Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 1, 2, 3 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi apeliacinio skundo ir teismo posėdžio metu proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. S. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, neaptarė visų bylos duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistojo M. S. gynėjas pateikė dokumentus, kurie, jo vertinimu, patvirtina jo ginamojo nekaltumą, šie duomenys teismo buvo pripažinti reikšmingais bylai ir pridėti prie surinktos baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau skundžiamame nuosprendyje liko neaptarti. Teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus nagrinėti bylą iš esmės, iš naujo vertinti bylos įrodymus, atsižvelgdama į teismui keliamą aktyvumo reikalavimą ir iš jo kylančią pareigą dar kartą įvertinti bylos įrodymus ir, jei reikia, imtis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų priemonių, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, šioje nutartyje aprašo 2024 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio nuteistojo gynėjo pateiktus dokumentus ir pasisako dėl jų teisinio vertinimo bei iš naujo analizuoja bylos duomenų visumą bei sprendžia M. S. kaltės klausimą.

Dėl procesinių pažeidimų

10. Duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo M. S. parodymus, jog jis buvo pagrindinis abonento numerio (duomenys neskelbtini) naudotojas, nuosprendyje nėra nurodoma. Tuo tarpu susipažinus su 2024 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio protokolu ir bylos medžiaga matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistojo M. S. gynėjas pateikė šiuos dokumentus:

11. Šie dokumentai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti reikšmingais bylai ir pridėti prie surinktos medžiagos. Vis dėlto priimtame galutiniame sprendime (nuosprendyje) nėra atliktas šių duomenų teisinis įvertinimas, atkreiptinas dėmesys, kad šie dokumentai net nėra nurodyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, neaprašytas jų turinys.

12. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja bylą išnagrinėjusį teismą nuosprendyje pasisakyti dėl visų bylos duomenų vertinimo, motyvuoti, kurie iš jų turi įrodomąją reikšmę, o kurie atmetami kaip nepagrįsti, nurodant konkrečius tokio sprendimo argumentus. Teisėjo vidinis įsitikinimas turi būti paremtas visų bylos medžiagoje esančių duomenų įvertinimu, jų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, todėl nuosprendyje privaloma pasisakyti dėl kiekvieno surinkto reikšmingo duomens teisinio vertinimo, o ne tik dėl tų, kurie pagrindžia nuteistojo kaltę (apkaltinamojo nuosprendžio atveju), ar tų, kurie pagrindžia jo nekaltumą (išteisinamojo nuosprendžio atveju). Nuosprendyje negali būti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan., iš sprendimo turinio turi būti aišku, kodėl dalis bylos duomenų buvo pripažinti nepatikimais ar nereikšmingais, priešingu atveju, nuosprendyje neaptariant dalies bylos nagrinėjimo metu ikiteisminio tyrimo institucijų ar proceso dalyvių pateiktų duomenų, lieka neaišku, ar jie teismo apskritai buvo vertinami, ar neįvyko tam tikra techninė klaida, dėl kurios byla buvo išnagrinėta teismui neturint dalies medžiagos, ir ar sprendimas teismui įvertinus ir šiuos bylos duomenis nebūtų kitoks. Tik įvertinus bylos duomenų visumą, galima daryti vienareikšmes, tikslias ir logiškas apibendrinančias išvadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

14. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra tik bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o proceso dalyvių pateiktų duomenų atmetimas ar nepripažinimas įrodymais byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Atsižvelgdamas į bylos specifiką teismas pats sprendžia, kiek dėmesio ir vietos nuosprendyje skirti analizuojant bylai reikšmingus klausimus, atsakant į gynybos ar kaltinimo iškeltus argumentus, tačiau tuo atveju, kai, teismo vertinimu, proceso dalyvių pateikti duomenys yra nepatikimi, nepatvirtina nuteistojo nekaltumo ir pan., juos atmesdamas jis turi detaliai aptarti tokio sprendimo motyvus. 2024 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio metu gynybos pateikti dokumentai pirmosios instancijos teismo buvo ištirti (pagarsintas jų turinys, jie pripažinti reikšmingais bylai ir pridėti prie medžiagos), tačiau nuosprendyje nebuvo tinkamai aptarti ir įvertinti, o tai laikytina procesiniu pažeidimu. Vis dėlto teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas. Siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas turi būti aktyvus, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą jis turi įgaliojimus iš naujo vertinti bylos įrodymus, todėl nagrinėjant nuteistojo M. S. apeliacinį skundą iš naujo analizuojama visų bylos duomenų visuma.

Dėl klaidų taisymo

16. Taip pat pastebėta, kad aptardamas byloje nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistasis M. S. išmokų avanso apyskaitas pateikė Jonavos rajono administracijai, siekdamas pagrįsti avansu gautas išmokas, skirtas išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, padengti. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad išmokų avanso apyskaitos buvo teikiamos ne Jonavos rajono administracijai, o Jonavos rajono savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, šis netikslumas ištaisomas, kaip rašymo apsirikimas.

