Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. J. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei A. J. priešieškinį E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir dėl santuokos metu įgyto sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto padalijimo nutraukiant santuoką, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9.2. Nesant pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui, taip pat laikytinas nepagrįstu.

11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės E. J. apeliacinį skundą, 2018-06-26 nutartimi pakeitė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-06-07 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), padalijimo ir pripažino ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe, padalijo natūra ir priteisė ieškovei, atsakovui iš ieškovės – 11 996,49 Eur kompensaciją už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį. Kolegija patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“ ir pripažino po santuokos nutraukimo sutartinius įsipareigojimus kreditorei AB „Swedbank“ pagal ieškovės 2004-03-22 sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei, o pagal kredito sutartį Nr. 07-068698-FA – šalims lygiomis dalimis. Kitas sprendimo dalis kolegija paliko nepakeistas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovo A. J. kasacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-06-26 nutarties dalis, kuriomis: - pakeista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-06-07 sprendimo dalis dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo, šį gyvenamąjį namą padalijant natūra ir priteisiant ieškovei E. J., o atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. priteisiant 11 996,49 Eur kompensaciją už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį, - pakeista Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-06-07 sprendimo dalis dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo, pripažįstant šį žemės sklypą ieškovės E. J. asmenine nuosavybe, - patikslinta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-06-07 sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“ (tik ta apimtimi, kuria apeliacinės instancijos teismas santykiuose tarp šalių nustatė, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei E. J.), - paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, panaikino ir perdavė nurodytas bylos dalis nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-06-26 nutarties dalis paliko nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

13. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų taip pat nėra; byla nagrinėjama pareikštų apeliacinio skundo reikalavimų ir atsiliepimo ribose.

14. Bylos nagrinėjimo ribos nustatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi - ieškovės apeliacinis skundas nagrinėjamas dalyje dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo bei dalyje dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-06-07 sprendimo rezoliucinė dalies, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolė pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“.

15. Dėl atsakovo A. J. prašymų.

16. 2019-02-04 pateikė prašymą prijungti prie bylos medžiagos naują įrodymą - ieškovės E. J. 2018-11-04 SMS pranešimą, adresuotą atsakovui, apie tai, kad ji su vaikais išsikrausto iš ginčo gyvenamojo namo, prašo prijungti pranešimą prie bylos, kaip įrodymą, kad namas gali būti sėkmingai padalintas natūra, nes ieškovė nesuinteresuota jame gyventi.

17. 2019-02-04 atsakovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tam, kad suteikti atsakovui laiko pateikti papildomus įrodymus byloje – vertinimą, kokios vertės darbai bei kokios vertės medžiagos buvo panaudotos pastatant, įrengiant, sukuriant tvorą, malkinę, lauko terasą, stoginę, lauko žindinį, vėją, augalus, trinkeles, automatinę vejos laistymo sistemą, gyvenamojo namo rūsį su katiline, pirtimi, sandėliukais. Nurodė, kad 2018 m. vasario 12 d. teismo ekspertizės katu nustatinėjant namo bei žemės sklypo vertės padidėjimą, ekspertai atsisakė vertinti kiemo statinius, nes jie nėra įregistruoti; būtinybė pateikti papildomą vertinimą iškilo po Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties išaiškinimu.

18. Prašymai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

19. Atsakovas pateikė įrodymus prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį; toks įrodymų pateikimas neišvengiamai užvilkins bylos nagrinėjimą, nes apeliacinės instancijos teismas, išimtis tvarka prijungęs prie bylos naujus rašytinius įrodymus, privalo byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2018-916/2016). Pažymėtina, kad 2018-11-04 SMS pranešimas jau buvo teikiamas į bylą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atsisakė jį priimti 2018-12-19 nutartimi. Tokios aplinkybės paneigia atsakovo argumentą, jog būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo tik prieš pakartotinį apeliacinės instancijos teismo posėdį. Faktas, kad 2018 m. vasario 12 d. teismo ekspertizės akte teisiškai neįregistruoti kiemo statiniai nebuvo įkainoti, taip pat buvo žinomas po ekspertizės akto pateikimo į bylą, todėl apelianto argumentai, jog būtinybė įkainoti neįteisintus kiemo statinius iškilo tik po Aukščiausiojo Teismo nutarties paskelbimo, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo paskelbta 2019 m. gruodžio 19 d., t.y. atsakovas turėjo pakankamai laiko naujų įrodymų parengimui ir pateikimui.

