- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-15
- Bylos Nr.
- 2-186-424/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03307-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę patvardę – K.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos pradžioje šalys sutarė gerai, tačiau laikui bėgant sutuoktinių požiūriai į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė, vis labiau ryškėjo skirtumai ir sutuoktinių nesuderinamumas, daugėjo nesutarimų šeimoje. Šalys neberado bendros kalbos, išblėso jausmai, noras būti kartu ir kurti bendrą ateitį. Kadangi faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendrų interesų ir suvienodinti charakterių skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė mano, jog abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalys nepilnamečių vaikų neturi, po santuokos sudarymo dalintino turto neturi, ieškovė įsipareigojimų kreditoriams neturi.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę šalys užmezgė kontaktą internetu, o po dviejų pasimatymų susituokė. Ieškovė suprato, jog susituokė su netinkamu žmogumi, santuokos sudarymas jai tebuvo lengvabūdiškas nuotykis, todėl praėjus šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams po santuokos įregistravimo pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė pripažįsta, jog tiek ji, tiek atsakovas yra kalti dėl nesusiklosčiusio santuokinio gyvenimo, be to ieškovė šiuo metu yra nėščia nuo kito vyro.
Atsakovo reikalavimus atlyginti neturtinę žalą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis laiko nepagrįstais.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės 50000 Eur patirtą neturtinę žalą, taip pat išlaikymą periodinėmis išmokomis trijų metų laikotarpiui nuo santuokos nutraukimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos.
Priešieškinyje nurodė, jog prieš sudarant santuoką Kybartų pataisos namuose, ieškovei buvo žinoma, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Po šalių santuokos įregistravimo, ieškovė jokių ryšių su atsakovu nebepalaikė ir jau po trijų mėnesių pareiškė ieškinį nutraukti santuoką. Atsakovas siekė sukurti šeimą ir susilakti vaikų, o ieškovė atvirai pademonstravo nepagarbą šeimos vertybėms, santuokos institutui, moralei, sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Ieškovė neketina prisiimti jokių su šeima susijusių pareigų. Tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė atsakovo teises ir teisėtus lūkesčius, sukėlė jam skaudžius moralinius išgyvenimus, psichologinį šoką ir padarė 50000 Eur neturtinę žalą. Taip pat atsakovas, remdamasis LR CK 3.47 str., iš ieškovės kaip nesąžiningos sutuoktinės prašo priteisti išlaikymą.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė adv. Eglė Grucytė papildomai nurodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieškovės kaltės. Ieškovė sudarydama santuoką žinojo, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jis negalės nei suteikti materialinės paramos, nei pakankamai bendrauti su sutuoktine, nei tinkamai atlikti kitų sutuoktinio pareigų. Ieškovė po santuokos sudarymo praėjus maždaug mėnesiui pastojo nuo kito vyro, po santuokos sudarymo nei kartą nebuvo susitikus su atsakovu, t.y. ji pati pažeidė sutuoktinės pareigas ir neketino gyventi santuokinio gyvenimo su atsakovu. Atsakovas tikėjosi, jog santuoka bus sėkminga, todėl sužinojęs apie sutuoktinės neištikimybę po santuokos sudarymo patyrė šoką. Savo patirtą moralinę žalą vertina 50000 Eur. Atsakovas taip pat tikėjosi finansinės paramos iš savo sutuoktinės, o kadangi atlikdamas laisvės atėmimo bausmę neturi galimybių dirbti ir užsidirbti, prašo priteisti iš ieškovės išlaikymą.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) Nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civiliniame kodekse, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. (CK 3.60 str. 2-3 d.)
CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tai, kad ieškovė savo kaltės dėl santuokos iširimo neneigė patvirtina tiek jos reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tiek ieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek jos atstovo teisme išsakyti argumentai, jog ieškovė prieš sudarydama santuoką žinojo, jog jos būsimas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir dėl to negalės tinkamai atlikti sutuoktinio pareigų, o santuokos sudarymas ieškovei tebuvo lengvabūdiškas nuotykis. 2015-12-09 Kybartų pataisos namų pažyma Nr. 7/1-1999 rodo, jog po santuokos tarp šalių sudarymo ieškovė nei karto nebuvo atvykusi susitikti su atsakovu. Ieškovės atstovas patvirtino, jog netrukus po santuokos su atsakovu sudarymo, t.y. praėjus maždaug mėnesiui laiko, ieškovė pradėjo bendrauti su kitu vyru ir nuo jo pastojo, o neištikimybė jau sudaro savarankišką pagrindą preziumuoti santuokos nutraukimą dėl ieškovės kaltės.
Kita vertus, atsakovas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir sudarydamas santuoką su ieškove suvokė, kad neturės objektyvių galimybių teikti sutuoktinei moralinę bei materialinę paramą, auginti bendrus vaikus, visapusiškai rūpintis šeima bei atlikti kitas sutuoktinio pareigas, taigi, negalėjo pagrįstai tikėtis, jog sutuoktinė vienašališkai vykdys sutuoktinė pareigas.
Vertinant šalių kaltinimus viena kitai dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktinai tuokėsi neapgalvoję tolesnio santuokinio gyvenimo perspektyvų, nesiekė tarpusavio supratimo, nedėjo pastangų išsaugoti tarpusavio santykius juos grindžiant pagarba ir tolerancija vienas kitam, būti lojaliu ir pasitikėti vienas kitu ir tuo pažeidė sutuoktinių pareigas numatytas CK 3.27 str. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga, kurio iš sutuoktinių kaltė yra didesnė. Dėl išdėstyto konstatuotina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės santuokos nutraukimu padarytą neturtinę žalą bei išlaikymą periodinėmis išmokomis trijų metų laikotarpiui nuo santuokos nutraukimo atmetamas (CK 3.70 str. 2 d.; 3.72 str. 4 d.).
Šalys dalintino bendro turto neturi.
Šalies argumentai
Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų ikisantuokinės pavardės.
Žemesnės instancijos teismas
Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė šioje byloje patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas 2015-12-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 341 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos sumos, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-386 str. str., teismas
nusprendžia:
nutraukti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. K. palikti pavardę K., R. B. – B. pavardę.
Priteisti J. K. iš R. B. 341 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.