- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-774-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04039-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9 000 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-5592-794/2016 iškėlė UAB „Gabista“ bankroto bylą, nutartimi konstatuota, kad įmonė buvo nemoki jau 2014 metais. Ieškovas BUAB „Gabista“ bankroto byloje pareiškė 9 000 Eur finansinį reikalavimą, kuris buvo teismo patvirtintas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-5592-794/2016 pripažino bankrotą tyčiniu.
2. Ieškovas pažymėjo, kad BUAB „Gabista“ bankroto byloje nustatyta, kad atsakovas J. A. nuo 2014 m. sausio 10 iki 2016 m. kovo 4 d. buvo UAB „Gabista“ vadovu ir vieninteliu akcininku. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. kovo 9 d. ieškovas sudarė su UAB „Gabista“ statybos rangos sutartį, kuria UAB „Gabista“ savo jėgomis ir rizika įsipareigojo iki 2015 m. spalio 9 d. atlikti statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini), sutarta galutinė sutarties (darbų) kaina - 46 490 Eur, sutartyje buvo numatyta, kad apmokėjimas atliekamas užsakovui pasirašius darbų perdavimo - priėmimo aktą, rangovo pateiktą sąskaitą per 5 dienas nuo akto pasirašymo dienos (5.2 punktas).
3. 2016 m. sausio 12 d. UAB „Gabista“ pateikė PVM sąskaitą faktūrą GAB Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 14 481 Eur suma už darbus ir medžiagas, tačiau nei sutarties vykdymo metu, nei vėliau darbų perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, todėl jokių darbų UAB „Gabista“ ieškovui neperdavė, o ieškovas darbų nepriėmė. Atsakovo prašymu, ieškovas trimis mokėjimais UAB „Gabista“ sumokėjo 23 481 Eur.
Šalies argumentai
4. Ieškovas teigė, kad atsakovas kaip buvęs UAB „Gabista“ vadovas ir dalyvis (akcininkas) yra tiesiogiai atsakingas už ieškovui padarytą žalą, atsakovo atsakomybė kyla tiek CK 6.263 straipsnio pagrindu, tiek Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Ieškovas teigia, kad UAB „Gabista“ sudarė su ieškovu statybos rangos sutartį būdama nemoki, slėpdama bendrovės nemokumo faktą nuo ieškovo. Atsakovo neteisėti ir nesąžiningi veiksmai ieškovo atžvilgiu pasireiškė informacijos apie faktinį UAB „Gabista“ nemokumą ir negebėjimą įvykdyti įsipareigojimų slėpimą nuo ieškovo, atsakovo veiksmų neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Gabista“ tiek 2014, tiek 2015 metais vykdė veiklą, planavo iš vykdomos veiklos generuoti pajamas bei uždirbti pelną, todėl atsakovui nebuvo jokio pagrindo nei 2014, nei 2015 metais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo bei stabdyti UAB „Gabista“ veiklą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Gabista“ ir V. M. S. rangos sutartį sudarė 2015 m. kovo 9 d., UAB „Gabista“ atliko visus statybos rangos sutartimi sutartus darbus, tai pagrindžia 2016 m. sausio 12 d. užsakovui V. M. išrašyta PVM sąskaita faktūra GAB Nr.14-0019, atsakovui nėra žinoma, dėl kokių priežasčių PVM sąskaita faktūra nebuvo išrašyta už likusius atliktus statybos darbus. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. vasario 23 d. buvo pasirašyta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu J. A. perleido UAB „ELMARKET“ visas UAB „Gabista“ turimas akcijas. 2016 m. kovo 4 d. J. A. buvo atleistas iš UAB „Gabista“ direktoriaus pareigų, todėl nedisponuoja duomenimis, kaip bendrovė buvo valdoma po jo atleidimo iš darbo.