20. Dėl turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokio turto vertės nustatymo ir padalijimo.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė santuoką 2003 m. rugpjūčio 1 d. Bylos duomenimis šalys kartu gyveno iki santuokos sudarymo nuo 2000 m.. 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai padovanojo ieškovei 0,1179 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą (baigtumas 67 proc.) (duomenys neskelbtini).

22. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namas buvo pradėtas statyti 2003 m. liepos mėnesį, kai ieškovės tėvams 2003 m. liepos 7 d. buvo išduotas statybos leidimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas nuo pat pradžių dalyvavo statant namą, pripažino, kad visas namas kartu su žemės sklypu buvo pagerintas iš esmės, padalijo šalims visą šį turtą po 1/2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. birželio 26 d. iš dalies patenkinęs ieškovės E. J. apeliacinį skundą, pripažino, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis buvo sukurta –59,18 proc. namo, apskaičiuotą atsižvelgiant į namo vertės skirtumą jo dovanojimo ieškovei metu 2004 m. kovo 2 d. (30 600 Eur) ir jį visiškai įrengus 2004 m. rugpjūčio 10 d. (51 700 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas santuokos metu buvo pagerintas 40,82 proc., bendra dalytino turto vertė sudaro 53 230 Eur (40,82 proc. nuo ginčo turto rinkos vertės 2018 m. vasario 6 d. – 130 400 Eur). Šią sumą sumažinęs negrąžinto kredito suma (29 237,01 Eur), apskaičiavo ir priteisė atsakovui iš ieškovės 11 996,49 Eur kompensaciją, o namą natūra – ieškovei.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi grąžindamas klausimą dėl ieškovei asmenine nuosavybe priklausančių namo ir žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto vertės nustatymo ir padalijimo, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius atsakovo paaiškinimus apie tai, kad jis asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie ginčo namo statybos dar iki jo padovanojimo ieškovei; bei kad bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo iš esmės pagerintas visas ginčo turtas (ne tik namas, bet ir žemės sklypas). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką turto gerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ar bendromis šeimos lėšomis iki turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra laikomas teisiškai reikšmingu CK 3.90 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl turto gerinimo laikotarpio, neturėtų būti apsiribojama tik duomenimis apie pastato baigtumą (nagrinėjamos bylos atveju – 67 proc. pastato dovanojimo metu ir 100 proc. 2004 m. rugpjūčio 10 d.), turėjo būti vertinami ir kiti įrodymai – kadastrinių matavimų bylos duomenis, nuotraukos, kt.

24. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

25. Bylos duomenimis šalys pradėjo kartu gyventi nuo 2000 m..Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nesusituokusių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013, kt.).

26. Bylos duomenimis šeima gyveno atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota 2003 m. rugpjūčio 1 d., pirmas vaikas – dukra R. gimė (duomenys neskelbtini), sūnus A. – (duomenys neskelbtini). 2001 m. partneriai buvo sudarę preliminarią sutartį dėl žemės sklypo įsigijimo Vilniaus rajone; 2004-01-29 lygiomis dalimis kaip bendraturčiai įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybos projektas buvo nupirktas 2002 m.

27. 2004 m. kovo 2 d. dovanojimo sutartimi ieškovės tėvai padovanojo ieškovei žemės sklypą ir nebaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini); leidimas statyti šiame žemės sklype buvo gautas 2003 m. liepos 7 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo statybos prasidėjo po šalių santuokos, 2003 m. rugpjūčio mėn. 2004 m. rugpjūtį šeima įsikėlė į namą (duomenys neskelbtini), o 2004 m. rugpjūčio 10 d. namas buvo pripažintas 100 proc. baigtu ir tinkamu naudotis. 2004 m. kovo 2 d. sutuoktiniai įsigijo žemės sklypą T. V.; sklype pradėtas statyti namas 2007 m. vasario mėn. buvo parduotas už 159 291 Eur.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bylos aplinkybes duoda pagrindo išvadai, kad sutuoktiniai ir iki santuokos sudarymo ieškojo žemės sklypą, domėjosi namo projektu t.y. turėjo susitarimą, nukreiptą į bendro turto – šeimos gyvenamojo namo sukūrimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo procesinėse dokumentuose išdėstyta pozicija, jog namas buvo pradėtas kurti kaip šalių bendroji dalinė nuosavybė. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių dalys bendrajame turte yra lygios, jeigu jų sutartis nenumato kitaip (CK 4.73 str. 3 d.). Apeliantės versija, kad tuo pačiu metu, kai šalys ieškojo galimybių, kaip pradėti bendro namo statybą, jos tėvai už savo pinigus jiems priklausančiame žemės sklype pradėjo statyti gyvenamąjį namą, skirtą jai asmeniškai, kurį vėliau padovanojo jai, nors jis nebuvo baigtas statyti, atmetama kaip neįtikinama ir nepagrįsta.

