Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos,

dalyvaujant ieškovei E. J., atstovui adv. G. D.

atsakovui A. J., atstovei adv. R. R.

ekspertei R. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J., tretysis asmuo AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei A. J. priešieškinį E. J., tretysis asmuo AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir dėl santuokos metu įgyto sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto padalijimo nutraukiant santuoką,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Ginčo byloje dėl santuokos iširimo sutuoktiniai kaltino viena kitą, siekė įrodyti, kad santuoka iširo dėl vienas kito kaltės, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Ieškovė įrodinėjo atsakovo nelojalumą, paramos, pagarbos stoką, piktnaudžiavimą alkoholiu, laisvu gyvenimo būdu, atsakovas - ieškovės neištikimybės faktą, kuris sąlygojo santuokos iširimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas santuokos iširimo priežastis, sprendimo motyvuose nurodė, kad nustačius ieškovės neištikimybės faktą, kurio ji neginčija, nors šalys po to ir palaikė šeimyninius santykius, neteisinga būtų konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo pareigos pažeidimu ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis yra sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Taigi, teismas klausimą, dėl kieno kaltės iširo santuoka, sprendė pagal CK 3.60 str. 3 d. įtvirtintų prezumpcijų taisykles. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei naujai prijungtus į bylą įrodymus – 2017 m. rugsėjo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, šią išvadą pripažįsta teisiškai pagrįsta. Atsakovas teigė, kad ieškovė buvo jam neištikima, šių aplinkybių ieškovė neneigė pirmosios instancijos teisme, yra pripažinusi aplinkybę, kad 2010 ar 2011 m. santykiai su kitu buvo jos gyvenimo klaida, šias aplinkybes patvirtina ir vėliau apeliacinės instancijos teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia atsakovo teiginių dėl ieškovės neištikimybės fakto, kas suteikia preziumuoti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str., 3 d., CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo šalių nuomonių išsiskyrimo įvairiais klausimais, tačiau vertinti abiejų sutuoktinių veiksmus vienodai, suteikiant tą pačią reikšmę dėl santuokos iširimo nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Todėl šioje dalyje apeliantės skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Apeliantės nuomone, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė neva tai dėl ieškovės kaltės iširusi santuoka, kokius patyrė emocinius išgyvenimus, kaip buvo sutrikdyta jo sveikata. Tvirtina, kad dar iki santuokos sudarymo su ieškove atsakovas buvo du kartus vedęs, tai, kad jis nesielvartauja dėl skyrybų patvirtina ir faktas, kad jis rado paguodą kitos moters draugijoje.Civilinis kodeksas suteikia sutuoktiniui teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktą, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsižvelgdamas į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovo išgyvenimų pobūdį, teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, laikė tikslingu priteisti atsakovui iš ieškovės 1 500 EUR neturtinę žalą. Pripažinus ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo ir įvertinus atsakovo paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovas patyrė emocinius išgyvenimus dėl santuokos iširimo, savo elgesiu šeimoje sukurdama netoleruotiną situaciją, ko pasekoje atsakovas patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės ieškovės nurodyta apeliaciniame skunde aplinkybė, kad atsakovas yra turėjęs patirties santuokos iširimo bylose, turėjęs ištuokų. Kolegijos nuomone, vertinant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 1500 EUR neturtinę žalą, atsižvelgdamas į padarytos žalos pasekmes, ieškovės elgesį, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teisminės praktikos, todėl šioje dalyje priteistinas žalos dydis laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Dėl nurodyto, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. (CK 3.70 str. 2d., 6.245 str.- 6.250 str.).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nagrinėjant bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, byloje šalių ginčo turto vertei nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė.