7. Atsakovas teigė, kad jis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų veikęs tyčia ar ypač neatsargiai, turėdamas tikslą sukelti žalą ieškovui, ginčo statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta siekiant sukelti žalą įmonei ar ieškovui, juolab iš anksto numatant jos atsiradimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas pripažino, kad statybos rangos sutartis buvo vykdoma, tai neabejotinai patvirtina, jog nebuvo tikslo ieškovą apgauti, todėl, nesant tyčios ar didelio neatsargumo atsakovo veiksmuose, civilinės atsakomybės taikymas jo atžvilgiu yra negalimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-1926-892/2017 pagal BUAB „Gabista“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui bei kitam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo buvo patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, šioje ir paminėtoje byloje sutampa faktinis pagrindas, reikalavimas, byloje dalyvaujantys asmenys, todėl ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui minėtoje byloje ir šiuo pagrindu byla turi būti nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. 2015 m. kovo 9 d. ieškovas su UAB „Gabista“ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Gabista“ įsipareigojo atlikti sutarties priede nurodytus statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), sutartyje nustatyta galutinė darbų kaina – 46 490 Eur. Sutarties 2.3 punkte buvo numatytas 14 481 Eur avansinis mokėjimas. Sutarties darbų pradžia buvo numatyta 2015 m. kovo 9 d., sutarties darbų pabaiga – 2015 m. spalio 9 d.
10. Ieškovas 2015 m. kovo 7 d. pervedė UAB „Gabista“ 14 481 Eur avansą pagal statybos rangos sutartį. Ieškovas taip pat 2015 m. balandžio 13 d. pervedė UAB „Gabista“ 6 000 Eur bei 2015 m. balandžio 23 d. pervedė 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad pervedamas avansas pagal statybos rangos sutartį. 2016 m. sausio 12 d. UAB „Gabista“ išrašė sąskaitą ieškovui 14 481 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad 2 000 Eur suma už atliktus darbus bei 9 967,77 Eur suma už medžiagas.
11. 2016 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Gabista“ buvo iškelta bankroto byla. 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo patvirtinti patikslinti UAB „Gabista“ kreditoriniai reikalavimai 18 774,98 Eur, iš kurių – 7 168,40 Eur pirmos eilės kreditorių VSDFV bei VMI reikalavimai, 2 606,58 E. V. L. reikalavimas bei 9 000 E. V. M. reikalavimas. 2017 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Gabista“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. 2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Gabista“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad ilgalaikis UAB „Gabista“ vadovas ir vienintelis akcininkas J. A. netinkamai vykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose numatytas pareigas, įmonei esant nemokiai įmonės apskaita buvo vykdoma netinkamai. 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu bankrutavusios UAB „Gabista“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.
13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2017 m. kovo 8 d. buvo iškelta byla pagal ieškovo BUAB „Gabista“ bankroto administratorius ieškinį atsakovams J. A., A. K. dėl 18 774,98 Eur žalos atlyginimo bei 2 290 Eur administravimo išlaidų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1926-892/2018). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo BUAB „Gabista“ bei atsakovo J. A. ir šioje dalyje byla nutraukta.
14. Teismas sprendė, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas atsakovui J. A. dėl 9 000 Eur žalos atlyginimo, grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatyme nustatytas įmonės vadovo fiduciarines pareigas, įpareigojančias jį veikti įmonės naudai, o įmonės būklei blogėjant – užtikrinti kreditorių interesus bei kaip asmeniui, atsakingam už įmonės tyčinį bankrotą yra tapatus nagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2-1926-892/2017 ir tokia išvada sudaro pagrindą nutraukti bylą. Teismas taip pat nustatė, kad šioje byloje ieškovas ieškinį grindžia ir antru faktiniu pagrindu - konkrečiais jo atžvilgiu nukreiptais neteisėtais veiksmais (nuslėpimu informacijos apie faktinį nemokumą sudarant sutartį su ieškovu, negebėjimu įvykdyti įsipareigojimus), todėl nagrinėtinas ieškinio reikalavimo pagrįstumas paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu.
