- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-357-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02370-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3040-804/2015 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti E. J. ir A. J. santuoką, sudarytą 2003-08-01 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, pripažinti, kad ji nutrūko dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei J. pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatant, kad atsakovas su vaikais bendraus pagal bendrą šalių sutarimą; nustatyti, kad pasikeitus ieškovės gyvenamajai vietai, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta; priteisti iš atsakovo 163,00 EUR išlaikymą kas mėnesį R. J. iki dukros pilnametystės ir 163,00 EUR išlaikymą kas mėnesį A. J. iki sūnaus pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje priėmimo priteisti iš atsakovo A. J. nepilnamečių vaikų R. J., gim. 2003-02-11, ir A. J., gim. 2005-01-10, išlaikymui po 163,00 EUR kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-08-27 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir, kol bus iš esmės išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3040-804/2015 – nustatė nepilnamečių vaikų R. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su ieškove E. J. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš A. J. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. J. ir A. J. po 163,00 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-08-26, iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Pavedė E. J. nepilnamečiams vaikams R. J. ir A. J. priteistą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Teismas nurodė, jog neturėjo pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, jog tarp jos ir vaikų yra itin glaudus emocinis ryšys, šiuo metu vaikai gyvena su ja, vaikais ji rūpinasi nuo kūdikystės, praleidžia su jais visą savo laisvalaikį, todėl padarė išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Teismas atsižvelgęs į tai, kad laikino materialinio išlaikymo tikslas yra patenkinti kasdienius vaikų poreikius, kol bus nagrinėjama byla ir išlaikymo dydžio bei formos klausimas bus išspręstas iš esmės, laikiną materialinį išlaikymą priteisė iš atsakovo po 163,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis šalių nepilnamečiams vaikams, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-08-26, iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jokiais įrodymais. Paaiškina, kad visa šeima nuo 2004 metų gyvena kartu iki šiol, atsakovas niekada nebuvo išvykęs laikinai ar pan. gyventi atskirai. Adresu (duomenys neskelbtini) yra visi atsakovo asmeninių poreikių daiktai, be kurių atsakovas negalėtų gyventi atskirai nuo šeimos. CK 3.65 str. numatyta laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma išimtinai vaikų interesais, kai pvz. vienas iš tėvų smurtauja fiziškai ir psichologiškai vaikų ar vieno vaiko atžvilgiu. Todėl nesant tokių aplinkybių byloje teismas neturėjo pagrindo taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje taip pat nėra duomenų, jog motina (ieškovė) yra nusprendusi kartu su vaikais išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos, ar kad tėvas piktnaudžiauja tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Apeliantas teigia, kad CK 3.65 str. taikymo pagrindas yra tėvų gyvenimas skyrium, tačiau visa šeima gyvena kartu viename name. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kuriais teismas padarė išvadą, jog atsakovas nesirūpina vaikų poreikiais. Atsakovas nurodo, jog už būstą moka tik atsakovas, už vaikų būrelius ir kitokią užklasinę veiklą visada mokėjo tik atsakovas, į užklasinės veiklos užsiėmimus ir renginius, vaikų varžybas, turnyrus, pasirodymus vaikus vežiojo ne tik ieškovė, bet ir atsakovas ir kt. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog ji tik viena rūpinasi vaikais, namais ir savo įsipareigojimais, ir kad atsakovas savo turtinių pareigų šeimai nevykdo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių reglamentavimas lemia, kad tuo atveju, kai sutuoktiniai skiriasi ir nebeveda bendro ūkio, siekia santuokos nutraukimo dėl nutrūkusių santuokinių ryšių, siekiant, kad vaikų akivaizdoje nekiltų ginčų dėl vaikų gyvenamosios vietos, nes bet kuriuo momentu vienas iš sutuoktinių proceso metu gali pakeisti gyvenamąją vietą, teismas, gali nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šiuo atveju teismas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė vaikų gyvenamąją vietą su mama. Duomenų, kad bus pažeistos vaikų teisės dėl to, kad teismas laikinai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su mama jos gyvenamojoje vietoje, apeliantas nepateikė. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis šiuo metu gyvena tame pačiame name, kad kas dieną bendrauja su vaikais, neriboja galimybės nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kadangi ginčo dėl bendravimo su vaikais nėra, ieškovė neprašė nustatyti laikinos bendravimo tvarkos. Atsakovo pateikti mokėjimai už užklasinę vaikų veiklą pateikiami už 2014 metus, kai tuo tarpu už 2015 metus atsakovas nemokėjo devynis mėnesius už sūnaus futbolo klubą, tris mėnesius už šokių pamoka, keturis mėnesius už dukros dailės pamokas. Visus įsiskolinimus padengė ieškovė. Vaikų suruošimas į mokyklą neapsiriboja kompiuterio nupirkimu, o apima ir kitus dalykus. Atsakovas pateikia gyventojų pajamų deklaraciją už 2014 metus, kurioje nurodyta, kad atsakovo grynosios pajamos sudarė tik 4 964,00 Lt, taigi neaišku kokiomis lėšomis atsakovas išlaiko būstą, vaikus ir perka jiems dovanas. Kadangi byloje keliamas klausimas ne dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikais priteisimo, todėl atsakovo nurodyti teiginiai dėl anksčiau jo mokėtų lėšų yra neaktualūs, o pateikti įrodymai neapima ginčo laikotarpio. Pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodomi motyvai apie vaikams pirktus daiktus, vaikams tėvo dovanotus pinigus nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas teikia vaikams išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-08-27 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-08-27 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Apeliantas nesutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kadangi visa šeima iki šiol gyvena kartu, o atsakovas niekada nebuvo išvykęs laikinai ar pan. gyventi atskirai. Esą CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė yra taikoma išimtinai vaikų interesais, kai pvz. vienas iš tėvų smurtauja fiziškai ir psichologiškai vaikų ar vieno vaiko atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas elgtųsi netinkamai.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis nesietina vien su būtinybe priverstinai įgyvendinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, bet jos gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 str.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (motina). Teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog tarp vaikų ir ieškovės yra itin glaudus emocinis ryšys, šiuo metu vaikai gyvena su ieškove, ieškovė vaikais rūpinasi nuo kūdikystės, praleidžia su jais visą savo laisvalaikį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Kaip matyti iš bylos, ieškovė siekia nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, todėl akivaizdu, kad tarp šalių yra konfliktiški santykiai ir tarpusavio nesutarimai. Esant tokiai situacijai, būtina nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, siekiant užkirsti kelią kitiems galimiems konfliktams. Aplinkybė, kad šalys iki šiol gyvena kartu viename name, nesudaro pagrindo netaikyti aptartų laikinųjų apsaugos priemonių. Vykstant ištuokos procesui, kuomet sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, yra didelė tikimybė, jog vienas ar kitas sutuoktinis gali pakeisti gyvenamąją vietą. Tokiu atveju neišvengiamai tektų spręsti klausimą dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl yra didelė šalių ginčo rizika šiuo klausimu.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Dėl laikinojo periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo priteistu laikinu išlaikymu nepilnamečiams vaikams. Apelianto teigimu,ieškovė klaidingai nurodo, jog atsakovas nesirūpina buitimi. Apeliantas nurodo, jog moka už būstą, vaikų būrelius ir kitokią užklasinę veiklą, vežiojo vaikus į įvairius renginius, varžybas ir užklasines veiklas, apeliantas vaikus apdraudęs kaupiamuoju draudimu ir kt. Apelianto nurodytos aplinkybės rodo, kad jis rūpinosi ir vaikais, ir jų poreikių finansavimu, ir vaikų laisvalaikiu, kaip ir pilnai rūpinasi visos šeimos reikmėmis, ir pačios ieškovės įsipareigojimais bankui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji viena rūpinasi vaikais, namais ir savo įsipareigojimais, ir kad atsakovas savo turtinių pareigų šeimai nevykdo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Į bylą apelianto pateikti bankinių pavedimų išrašai laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. neįrodo išlaikymo vaikams teikimo fakto. Ieškovės teigimu, santuoka negrįžtamai iširo 2014-12-23, tačiau įrodymų, kad nuo šios datos atsakovas būtų nuolat teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog vaikai daugiausia laiko praleidžia su ieškove, atsakovas turi pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo. Todėl apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.