- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- eII-483-408/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00336-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pažeidėjas
- E. Š.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. Š. ir jo atstovui advokatui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4658-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. P. 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-4658-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Keisdamas eismo juostą vairuotojas neatsižvelgė į gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės greitį, neįsitikino, kad manevrą atlikti saugu, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Atlikęs persirikiavimo manevrą, vairuotojas be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
2025 m. balandžio 3 d. Kauno aplinkės teismo Kauno rūmuose gautas E. Š. skundas dėl Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4658-2025, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. Š. atžvilgiu nutraukti.
Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu. Nutarimas yra nepagrįstas neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo veikos paskatų turinį, kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuo pat administracinės bylos pradžios teigė, kad nebuvo atliekama jokių tyčinių veiksmų vairuojant nurodytu laiku transporto priemonę. Vairuotojas duodamas paaiškinimus nurodė, jog ne jis atliko tyčinius veiksmus kelyje iš chuliganiškų paskatų, bet kitas vairuotojas, kurį jis dėl savo ir savo šeimos saugumo aplenkė, tačiau dėl neleistinai padidėjusio greičio po atlikto manevro, privalėjo pristabdyti. Vertinant pareiškėjo raštu duotus paaiškinimus, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo priežastinio ryšio, kadangi pati situacija įvyko staiga, dėl kelyje įvykusios situacijos jis pats ir jo žmona išsigando, todėl buvo priimtas sprendimas aplenkti KET pažeidinėjantį asmenį ir kuo skubiau atitolti nuo jo. Atkreiptinas dėmesys, jog be žmonos su pareiškėju automobilyje važiavo ir jų mažametis sūnus, todėl pareiškėjui nesaugiai ir chuliganiškai vairuoti automobilį nebuvo jokio pagrindo. Taip pat dėl automobilyje pakrautų daiktų (medžiagų maišai, kopėčios, įrankiai), automobilį chuliganiškai vairuoti ne tik buvo nesaugu, tačiau ir neįmanoma. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas administracinės bylos nagrinėjimo metu būtų nurodęs kitas aplinkybes. Nagrinėjant administracinę bylą pareiškėjo parodymai buvo nuoseklūs ir aiškūs. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodė, jog jo žmona K. Š. vyko kartu ir įvykio aplinkybes matė, tačiau jos pareigūnai, nagrinėjantys administracinę bylą, neapklausė. Jos parodymai būtų buvę svarbūs inkriminuojant pareiškėjui pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą. Pareigūnai, surašydami protokolą ir skundžiamą nutarimą, abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjas iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomenės santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos ir foto nuotraukos, eismas tuo metu kelyje buvo pakankamai intensyvus. Toje kelio atkarpoje nustatytas greitis yra ne daugiau kaip 70 km per valandą. Taigi akivaizdu, jog vairuotojas mėgindamas aplenkti nesaugiai važiuojančią transporto priemonę, manevruodamas galėjo viršyti nustatytą greitį, dėl ko atlikęs lenkimo manevrą, privalėjo šiek tiek pristabdyti, ką jis ir padarė. Svarbu pažymėti, jog administracinės bylos medžiagoje nėra jokio kito eisme dalyvavusio vairuotojo apklausos, kuris konkrečiais paaiškinimais patikslintų administracinės bylos aplinkybes. Mums iki šiol nėra žinoma, kas ir kada konkrečiai filmuotą medžiagą padarė ir kada konkrečiai tą medžiagą pateikė. Pažymėtina, jog ir pats vaizdo įrašas yra darytas iš neaiškaus aparato. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti automobilių greičio, atstumų ir kitų svarbių bylai aplinkybių. Tai, kad besirikiuojant į kitą eismo juostą vairuotojas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, jokiu būtu negali būti traktuojama kaip chuliganiškas vairavimas ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme.
Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvieną tokį KET pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje nėra nustatyta duomenų apie chuliganiškas jo paskatas ir apie tai, kaip jos pasireiškė. Vien tik transporto priemonės vairavimas, atliekant persirikiavimo manevrą neparodžius posūkio signalo, ar sulėtinus greitį, pastebėjus, jog jis yra viršytas, kartu nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių (pavojingos situacijos, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, sukėlimo; konkrečių asmenų rimties sutrikdymo ir pan.), savaime negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant save priešpriešinti aplinkiniams (pasipuikuoti prieš juos) ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinasis inkriminuoto pažeidimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos – šioje byloje nenustatytas.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju tai yra dviejų pareigūnų nuomonė, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėjas pažeidė KET reikalavimus, tai padarė iš chuliganiškų paskatų ir sukėlė atitinkamas pasekmes), nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, akivaizdu, kad įrodymus privalo rinkti ir asmens kaltę įrodyti institucija, o ne pats asmuo teikti įrodymus ir įrodinėti, kad jis nekaltas. Byloje apart trumpo (ne viso) vaizdo įrašo ir vienos fotonuotraukos, jokių kaltinimą patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Pareiškėjo manymu, tokių įrodymų apskritai nėra ir nebuvo. Dėl išvardintų faktinių aplinkybių institucijos pareigūnų formaliai surašytas 2025 m. kovo 13 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.
Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpriešinant save prieš kitus asmenis, ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Pareiškėjas pažymi, kad siekdamas išvengti saugaus greičio kelyje viršijimą, jis nuspaudė stabdžio pėdalą, dėl ko automobilio greitis nukrito iki leistino greičio - jis nesiekė kelyje elgtis chuliganiškai. Tas aplinkybes patvirtina ir pateikta į bylą filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip persirikiavęs automobilis trumpai nuspaudė stabdžių pedalą ir sulyginęs greitį nuvažiavo keliu toliau. Iš tos pačios filmuotos medžiagos matyti, jog priekyje buvo kitos transporto priemonės, dėl kurių po lenkimo manevro, pareiškėjas niekaip negalėjo važiuoti didesniu greičiu, nei priešais važiavusios transporto priemonės. Iš filmuotos medžiagos matyti, jog vaizdą filmavusios transporto priemonės vairuotojas, po lenkimo manevro net nepristabdė. Jo vairuojamos transporto priemonės greitis išliko tas pats. Būtent šios faktinės aplinkybės matomos akivaizdžiai ir tiksliai filmuotoje medžiagoje.
Vertinant aukščiau nurodytas faktines aplinkybe mano, jog nagrinėjamoje situacijoje dėl pareiškėjo vairavimo niekam pavojus negrėsė, niekam konkrečiai nebuvo sukelta grėsmė, eismo saugumas nenukentėjo, žala niekam nepadaryta, kitiems eismo dalyviams dėl pareiškėjo vairavimo manevruoti ar stabdyti transporto priemonių nereikėjo. Pareiškėjo padarytas neva pažeidimas nesukėlė visiškai jokių neigiamų padarinių, nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, nenukentėjo žmonės, transporto priemonę pareiškėjas vairavo blaivus. Vairuodamas automobilį jis nepadarė jokio kito KET pažeidimo, greičio neviršijo, niekam jokių sugadinimų ir sužalojimų nepadarė, kiti eismo dalyviai nenukentėjo, aplinkai jokia žala nepadaryta, vairuodamas transporto priemonę nei sau, nei kitiems eismo dalyviams ir visam eismo saugumui jis nesukėlė jokio pavojaus.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju Pareiškėjui tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas padarė KET 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126, 135.4 punktų pažeidimus. Tai yra pažeidė visą eilę Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Šioje administracinio nusižengimo byloje aukščiau paminėtos chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo padarytos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo realiai sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, sukelta pavojinga situacija, nesilaikyta elementarių saugaus eismo reikalavimų.
Šiuo atveju Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę transporto priemonę, magistraliniame kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Keisdamas eismo juostą vairuotojas neatsižvelgė į gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės greitį, neįsitikino, kad manevrą atlikti saugu, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono ir iš galo nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Atlikęs persirikiavimo manevrą, vairuotojas be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.
Pažymėtina, kad anksčiau aprašyti Pareiškėjo atlikti veiksmai būtent atsispindi ir byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „NO20250102-131856-004788F.MP4“. Visas įvykis užfiksuotas nuo vaizdo įrašo 00:16 min. iki 00:21 min. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Pareiškėjas iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nerodo įspėjamojo posūkio signalo, vaizdo įraše aiškiai matyti, kad Pareiškėjas nuo antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės nesilaiko jokio saugaus atstumo iš šono, atlikęs persirikiavimo manevrą analogiškai nesilaiko ir saugaus atstumo iš galo ir iškarto staigiai stabdo savo transporto priemonę. Šiuo atveju tokie Pareiškėjo veiksmai, kurie užfiksuoti vaizdo įraše nesuderinami su jokiais saugaus eismo reikalavimais ir yra pavojų keliantys veiksmai, kurie atlikti iš chuliganiškų paskatų. Apie tai, kad Pareiškėjas veikė tyčia įrodo įspėjamojo posūkio signalo nerodymas, nei iš šono, nei iš galo nepaliktas saugus atstumas iki kitos transporto priemonės, taip pat kelyje nebuvo jokios realios kliūties dėl kurios Pareiškėjas turėjo staigiai stabdyti savo transporto priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjas keisdamas važiavimo kryptį nesiėmė jokių saugumo priemonių, neįvertino, kad persirikiuoti yra saugu, neatsižvelgė ar nekliudys gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, rodė savo išskirtinumą kelyje prieš kitus eismo dalyvius taip sukėlė pasipiktinimą ir realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Akcentuotina ir tai, kad Pareiškėjas staigų stabdymo manevrą atliko iškarto persirikiavęs į kitą eismo juostą, kai nuo kitos transporto priemonės nebuvo palikęs saugaus atstumo iš galo ir tai rodo tyčinius Pareiškėjo veiksmus, kadangi jis suvokė, kad už jo esančiai transporto priemonei nėra pakankamo atstumo, kad ji saugiai galėtų stabdyti savo automobilį.