Dėl ginčo turto žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo atsakovo priešinį ieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto padalinimo atmesti ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). palikti asmenine nuosavybe, nes nurodytas turtas įgytas dovanojimo sandoriu, priteisiant atsakovui iš apeliantės 13 028,08 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu išmokėtą kredito dalį kreditoriui AB „Swedbank“, kurio kreditu buvo pagerintas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas. Atsakovas prašo šioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo iš esmės pagerintas iš santuokos metu įgytų lėšų, todėl jis pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintinas tarp šalių lygiomis dalimis.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bendrąja jungtine nuosavybe, konstatavo, kad atsakovas nuo pat pradžios dalyvavo statant ginčo namą. Nurodė, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertė jų dovanojimo ieškovei metu buvo 145 000 Lt (41 994,90 Eur), šio turto rinkos vertė jo apžiūros dieną, t.y. 2016-03-29 yra 147 000 Eur. Taigi, žemės sklypo ir namo vertė nuo ieškovės įsigijimo momento padidėjo net 3,5 karto ir toks padidėjimas galėjo įvykti tik dėl atliktų statybos, remonto darbų. Įvertinęs, kad ginčo turtas pagerintas iš esmės, pripažino jį bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalino lygiomis dalimis po ½ dalį. Apeliantė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teismo sprendimą šioje dalyje laiko neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantės tvirtinimu, šiuo atveju buvo lyginamos 2004 m. ir 2016 m. turto rinkos vertės, neeliminuojant nekilnojamo turto rinkos pokyčių įtakos, nors praėję yra 12 metų ir visiems yra žinoma kaip sparčiai kilo nekilnojamo turto kainos per šį laikotarpį. Pažymi, jog teismas nevertino kokia konkrečiai buvo atliktų pagerinimų vertė, nors byloje iš byloje esančių duomenų matyti, jog nebaigto statyti, 67 proc. baigtumo, namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004-02-13 lygi 269.000 Lt, o 100 proc. baigtumo namo atkuriamoji vertė, nustatyta 2004-08-02 lygi 440000 Lt, t.y. padidėjo 171000 Lt suma, kuri iš esmės atitinka ieškovės iš banko paimtos paskolos sumą (200000 Lt). Likę 29 000 Lt paskolos panaudoti gerbūviui iki 2004-11 mėn. Nurodė, kad atsakovas neįrodė esminio turto pagerinimo nei iš savo asmeninių lėšų, nei iš santuokos metu bendrai sutuoktinių uždirbtų lėšų, nes namo įrengimui naudotos ieškovės pasiskolintos lėšos asmeninio turto įrengimui. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie 0,1179 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini). vertę ar jos padidėjimą dėl atsakovo tariamai atliktų darbų ir teismas neteisėtai žemės sklypą pripažino bendra jungtine nuosavybe. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje yra akivaizdūs įrodymai, jog pagerinimas atliktas finansuojant jį banko kredito lėšomis, suteiktomis asmeniškai ieškovei, kurių nei ieškovė, nei atsakovas bankui nėra šiai dienai grąžinę. Atsižvelgiant į tai, jog atlikti turto pagerinimai buvo apmokėti ieškovės asmeniškai gautu, atsakovo laiduotu 57.900 EUR banko kreditu, o skola bankui 2016-05-06 pagal šį kreditą sudaro 31.843, 84 EUR atsakovas gali pretenduoti į kompensaciją lygią pusei santuokos metu įmokėtų bankui įmokų, t.y. 13.028,08 EUR.Nurodytus apeliantės skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kuris turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe. Remiantis šia teisės norma asmenys, jau sudarydami santuoką, gali būti įgiję turto, be to, ir po santuokos sudarymo jie gali jo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Galimas asmeninės nuosavybės pasikeitimas turtą pagerinus – turtas, santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kiekvienu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia ją nagrinėjantis teismas. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje. Teismas taip pat turi atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495-916/2015.) Teisėjų kolegija byloje vertina, ar yra teisinis pagrindas sutuoktinių nurodytą turtą pripažinti jų bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės, susijusios su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi J. K. ir S. K. padovanojo ieškovei 0,1179 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti namą (baigtumas 67 proc.), turintį 225.39 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.