- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2-2163-1102/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32065-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Mauricė (pirm.)
- Ieškovas
- H. A.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Saldžius“, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lipeikio įmonė ,,Egzotika", UAB Saldžius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Atsakovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Saldžius“, Lipeikio įmonė „Egzotika“, J. S. T., A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės H. A. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių klausimų, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Saldžius“, Lipeikio įmonė „Egzotika“, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, J. S. T., A. M., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas patikslintas ieškovės H. A. ieškinys atsakovui R. V., kuriuo ieškovė teismo prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo išspręsti pavardžių klausimą; nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos; paskirti ieškovę vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; atsakovą pripažinti asmeniškai atsakingu už jo vardu atsiradusias prievoles; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, jog abejoja, kad jis yra vaiko A. V. biologinis tėvas, todėl prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.
Šalies argumentai
Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalims sudarius santuoką, pora bendrai gyveno apie 2 mėnesius. Šalims būnant santuokoje, tačiau jau gyvenant skyrium, šalys susilaukė sūnaus A. V.. Nuo pat santuokos pradžios atsakovo elgesys su ieškove buvo nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Atsakovas visiškai nesirūpino šeima, negrįždavo namo, agresyviai ir žiauriai elgėsi su ieškove. 2019 m. rugpjūčio 23 d. yra užfiksuotas atsakovo smurto atvejis prieš ieškove, kurio metu jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvada. Dėl šio įvykio atsakovo atžvilgiu Vilniaus VPK Vilniaus 5 PK Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37102-19. Ieškovė po patirto šoko ilgai negalėjo atsigauti, patyrė neigiamus išgyvenimus, suprastėjo miegas, atsirado baimės ir netikrumo dėl ateities jausmas. Nebepajėgdama pakęsti atsakovo fizinio ir psichologinio smurto, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. iškraustė atsakovą iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mano, kad būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis esminiai pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas, smurtavo prieš ją fiziškai ir moraliai. Ieškovė su sūnumi gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, tinkamai vykdo motinos pareigas, stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, deda visas pastangas, kad vaikas augtų sveikas ir laimingas. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba ir prižiūri šalių vaiką. Atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Šiuo metu nepilnamečio vaiko išlaikymo našta tenka išimtinai ieškovei ir jos tėvams, t. y. seneliams. Vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį ieškovė ir jos tėvai išleidžia 880 Eur (380 Eur prisideda ieškovė ir 500 Eur prisideda seneliai). Teikė vaiko poreikius detalizuojančius paskaičiavimus. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, yra įregistravęs individualią veiklą, todėl turi prisidėti vaiko išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur. Atsakovas neteikė jokio išlaikymo, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę, įspėjęs ieškovę prieš tris dienas, be apribojimų, atsižvelgdamas į vaiko sveikatos būklę, jo dienos režimą ir nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų, bendrauti su nepilnamečiu vaiku prižiūrint jo motinai bei leisti su juo laiką motinos gyvenamojoje arba kitoje šalių sutartoje vietoje. Nurodė, kad santuokoje šalys jokio nekilnojamojo ir/ar turto, kuriam privaloma teisinė registracija ir kuris būtų dalintinas santuokos pabaigoje, neįsigijo, be to šalys santuokos metu, 2019 m. liepos 29 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatytas visiškas šalių turto ir prievolių atskirumas, todėl jokių bendrų prievolių, kurios būtų dalintinos santuokos pabaigoje, neturi. Pradiniame ieškinyje nurodytas savo prievoles ieškovė yra įvykdžiusi. Atsakovo prievolės pripažintinos jo asmeninėmis. Prašymą dėl neturinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad jai padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė tuo, kad dėl fizinio ir psichologinio smurto, ji patyrė stiprius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Dėl tokių atsakovo veiksmų, ieškovė buvo priversta nuolat jausti įtampą, atsirado nemiga, nepasitikėjimas ir savęs nuvertinimas, kas sumažino bendravimo su artimaisiais ir draugais galimybes, sumenkino dalykinę reputaciją prieš aplinkinius, visiškai pakirto pasitikėjimą vyrais. Atsakovas nedėjo pastangas kaip įmanoma labiau rūpintis šeima, nesiėmė jokių priemonių, ignoravo vaiko gimimą.
