Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės 50000 EUR neturtinės žalos, išlaikymą periodinėmis išmokomis 3 m. laikotarpiui nuo santuokos nutraukimo bei 5 proc. metines procesines palūkanas.Apelianto įsitikinimu, skundžiamu sprendimu pažeistos atsakovo konstitucinės ir žmogaus teisės, įvykdytas neteisingumas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs visus atsakovo priešieškinio teiginius dėl ieškovės kaltės iširus santuokai, tačiau vis tiek padarė kardinaliai priešingą išvadą neva santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Toks sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu motyvuotumo ir aiškumo reikalavimus. Nemotyvuotai pareiškus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kalės, teismas atsisakė nagrinėti apelianto priešieškinį, kas laikytina absoliučios teisės kreiptis į teismą pažeidimu. Apelianto įsitikinimu, esant ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo nepagrįstai iš atsakovo priteista 341 EUR bylinėjimosi išlaidų suma, viršijanti atsakovo finansines galimybes.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog apeliacinis skundas nėra motyvuotas. Apeliantas klaidina teismą teigdamas, jog buvo atsisakyta nagrinėti jo priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tiek ieškovės ieškinį, tiek atsakovo priešieškinį, kurį atmetė kaip nepagrįstą. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta išvada kardinaliai prieštarauja motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems argumentams. Apeliantas remiasi tik dalimi sprendimo argumentų ir neatsižvelgia į tuos argumentus, kuriuose nurodomos aplinkybės, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas ir įvardijo kaip įrodančias apelianto kaltę dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl iš jo priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos priteistos vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas, o atsakovo priešieškinis atmestas. Apelianto prašoma priteisti žala bei išlaikymas taip pat nepagrįsti, kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingo amžiaus, todėl išlaikymas jiems nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susipažino internetu ir po dviejų pasimatymų 2015 m. liepos 29 d. susituokė Kybartų pataisos namuose. Ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. pateikė ieškinį prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydama, jog laikui bėgant sutuoktinių požiūriai išsiskyrė, išryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu pareiškė priešieškinį, kuriame nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi 3 mėn. po santuokos sudarymo iki ieškinio pateikimo ieškovė pas atsakovą nuvykusi nebuvo, nutraukdama santykius su atsakovu nurodė, jog laukiasi kito vyro vaiko.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės elgesį po santuokos sudarymo konstatavo, kad abu sutuoktiniai tuokėsi neapgalvoję tolesnio santuokinio gyvenimo perspektyvų, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pastangų išsaugoti tarpusavio santykius juos grindžiant pagarba ir tolerancija vienas kitam, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu taip pažeisdami sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 str.Apeliantas kvestionuoja tokį sprendimą, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažinęs visus atsakovo priešieškinio argumentus dėl ieškovės kaltės, nepagrįstai sprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.Pažymėtina, jog CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Taigi, pagal CK 3.60 str. 3 d., preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo, jog ieškovė po santuokos sudarymo nei karto nebuvo nuvykusi pas atsakovą į pataisos namus, praėjus maždaug mėnesiui laiko pradėjo bendrauti su kitu vyru ir nuo jo pastojo. Kaip minėta vienas, tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Taigi, minėtos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą konstatuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau pažymėtina, jog sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovė dėl santuokos iširimo prašydama pripažinti ir atsakovo kaltę iš esmės nepateikė jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, ieškovė neginčija, jog sudarydama santuoką su atsakovu žinojo, jog būsimas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl kolegijos vertinimu prisiėmė visą su tuo susijusią šeimyninio gyvenimo riziką, ji turėjo suvokti, jog sutuoktinių tarpusavio bendravimas ir pareigų vykdymas bus ribotas. Ieškovei nepateikus įrodymų kuo objektyviai pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, negali būti laikoma pagrįsta pirmosios teismo išvada, kad atsakovas, įvertinus jo statusą, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad sutuoktinė vienašališkai vykdys sutuoktinės pareigas ir yra abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti buvus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo byloje nėra pateikta.Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog santuokos iširimo priežastis yra netinkamas ieškovės elgesys po santuokos sudarymo, o tai sudaro pagrindą konstatuoti jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.), todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti apelianto skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, konstatuojant santuokos nutraukimą dėl ieškovės J. K. kaltės.

Dėl neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo

Civilinis kodeksas suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Pažymėtina, jog apeliantas prašydamas priteisti 50000 EUR neturtinės žalos iš ieškovės nepateikė tokią žalą pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, t.y. 3 mėn., aplinkybę, kad šalys susituokė po dviejų pasimatymų ir daugiau nesimatė bei atsakovo nurodomų išgyvenimų pobūdį, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos būklę ar nedarbingumą išlaikymo būtinumui preziumuoti, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis tenkinti iš dalies, šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.Apeliantas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (75 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 75 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Nutraukti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą 2015-07-29 Vilkaviškio rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 173) dėl ieškovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti pavardę K., R. B. – B. pavardę“.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 75 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.