Šio namo įrengimui ieškovei AB bankas „Hansabankas“ suteikė 57 900 EUR dydžio sumos kreditą (2004 03 22 kredito sutartis Nr. 04-006496-FA). Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus duomenis, negrąžintas kredito likutis pagal šią paskolos sutartį 2017-09-06 sudarė 29 237.01 EUR (t.6, b.l. 135).Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, pateiktas ekspertizės aktas Nr. 18-NEO2-05. Remiantis šiuo aktu, žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2004-03-02 yra 5 500 EUR, rinkos vertė 2004-08-10 - 7 800 EUR, rinkos vertė 2018-02-06 - 8 600 EUR. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad žemės sklypo vertės pokytį sąlygojo esminis turto pagerinimas bendromis sutuoktinių lėšomis. Kolegijos vertinimu, turto kainos pokytį sąlygojo rinkos veiksniai, įrodymų apie tai, kad minėtas nekilnojamas turtas – žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas iš bendrų santuokinių lėšų nėra pateikta, todėl šioje dalyje atsakovo priešinis ieškinys dėl minėto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, teismui netinkamai vertinant bylos įrodymus, susijusius su bendrų lėšų panaudojimu ginčo objekte. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pripažįstamas asmenine E. J. nuosavybe. Remiantis ekspertizės akto išvadomis, nebaigto statyti (baigtumas 67 proc.) gyvenamosios paskirties gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). rinkos vertė 2004-03-02 yra 30 600 EUR; 2004-08-10 (įrengus namą) - 51 700 EUR, rinkos vertė 2018-02-06 - 130 400 EUR. Ekspertė teismui nurodė (atsakymas į 4 klausimą), kad 57 900 EUR suteikta banko paskola įtakojo 225,39 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo turto vertės padidėjimą. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad ieškovei dovanojimo sutartimi įgijus nebaigtą statyti namą (67 proc. jo baigtumas (dalinė apdaila)), 30 600 EUR vertės, šalys iš bendrų lėšų ieškovei gavus 57 900 EUR paskolą iš banko, pagerino šį turtą – jį įrengė ir pritaikė šeimos poreikiams. Įrengus namą, turto vertė išaugo, ji sudarė 51 700 EUR. Taigi lėšos, kurios buvo investuotos į gyvenamojo namo įrengimą yra laikytinos šalių bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 d.). Ginčo turto rinkos vertė 2018 02 06 sudarė 130 400 EUR. Eksperto vertinimu, turto verčių skirtumui nuo 2004-03-02 iki 2004-08-10 rinkos pokyčiai ir kiti veiksniai neturėjo įtakos turto vertei nustatyti, rinkos pokyčiai nuo 2004 iki 2018 m. yra, t.y. nuo 2004 iki 2018 svyravo, t.y. pakilo prieš krizę, nukrito bei nagrinėjimo metu – palaipsniui kyla aukštyn. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų (turto pagerinimui buvo paiimta paskola 57 900 EUR), jo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis turėjo esminės reikšmės turto rinkos vertės pokyčiams laikotarpiu nuo 2004 iki 2018 m. Dėl nurodyto, šis turtas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. 1 d.). Tačiau kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytą turtą dalino lygiomis dalimis po ½ dalį, neatsižvelgdamas į ieškovės asmeninio turto dalį bendrame turte, todėl šioje dalyje teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Bylos duomenimis, ieškovės turto dalis bendrame turte sudaro 59,18 proc. (30 600 EUR x100 proc./ 51 700 EUR, viso 59,18 proc.), iš bendrų lėšų turtas pagerintas 40,82 proc. Ginčo turto rinkos vertė 2018-02-06 sudarė 130 400 EUR, ieškovės asmeninė dalis šiame turte sudaro 59,18 proc., kas sudarytų 77 170 EUR. Viso bendra dalintino turto vertė 53 230 EUR (40,82 proc.). Negrąžintas paskolos likutis 2017-09-06 pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA sudarė 29 237.01 EUR. Todėl dalintino turto suma mažintina negrąžintina prievolių suma (53 230 EUR – 29 237.01 EUR), viso dalintino turto vertė 23 992,99 EUR, ½ dalis šio turto sudarytų 11 996, 49 EUR. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamojo namo padalinimas natūra tarp sutuoktinių šiuo atveju dėl gyvenamojo namo savybių bei šalių tarpusavio santykių nėra galimas (šalys yra giliuose konfliktiniuose santykiuose), todėl ieškovei priteistinas gyvenamasis namas natūra, o atsakovui - kompensacija, kuri sudarytų 11 996,49 EUR už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) padalinimo