Taigi byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti E. Š. veiksmai vairuojant transporto priemonę yra neatsitiktinio pobūdžio. Analizuojant vaizdo įrašą akivaizdu, kad vairuotojas tyčia siekė tokio transporto priemonės manevravimo, dėl ko nebuvo paliktas saugiam eismui reikalingas tarpas iš šono, iš galo ir nebuvo duotas kelias greta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui bei sudaryta situacija kada paskui važiavusios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio metu buvo šlapia kelio danga, lijo lietus kas papildomai apsunkina vairavimo sąlygas ir prailgina stabdymo kelią, todėl tik laimingo atsitiktinumo dėka kitos transporto priemonės vairuotojas spėjo sureaguoti į Pareiškėjo nepriimtinus veiksmus. Tokie Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis: administracinį nusižengimą darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti bei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo) ir yra akivaizdus Pareiškėjo išskirtinumo, viršenybės, nepagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu demonstravimas, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą (dėl Pareiškėjo veiksmų buvo gautas pareiškimas), sukėlė realų pavojų eismo saugumui, todėl konstatuotina, kad šie veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Taigi Pareiškėjo skunde pateikti argumentai dėl nusižengimo aplinkybių yra nepagrįsti, akivaizdu, kad Pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės ir įvykio aplinkybes aiškina taip kaip jam yra palanku. Šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjo vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų kitų žmonių, eismo saugumui.
Institucija pažymi, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nuomone, kuri yra pagrįsta bylos duomenimis Pareiškėjas veikė išskirtinai tyčia, buvo realiai sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, todėl teisės vairuoti transporto priemones neskyrimas ar paskyrimas mažesniam terminui nei paskyrė Institucija prieštarautų administracinės nuobaudos skyrimo paskirčiai. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar jį sumažinus, nebus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai ir Pareiškėjas nesuvoks savo nusižengimo pavojingumo ir nepajaus pasekmių dėl jo neteisėtų veiksmų.
Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Tai, kad aptariamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio rodo ir Pareiškėją charakterizuojantys duomenys, o būtent remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis, Pareiškėjas nuo 2018 metų administracine atsakomybe už įvairius KET pažeidimus yra baustas 11 kartų iš, kurių už greičio viršijimą, taip pat ir už itin pavojingą – ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, dėl, kurio padarymo Pareiškėjas buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Šie duomenys Pareiškėją charakterizuoja neigiamai, kaip nedrausmingą vairuotoją, nelinkusį laikytis KET, kas atsispindi ir nagrinėjamoje byloje.
Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobaudos paskirtos įvertinus tiek lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. ir jo įgaliotas atstovas advokatas A. V. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti.
Liudytojas M. S. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną važiavo nuo duomenys neskelbtini)link duomenys neskelbtini), su automobiliu „Audi A4“ susitiko prie duomenys neskelbtini)šviesoforo, kuris yra prie mokyklos. Ten per dešinę pusę jį aplenkė ir persirikiavo į kairę, tai yra iš pirmos juostos persirikiavo į antrą. Po to, jie pravažiavo duomenys neskelbtini)ir už duomenys neskelbtini)automobilis „Audi A4“ jį aplenkė ir staigiai stabtelėjo. Jis dar taip nesureagavo, tačiau jo automobilis yra apsaugotas jutikliais ir pradėjo stabdyti užfiksavęs kliūtį. Nematė ar automobilis „Audi A4“ atlikdamas manevrą rodė posūkio signalą. Mano, jog jis pats galėjo išprovokuoti šį stabdymą arba vairuotojui buvo kliūtis ir reikėjo sustabdyti. Jis automobilį vairavo neviršydamas greičio, tačiau ir ne per lėtai, todėl nemano, jog vairuotojas sustabdydamas automobilį, keršijo jam. Nemano, jog vairuotojo veiksmai buvo tyčiniai, eismo saugumas nenukentėjo, žala nebuvo padaryta. Pateikdamas vaizdo įrašą policijai nemanė, jog tai bus laikoma chuliganišku vairavimu.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str.1 d. 2 p.).