Dėl abonento numerio (duomenys neskelbtini) priklausomumo

21. Dėl M. S. deklaruotų transporto degalų ir automobilių remonto išlaidų pagrįstumo teisinio ginčo nėra. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl dalies M. S. išmokų avanso apyskaitose nurodytų išlaidų (susijusių su naudojimusi abonento numeriu (duomenys neskelbtini) pripažinimo susijusiomis su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir jo teisės gauti šių išlaidų atlyginimą. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2023 m. kovo mėn. nuteistasis prašė Jonavos rajono savivaldybės administracijos pripažinti atlygintinomis tas išlaidas, kurios patirtos naudojantis abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Visuomeninės iniciatyvos „Skaidrinam“ metu buvo nustatyta, kad nors kaip abonento numerio (duomenys neskelbtini) savininkas yra registruotas M. S., manytina, kad šiuo numeriu naudojosi ir jo sutuoktinė A. S., todėl kyla abejonių, ar tokios išlaidos gali būti pripažįstamos atlygintinomis pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentus kaip susijusios su M. S., kaip tarybos nario, veikla, todėl siekiant nustatyti įvykio aplinkybes buvo inicijuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus duomenis, konstatavo, kad aplinkybės, jog M. S. sutuoktinė A. S. sudarė mobiliojo elektroninio parašo suteikimo sutartį, kurioje nurodė naudojanti abonento numerį (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 129–131), jog ji valstybės informacinėse sistemose ir registruose šį numerį nurodė kaip savo kontaktinį numerį (3 t., b. l. 134, 137–138; 8 t., b. l. 55–58, 65–87, 95–103), jungėsi su juo prie elektroninių paskyrų (8 t., b. l. 95–103), naudojo įregistruodama MB „H.“ (8 t., b. l. 90–91), patvirtina, kad būtent ji buvo pagrindinė šio abonento numerio naudotoja, todėl tokios išlaidos negalėjo būti atlyginamos. Nuteistasis M. S. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Jo vertinimu, nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai vertina duomenis, susijusius su abonento numerio (duomenys neskelbtini) priklausomumu.

25. M. S. teigimu, A. S., pateikdama valstybės institucijoms abonento numerį (duomenys neskelbtini) kaip savo kontaktinį numerį, tik suteikė informaciją, kokiu telefono numeriu jos galima ieškoti, jos prisijungimai prie elektroninių sistemų nepatvirtina, kad ji buvo numerio naudotoja. Tokie apelianto teiginiai laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija, kurie atmetami kaip nepagrįsti. Telefono numerio nurodymas viešose sistemose ir registruose yra vienas iš asmens identifikavimo būdų, pateikdamas savo kontaktinius duomenis asmuo patvirtina jų teisingumą ir galimybę betarpiškai su juo susisiekti. Nustačius, kad A. S. šį abonento numerį pateikė sudarydama sutartis, juo ilgą laiko tarpą, daugybę kartų jungėsi prie valstybinių registrų, įvertinus ir tai, kad A. S., kaip jaunas žmogus, ketverius metus neturėjo kito telefono numerio, spręstina, kad ji buvo nuolatinė abonento numerio (duomenys neskelbtini) naudotoja, o ne pasinaudojo juo epizodiškai.

26. M. S. teigia, kad jis abonento numerį (duomenys neskelbtini) naudojo ir savo tarnybinėje veikloje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, galinčių patvirtinti tokius jo teiginius. Nuteistojo M. S. gynėjo pateikti duomenys: UAB „V.“ 2017 m. vasario 21 d. daiktų priėmimo–perdavimo aktas, AB „Telia Lietuva“ 2017 m. birželio 11 d. įrangos draudimo liudijimas Nr. PD-625715, UAB „S.“ 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 200041809, Jonavos vaikų lopšelio‑darželio „D.“ ir M. S. bei A. S. 2021 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo sutartis, Lietuvos aeroklubo 2024 m. balandžio 5 d. raštas Nr. 09-R ir jo vizitinė kortelė (8 t., b. l. 146–152, 155), nors ir sudaryti M. S. vardu, juose kaip kontaktinį numerį nurodant abonento numerį (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtina tik nuteistojo šio abonento numerio naudojimą asmeniniais tikslais (sudarant mobiliojo ryšio įrangos draudimo sutartį, pateikiant šį abonento numerį kaip savo kontaktinį numerį Lietuvos aeroklubo prezidento veikloje) ar tenkinant savo šeimos poreikius (perkant daiktus būstui, sudarant vaiko ugdymo sutartį).

27. Pažymėtina, kad atskiruose gynybos pateiktuose dokumentuose kaip kontaktinis numeris nurodomas ne tik abonento numeris (duomenys neskelbtini): 2017 m. vasario 21 d. sutartyje su UAB „V.“ yra nurodomas ir paties M. S. naudojamas abonento numeris (duomenys neskelbtini) (sutartyje nurodyta su paskutinio skaitmens klaida „(duomenys neskelbtini)“), t. y. nurodyti abiejų sutuoktinių kontaktiniai duomenys, o tai gana įprasta praktika sudarant sutartis dėl tam tikrų daiktų, susijusių su bendru būstu, įsigijimo, Jonavos vaikų lopšelio‑darželio „D.“ ir M. S. bei A. S. sudarytoje vaiko ikimokyklinio ugdymo sutartyje kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas yra nurodytas A. S. el. p. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindo manyti, jog buvo nurodytas ir jos pačios naudojamas abonento numeris. Vertinant gynybos pateiktus duomenis, jog MB „H.“ buvo registruota M. S. priklausančiose patalpose, svarbi aplinkybė yra tai, kad registruojant šią bendrovę kaip kontaktinis elektroninio pašto adresas buvo nurodytas A. S. el. p. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindo manyti, jog ji abonento numerį (duomenys neskelbtini) nurodė kaip savo naudojamą.