29. Gyvenamasis namas su žemės sklypu buvo padovanoti ieškovei 2004 m. kovo 2 d., po 8 mėnesių nuo statybos leidimo išdavimo momento; namo baigtumas dovanojimo metu – 67 proc. 2004 m. rugpjūčio 1 d. namas buvo pripažintas 100 proc. baigtu.

32. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai aiškino, kad iki žemės sklypo ir nebaigto statyti namo dovanojimo sandorio sudarymo jis statybinių medžiagų ir įrankių pirkimui išleido 23 885,14 Eur savo asmeninių ir bendrų lėšų. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus statybinių medžiagų ir įrankių pirkimo čekius, pažymi, kad namo projektas buvo nupirktas 2002-11-13, statybinės medžiagos buvo perkamos nuo 2003 m. rugsėjo mėn.; 2003 m. buvo perkami pamatų blokai, perdangos plokštės, kt.. (t.3, b.l. 92-96, t.4, b.l. 24-86, t.5, b.l. 151-153). Bylos duomenimis namo statybos (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos 2003 m. rugpjūčio mėn., kitas žemės sklypas buvo nupirktas 2004-01-29, statybos prasidėjo 2006 m. Teisėjų kolegijos vertiniu labiau tikėtina kad atsakovo perkamos statybinės medžiagos buvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini) statybų reikmėms, atsakovo teiginys apie 23 885,14 Eur jo asmeninių ir bendrų lėšų panaudojimą namo (duomenys neskelbtini) statyboms iki namo dovanojimo 2004 m. įrodytas.

34. Apeliantė teigia, kad ir dovanojimo sutarties sudarymo namas buvo įrenginėjamas iš jos asmeninių lėšų. 2004 m. kovo 22 d. tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) ir ieškovės buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 04-006496-FA, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 57 900 Eur kreditas namo (duomenys neskelbtini) statybai. Negrąžintas kredito likutis 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė 29 237,01 Eur; 2007 m. liepos 10 d. tarp AB banko „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) ir ieškovės buvo sudarytas susitarimas Nr. 04-006496-FA/06-017435-FA/07-068698-FA-3 „Dėl 2004 03 22 kredito sutarties Nr. 04-006496-FA sąlygų pakeitimo ir papildymo“, kuriuo ieškovei buvo suteiktas papildomas 173 772 Eur kreditas Nr. 07-068698-FA patalpoms (duomenys neskelbtini) pirkti. Negrąžintas šio kredito likutis 2017 m. rugsėjo 6 d. sudarė 148 979,07 Eur.

35. Nurodė, kad padovanojus namą, sutuoktiniai jo įrengimui lėšų neturėjo, todėl ji asmeniškai 2004-03-22 sudarė kredito sutartį, vėliau didino kredito sumas. Atsakovas tiktai laidavo už ieškovę. Ieškovė už papildomai suteiktą kreditą įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Gavę papildomą kreditą sutuoktinai bendrosios nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); butas buvo išnuomotas ir iš gaunamo nuomos mokesčio buvo dengiama kredito dalis. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto dalinimo klausimą neteisingai vertino E. J. vardu paimto kredito ir A. J. pasirašytos laidavimo sutarties esmė ir sukeliamos pasekmes; laidavimas vertinamas kaip papildoma (šalutinė) prievolė, apeliantės įsipareigojimas bankui yra asmeninis. Visi jai padovanoto namo pagerinimai buvo apmokėti ieškovės asmeniškai gautu, atsakovo tik laidotu banko kreditu.