15. Teismas nustatė, darbai buvo pradėti vykdyti, dalis jų atlikta, vėliau jie ėmė strigti, darbų perdavimo aktai nebuvo pasirašyti, todėl nėra aišku, kiek darbų atlikta, sutartis liko neįvykdyta. Teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai, kad UAB „Gabista“ pradėjo vykdyti rangos sutartį, dalį, tai yra 31 procentą, sutartyje numatytų darbų atliko, paneigia ieškovo argumentą, kad atsakovas žinojo apie jo vadovaujamos įmonės negalėjimą įvykdyti sutartį ir apie tai sąmoningai neinformavo ieškovą, taigi, paneigia buvus ieškovo nurodomus atsakovo neteisėtus veiksmus bei tyčią.
16. Teismas nustatė, kad ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie įmonės nemokumą, nes tik 2015 m. birželio 2 d., tai yra po sutarties sudarymo UAB „Gabista“, VĮ „Registrų centras“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad byloje neįrodyta, jog apie įmonės nemokumą, sąlygojantį negalėjimą įvykdyti prievolių ieškovui sutarties sudarymo metu buvo ar galėjo būti žinoma atsakovui, nes sutarties sudarymo metu (2015 m. kovo mėnesį) nebuvo ir neturėjo būti parengta įmonės finansinės atskaitomybės ataskaita. Vien turimi įsipareigojimai, jų dydis savaime nereiškia, kad įmonė bankrutuos ir įsipareigojimai nebus įvykdyti. Nurodė, kad nepaisant to, kad dėl atsakovo kaltės buvo neišsaugoti įmonės veiklos dokumentai, sudarantys pagrindą nustatyti įmonės veiklą bei realią būklę, aplinkybė, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma buvo daug mažesnė nei 2014 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos skolos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, ypač įvertinus tai, kad dalį (daugiau nei trečdalį) kreditorinių įsipareigojimų, patvirtintų bankroto byloje sudaro įsipareigojimai VMI ir SODRA, patvirtina, kad po 2015 m. kovo 9 d. UAB „Gabista“ vykdė įsipareigojimus.
17. Teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties ieškovo bei liudytojos paaiškinimai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas, žinodamas apie įmonės negalėjimą įvykdyti prievolės, sutarties su ieškovu sudarymo metu sąmoningai tokios informacijos neatskleidė ieškovui, todėl byloje laikė neįrodytais ieškovo nurodomus atsakovo neteisėtus veiksmus bei tyčią ieškovo atžvilgiu.
18. Teismas pažymėjo, kad nei ieškovas, nei liudytoja nenurodė aplinkybių (nepateikė įrodymų), kad ieškovas buvo priverstas sudaryti sutartį, jam buvo suteikta klaidinga informacija apie įmonės vykdomą veiklą ar būklę. Kaip matyti iš sutarties, pagal ją ieškovas turėjo pareigą pervesti tik 14 481 Eur avansą, toliau už darbus apmokėti tik pasirašęs darbų priėmimo – perdavimo aktą, tačiau jis pervedė papildomai UAB „Gabista“ 9 000 Eur pastarajai neatlikus darbų minėtai sumai bei nepasirašius jų perdavimo – priėmimo akto. Teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad tokie veiksmai atlikti prašant UAB „Gabista“ atstovams, siekiant turėti lėšų nupirkti medžiagas, kurios ateityje gali pabrangti, darbų vykdymas suteikė pagrindą manyti, kad jie ir toliau bus atlikti. Taigi, prašomų priteisti 9 000 Eur lėšų pervedimą lėmė ne atsakovo veiksmai (informacijos apie įmonės būklę nuslėpimas ir negalėjimas įvykdyti įsipareigojimus ar kiti), bet ieškovo valia, siekis išvengti ateityje nuostolių dėl medžiagų kainų pabrangimo, faktinėmis aplinkybėmis (sutarties vykdymu) pagrįstas ieškovo tikėjimas, kad ir toliau sutartis bus vykdoma. Taigi, papildomus mokėjimus, neprivalomus pagal sutartį, kol nėra atlikti darbai, ieškovas atliko ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, bet savo iniciatyva, prisiimdamas riziką rangovo prievolės atlikti darbus neįvykdymo atveju. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais ieškovas grindžia civilinės atsakomybės taikymą atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniu skundu apeliantas V. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 1173-892/2018 ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškinį visiškai, priteisti iš atsakovo J. A. ieškovo V. M. naudai 9 000 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas BUAB „Gabista“ bankroto administratoriaus atsakovams J. A., A. K. dėl žalos atlyginimo bei administravimo išlaidų priteisimo (Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinė bylaNr. e2-1926-892/2017) ir V. M. ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo yra tapatūs.