28. Atkreiptinas nuteistojo ir jo gynėjo dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje vertinama, ar M. S. išlaidas už abonento numerį (duomenys neskelbtini) pagrįstai įtraukė į išlaidų avanso apyskaitą kaip susijusias su jo tarnybine veikla, t. y. svarbi suteiktų ryšio paslaugų paskirtis, o ne tik tai, kas naudojosi šiuo abonento numeriu. Iš gynėjo pateiktų dokumentų akivaizdu, jog nuteistojo M. S. sudaryti sandoriai, kuriuose jis kaip savo kontaktinį numerį nurodė abonento numerį (duomenys neskelbtini), nėra niekaip susiję su jo tarnybine veikla (savivaldybės tarybos nario pareigomis), kurios funkcijoms atlikti jam buvo skiriama kasmėnesinė išmoka, o A. S., naudodamasi šiuo numeriu, taip pat neprisidėjo prie M. S. tarnybinių pareigų vykdymo.

29. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo tirta, ar abonento numerio (duomenys neskelbtini) ryšio paslaugų išlaidos buvo susijusios su jo tarnybine veikla, tačiau tokių procesinių veiksmų atlikimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo būtinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K‑509/2010, Nr. 2K‑P‑89/2014, Nr. 2K‑281‑139/2015, Nr. 2K‑236‑648/2020). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia konstatuoti, jog abonento numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojamas M. S., kaip savivaldybės tarybos nario, veikloje, juo nuolat naudojosi jo sutuoktinė A. S., o pats M. S. naudojosi tik šeimos ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Pagrindo manyti, kad papildomi tyrimo veiksmai galėtų šias išvadas paneigti, nėra.

30. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog M. S. vykdydamas savivaldybės tarybos nario funkcijas nenaudojo abonento numerio (duomenys neskelbtini), dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentais nebuvo draudžiama tarybos nariui naudotis keliais abonento numeriais ar tuo pačiu abonento numeriu naudotis kartu su kitu asmeniu bei nebuvo numatyta, kaip turi būti apskaitomos išlaidos už ryšių paslaugas, kai jomis naudojasi keli asmenys, kaip neturinčių įtakos šioms teismo išvadoms, plačiau nepasisakoma.

Dėl išlaidų už internetinės televizijos paslaugas ir televizorius

31. Byloje nustatyta, kad M. S. į 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaitos 3 punktą įrašė bendrą 216,75 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms lapkričio mėn., į kurią įtraukė 36,60 Eur mėnesinio mokesčio už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir 54,80 Eur mėnesinio mokesčio už savo asmeninėms reikmėms įsigytą įrangą – televizorius „Samsung QE55LS03A“ ir „Samsung QE32LS03T“, o į 4 punktą įrašė bendrą 219,42 Eur sumą už patirtas išlaidas ryšių paslaugoms spalio mėn., į kurią įtraukė 31,70 Eur mėnesinio mokesčio už „Telia Play“ internetinės televizijos išlaidas ir 54,80 Eur mėnesinio mokesčio už televizorius „Samsung QE55LS03A“ ir „Samsung QE32LS03T“ (2 t., b. l. 140). Nors nuteistasis M. S. viso proceso metu teigė, kad šias išlaidas į išmokų avanso apyskaitą įtraukė per klaidą, dėl neatidumo ir nesiekė klastoti dokumento, pasisavinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos turto ar piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis veikė tyčia ir sistemingai, pažymėjo, kad išlaidos į išmokų avanso apyskaitą buvo įtrauktos ne vieną, o du kartus, pagal atskiras sąskaitas faktūras, atkreipė dėmesį į tai, kad, į bendrą išlaidų sumą įtraukus išlaidas už internetinės televizijos paslaugas ir televizorius, gauta suma (1 686,82 Eur) yra artima 2022 m. IV ketvirtį nuteistajam išmokėtai sumai – 1 642,50 Eur, o tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad M. S. siekė visos jam išmokėtos išmokos kompensavimo (visa apimtimi).

32. Nuteistasis M. S. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Jo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad išlaidos už internetinės televizijos paslaugas ir televizorius buvo įtrauktos tik vieną kartą, tai nepasikartojo, duomenys įrašyti į vieną, o ne į kelis dokumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo paaiškinimus, 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaitą (2 t., b. l. 140), 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 208849249 (2 t., b. l. 142–143) ir 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 251224016 (2 t., b. l. 145–146), konstatuoja, kad tikėti apelianto M. S. nurodoma padarytos klaidos versija nėra pagrindo.