36. Teisėjų kolegija atmeta ši apeliacinio skundo argumentą ir pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 26 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje įvertino apeliantės įsipareigojimų bankui pobūdį. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kreditavimo sutartys sudarytos šeimos interesais, todėl abu sutuoktiniai atsako kreditoriui solidariai ir tokia jų prievolė nemodifikuojama. Teisėjų kolegija laikė pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad po santuokos nutraukimo sutartiniai įsipareigojimai kreditorei AB „Swedbank“ pagal ieškovės E. J. su kreditore AB „Swedbank“ 2004 m. kovo 22 d. sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pripažintini solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo. Atsakovas 2008–2015 m. į ieškovės sąskaitą kreditams AB „Swedbank“ (ir kredito gyvenamajam namui įrengti) grąžinti bei palūkanoms mokėti pervedė daugiau nei 70 000 Eur (pervedimai ieškovei vyko kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 dieną ar kelios dienos prieš, nes kredito grąžinimo (ir palūkanų mokėjimo) diena buvo mėnesio 15 d.), t.y. atsakovas laikė, kad sutuoktinių įsipareigojimai pagal E. J. 2004 m. kovo 22 d. kredito sutartį su banku ir papildomus susitarimus yra bendri. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad namo statybos užbaigimo darbai nuo banko kredito suteikimo namo statybos užbaigimui 2004-03-22 buvo tęsiami sutuoktinių bendromis (banko kreditų) lėšomis.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovas taip pat įrodė, kad gyvenamojo namo įrengimo bei pagerinimo darbai intensyviai vyko po 2004 m. rugpjūčio 10 d., tai įrodo statybinių medžiagų ir įrankių pirkimo čekiai bei fotonuotraukos, patvirtinantys, kad intensyvios investicijos į gyvenamojo namo įrengimą bei pagerinimą vyko iki 2006 m., taip pat kad atsakovas asmeniškai atliko didžiąją dalį namo statybų ir įrengimo darbų. Atsakovo teiginius patvirtina 2016-05-16 A. B. ekspertizės aktas (specialisto išvada). Jos duomenimis visi namo statybos darbai, kuriuos nurodė A. J. yra atlikti, atitinka statybos keliamus techninius reikalavimus. Dalis darbų matoma vizualiai, dalis darbų yra paslėpti darbai (hidroizoliacija, sienų šiltinimas, elektros, silpnų srovių laidų instaliacija ir pan.); visus nurodytus darbus gali atlikti asmuo neturintis specialaus statybinio techninio išsilavinimo. Darbo užmokestis už atsakovo nurodytus 2003-2004 m. atliktus darbus sudaro 20564 Lt (t. 5, b.l. 106-139).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ne tik namas, bet ir žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės patvirtina ir teismo ekspertizės išvada. Bylos duomenimis 2004 m., kai nebaigtas statyti namas buvo padovanotas ieškovei, žemės sklypas įrengtas nebuvo, 2016 m. namų valda buvo pilnai įrengta - sklypas aptvertas tvora, kieme pastatyta malkinė, įrengta lauko terasa, stoginė, lauko žindinis, trinkeles, automatinė vejos laistymo sistemą, gyvenamojo namo rūsys su katiline, pirtimi, sandėliukais; tai patvirtina kadastrinių matavimų byla, kuriuos duomenimis žemės sklype 2004 m. liepos 27 d. fiksuojami rūsys, namo priestatas ir pastogė, į bylą pateiktos ginčo namo ir žemės sklypo 2004 -2016 m. nuotraukos (t.5, b.l. 56-87), ieškovės pateikta 2004-03-10 turto vertės nustatymo pažyma Nr,. 2004/03-053, kurioje, tarp kitų duomenų, nurodyta, kad žemės sklypas lygaus reljefo, neaptvertas, gerbūvis nesutvarkytas, sklypo rinkos vertė nustatyta – 30 000 Lt (t.1, b.l. 72-73) Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti, 2018 m. vasario 12 d. pateiktas ekspertizės aktas Nr. 18-NEO2-05, pagal kurį nebaigto statyti (baigtumas 67 proc.) gyvenamosios paskirties gyvenamojo namo rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d. yra 30 600 Eur; 2004 m. rugpjūčio 10 d. (įrengus namą) – 51 700 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 130 400 Eur. Ekspertė, atsakydama į 6 ekspertizės klausimą (kokia ekspertizės atlikimo metu, t.y. 2018-02-06, užbaigto gyvenamojo namo (u. n. 4400-0204-1238), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), ten esančių kiemo statinių rinkos kaina ir kiek turto vertei galėjo turėti įtakos paklausa rinkoje dėl rinkos pokyčių ir kitų svarbių veiksnių), atsakė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 2018-02-06 yra 130 400 Eur; kadangi kiemo statiniai nėra įregistruoti, jų vertė atskirai neišskiriama iš gyvenamojo namo rinkos vertės. Ekspertizės akto duomenimis žemės sklypo rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d. buvo 5500 Eur, 2004 m. rugpjūčio 10 d. – 7800 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 8600 Eur. pagal kurį žemės sklypo rinkos vertė 2004 m. kovo 2 d. buvo 5500 Eur, 2004 m. rugpjūčio 10 d. – 7800 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 8600 Eur. Pilnai įrengus namų valdą, užstačius ir įrengus žemės sklypą, žemės sklypo vertės pokyčiai negali būti vertinami neatsižvelgus į tai, kad žemės sklypas buvo pilnai įrengtas, tapo nekilnojamojo turto objektų komplekso - namų valdos dalimi. Darytina išvada, kad esminį gyvenamojo namo vertės padidėjimą nuo 51 700 Eur 2004 m. rugpjūčio 10 d. iki 130 400 Eur 2018 m. vasario 6 d. (ekspertizės atlikimo dieną) ir žemės sklypo vertės padidėjimą lėmė ne tik nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai, bet ir pilnai atlikti namų valdos įrengimo darbai – kiemo statinių pastatymas, sklypo sutvarkymas ir pritaikymas namų valdos žemės sklypo paskirčiai.

40. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog šalys iki santuokos sudarymo turėjo ketinimus statyti bendrą šeimos namą; atsakovas prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo statybų asmeninėmis lėšomis ir darbu iki namo padovanojimo ieškovei; atsakovo asmeninių lėšų, investuotų į namo statybas suma iki namo padovanojimo ieškovei ir atsakovo esminis prisidėjimas prie namo statybų darbu suponuoja išvadą, kad nebaigto statyti namo vertė 2004 m. kovo 2 d. (30 600 Eur ) šalių buvo sukurta lygiomis dalimis. Ginčo namas buvo įrengiamas ir po dovanojimo sutarties sudarymo, iš bendrų sutuoktinių (banko kredito) lėšų; žemės sklypas po jo dovanojimo buvo iš esmės pagerintas, aplinkos tvarkymo darbai vyko iki pat 2014 m.; gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertės padidėjimas turto vertinimo dieną (130 400 Eur ir 8600 Eur) buvo sukurtas, visi namo ir žemės sklypo pagerinimai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis bei atsakovo asmeninėmis lėšomis ir darbu, kas sudaro pagrindą pripažinti ieškovei padovanotą žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

41. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais; pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis.

42. Kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

43. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes; teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).

44. Vienas iš kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas ir vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nėra ginčo, kad bendro turto – namų valdos su kiemo statiniais ir žemės sklypu sukūrimui buvo panaudotas asmeninis ieškovės turtas – jai padovanotas žemės sklypas, kuriuo vertė ekspertizės akto duomenimis 2003-03-02 sudarė 5500 Eur, į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, nustatydamas sutuoktinių dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškovei 2003-03-02 padovanotas 67 proc. baigtumo namas buvo sukurtas sutuoktinių asmeninėmis lėšomis ir atsakovo darbu lygiomis dalimis, į šio turto vertė neturi būti atsižvelgta. Kitų nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo byloje nenustatyta.

45. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių pabaigoje (LR CK 3.119 str.); pirmosios instancijos teismas padalino ginčo namą su žemės sklypu pagal ieškovės pateikto ekspertinio tyrimo išvadą, kuriuos duomenimis žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė jo apžiūros diena (20016-03-29) yra 147 000 Eur. Ginčo dėl ieškovės pateikto vertinimo nėra, šis vertinimas laikytinas ginčo turto rinkos kaina bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Ieškovei priteisiama turto dalis už 79 000 Eur, atsižvelgiant į žemės sklypo vertė 2003-03-02 (5500 Eur), arba 54 proc. namo su žemės sklypu, atsakovui – turto dalis už 68 000 Eur , arba 46 proc.

46. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu; santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, kt.).