Pirmosios instancijos teismas butą (duomenys neskelbtini) padalino tarp šalių lygiomis dalimis, po ½ šio buto dalį, nenustatydamas, kad egzistuoja LR CK 3.123 str. nustatytos sąlygos. Nustatė, kad solidariosios prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, po santuokos nutraukimo prievolė bankui AB „Swedbank“ vykdoma sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, Apeliantė nesutinka šioje dalyje su teismo priimtu sprendimu, motyvuodama tuo, kad teismas nevertino subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y., jog buto įsigijimui ieškovės vardu 2007-07-10 buvo paimta iš banko AB „Swedbank“ 173 772 EUR paskola, kurios didžioji dalis nėra grąžinta, santuokos metu grąžinta bankui tik 20 252,67 EUR. Dengti paskolą yra įsipareigojusi apeliantė, atsakovas yra tik laiduotojas ir nėra kredito sutarties šalimi. Paskolos bankui užtikrinimui yra įkeistas žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Taigi, padalinus turtą lygiomis dalimis, lieka apeliantės asmeninis įsipareigojimas dengti visą kredito sumą, netgi už tą dalį, kuri teismo sprendimu dalinės nuosavybės teise priteista atsakovui. Taip pat nurodė, kad padalijus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps suvaržytas ir pažeis buvusių sutuoktinių ir vaikų interesus, gyvenimo kokybę, sukels ginčus taro šalių. Todėl butas priteistinas ieškovei natūra, o atsakovui kompensacija už pusę bankui sumokėtos sumos, t.y. 10 126,34 EUR. Teisėjų kolegija nurodytų apeliantės argumentų nepripažįsta pagrįstais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad butas (faktiškai atitinka buto patalpos statusą) (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas santuokos metu, pagal 2007-07-10 pirkimo pardavimo sutartimi, juridinis faktas bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), todėl teismo pagrįstai nurodytas turtas padalintas tarp šalių lygiomis dalimis, po ½ dalį. Buto įsigijimui buvo panaudota ieškovės vardu gauta tikslinė banko paskola 173 772 EUR (Susitarimas Nr. 04-006496-FA/06-017435-FA/07-068698-FA-3 Dėl 2004 03 22 kredito sutarties Nr. 04-006496-FA sąlygų pakeitimo ir papildymo). Atlikus ekspertizę nustatyta, kad šio buto vertė ekspertizės atlikimo metu sudaro 94 400 EUR, nepadengti kreditoriui įsiskolinimai pagal paskolos sutartį sudaro 148 979,07 EUR („SWEDBANK“ AB pažyma 2017-09-06 Nr. SR-BPP/17-2283). Šiuo atveju apeliantės nurodyta aplinkybė, kad banko paskola buvo paimta jos vardu, o atsakovas buvo tik laiduotojas nėra esminė, dėl kurios minėtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas turėtų būti priskirtas ieškovės nuosavybėn, nes nurodytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir prievolės bankui buvo vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.88 str., 3.109 str.). Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių šis turtas negali būti dalinamas natūra. Pažymėtina ir tai, kad padalinus santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinių solidariosios prievolės yra nedalijamos ir nekeičiamos, jie lieka bendraskoliai. Sutuoktinis, įvykdęs kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo.