33. Iš bylos medžiagoje esančių ankstesnių sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad M. S. internetinės televizijos paslaugos buvo teikiamos nuo 2019 m. balandžio mėn. (3 t., b. l. 151), tačiau mokestis už šias paslaugas nebuvo įtraukiamas į bendrą ryšio paslaugų išklotinę (sąskaitose faktūrose buvo nurodomos tik išlaidos, susijusios su teiktomis mobiliojo ryšio paslaugomis). Nuo 2021 m. lapkričio mėn. pasikeitė AB „Telia Lietuva“ teikiamų sąskaitų faktūrų forma ir išlaidos už internetinę televiziją pradėtos įrašyti į bendrą sąskaitą (2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SAP 269255563 (2 t., b. l. 112) ir vėlesnės sąskaitos faktūros). Mokestis už televizorių „Samsung QE55LS03A“ į bendras sąskaitas faktūras įtrauktas nuo 2022 m. vasario mėn. (2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SAP 272612721 (2 t., b. l. 120) ir vėlesnės sąskaitos faktūros), o už televizorių „Samsung QE32LS03T“ – nuo 2022 m. gegužės mėn. (2 t., b. l. 129) ir vėlesnės sąskaitos faktūros). Teikdamas Jonavos rajono savivaldybės administracijai išmokų avanso apyskaitas M. S. įprastai išlaidų už internetinės televizijos paslaugas ir televizorius neįtraukdavo. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad M. S. žinojo, jog jam teikiamos ne tik ryšio, bet ir internetinės televizijos paslaugos bei taikomas mokestis už įsigytus televizorius, nuo 2021 m. lapkričio mėn. ir 2022 m. vasario mėn. šie mokesčiai įtraukiami į sąskaitas faktūras, todėl patirtas išlaidas išmokų avanso apyskaitose nurodydavo ne visa apimtimi, tik jų dalį, o pildydamas 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaitą šias papildomas išlaidas įtraukė tyčia.

34. Klaidos versiją paneigia ir išmokų avanso apyskaitos struktūra. 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaitą (2 t., b. l. 140) sudaro tik vienas lapas, jame esančią lentelę sudaro tik keturios eilutės, iš kurių dviejose nurodytos automobilio remonto išlaidos, t. y. M. S. turėjo užpildyti tik dvi eilutes, susijusias su ryšio paslaugų išlaidomis. Nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad išmokų avanso apyskaitas visada pildė pats. 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaita yra patvirtinta jo parašu. Palyginus 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaitą su anksčiau M. S. teiktomis išmokų avanso apyskaitomis matyti, kad ankstesniuose dokumentuose buvo nurodomos daug mažesnės ryšio išlaidų sumos: pvz., 2022 m. I ketvirtį – 104,34 Eur, 108,82 Eur ir 109,60 Eur, II ketvirtį – 95,79 Eur, 113,58 Eur ir 106,34 Eur, III ketvirtį – 98,27 Eur, 99,64 Eur, 169,56 Eur (2 t., b. l. 118, 125, 130), o nagrinėjamoje apyskaitoje – 216,75 Eur ir 201,42 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. S., pildydamas itin paprasto turinio buhalterinį dokumentą, jį pasirašydamas, matydamas, jog nurodo daug didesnę, nei įprasta, ryšio išlaidų sumą, suvokė, kad prašo atlyginti patirtas išlaidas didesne apimtimi ir to siekė.

35. Nors išlaidos už 2022 m. spalio ir lapkričio mėn. buvo įtrauktos į vieną išmokų avanso apyskaitą, o ne į kelis dokumentus, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma vienkartine, atsitiktine klaida. M. S. žinojo, kad pildydamas išmokų avanso apyskaitas privalo į kiekvieną skiltį įrašyti duomenis, susijusius būtent su tuo laikotarpiu patirtomis išlaidomis, ir patvirtinti nurodytų aplinkybių teisingumą, pridėti patvirtinančius apmokėjimo kvitus ir išrašytas sąskaitas faktūras. Apskaičiuodamas konkretų mėnesį patirtas išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, nuteistasis M. S. turėjo remtis jau apmokėtomis sąskaitomis už suteiktas paslaugas, būtent jose esančius duomenis perkelti į rengiamą išmokų avanso apyskaitą, t. y. negalėjo išlaidų apskaičiuoti pats, nurodyti jas preliminariai ir pan., o turėjo perrašyti sąskaitoje faktūroje esančius duomenis. 2022 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAP 208849249 už 2022 m. spalio mėn. ir 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 251224016 už 2022 m. lapkričio mėn. (2 t., b. l. 142–143, 145–146) aiškiai nurodomos skirtingos suteiktų paslaugų kainos: 1) už namų paslaugas (internetinę televiziją) – 46,60 Eur ir 52,50 Eur; 2) už mobiliojo ryšio paslaugas – 118,02 Eur ir 109,45 Eur; 3) už įsigytą įrangą (televizorius) – 54,80 Eur. Kaip jau minėta, M. S. žinojo, kad turi įrašyti ne visą sąskaitos faktūros sumą, to ilgą laiką ir laikėsi, neatlygintinas išlaidas (už internetinę televiziją ir televizorius) įrašė ne į vieną, o į dvi 2022 m. IV ketvirčio išmokų avanso apyskaitos eilutes, todėl akivaizdu, jog negalėjo klysti dėl teikiamo dokumento teisingumo ir veikė sąmoningai.

Dėl M. S. veiksmų teisinio vertinimo

36. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.