Atsiliepimas
Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškove iki santuokos ir santuokoje pragyveno apie 4 mėnesius, sutarė labai gražiai. Teigė, kad ieškovės nurodomi smurto atvejai yra jos išgalvoti. Susituokęs jis rūpinosi sutuoktine, nors pats dirbdavo ir naktimis, tačiau kiekvieną rytą keldavosi ir veždavo ją į darbą, po to pasiimdavo, padėjo jai spręsti darbo problemas, pavyzdžiui, kai jos įmonėje sugedo lazerio aparatas. Atsakovo atsakomybėje buvo pirkiniai ir visi kiti buitiniai klausimai, per 4 bendro šeimyninio gyvenimo mėnesius ieškovė nė karto neapsilankė parduotuvėje, nemokėjo nei vienos sąskaitos. Pora buvo trumpose atostogose Ispanijoje, kelis savaitgalius ilsėjosi Latvijos pajūryje, svečiuodavosi pas draugus, atsakovas bendravo su ieškovės mama, kai ji apsilankydavo Vilniuje. Tačiau vieną vakarą atsakovas pastebėjo ieškovės telefone žinutę nuo buvusio gerbėjo, paskui aptiko daug kontaktų, su kuriais sutuoktinė tarėsi dėl susitikimų, siuntinėjo savo ir gavo iš gerbėjų ir klientų intymių foto ir video medžiagos. Teigė sužinojęs, kad ieškovė yra dirbusi Šveicarijoje, naktiniame klube (duomenys neskelbtini), taip pat – Italijoje, Prancūzijoje, Monake, Japonijoj. Ieškovė tuomet pasimetė, atsiprašinėjo, prašė jos nepalikti. Kartą grįžęs į ieškovės namus atsakovas laiptinėje prie buto durų sutiko ieškovės mamą su kažkokiu vyruku, mama pareiškė, kad atsakovas čia daugiau nesilankytų, grasino dujų balionėliu. Tąkart incidento išvengta, vėliau per atsakovo draugą ieškovė perdavė jo asmeninius daiktus. Taip nutrūko šeimyninis gyvenimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, uždraudė atsakovui artintis prie ieškovės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir darbo vietos, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 100 metrų atstumu; 2) 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė laikinąją nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 15 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad su atsakovu susipažino jam teikiant pavėžėjimo/taksi paslaugas. Paaiškino, kad iki santuokos sudarymo matė, kad atsakovui būna depresinės nuotaikos momentų, jo elgesys tampa neadekvatus, tačiau manė, kad gyvenant santuokoje viskas bus gerai, nes atsakovas jai prieš tuoktuves net su ašaromis kalbėjo, kad jei ji jam padovanosianti nors kelis savo gyvenimo metus, jis bus laimingiausias žmogus žemėje. Iki santuokos atsakovas ieškovei dovanodavo gėles, vaišindavo restoranuose, nupirko vestuvinius žiedus, sakė, kad turi įmonę, kuri nuomoja automobilius. Po santuokos sudarymo paaiškėjo, kad atsakovas dirba vairuotoju, įmonės neturi, žaidžia kazino, pinigus pragyvenimui dažnai skolinasi, geba manipuliuoti žmonėmis. Yra buvusi su atsakovu lošimo namuose pora kartų, taip pat ir Rygoje. Dėl atsakovo atsiliepimo teiginių, kad neva ji apgavusi atsakovą, nurodė, kad atsakovas visas moteris, su kuriomis artimai bendravo, taip pat ir savo vaikų motinas, vadino laisvo elgesio moterimis, nors ieškovės žiniomis, jos tikrai tokios nebuvo. Tai yra atsakovo prasimanymai, jis dažnai kalbėdavo nebūtus dalykus. Dėl incidento, po kurio nutrūko poros santykiai, paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas pradėjo kalbėti, kad ieškovė jam neištikima, nes rado jos telefone Uber vairuotojo žinutę, kur buvo parašyta „aš apačioje“. Ieškovė kalbėjo telefonu su mama, kuomet pajuto sau prie kaklo įremtą peilį, kurį laikė atsakovas, atsakovas ją taip pat smaugė, smūgiavo į galvą. Tąkart ieškovė atsakovą nuramino, siekė išvengti smurto, nes jau žinojo, kad laukiasi kūdikio, atsakovui to nebuvo pasisakiusi. Po kelių dienų atvyko ieškovės mama iš Minsko, tuomet purškė dujų balionėliu. Ieškovė vyksta į kita šalis, Monake buvo kongrese, į Italiją vyksta ilsėtis, iš Italijos taip pat perka darbo įrangą (lazerinius aparatus ir kt.). Nurodė, kad yra kilimo iš Baltarusijos, Lietuvoje gyvena apie 5-7 metus, prekiauja lazerine įranga, čia tinkamesnės verslo sąlygos. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi du suaugusius vaikus ir vieną nepilnametį sūnų. Po santuokos sudarymo atsakovas pasikeitė, ypač domėjosi ieškovės pinigais, prašė paimti grynųjų iš įmonės kasos, padėti jam įsigyti automobilį. Apie vaiką sutuoktiniai kalbėjo ir abu norėjo kūdikio. Atsakydama į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo klausimą ieškovė nurodė, kad ieškovė nebuvo apsistojusi UAB „Saldžius“ priklausančiame (duomenys neskelbtini) viešbutyje.
Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį, kad byloje yra atsakovo kaltę, smurtą įrodantys dokumentai, atsakovas visiškai nesirūpina kūdikiu. Nėra pagrindo netikėti ieškovės parodymais dėl smurto aplinkybių. Kiek žinoma, atsakovas nemokėjo išlaikymo ir kitiems savo vaikams.
UAB „Saldžius“ atstovas V. K. teismo posėdyje teiravosi ieškovės, ar ji yra gyvenusi, apsistojusi bendrovei priklausančiame viešbutyje.
Į bylą pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 4 d. išvada Nr. 1SD-5497 ir 2020 m. rugsėjo 29 d. išvada Nr. 1SD-7230 „Dėl nepilnamečio A. V.“. Tarnybos atstovė posėdyje nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai, susiję su nepilnamečiu vaiku, Tarnybos vertinimu, yra pareikšti vaiko interesais.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis paliktinas nenagrinėtu.
Byloje remiantis leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė H. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas R. V., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 31). Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. V., gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimo už akių (CPK 378 straipsnis). Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškinys ir jo priedai atsakovui yra tinkamai įteikti, atsakovas į bylą teikė atsiliepimą, dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas pateikė priešieškinį, prašė skirti DNR ekspertizę vaiko tėvystei nustatyti. Teismas priėmė priešieškinį nagrinėti, tačiau atsakovui atsisakius sumokėti užstatą už ekspertizės atlikimą, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovui nustatė papildomą terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – iki 2020 m. lapkričio 10 d. įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo specialiąją sąskaitą 330 Eur užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Išaiškino atsakovui, kad iki nustatyto termino nepašalinus nurodytų procesinių dokumentų trūkumų, priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kartu grąžinant sumokėtą 75 Eur dydžio žyminį mokestį, nurodyta, kad priešieškinio grąžinimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu pakartotinai.
Atsakovui nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, t. y. nesumokėjus nurodytos sumos už prašomą atlikti ekspertizę, atsižvelgus į tai, kad priešieškinis jau buvo priimtas nagrinėti, priešieškinis paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsakovui išaiškinama, kad pareiškimą palikus nenagrinėtu, asmuo turi teisę kreiptis į teismą pakartotinai, jei pašalinamos aplinkybės, sudarančios pagrindą palikti pareiškimą nenagrinėtu (CPK 297 straipsnis).
1. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).
Bylos medžiaga patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas galimai smurtavo prieš ieškovę: 2019 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvadoje Nr.G3054/2019(01) nurodyta, kad ieškovei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti padaryti ieškovės nurodomu laiku, 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 20:00 val. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįsto jo nurodomus teiginius, kad ieškovė buvo jam nelojali, neištikima. Ieškovės posėdžio metu teikti paaiškinimai apie savo veiklą, darbą, darbo keliones, santuokos sudarymo ir gyvenimo santuokoje aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad ieškovė buvo lojali sutuoktiniui, šeimai, siekė kurti santykius, tačiau negalėjo taikstytis su atsakovo netinkamu elgesiu, smurtu. Vertintina, kad yra labiau tikėtina, kad pagrįsti yra ieškovės, o ne atsakovo teiginiai. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė buvo lojali atsakovui, tačiau atsakovas pažeidė lojalumo sutuoktinei ir paramos šeimai pareigas. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 1000 Eur.