47. Byloje nenustatyta pagrindų atsisakyti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Apeliacinio skundo argumentai, kad tarp tėvų nuolat kylantys barniai traumuoja vaikus ir vaikai pavargo nuo tokios situacijos, kad Vaikų teisų apsaugos tarnyba savo išvadoje taip pat pažymėjo, jog buvusių sutuoktinių gyvenimas viename būste yra neįmanomas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių konfliktas yra tokio pobūdžio, jog šalys negali susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, arba ginčai tarp buvusių sutuoktinių gali rimtai pakenkti vaikų saugumui ir interesams. Santuokos nutraukimas paprastai traumuoja visą šeimą, dažnai konfliktai neišvengiami. Tačiau pažymėtina, kad ginčų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo iš esmės nebuvo, ši teismo sprendimo dalis nebuvo skundžiama, t.y. šalys gali susitarti dėl labai svarbių santuokos nutraukimo aspektų. Byloje nėra duomenų kad namo padalijimas natūra neįmanomas dėl namo techninių savybių ar kitų svarbių aplinkybių, t.y. žemės sklypas su namu dalintinas natūra.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje išaiškino, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegijai nusprendus bylos dalį dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir jo su gyvenamuoju namu padalijimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria prievolė grąžinti kreditą Nr. 04-006496-FA priskirta ieškovei, paliekant nepakeistą nutarties dalį, kuria ši prievolė pripažinta solidariąja šalių prievole. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad žemės sklypas su namu, atsižvelgiant į ieškovės asmeninių lėšų indėlį sukuriant bendrą objektą, dalintinas santykių 54:46, sprendžia, kad yra pagrindas atitinkami priskirti šalims prievoles grąžinti kredito dalį proporcingai kiekvieno daliai; santykiuose su kreditoriumi (banku) prievolė lieka solidarioji.

49. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl apeliantės E. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

50. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas dalyje dėl vieno iš turtinių objektų – žemės sklypo su gyvenamuoju namu padalijimo; ieškovės priteistina dali padilinta 5500 Eur; teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nežymus dalintino turto santykio pakeitimas neturi turėti įtakos bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymui.

51. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Spęsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 1 d.).

52. Ieškovė E. J. apeliacinės instancijos teisme pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 2 886 EUR žyminio mokesčio, 600 EUR už ekspertizės atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (jai priteisto turto dalis padidinta 5500 Eur), ieškovei iš atsakovo priteistina 300 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

53. Atsakovas A. J. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, 242 EUR už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, 600 EUR už ekspertizės atlikimą, 200 EUR už faktinio naudojimo ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. 151, iš viso 1542 Eur. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 1400 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

54. Atsakovas A. J. sumokėjo 20 proc. žyminio mokesčio (217 Eur) už kasacinio skundo padavimą, likusios žyminio mokesčio dalies (868 Eur) mokėjimas buvo atidėtas iki procesinio teismo sprendimo priėmimo; atsakovas patyrė 2000 Eur kasacinio skundo surašymo išlaidų. Duomenų apie ieškovės E. J. išlaidas kasacinės instancijos teisme nepateikta. Kasacinis teismas patyrė 11,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

55. Proporcingai patenkintų atsakovo kasacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 2000 EUR bylinėjimosi išlaidų.

56. Mokėtino už kasacinio skundo padavimą žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (868 Eur), priteisiama iš ieškovės E. J. valstybei (CPK 96 str.), taip pat pritiesiamos dokumentų įtekimo išlaidos kasacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) padalinimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine E. J. ir A. J. nuosavybe.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)) ir E. J. priteisti: 54 proc. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 54 proc. gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kurių dalies rinkos vertė 79 000 Eur; A. J. priteisti: 46 proc. žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 46 proc. gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių dalies rinkos vertė 68 000 Eur.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nustatyta, „kad po santuokos nutraukimo prievolę pagal 2004-03-22 su AB banku „Hansabankas“ sudarytą kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais vykdoma šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis“ ir ją išdėstyti taip:

Po santuokos nutraukimo pripažinti sutartinius įsipareigojimus kreditoriui Swedbank AB bankui pagal ieškovės E. J. su Swedbank 2004-03-22 sudarytą sutartį Nr. 04-006496-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) solidariaisiais abiejų šalių įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo, santykiuose tarp šalių nustatant, kad 56 proc. prievolės po šalių santuokos nutraukimo pilnai atsiskaityti pagal kredito sutartį Nr. 04-006496-FA tenka ieškovei E. J., 46 proc. prievolės – atsakovui A. J..

Kitą sprendimo dalį (dėl bylinėjimosi išlaidų) palikti nepakeista.

Priteisti ieškovei E. J. iš atsakovo A. J. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės E. J. 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, 2000 Eur kasacinės instancijos teisme, iš viso 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. J. 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį ir 11,12 ( vienuolika eurų 12 ct) kasacinio teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.