37. Sprendžiant, ar M. S. pasisavino Jonavos rajono savivaldybės administracijos turtą, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokiu tikslu buvo panaudojamos jam kas mėnesį skiriamos išmokos – ar piniginės lėšos buvo naudojamos padengti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms, ar nuteistojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. į 2019–2023 m. išmokų avanso apyskaitas įrašė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas jam buvo galimas pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentus, bet ir tas, kurios buvo patirtos tenkinant asmeninius poreikius ir negalėjo būti atlyginamos – apmokant sutuoktinės A. S. ir savo asmeninėms reikmėms naudojamo abonento numerio (duomenys neskelbtini) išlaidas, mokesčius už internetinę televiziją ir įsigytą įrangą. Tokius veiksmus M. S. darė ilgą laiką – daugiau nei ketverius metus, kiekvienoje išmokų avanso apyskaitoje padidindamas patirtas išlaidas. Toks M. S. sistemingas elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina jo abejingumą teisės aktų nuostatoms ir tiesioginę tyčią pasisavinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos turtą.

38. Turto pasisavinimo būtinasis požymis yra nusikalstami padariniai – sukelta žala. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas tikslus Jonavos rajono savivaldybės administracijai padarytos turtinės žalos dydis. Jo vertinimu, į išmokų avanso apyskaitas įtrauktos išlaidos už abonento numeriui (duomenys neskelbtini) teikiamas paslaugas visa apimtimi negali būti laikomos žala, kadangi nėra apskaičiuota, kiek tiksliai A. S. naudojosi telefonu ir kiek dėl jos veiksmų padidėjo ryšio paslaugų išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apelianto argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus. Kaip jau nurodyta, bylos duomenys patvirtina, jog abonento numeris (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas A. S. ir tik asmeniniams M. S. poreikiams tenkinti, duomenų, kad nuteistasis bent iš dalies šį abonento numerį naudojo savo tarnybinėje (tarybos nario) veikloje, išskyrus subjektyvius nuteistojo ir jo gynėjo teiginius, nėra. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad M. S. į išmokų avanso apyskaitas įtraukė išlaidas už internetinės televizijos paslaugas ir asmeninėms reikmėms įgytus televizorius, kurios taip pat nėra susijusios su tarnybine veikla. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Jonavos rajono savivaldybės administracijai padaryta turtine žala pripažino visas išlaidas, kurios negalėjo būti kompensuojamos Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatyta tvarka – 1 487,62 Eur, ir konstatavo, kad M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

39. BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šia teisės norma siekiama užtikrinti normalią, teisingą dokumentų apyvartą, teikiamų dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą. M. S. Jonavos rajono savivaldybės administracijai pateikė 16 vnt. išmokų avanso apyskaitų, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – padidintos nuteistojo 2019–2023 m. laikotarpiu patirtos išlaidos, į jas įtraukiant išlaidas, patirtas asmeninių poreikių (savo ir sutuoktinės) tenkinimo metu. Tokių duomenų įtraukimas iškreipė M. S. teiktų dokumentų esmę, jų pagrindu nuteistasis įgijo pinigines lėšas, kurios asmeninėms reikmėms negalėjo būti skiriamos. Konstatavus, jog 1 487,62 Eur dydžio išlaidos laikytinos asmeninio pobūdžio išlaidomis, duomenų apie jas įrašymas į oficialius buhalterinės apskaitos dokumentus laikytinas tokių dokumentų klastojimu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad M. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

40. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Šio nusikaltimo objektas yra normali, teisinės valstybės siekį atitinkanti, veiksminga, autoritetinga, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims ir kitiems teisės aktams neprieštaraujanti valstybės, savivaldybės įstaigų bei institucijų, tarptautinių institucijų, taip pat valstybinių, nevalstybinių ar privačių įstaigų, įmonių, organizacijų ir profesine veikla besiverčiančių asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veikla. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai, konkrečios institucijos, įstaigos ir pan. veiklos tikslai, tvarka, iškraipoma veiklos esmė, turinys, menkinamas tarnybos prestižas.

41. Būtinasis BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymis – padariniai – padaryta didelė žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vertinamas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarba ir pan. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑92‑489/2017, Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K‑248‑648/2020, Nr. 2K-200-495-2020). Pamatinių vertybių pažeidimas, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir visai valstybei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑76/2007, Nr. 2K‑7-335/2013, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021). Vertinant piktnaudžiavimu padarytą žalą taip pat atsižvelgiama į kaltininko padarytos veikos atgarsį visuomenėje ir šio atgarsio įtaką valstybės tarnybos autoritetui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, Nr. 2K-355/2009, Nr. 2K-432-696/2016).

42. Valstybės tarnautojai, šiuo atveju – savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už valstybinių įgaliojimų vykdymą, sąžiningą visuomenės reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai, todėl tokių asmenų veiksmai, kuriais jie savo tarnybinę padėtį, suteiktas teises ir įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, laikytini piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Pagal Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatytą išmokų skyrimo tvarką iš savivaldybės lėšų galėjo būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su tarnybine veikla, taigi, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, skirtą kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms padengti, buvo reikalingas ne tik tarnybinis statusas (būti tarybos nariu). Išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai tarybos narys jas patyrė konkrečiam tikslui – tarnybinėms pareigoms vykdyti, kadangi išmokomis buvo siekiama padengti galimas papildomas patiriamas sąnaudas, kurias, nesant tokios kompensavimo tvarkos, jis patirtų iš asmeninių lėšų.