Ieškovės paaiškinimai, o būtent tai, kad ieškovė nurodė tikėjusis gražaus gyvenimo, tačiau atsakovui po santuokos sudarymo pasikeitus, smurtavus, ieškovė dėl susiklosčiusios padėties jautėsi prislėgta, sugniuždyta, emociškai sukrėsta, patyrė daug neigiamų išgyvenimų, kartu su bylos duomenimis apie smurtą, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią įrodytu nežymiu sveikatos sutrikdymu bei emociniais sunkumais.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011; 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, neilgą santuokinio gyvenimo trukmę, t. y. tai, kad ieškovė ir atsakovas iki gyvenimo skyrium pradžios buvo pragyvenę apie du mėnesius, iki santuokos buvo pažįstami apie 2,5 mėn., atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė priėmė sprendimą tuoktis žinodama, kad atsakovo elgesys kartais būna neadekvatus, atsižvelgus į šalių turtinę padėtį, taip pat remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-986-619/2017; 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-13-619/2018; kt.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
3. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jos turimą pavardę, kuri sutampa su ikisantuokine pavarde. Prašymas, remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas. Atsakovo pavardė nekeičiama.
4. Dėl turto ir prievolių padalijimo.
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto neturi, yra sudarę 2019 m. liepos 29 d. povedybinę sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatytas visiškas šalių turto ir prievolių atskirumas.
Iš bylos medžiagos ir Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose: antstolio Donato Kisieliaus vykdomose bylose Nr. 0174/19/01186, Nr. 0174/17/00718, 0174/17/00279, Nr. 0174/16/02222, antstolės Gitos Andrijauskienės vykdomose bylose Nr. 0088/14/00942, Nr. 0088/14/00927, Nr. 0088/08/01324 antstolės Jurgitos Žilinskaitės vykdomoje byloje Nr. 0161/14/03236, antstolės Neringos Bacevičienės vykdomoje byloje Nr. 0176/14/01777, antstolio Valdo Zubino vykdomojoje byloje Nr. 0137/14/02725, antstolio Ramūno Kamarausko vykdomose bylose Nr. 0055/11/02453, Nr. 0055/11/02453, Sauliaus Užkuraičio vykdomoje byloje Nr. 0034/07/00519 išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, antstolio Andriaus Bublio vykdomoje byloje Nr. 0042/16/01279 išieškotojo UAB „Saldžius“ naudai, antstolės Neringos Lipeikienės vykdomoje byloje Nr. 0062/14/01483, antstolės Ingos Karalienės vykdomose bylose Nr. 0139/14/00801, Nr. 0139/11/01453, antstolio Ramūno Kamarausko vykdomose bylose Nr. 0055/10/00130, Nr. 0055/07/02809 išieškotojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, antstolio Sauliaus Mulevičiaus vykdomoje byloje Nr. 0170/14/00619 išieškotojo Lipeikio įmonės „EGZOTIKA“ naudai, antstolio Gintaro Badikonio vykdomoje byloje Nr. 0040/13/02167 išieškotojo A. M. naudai, antstolio Gintauto Puodžiuko vykdomoje byloje Nr. 0019/13/00168, antstolio Dariaus Blizniko vykdomoje byloje Nr. 0035/12/00021 išieškotojos J. S. T. naudai, antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomoje byloje Nr. 0034/07/00519.
Nustatyta, kad atsakovo vardu egzistuojančios prievolės įgytos iki šalių 2019 m. liepos 17 d. santuokos sudarymo. Ieškovei prašant jas pripažinti atsakovo asmeninėms prievolėmis, atsakovui ir tretiesiems asmenims dėl to nereiškiant prieštaravimo, ieškovės prašymas tenkintinas: atsakovo vardu prisiimtos ir santuokos nutraukimo momentu turimos prievolės laikytinos jo asmeninės ir po santuokos nutraukimo vykdytinos asmeniškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad mažametis A. V. auga su motina, atsakovas vaiku nesirūpina ir jo neaugina, remdamasis išvadą teikiančios institucijos išvada, kad Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su motina, sprendžia, kad ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl tenkintinas.
6. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos
CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.
Ieškovė prašė nustatyti tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę, įspėjęs ieškovę prieš tris dienas, be apribojimų, atsižvelgdamas į vaiko sveikatos būklę, jo dienos režimą ir nepažeidžiant jo teisių bei teisėtų interesų, bendrauti su nepilnamečiu vaiku prižiūrint jo motinai bei leisti su juo laiką motinos gyvenamojoje arba kitoje šalių sutartoje vietoje. Atsakovui nepareiškus savo pozicijos dėl ieškovės prašomos bendravimo tvarkos, kurioje numatyta sąlyga, jog motina dalyvauja tėvo ir vaiko susitikimuose, atsižvelgus į tai, kad atsakovas sūnaus A. V. iš esmės nepažįsta, tarp tėvo ir sūnaus nėra susiformavęs emocinis ryšys, vaikas yra mažo amžiaus, įvertinus, kad tvarkoje yra numatyta galimybė tėvui kurti santykį su vaiku, su juo bendrauti, teismas sprendžia, kad prašoma bendravimo tvarka tvirtintina.
Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.
7. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Bylos nagrinėjimo metu, 2019 m., minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos, 2020 m. – atitinkamai 470 Eur. Pusė šios sumos sudaro 235 Eur.
Ieškovė ieškinyje detalizavo nepilnamečio vaiko poreikius, nurodė, kad išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 880 Eur, prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Dėl išlaikymo formos pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Iš bylos medžiagos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2017 m., 2019 m. vertėsi individualia veikla, šiuo metu duomenų apie darbinę veiklą nėra. Atsakovas turi įsipareigojimų kreditoriams (išieškotojams vykdomosiose bylose), turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teiktinas išlaikymas. Ieškovė yra dirbusi bendrovėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra vaiko priežiūros atostogose, kitų išlaikytinių neturi, taip pat neturi įsiskolinimų. Yra (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė. Posėdžio metu nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur per mėnesį, taip pat gauna pajamų iš įmonės kitomis formomis. Nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (butą). Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Spręstina, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kita vertus jos galimybės skirti visą laiką darbui yra sumažėjusios, nes ji augina mažametį vaiką, turi skirti laiko jo kasdienių poreikių tenkinimui. Atsižvelgęs į nedidelį vaiko amžių, šalių turtinę padėtį, įsipareigojimus kitiems asmenims, teismas vertina, kad 230 Eur dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2020 m. liepos 16 d. (patikslinto ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.
Ieškovė savo prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą grindė tuo, kad atsakovas tinkamai neišlaikė vaiko nuo jo gimimo, t. y. nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki kreipimosi į teismą su patikslintu ieškiniu dienos. Išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs už 1,5 mėnesio. Atsižvelgus į aukščiau teismo nurodytą priteistiną 230 Eur išlaikymo dydį, įvertinus, kad vaiko poreikiai iš esmės nesikeitė, kad vienkartinių poreikių gimus vaikui tenkinimui yra skiriama ir valstybės išmoka gimus vaikui, spręstina, kad išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina taip: 1,5 mėn. x 230 Eur = 345 Eur.
8. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo
Remiantis bylos dokumentais, ieškovė yra sumokėjusi 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Remiantis CPK 88, 93 straipsniais, atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, laikant, kad patenkinta 95 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 75 x 0,95 = 71,25 Eur.
Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu sudaro 70 Eur ((230 x 12 + 345) x 0,03 x 0,75), ieškovė nuo jo mokėjimo atleista remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, todėl ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 31,56 Eur. Iš atsakovo priteistina 29,98 Eur (31,56 x 0,95). Iš ieškovės priteistina suma (1,58 Eur) yra mažesnė nei 5 Eur, todėl nepriteistina (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo priešieškinį palikus nenagrinėtu, jam grąžintinas 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis.
Iš viso atsakovo valstybės naudai mokėtina suma sudaro 70 + 29,98 – 75 = 24,98 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti H. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. CMS sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei H. A. 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 71,25 Eur (septyniasdešimt vienas euras 25 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutraukus santuoką, palikti ieškovei pavardę „A.“, atsakovui – pavardę „V.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina H. A., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos į vaiko motinos H. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000 arba į kitą H. A. nurodytą sąskaitą.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), 345 Eur (tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą.
Nepilnamečio vaiko A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę H. A., a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią atsakovas R. V. turi teisę, įspėjęs ieškovę H. A. prieš 3 (tris) dienas, be apribojimų, atsižvelgdamas į vaiko sveikatos būklę, jo dienos režimą ir nepažeidžiant vaiko teisių bei teisėtų interesų, bendrauti su nepilnamečiu vaiku bei leisti su juo laiką motinos gyvenamojoje arba kitoje šalių sutartoje vietoje.
Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai vykdys prievoles vykdomosiose bylose, kuriose atsakovas yra skolininkas, o išieškotojais yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Saldžius“, Lipeikio įmonė „Egzotika“, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, J. S. T., A. M..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo palikti nenagrinėtu. Išaiškinti, kad priešieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio asmeniui kreiptis į teismą pakartotinai, jei pašalinamos aplinkybės, sudariusios pagrindą palikti procesinį dokumentą nenagrinėtu.
Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,98 Eur (dvidešimt keturi eurai 98 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Panaikinti teismo šioje byloje 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi ir 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.