Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme gautas pareiškėjo (atsakovo) J. A. prašymas išdėstyti 2019 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-774-866/2019, įvykdymą tokiu būdu: po 436,50 Eur dydžio skolos dalį pareiškėjas J. A. sumoka ieškovui V. M. pirmąją kiekvieno mėnesio darbo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2022 m. vasario 3d., kai sumokama paskutinė 436,50 Eur dydžio skolos dalis. Pareiškėjas nurodė, kad jis neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovui priteistą 9 000 Eur sumą bei 1 476 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso 10 476 Eur), tam reikalingas ilgesnis laikotarpis, kadangi pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, jis yra pensinio amžiaus ir gauna mažas pajamas (207,88 Eur senatvės pensija), sutuoktinės F. A. gaunama senatvės pensija sudaro 234,53 Eur, jokių kitų pajamų pareiškėjas negauna. Be to, pareiškėjas kiekvieną mėnesį moka UAB „General financing“ 40,67 Eur vartojimo kredito įmoką. Teigia, kad visą jo turimą nekilnojamąjį turtą areštavo antstolė V. M. vykdant teismo sprendimą, žemės sklypų pareiškėjas šiuo metu negali parduoti dėl šiems sklypams taikyto arešto, jų pardavimui reikalingas ilgesnis laiko tarpas.

2. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) V. M. atsiliepime nesutiko su pareiškėjo prašymu. Pažymėjo, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra gera, kadangi jam nuosavybės teise priklauso devyni nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai su statiniais. Dalį šio turto pareiškėjas gali parduoti ir iš gautų lėšų įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą, kadangi kiekvieno pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto arešto aprašyme yra nurodyta, kad leidžiama parduoti areštuoti turtą su sąlyga, kad į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą bus įmokėta 11 207,17 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjui yra nesuvaržyta teisė parduoti bet kurį turtą, su sąlyga, kad dalis turto kainos būtų įmokėta yra antstolės depozitinę sąskaitą. Jeigu pareiškėjas iš tiesų ketintų mokėti skolą dalimis, jis bent dalį skolos jau būtų sumokėjęs, be to, būtų kreipęsis į suinteresuotą asmenį su prašymu sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, būtų pateikęs įrodymus, kad deda pastangas parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėjas nedaro jokių sąžiningų, adekvačių ir protingų veiksmų, siekiant, sumokėti skolą.

3. Pareiškėjas J. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį byloje negauta.

Suinteresuoto asmens V. M. atstovas teismo posėdyje prašė teismo pareiškėjo prašymo netenkinti atsiliepime į prašymą nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad atsakovas J. A. nepadarė nei vienos skolos įmokos, nors teismo prašo išdėstyti skolos mokėjimą nuo 2020 m. vasario 3 d., kas reiškia, kad atsakovas vengia atsiskaityti.

Prašymas netenkintinas.

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 13 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui V. M. iš atsakovo J. A. 9 000 Eur žalos bei 1 076 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e3K-118-1075/2020) atsakovo J. A. kasacinį skundą atmetė, o 2019 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas (atsakovas) prašo išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimo vykdymą, prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, kuri neleidžia iš karto sumokėti priteistas sumas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

5. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

6. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2001; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; kt.).

7. Minėta, kad pareiškėjas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindžia sunkia turtine padėtimi. Nurodo, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis neleidžia iš karto mokėti visos prašomos priteisti sumos (9 000 Eur žalos bei 1 076 Eur bylinėjimosi išlaidų), jis turi ir kitų įsipareigojimų, kuriuos turi mokėti kiekvieną mėnesį, t.y. kreditoriui UAB „G. F.“ moka po 40,67 Eur/mėn., be to, atsakovas yra pensininkas, todėl jo pajamos yra mažos – 207,88 Eur senatvės pensija, sutuoktinės F. A. gaunama senatvės pensija sudaro 234,53 Eur, jokių kitų pajamų pareiškėjas negauna. Pareiškėjas nurodo, kad nors turi nekilnojamojo turto, tačiau jis visas yra areštuotas antstolio, tuo tarpu turto pardavimui reikalingas papildomas laikas. Atsakovas savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė į bylą: banko sąskaitos likutį, kuriame nurodyta 4,28 Eur suma; pažymą apie gaunamas išmokas, 2019 m. rugpjūčio 2 d. prašymą antstolei V. M. dėl turto arešto akto pakeitimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovui J. A. nuosavybės teise priklauso devyni nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, nes turtinę padėtį atspinti ne tik gaunamos pajamos per mėnesį ar turimi įsipareigojimai, bet ir turimo turto, tame tarpe nekilnojamo turto kiekis (vertė). 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte antstolei pareiškėjas nurodė, kad areštuotų 13 žemės sklypų vertė žyminiai viršija išieškotinos skolos dydį (b. l. 22-24). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad dalį turimo nekilnojamo turto pareiškėjas gali parduoti ir iš gautų lėšų įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą. Pažymėtina, kad kiekvieno pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto arešto aprašyme yra nurodyta, kad leidžiama parduoti areštuotą turtą su sąlyga, kad į antstolės V. M. depozitinę sąskaitą bus įmokėta 11 207,17 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant vykdomosios bylos numerį ir skolininko vardą, pavardę, asmens kodą (b.l. 34 – 52), todėl sutiktina su ieškovo atsiliepime į prašymą nurodytais motyvais dėl atsakovo turimos galimybės realizuoti turimą nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu atsiskaityti su ieškovu. Aplinkybė, kad nekilnojamo turto pardavimui reikalingas papildomas laikas nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad jis deda pastangas vykdyti teismo sprendimą, kad pradėjo ieškoti pirkėjų jo turimam turtui ir pan. Į bylą taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjas savanoriškai būtų sumokėję ieškovui V. M. bent vieną įmoką pagal priimtą teismo sprendimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, privalo atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo interesus. Proceso teisės normos įpareigoja derinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad tiek ieškovas, kurio naudai priteista žalos suma ir bylinėjimosi išlaidos, tiek atsakovas yra fiziniai asmenys, todėl, atsakovui nepagrindus jokių išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo vykdymą, nėra pagrindo suteikti jam pranašumą prieš ieškovą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti priteistų sumų įvykdymą, laikytina, jog pareiškėjo prašymo tenkinimas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principus.

8. Atsižvelgiant į minėtą, konstatuotina, kad pareiškėjas J. A. nepagrindė savo prašymo dėl priteistų sumų išdėstymo, todėl prašymas atmestinas (CPK 284 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, 284 straipsniu, 290 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. A. prašymo dėl skolos išdėstymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.