43. Pagal tokį reglamentavimą tarybos narys, gavęs išmokas, privalėjo užtikrinti jų teisėtą, ekonomišką, efektyvų panaudojimą, prašyti kompensacijos tik tokia apimtimi, kuri susijusi su jo tiesiogine darbine veikla, ir užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiams. Kaskart prieš teikdamas išmokų avanso apyskaitą, tarybos narys turėjo įsitikinti, kad joje bus nurodomos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos būtent jo tarnybinių pareigų vykdymo metu, kadangi situacija, kai būtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su tarybos nario asmeninių poreikių tenkinimu, prieštarautų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, racionalumo ir pagrįstumo principams ir būtų ydinga praktika antikorupciniu požiūriu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis M. S. šių reikalavimų nesilaikė, žinodamas, kad abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jo sutuoktinė A. S., o jis pats šį numerį naudoja tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, suvokė, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos prašo pripažinti atlygintinomis tas išlaidas, kurios nebuvo patirtos vykdant jo tarnybinę veiklą, o jis, kaip valstybės tarnautojas, privalo vengti situacijų, kuriose galėtų būti kvestionuojamas jo viešųjų ir privačių interesų derinimo patikimumas, tačiau to nepaisė.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo M. S. asmeniniai interesai dominavo viešųjų interesų atžvilgiu, jis, būdamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, jau anksčiau dirbęs savivaldybės taryboje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, be jokios abejonės, suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, suvokė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti didelė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Jonavos rajono savivaldybei ir visai valstybei, tačiau to nepaisė. M. S. kilo pareiga vykdyti savo tarnybines pareigas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų, tačiau jo veiksmai, klastojant valstybinės reikšmės dokumentus, juose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, pasisavinant Jonavos rajono savivaldybės administracijos jam pervedamas pinigines lėšas, taip siekiant išvengti savo asmeninių lėšų panaudojimo, neatitinka įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo principų, buvo neskaidrūs, pažeidžiantys asmenų lygiateisiškumo principus, ir tai laikytina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu. Tokie valstybės tarnautojo statusą turinčio asmens veiksmai menkina jo darbovietės (Jonavos rajono savivaldybės) autoritetą, reputaciją, nes jais sudarytos prielaidos manyti, kad asmeniniai valstybės tarnautojų interesai nustelbia viešuosius. Nuteistojo M. S. teisės aktų pažeidimai buvo nulemti siekio pasipelnyti, o toks elgesys diskredituoja Jonavos rajono savivaldybėje ir kitose savivaldybėse dirbančių asmenų įvaizdį, ir tai laikytina sukelta neturine žala ne tik teritoriniu lygmeniu, bet ir visuotiniu, valstybiniu mastu.

45. Apeliaciniame skunde M. S. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikšmę suteikė jo einamoms pareigoms, jo vertinimu, tai prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, priklausomai nuo valdžios institucijos jurisdikcijos, kompetencijos, hierarchinės padėties valdžios sistemoje, įgyvendinamų funkcijų reikšmingumo, veikos pobūdžio ir turinio, keliami reikalavimai tai veiklai, atsakomybės lygmuo nėra vienodas. Kuo aukštesnės einamos pareigos, tuo didesnė žala gali būti padaroma, nes nesilaikymas įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus aktyvius veiksmus padaro aukšto rango pareigūnai, o tai negali nediskredituoti institucijų prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑297/2014, Nr. 2K-17/2014, Nr. 2K‑59-222/2018).

46. Nagrinėjamu atveju M. S. statusas valstybės valdymo sistemoje – itin reikšmingas, jis buvo valstybės tarnautojas, vienos iš Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybos narys, šios savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, taip pat visuomenėje gerai žinomas asmuo, politikas, anksčiau ėjęs pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kuri yra viena iš trijų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų. Piktnaudžiaudamas tarnyba M. S. ne tik nesilaikė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė du nusikaltimus – neturėdamas teisėto pagrindo pasisavino Jonavos rajono savivaldybės administracijos turtą ir ketverius metus klastojo teikiamus dokumentus, jo neteisėti veiksmai tapo gerai žinomi visuomenei. Šios aplinkybės liudija didesnį jo veiksmų pavojingumo laipsnį, valstybės tarnautojo veiklos iškraipymo esmingumą. M. S. statusas valstybėje visuomenei sukėlė prielaidas tikėti, kad toks asmuo, valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos narys, meras, kuris yra savivaldybės vadovas, turintis didelę įtaką kitiems asmenims, nepriekaištingai laikysis teisės aktų nuostatų, todėl nuteistasis diskreditavo ne tik Jonavos rajono savivaldybėje dirbančių asmenų, bet ir apskritai visų valstybės tarnautojų patikimumą, todėl visuomenei galėjo kilti pagrindas manyti, jog valstybė, skirdama biudžetines lėšas šalies savivaldybėms, nesugeba užtikrinti skaidraus ir sąžiningo jų panaudojimo, suformuota nuomonė, jog valstybės tarnautojai kompensacijas gauna ne sąžiningai, o siekdami tenkinti savo interesus, ir taip buvo iškreipti fundamentalūs teisės principai ir jų laikymosi tvarka.