21. Teigia, kad išnagrinėtoje byloje ieškovas reiškė reikalavimus atstovaudamas visų BUAB „Gabista“ kreditorių interesus, o byloje, kurioje ginčijamas sprendimas, ieškovas reiškia reikalavimus atsakovui, kurie atsirado atsakovui pažeidus tik vieno individualaus kreditoriaus (ieškovo) teises. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti akivaizdų nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1926-892/2017 dalykų netapatumą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismui klaidingai nustačius momentą, kuriuo atsakovas sužinojo (privalėjo sužinoti) apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą, lėmė neteisingą bylos išsprendimą priimant nepagrįstą teismo sprendimą, jame konstatuojant, kad nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų ir tyčios ieškovo atžvilgiu atsakovui nevykdant fiduciarinės pareigos informuoti ieškovą apie atsakovo vadovaujamos įmonės nemokumą ir galimą negebėjimą įvykdyti sutarties, kas lėmė ieškovo sprendimą sudaryti su UAB „Gabista“ statybos rangos sutartį ir sumokėti UAB „Gabista“ pinigines lėšas.
23. Apeliantas pažymi, kad priešingai, nei sprendė teismas, darbų pradėjimas visiškai nepatvirtina aplinkybės apie atsakovo žinojimą, kad įmonė sugebės darbus užbaigti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo vadovaujama įmonė didžiosios dalies darbų pagal ieškovo ir UAB „Gabista“ sudarytą rangos sutartį neatliko. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad darbai pagal sutartį nebuvo atlikti dėl kitų priežasčių, nei UAB „Gabista“ nemokumas.
Šalies argumentai
24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Gabista“ 2014 metais dar buvo moki, neatsižvelgiant į nemokumo momentą nustatytą iškeliant bankroto bylą bei pripažįstant bankrotą tyčiniu.
25. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 9 000 Eur lėšų pervedimą lėmė ne atsakovo veiksmai (informacijos apie įmonės būklę nuslėpimas ir negalėjimas įvykdyti įsipareigojimus ar kiti), bet ieškovo valia, siekis išvengti ateityje nuostolių dėl medžiagų kainų pabrangimo, faktinėmis aplinkybėmis (sutarties vykdymu) pagrįstas ieškovo tikėjimas, kad ir toliau sutartis bus vykdoma.
26. Ieškovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi liudytojos I. S. parodymais, kuri paaiškino, kad pinigai buvo pervesti prašant UAB „Gabista“ atstovams, siekiant turėti lėšų nupirkti medžiagas, kurios ateityje gali pabrangti, todėl akivaizdu, kad ieškovas pervedė pinigus atsakovo vadovaujamai įmonei šios įmonės atstovų, o ne savo iniciatyva.
27. Atsakovas J. A. su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad byloje ginčo materialusis santykis kildinamas iš atsakovo fiduciarinės pareigos UAB „Gabista” kreditoriui V. M. nevykdymo, tuo tarpu BUAB „Gabista“ byloje atstovaujami visi kreditorių interesai, o ieškinio dalykas yra visų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma.
28. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „Gabista“ bankrotą pripažinimo tyčiniu klausimas ir pateikiamos tyčios turinį patvirtinančios išvados.