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, E. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones – 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. sausio 2 d. 13.18 val. magistraliniame kelyje duomenys neskelbtini), vairuotojas vairuodamas transporto priemonę „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) magistraliniame kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Keisdamas eismo juostą vairuotojas neatsižvelgė į gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės greitį, neįsitikino, kad manevrą atlikti saugu, nepalikdamas saugiam eismui reikalingo tarpo iš šono nedavė kelio greta ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės vairuotojui. Atlikęs persirikiavimo manevrą, vairuotojas be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė vairuojamą transporto priemonę, taip priversdamas iš paskos važiavusios transporto priemonės vairuotoją stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126, 135.4 punktus.
ANK 417 straipsnio 1 dalis numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.
KET 4, 5 ir 9 punktai numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas KET 4 punkte nurodoma, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punkte nurodoma, kad Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 82.2 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. KET 86 punktas numato, kad įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą (stabdymą, susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieš pat manevrą). Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. <...>. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte, be kita ko, nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 135.4 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jei tai nebūtina eismo saugumui.
Byloje surinkta medžiaga (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, E. Š. išdėstytais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, liudytojų parodymais) patvirtina, kad E. Š. vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė kelių eismo taisyklių, pažeidė KET 4, 5, 9, 82.2, 86, 101, 104, 126, 135.4 punktų reikalavimus. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, jog Pareiškėjas iš pirmos eismo juostos persirikiuodamas į antrąją eismo juostą nerodo įspėjamojo posūkio signalo, taip pat matyti, jog Pareiškėjas nuo antroje eismo juostoje važiuojančios transporto priemonės nesilaiko saugaus atstumo iš šono, atlikęs persirikiavimo manevrą nesilaiko ir saugaus atstumo iš galo ir iškarto staigiai stabdo savo transporto priemonę.
Šioje byloje liko neįrodytas kitas privalomas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementas – chuliganiškos paskatos. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-511/2022). Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-31-2014, 2AT-36-511/2022). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija. Griežtų sankcijų už aptariamą KET pažeidimą pobūdis suponuoja policijos ir teismų pareigą pažeidimą fiksuoti, asmens kaltę grįsti, veiką įrodinėti bei nuobaudas skirti remiantis tik patikimų, abejonių nekeliančių faktinių duomenų visuma. Negalima perkelti įrodinėjimo naštos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui arba pripažinti jį vairavus chuliganiškai, remiantis vien jo ar tuo labiau – kito asmens paaiškinimu dėl vairavimo pobūdžio <...>, neanalizuojant ir nevertinant kitų bylos faktinių duomenų, tiek kiekvieno iš jų atskirai, tiek kartu, visų nagrinėjamo pažeidimo situacijos aplinkybių kontekste (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-224-361/2017).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių E. Š. kaltę jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, t. y. kad jis padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus būtent dėl chuliganiškų paskatų. Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės yra nepakankamos konstatuoti, kad E. Š. vairavo chuliganiškai. Teismas, įvertinęs E. Š. atliktų manevrų amplitudę ir trukmę, bei pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad jam inkriminuotais veiksmais pareiškėjas siekė pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. E. Š. veiksmus tyrusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija įvertino juos kaip šiurkštų tyčinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvertinusi tik objektyvius jo požymius – atliktus ir užfiksuotus objektyvius veiksmus, bet ne subjektyviąją nusižengimo pusę, motyvus ir tikslus. Todėl teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į asmens veikos kvalifikavimui kaip chuliganiškas vairavimas aktualius atskleisti faktinius ir teisinius aspektus, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad byloje neįrodyta pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad E. Š. veikė tyčia ir chuliganiškai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, todėl jo veiksmai perkvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, iš naujo sprendžiamas nuobaudos skyrimo klausimas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Teismas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. Š. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus minimalias sankcijoje numatytas baudą ir administracinio poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į tai, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime suklysta kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4658-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) keistinas ir E. Š. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirtina nuobauda – 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,
nutaria:
E. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4658-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dalį dėl ANK 420 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir E. Š. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti nuobaudą – 170 (vieno šimto septyniasdešimties) Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Panaikinti Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos paskyrimo pagal ANK 38 straipsnį ir už ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, E. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4658-2025 dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.