47. Nuteistasis skunde nurodo, kad nedirbo Jonavos rajono savivaldybės administracijoje, todėl negalėjo jai padaryti neturtinės žalos. Tokie teiginiai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. S. buvo Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys bei visos savivaldybės vadovas – meras, todėl nors ir neturėjo tiesioginių tarnybinių įgaliojimų Jonavos rajono savivaldybės administracijai, kaip atskiram valdymo vienetui, vadovavo savivaldybės administracijai plačiąja prasme. Nuteistojo gaunamos išmokos, kurių dalį jis neteisėtai pasisavino, buvo skiriamos būtent Jonavos rajono savivaldybės administracijos, būtent ši įstaiga buvo atsakinga už tinkamą, racionalų savivaldybės lėšų panaudojimą, tačiau M. S., pasisavindamas skirtas lėšas, klastodamas dokumentus, tokiais savo nusikalstamais veiksmais iškreipė šios įstaigos veiklą, kadangi siekiant nustatyti lėšų panaudojimo pagrįstumą turėjo būti atliekami papildomi tyrimai, sprendžiama dėl lėšų susigrąžinimo. Tokie veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo padaryta neturtinė žala. Nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartinio pobūdžio, jie truko ilgą laiką – ketverius metus, jis klaidino Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir pačios Jonavos rajono savivaldybės darbuotojus dėl savo gaunamų išmokų teisėtumo, imitavo, jog naudojasi keliais abonento numeriais tarnybinėje veikloje ir dėl to patiria didesnes išlaidas, tačiau iš tiesų siekė išvengti savo asmeninių lėšų panaudojimo sumokant sutuoktinės A. S. ir savo asmeninėms reikmėms patirtas ryšio paslaugų išlaidas, įtraukė kelių mėnesių išlaidas už laisvalaikiu naudojamas internetinės televizijos paslaugas ir televizorius, kurios niekaip nesusijusios su jo vykdomomis pareigomis, taip pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, sukėlė nepasitikėjimą išmokų skyrimo tvarka, kuri būtent dėl tokių, kaip M. S., nusikalstamų veiksmų 2024 m. buvo keičiama siekiant užkardyti valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais, bei prisidėjo prie teisinio nihilizmo.

48. M. S. teigimu, nėra duomenų, kad būtų sutrikęs Jonavos rajono savivaldybės administracijos darbas, žmonės būtų reiškę nepasitikėjimą ar pasipiktinimą ja, nurodo, kad savivaldybės administracija, taryba ir meras vis dar turi visuomenės pasitikėjimą, jis pats nebuvo nušalintas nuo pareigų, pažymi, kad UAB „V.“ atliktas visuomenės apklausos tyrimas parodė, jog pasitikėjimas savivaldybėmis 2024 m. augo. Vertindama tokius apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog savivaldybės gyventojų išreikštas pasitikėjimas nesudaro pagrindo valstybės politikui daryti nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos teisės aktai kaip itin svarbią vertybę saugo valstybės autoritetą ir prestižą, o M. S. sukelta didelė neturtinė žala neapsiribojo vienintelės Jonavos rajono savivaldybės prestižo bei pasitikėjimo jos veikla sumažėjimu, ji pasireiškė kaip visų šalies savivaldybių ir kartu pačios valstybės veiklos pasitikėjimo sumenkinimu. Kai valstybės tarnautojas piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, jis padaro žalą ne tik tai įstaigai, kurioje dirba, bet ir tokiais savo veiksmais menkina viso valstybės aparato autoritetą, o dėl tokio tarnautojo elgesio kilęs atgarsis visuomenėje sutrikdo sklandų ne vienos, o daugelio valstybės institucijų darbą. Apie visų valstybės politikų, tarp jų ir savivaldybių tarybų narių, elgesio atitiktį valstybės deklaruojamoms vertybėms visuomenė sprendžia pagal atskirų valstybės tarnautojų elgesį. Pasklidus informacijai apie aukštas pareigas einančio asmens nusikalstamus veiksmus, visuomenei atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kiti, ne mažiau pavojingi nusikaltimai.

49. Vis dėlto teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. S. veiksmais buvo sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku, t. y. nurodoma, jog nuteistasis padarė žalą ne tik Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir valstybei, bet ir pats sau. Remiantis bendraisiais teisės principais, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė už tai, kad jis sukėlė žalą įstatymo saugomoms vertybėms, pasikėsino ją sukelti ar dėl jo veiksmų kilo grėsmė tokios žalos atsiradimui, o tais atvejais, kai dėl jo veiksmų pačiam asmeniui kilo neigiamų padarinių, jam negali būti taikomos poveikio priemonės, kadangi veikos kaltininkas negali kartu būti ir nukentėjęs asmuo, tai iš esmės reikštų reikalavimą atlyginti žalą sau pačiam. Dėl to aplinkybė, kad M. S. veiksmais buvo sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku, iš nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalintina.