29. Atsakovo turimais duomenimis, UAB „Gabista“ pilna apimtimi įvykdė visus sutartus darbus, tačiau dėl atsakovui nežinomų priežasčių (2016 m. vasario 23 d. J. A. visas UAB „Gabista“ akcijas perleido UAB „Elmarket”) sąskaita ieškovui buvo išrašyta tik už dalį darbų, būtent tai sąlygojo ieškovo galimybę pareikšti kreditoriui reikalavimą BUAB „Gabista” bankroto byloje. Pažymi, jog ieškovas neginčija darbų atlikimo fakto 14 481 Eur sumai, kas neabejotinai patvirtina, kad atsakovas, pasirašydamas rangos sutartį, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, neturėjo tyčios sukelti ieškovui žalos.
30. Atsakovas pripažįsta kreditoriui reikalavimą, kuris yra patvirtintas BUAB „Gabista“ bankroto byloje ir išspręstas taikos susitarimu. Tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prašoma priteisti 9 000 Eur suma atsirado ne dėl atsakovo tyčinių veiksmų.
31. Pažymi, kad ieškovas su atsakovu dėl sutarties sudarymo niekada nesiderėjo, ir su juo nebuvo susitikęs, visus sutarties sudarymo reikalus tvarkė ieškovo dukra I. S. su V. A.. Atsakovas kaltinamas tyčiniu ieškovo klaidinimu/informacijos apie įmonės nemokumą nutylėjimu sutarties sudarymo momentu, kai tokio momento nei nebuvo.
32. Nurodo, kad UAB „Gabista“ realiai veiklą - įvairių objektų statybos rangos darbus pradėjo vykdyti tik nuo 2014 m. pradžios. Pasirašant statybos rangos sutartis, buvo imamas avansas, tuo tarpu PVM sąskaita faktūra buvo išrašoma baigus objekto statybos rangos darbus, kurių didžioji dalis baigta tik 2015 metais.
33. Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje Nr. eB2-580-794/2017 nurodė, kad UAB „Gabista” buvo nemoki jau 2014 m., nes tuo metu turėjo turto už 12 872 Eur sumą, o įsipareigojimai sudarė 33 266 Eur sumą. Atsakovas akcentuoja, kad bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma - 18 774, 98 Eur, t. y. net 44 proc. mažesnė nei 2014 metų balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos skolos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai ir ypač įvertinus tai, kad daugiau nei trečdalį kreditorių įsipareigojimų - 7 168, 40 Eur sudaro įsipareigojimai VMI ir SODRA, patvirtina, kad po 2015 m. kovo 9 d. UAB „Gabista“ realiai vykdė veiklą ir generavo pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pažymi, kad 2017 m. balandžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas pripažinti BUAB „Gabista“ bankrotą tyčiniu grindžiamas vienintele aplinkybe, jog atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose numatytas pareigas - neišsaugojo ir neperdavė įmonės dokumentų bei turto, netinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos duomenis, jų neperdavė ir neišsaugojo. Šios išvados neleidžia teigti, jog jei būtų sutvarkyti įmonės dokumentai, įmonė nebūtų bankrutavusi, vadinasi nagrinėjamos tyčinio bankroto bylos atveju tyčios turinys iš esmės skirtingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. M. reikalavimus atsakovui, buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui J. A. dėl 9 000 Eur žalos atlyginimo, pareiškė CK 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu.
37. Byloje nustatyta, kad BUAB „Gabista” bankroto administratorius, buvo pareiškęs ieškinį atsakovams J. A.., A. K. dėl 18 774,98 Eur žalos atlyginimo bei 2 290 Eur administravimo išlaidų priteisimo (civilinės bylos Nr. e2-1926-892/2018). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo BUAB „Gabista“ bei atsakovo J. A. ir šioje dalyje byla nutraukta.
38. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje pareikštas reikalavimas atsakovui J. A., grindžiamas įmonės vadovo fiduciarinių pareigų netinkamu vykdymu, kaip ir bankroto administratoriaus inicijuotoje byloje, tai reiškia ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumą (kaip seka iš teismo motyvų) ir tokia išvada sudaro pagrindą nutraukti bylą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys grindžiamas ir antru faktiniu pagrindu - konkrečiais kreditoriaus atžvilgiu nukreiptais neteisėtais veiksmais (nuslėpimu informacijos apie faktinį nemokumą sudarant sutartį su ieškovu, negebėjimu įvykdyti įsipareigojimus), teismas nagrinėjo pareikštus reikalavimus šių faktinių aplinkybių pagrindu.