Dėl prievolių kreditoriui Swedbank AB

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp AB bankas „Hansabankas“ ir kredito gavėjos E. J. 2004 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04-006496-FA, pagal kurią kredito gavėjai buvo suteiktas 57 900 EUR kreditas. Šio kredito paskirtis tikslinė – gyvenamojo namo statybai. 2006 03 28 d. susitarimu Nr. 04-0066496-FA/06-017435 FA-2 kredito suma padidinta iki 120 147,19 EUR. 2007-07-10 kredito suma padidinta iki 173 772 EUR, kreditas suteiktas tikslinei paskirčiai – patalpų Vytauto gt. 55, Trakuose pirkimui. Byloje nustatyta, kad Kreditavimo sutartys sudarytos šeimos interesais.Pagal teismui į bylą pateiktus įrodymus – 2017-09-06 Pažyma apie „SWEDBANK“ AB suteiktus kreditus, neįvykdytų pagal Sutartį įsipareigojimų bankui suma 2017-09-06 yra 178 216.08 EUR, iš jų kredito Nr. 04-006496-FA – 29 237.01 EUR, kredito Nr. 07-068698-FA- 148 979.07 EUR. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievoles nedalijamos ir nekeičiamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šalių prievolės pagal kredito sutartį nėra įvykdytos, jų mokėjimo terminai nėra suėję. Dėl nurodyto bei įvertinus, jog ieškovei priteistas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) bei tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis po ½ dalį padalintas butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažintini sutartiniai įsipareigojimai kreditoriui Swedbank AB bankas pagal ieškovės E. J. su Swedbank 2004-03-22 sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų šalių E. J. ir A. J. įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo pilnai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei E. J., o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA tenka E. J. ir A. J. lygiomis dalimis. Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šioje dalyje tikslintina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su reikalavimo teise į D. V. skolą 30 410 EUR

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais teisiniais pagrindais pripažino, kad A. J. ir E. J. lygiomis dalimis turi reikalavimo teisę į skolininko D. V. skolą 30 410 EUR. Jos tvirtinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo skolinta šeimos poreikiams. Apeliantė nurodė, kad ji nekontroliavo vyro išlaidų, neįtakojo jo sprendimų, leido naudotis savo elektroninės bankininkystės prisijungimais, nes į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai pardavus namą (duomenys neskelbtini). Šiuos pinigus atsakovas skolino asmeniškai, prisiimdamas visą iš sandorio kylančią riziką.Teisėjų kolegija nurodytų apeliantės skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2008 01 10 paprastuoju vekseliu skolininkas D. V. įsipareigojo sumokėti A. J. 130 000 Lt. Nurodytos lėšos buvo pervesto mokėtojos E. J. 2008 01 10 mokėjimo pavedimu, mokėjimo nurodymas yra atliktas E. J., jos parašu pasirašytas (t.1, b.l. 135-136), todėl laikytina, kad ji pritarė paskolos sandoriui, šio sandorio įstatymo nustatyta tvarka ieškovė nenuginčijo (CK 3.96 str.). Taigi, nurodytų aplinkybių apeliantė leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai turi lygiomis dalimis reikalavimo teisę į D. V. skolą pagal 2008-07-10 neprotestuotiną paprastąjį vekselį (CK 3.117 str. 1 d., 3.127 str.). Todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundo argumentai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Ieškovė E. J. apeliacinės instancijos teisme pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 2 886 EUR žyminio mokesčio, 600 EUR už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1759 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 242 EUR už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, 600 EUR už ekspertizės atlikimą, 200 EUR už faktinio naudojimo ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. 151. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo pakeisti ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti ieškovės E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine E. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Gyvenamąjį namą unikalus, Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padalinti natūra ir priteisti ieškovei E. J.. Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. 11 996,49 EUR kompensaciją už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį“.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“ ir ją išdėstyti taip:

Po santuokos nutraukimo pripažinti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui Swedbank AB bankui pagal ieškovės E. J. su Swedbank 2004-03-22 sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų šalių E. J. ir A. J. įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo pilnai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei E. J., o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA tenka E. J. ir A. J. lygiomis dalimis.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei E. J. iš atsakovo A. J. 1759 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.