėl ko šis sandoris negali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje numatytu actio Pauliana pagrindu. A. D. D. prigimtinė prievolė sudaryti ginčo sandorį kilo iš CK 3.162 straipsnyje įtvirtintos, jo, kaip atsakovo R. D. sūnaus, pareigos gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. A. D. D. bylos nagrinėjimo metu tai nuosekliai ne vieną kartą akcentavo.
10.4. Palikėja D. D. mirė(duomenys neskelbtini), o ginčo sandoris buvo sudarytas 2015 m. birželio 8 d. Kreditoriaus teisė reikšti ieškinį atsirado 2015 m. birželio 9 d., tačiau nepaisant to, ieškinys buvo pareikštas tik 2022 m. balandžio 15 d., t. y. praėjus gerokai daugiau nei 5 metams nuo teisės reikšti ieškinį atsiradimo. Tiek pradinis kreditorius AB „Swedbank“, tiek naujasis kreditorius (ieškovas) akivaizdžiai gerokai daugiau nei 5 metus visiškai nesidomėjo nei vykdomosios bylos eiga, nei skolininko D. D. turtine padėtimi, dėl ko antstolis laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 9 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. aktyvių išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko.
10.5. Pasyvus pradinio kreditoriaus elgesys jau net ir 2020 m. gruodžio 9 d., kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius AB „Swedbank“ savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teises į skolininką D. D. perleido naujajam kreditoriui – „P. B.“ OU, jau buvo praleistas. Pirminiam kreditoriui praleidus ieškinio senaties terminą, laikytina, kad šį terminą yra praleidęs ir naujasis kreditorius, nes kitu atveju būtų pažeisti teisėti atsakovų lūkesčiai. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tiek pradinis kreditorius, tiek ieškovė buvo aktyvūs ir domėjosi skolininku bei vykdymo procesu.
11. I. P. Capital AS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Apelianto ir atsakovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai tapatus. Abu atsakovai siekė, kad ieškovės ieškinys būtų atmestas, o ginčijamas sandoris nebūtų pripažintas negaliojančiu. D. D. yra teisėtas apelianto atstovas ir jokių duomenų, kad jis būtų veikęs nesąžiningai ar prieš apelianto interesus, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Ginčo sandorį pasirašė pats apeliantas, kadangi tuo metu dar buvo visiškai veiksnus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ginčo sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių, todėl yra pagrindas konstatuoti jų nesąžiningumą, kuris, beje, nagrinėjamu atveju yra preziumuotinas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo ar išskirtinių faktinių aplinkybių, kurių egzistavimas būtų galėjęs nulemti privalomumą atsakovui sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovas aiškiai suvokė, kad perleidęs po motinos mirties atsiradusį palikimą, iš esmės apsunkins priverstinį skolos išieškojimo procesą, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškove atsakovas vengia.
11.3. A. D. D. mama D. D. nėra ir nebuvo ieškovo skolininkė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi ieškovė būtų galėjusi domėtis D. D. turtine padėtimi ir rinkti, tvarkyti ar kaupti jos asmens duomenis bei pasinaudojant šiais duomenimis tikrinti viešuosius registrus. Ieškovės galimybės gauti informaciją apie ginčijamą sandorį yra itin ribotos, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi.
11.4. Reikšdama ieškinį ieškovė iš esmės veikė savo rizika ir rėmėsi prielaidomis, jog yra pažeistos jos kaip kreditoriaus teisės, o ne konkrečiu žinojimu apie savo teisių pažeidimą, su kuriuo įstatymas sieja ieškinio senaties pradžią. Aplinkybė, jog ieškovės teisėti interesai pažeisti, pasitvirtino tik pirmosios instancijos teismui išreikalavus D. D. paveldėjimo bylos medžiagą, iš kurios paaiškėjo, jog palikėjos palikimą sudarė tik turto aktyvas (nekilnojamasis turtas), kurį ginčijamu sandoriu D. D. perleido savo tėvui R. D..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atstovavimo asmeniui, pripažintam neveiksniu (CPK 56 straipsnis), dėl actio Pauliana sąlygų viseto (CK 6.66 straipsnis) ir dėl ieškinio senaties (CK 1.125 straipsnis).
14. Apeliantas kelia tinkamo atstovavimo klausimą savo globotinio (tėvo) R. D. atžvilgiu. Nurodo, kad teismas turėjo paskirti neveiksniu pripažintam atsakovui R. D. atstovą, toks prašymas buvo pareikštas 2022 m. lapkričio 21 d. posėdyje, tačiau teismas šio prašymo neišsprendė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Kaip nustatyta išklausius 2022 m. lapkričio 21 d. teismo posėdį, atsakovo D. D. atstovas reiškė abejones dėl atsakovo R. D. atstovavimo, o teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje atskirai R. D. atstovavimo neaptarė, tačiau tolesniame procese teismas laikė, kad R. D. atstovauja jo įstatyminis atstovas D. D., kuris savo ruožtu naudojosi advokato pagalba byloje. Pažymėtina, kad globėjo teisinę padėtį nustato CK 3.240 straipsnis, reguliuojantis, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje. Vadinasi, gavęs teismo procesinius dokumentus, adresuojamus neveiksniu pripažintam R. D., atsakovas D. D. be jokio atskiro pavedimo ar teismo leidimo turėjo pasirūpinti savo globotinio tinkamu atstovavimu, jeigu manė, kad jo paties pasamdyto advokato nepakanka. Atmestini apelianto argumentai, kad šioje byloje jo ir jo globotinio interesai buvo priešingi. Apeliantas niekaip to priešingumo neargumentavo ir nepaaiškino. Akivaizdu, kad abiejų atsakovų, tiek D. D., tiek ir R. D. interesas buvo tas pats - kad ieškinys būtų atmestas, dovanojimo sandoris nenaikinamas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas penkias sąlygas, kurioms esant turi būti tenkinamas ieškinys, pareikštas actio Pauliana pagrindu. Apeliantas ginčija vieną iš penkių sąlygų – prievolę sudaryti ginčo sutartį. Apeliantas teigia, kad sudarydamas ginčo dovanojimo sutartį jis vykdė prigimtinę prievolę, kylančią iš CK 3.162 straipsnio, kuriame nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Teismų praktikoje yra aptarta vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, konkrečiai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis, o šio straipsnio 4 dalis nustato, kad išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. (...) Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba nedarbingi. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003). Nedarbingi tėvai, turintys pakankamai lėšų gyventi (gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan.), teisės į išlaikymą neturi (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-371-856/2020).
16. Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovui R. D. priklauso dalis gyvenamojo namo, taip pat jis paveldėjo ¼ dalį savo sutuoktinės turto, tame tarpe ir gyvenamojo dalį, todėl turi gyvenamąją vietą. Atsakovo R. D. gaunamos mėnesio pajamos šioje byloje nebuvo įrodinėjamos ir vertinamos, nes tokio klausimo (kad R. D. nepakanka lėšų pragyvenimui) atsakovas nekėlė. Teismas teisingai kaip deklaratyvius vertino apelianto teiginius apie „nuo seno galiojusį šeimos susitarimą“, kad jis nepretenduos į tėvų turtą, nes, viena vertus, toks susitarimas neįrodytas, kita vertus, esant dviejų interesų konkurencijai: palikti turtą pergyvenusiam tėvui ar atsiskaityti su savo kreditoriais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai reikalauja pirmenybę teikti kreditorių interesui atgauti skolas. Todėl spręstina, kad apeliantas neįrodė turėjęs prievolę dovanoti paveldėjimo teisę savo artimam giminaičiui.
17. Pažymėtina kasacinio teismo praktika nagrinėjant CK 5.50 ir 5.60 straipsnių įpėdiniams suteikiamas teises (palikimą priimti ar jo atsisakyti) santykyje su to įpėdinio turimomis prievolėmis kitiems kreditoriams. Teismas išaiškino, kad kiekviena teisės norma turi būti aiškinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Vadinasi, ir šios bylos atveju apelianto motyvai atsisakyti turto vieno iš savo tėvų naudai, neturi reikšmės, jeigu nustatoma, kad apeliantas nėra atsiskaitęs su savo kreditoriumi.
18. Galiausiai apeliantas kelia ieškinio senaties klausimą: anot jo, pradinis ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu. Terminą apeliantas skaičiavo nuo sandorio sudarymo dienos - 2015 m. birželio 8 d., ieškinys pareikštas apylinkės teismui 2022 m. balandžio 19 d.
19. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymą. Dėl to teismas, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma nustato teisės pažeidimo momentą, t. y. sandorio sudarymo datą. Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimą – sandorio sudarymą sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sąžiningai, t. y. kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, sužinoti apie sudarytą sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-822/2003; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2005; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; kt.). Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumą, skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytą sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Taigi, CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį, laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).
20. Šioje byloje nustatyta, kad antstolei vykdomąjį raštą išieškoti iš D. D. pateikė pirminis kreditorius „Hansabankas“ 2007 m. lapkričio 12 d. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, pradinis išieškotojas atliko nuo jo priklausančius veiksmus, pateikė vykdomąjį raštą išieškotojui ir turėjo pagrindą tikėtis, kad antstolis tinkamai ir operatyviai įvykdys teismo sprendimą. Įstatymas nenumato galimybės pačiam išieškotojui gauti informaciją apie skolininko artimuosius giminaičius, jo įgytas teises paveldėti ir pan.
21. Pažymėtina, kad panašioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko sudaryto atsisakymo nuo palikimo sandorio teisėtumas, teismas konstatavo, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Sužinojimas apie skolininko atliktus veiksmus/neveikimą galimo palikimo atveju faktiškai yra paliktas atsitiktinumui. Tačiau tokia situacija nereiškia pareigos nei antstoliui, nei išieškotojui sudaryti skolininko „giminės medį“ ir sekti, ar kas nors iš giminės nemirė ir nepaliko palikimo (žr. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.e2A-443-638/2023).
22. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. antstolė savo patvarkymu pakeitė išieškotoją vykdymo procese, o 2022 m. balandžio 14 d. patvarkymu patikslino išieškotoją jau įtraukdama į vykdymo procesą dabartinį ieškovą šioje byloje. Taip pat nustatyta, kad tik 2022 m. balandžio 15 d. antstolė gavo Testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas (apeliantas) jam priklausančią paveldėjimo teisę į motinos D. D. paliktą turtą padovanojo savo tėvui. Tačiau vien iš Testamentų registro išrašo dar nebuvo aišku, koks konkrečiai turtas sudarė D. D. palikimą. Perleistų teisių sudėtis paaiškėjo tik 2022 m. rugsėjo 13 d., kai teismas išreikalavo D. D. paveldėjimo bylą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo tik 2022 m. rugsėjo 13 d., kai kreditoriui tapo aišku, į kokį konkretų turtą atsakovas perleido teises. Su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo įmanoma anksčiau sužinoti apie jo sudarytą teisių perleidimo sandorį, todėl apelianto pozicija, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorio sudarymo momento 2015 m. birželio 8 d., atmestina kaip nepagrįsta.
23. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias neveiksniais tam tikrose srityse pripažintų asmenų atstovavimą teisme (CPK 56 straipsnis), materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana taikymo sąlygas, ieškinio senaties termino skaičiavimą ir taikymą (CK 6.66 straipsnis), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.