39. Ieškovas apeliaciniu skundu su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl ieškinių tapatumo nesutinka ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
40. Kasacinis teismas yra suformulavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byla Nr. e3K-3-353-690/2018, 12-20 punktus, ir juose nurodytą praktiką).
41. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai dėl ieškinių tapatumo, nes pirma, bylos šalys nesutampa, antra, ankstesnėje byloje, ieškinys buvo pareikštas bankroto administratoriaus dėl įmonei vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju pareikštas tiesioginis kreditoriaus ieškinys dėl jam padarytos žalos atlyginimo, trečia reikalavimas atlyginti įmonei padarytą žalą, taip netiesiogiai ginant kreditorių interesus, bei tiesioginis kreditoriaus reikalavimas atlyginti tik jam padarytą žalą, negali būti laikomi tapačiais.
42. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo ieškinyje pateiktas ne visiškai tinkamas teisinis vertinimas dėl vadovo fiduciarinių pareigų tinkamo/netinkamo vykdymo, cituojama teismų praktika, nelemia ieškinių faktinio pagrindo tapatumo, juolab, kad ieškinys buvo aiškiai grindžiamas ne CK 2.87 straipsnio pagrindu, o CK 6.263 straipsnio ir ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu (ieškinio 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nors teismas ir padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio tapatumo, tačiau procesinio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė.
Dėl kreditoriaus tiesioginio ieškinio.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kai atsakovui bendrovės vadovui pareiškia tiesioginį ieškinį kreditorius, jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, kuri negali būti sutapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 p.).
44. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 p.).
45. Kreditoriaus teisė į tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ar dalyviui dėl likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos siejama ne su įmonės nemokumo stadija, o su specifiniu ieškinio pagrindu – individualia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017, 28 punktas). Tik tais atvejais, kai yra teismo pripažintas bankrotas tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo; tyčinio bankroto atvejais priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos bankrutavusios įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 42, 48 punktai).
46. Taigi, kreditoriaus tiesioginio ieškinio įmonės vadovui, pareikšto CK 6.263 straipsnio pagrindu, įrodinėtinos aplinkybės ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu kylanti juridinio asmens dalyvio subsidiari atsakomybė, priklauso nuo to ar įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir dėl to ieškinys reiškiamas taip pat ir ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tai lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymą.
47. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės dalyvio (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotą kaip tyčinį, yra visiškai tapatūs tiems, kokie galėtų būti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Taigi jei įmonės dalyvis atlieka veiksmus, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, jis tuo pačiu atlieka nesąžiningus veiksmus, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti jo civilinę atsakomybę, jei yra visos kitos šios normos taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 41 p.).
48. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi bankrotą pripažino tyčiniu, tiek, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), tiek 5 punkto pagrindu (teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Tyčinis bankrotas pripažintas, būtent dėl J. A. veiksmų.
49. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad šiuo atveju bankrotą pripažinus tyčiniu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaip nurodyta šio sprendimo 45 punkte, pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, tokiais atvejais nereikalaujama įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju yra aiškus ir reikalaujamos atlyginti žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o ieškovo nepadengtų reikalavimų dydis sudaro ieškiniu reikalaujamą pritesit žalos sumą.
50. Kita vertus, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo veiksmų teisėtumą lemia tai, kad sutartis buvo vykdoma, nes ieškovas ieškinį grindė ne daliniu sutarties įvykdymu, o tuo, kad atsakovo prašymu papildomai pervedus bendrai 9 000 Eur sumą, šios sumos apimtyje sutartis nebuvo vykdoma ir nebuvo ketinama jos vykdyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Stokoja loginio pagrįstumo ir teismo išvada, kad ieškovo žalą lėmė jo paties siekis išvengti nuostolių dėl galimo medžiagų pabrangimo ir/ar tikėjimas, kad sutartis bus vykdoma.
51. Esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 48 p.).
52. Iš atsakovo procesinių dokumentų turinio, atsakovo atstovo teismo posėdyje nurodytų argumentų, seka, kad priežastinis ryšys tarp tyčinio bankroto ir kreditoriaus žalos, iš esmės yra neigiamas tuo, kad 2015 metais įmonė dar vykdė veiklą; balanso už 2014 metus duomenys ir bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma patvirtina, kad įsipareigojimai buvo mažinami; sutarties sudarymo metu atsakovo nežinojo ir negalėjo žinoti apie įmonės nemokumo būseną ir jos nebuvo; sutartis buvo iš esmės įvykdyta; bankrotas pripažintas tyčiniu grindžiamas vienintele aplinkybe, jog atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose numatytas pareigas - neišsaugojo ir neperdavė įmonės dokumentų bei turto, netinkamai tvarkė buhalterinės apskaitos duomenis, jų neperdavė ir neišsaugojo. Šios išvados neleidžia teigti, jog jei būtų sutvarkyti įmonės dokumentai, įmonė nebūtų bankrutavusi, vadinasi nagrinėjamos tyčinio bankroto bylos atveju tyčios turinys iš esmės skirtingas.
53. Atsakovo argumentai apie tai, kad įmonė dar 2015 metais buvo moki, prieštarauja įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais padarytoms išvadoms. Tiek iškeliant bankroto bylą, tiek bankrotą pripažįstant tyčiniu konstatuota, kad įmonė buvo nemoki 2014 metais, įvertinus finansinės atskaitomybės už 2014 metus dokumentuose nurodytus duomenis. Minėta, kad bankrotas pripažintas tyčiniu ne tik dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kas iš esmės lemia negalimumą nustatyti realios įmonės reikalų padėties, bet ir dėl netinkamo įmonės valdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės vadovo nežinojimas, kaip kad jis teigia, apie įmonės nemokumo būseną, nesant jokių įrodymų apie tokį vadovo pagrįstą manymą ar pastangas išsaugoti įmonės veiklą, tame tarp ir apie realiai vykdytą veiklą, nelemia priežastinio ryšio prezumpcijos paneigimo. Pažymėtina ir tai, kad nei šioje byloje, nei bankroto byloje, be balanso ir pelno nuostolių atskaitos už 2014 metus, jokių įmonės pirminės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytus duomenis, nėra. Buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas, nėra pagrindas paneigti priežastinio ryšio prezumpciją tarp tyčinio bankroto ir kreditoriaus žalos, atvirkščiai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas lemia ne tik netinkamą vadovo pareigų vykdymą bet ir negalimumą nustatyti realios įmonės reikalų padėties.
54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip nurodė atsakovas įmonė veiklą pradėjo vykdyti tik 2014 metų pradžioje, o metų pabaigoje buvo deklaruotas 80 000 Eur nuostolis. Minėta, kad byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių, kad atsakovas būdamas įmonės vadovu, 2015 metais realiai ėmėsi priemonių įmonės padėčiai pagerinti, kad realiai ketino atlikti ar atliko darbus už ieškovo pervestus 9 000 Eur sumą. Kitokių išvadų nelemia ir atsakovo nurodytos aplinkybės dėl įmonės akcijų ir vadovavimo perleidimo, atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės buvo įvertintos sprendžiant dėl asmens atsakingo dėl tyčinio bankroto, darant išvadą, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas būtent dėl atsakovo veiksmų.
55. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinant, bei priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 9 000 Eur žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
56. Ieškovo patirtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro 406 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, bei 670 Eur teisinės pagalbos išlaidos (ieškinio ir dubliko parengimas, atstovavimas pirmos instancijos teisme). Bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 076 Eur priteistina iš atsakovo, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais.
57. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 9 000 Eur (devynis tūkstančius Eur) žalos atlyginimo, bei 1 076 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.