50. Nuteistasis M. S. pažymi, kad grąžino pasisavintas lėšas, tačiau tai nešvelnina jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai nuteistasis pervedė pinigus Jonavos rajono savivaldybės administracijai (2023 m. gegužės 25 d. (5 t., b. l. 5), jau buvo viešai kalbama apie visuomeninės iniciatyvos „Skaidrinam“ metu atskleistus valstybės tarnautojų galimai neteisėtus veiksmus, pvz., 2023 m. vasario 27 d. www.15min.lt straipsnis „Flešiukai“ ir degalai šeimos automobiliams: kam Neringos tarybos nariai leido pinigus?“, 2023 m. balandžio 15 d. www.youtube.com įrašas „Laikykitės ten. Skaidrinam 2023, Neringa ir V. flešiukai, Mažeikiai ir kova dėl čekių“, 2023 m. balandžio 25 d. www.lrytas.lt straipsnis „A. T. atliko tyrimą: „Tai yra biblinės apimties epinis pinigų taškymas Pagėgiuose“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. S. tyčia į išmokų avanso apyskaitas įtraukė išlaidas, kurios negalėjo būti pripažįstamos susijusiomis su jo tarnybine veikla ir atlyginamos iš savivaldybės lėšų, todėl darytina išvada, kad žinodamas, jog už analogiškus veiksmus kitiems valstybės tarnautojams pradedami teisiniai procesai, grąžindamas pinigines lėšas M. S. siekė taip sušvelninti gresiančią atsakomybę.

51. Nuteistojo vertinimu, jo atlikti veiksmai negali būti laikomi tokio pavojingumo, dėl kurio būtų būtina taikyti griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę ir teisinio ginčo nebuvo galima spręsti civiline tvarka, nurodo, kad Jonavos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose buvo nustatyta nepagrįstų tarybos nariams išmokėtų kompensacijų grąžinimo tvarka ir kilę neaiškumai turėtų būti sprendžiami civiline tvarka, o pagal viešai skelbiamą informaciją kitiems asmenims, patekusiems į vadinamąjį „Lietuvos savivaldybių čekiukų skandalą“, yra taikomos civilinės teisės priemonės. Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi savo esme yra drausminis nusižengimas, tačiau tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl asmens veiksmų didelę žalą patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑226‑976/2020). Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kokios poveikio priemonės turi būti taikomos M. S., (pradėta baudžiamoji ar civilinė teisena) įvertinama ne tik aplinkybė, jog jis pasisavino 1 487,62 Eur vykdymas savo tarnybines pareigas (nuteistojo vertinimu, tai laikytina maža suma), bet tokio nusikaltimo padarymo aplinkybės – M. S. ketverius metus klastojo išmokų avanso apyskaitas, taip sąmoningai sudarydamas situaciją, kurioje Jonavos rajono savivaldybės administracijos galimybė nustatyti netinkamą išmokų panaudojimą ir atkurti pažeistas teises buvo itin apsunkinta, aplinkybės, kad abonento numeriu, kurio išlaidos buvo kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto, naudojosi A. S. ir M. S. asmeninėms reikmėms, buvo nustatytos tik pradėjus aktyvius tyrimo veiksmus, kreipiantis į valstybines įstaigas dėl duomenų pateikimo ir pan.

52. M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5, 7 punktų reikalavimus, būdamas savivaldybės tarybos narys veikė priešingai teisei, darė nusikalstamas veikas, iškėlė savo asmeninius interesus aukščiau viešųjų, naudojosi savo pareigomis savanaudiškais tikslais, nesilaikė jam keliamų elgesio standartų, jo veiksmai sukėlė didelį neigiamą atgarsį visuomenėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys bei tai, kad dėl tokio nuteistojo elgesio buvo padaryta didelė neturtinė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir valstybei, leidžia spręsti, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Taip pat pažymėtina, kad teismas nagrinėja bylą konkretaus asmens, šiuo atveju – M. S., atžvilgiu, t. y. vertinami tik jo atlikti nusikalstami veiksmai, o kitiems valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims taikomos poveikio priemonės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

53. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes M. S. veikoje yra visi (tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji) nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai.

Dėl veikos pavojingumo

54. Nuteistojo M. S. vertinimu, net konstatavus, jog jis padarė inkriminuotus nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas turėtų jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės veikoms praradus pavojingumą (BK 36 straipsnis), nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas buvo pakeistas, panaikinta tarybos narių pareiga pagrįsti savo išlaidas ir pateikti jas patvirtinančius dokumentus, kompensacija gaunama nepriklausomai nuo to, ar tarybos narys patyrė kokias nors išlaidas, ar jų visai neturėjo. Tokie apelianto teiginiai laikytini subjektyviu teisės aktų interpretavimu, kadangi neatitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo esmės ir jo pakeitimais siektų tikslų.

55. BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: 1) asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga; 2) asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriomis asmuo buvo iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios, dėl aktyvių asmens veiksmų ir šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmuo tapo nepavojingas. Asmens padaryta nusikalstama veika pavojingumą gali prarasti įvykus esminiams ar labai reikšmingiems valstybės politinio, ekonominio ar socialinio gyvenimo pokyčiams, finansinėms, ūkio ar kitoms reformoms. Pasikeitimai turi būti tokie reikšmingi, kad pavojingumo netektų ne tik konkreti veika, bet ir visos kitos tokios rūšies veikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K‑121/2013, Nr. 2K-197-648/2023).

56. 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12, 25 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2053 buvo nustatyta nauja tarybos narių atlyginimo tvarka ir panaikintos išmokos, skirtos apmokėti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto (Dok. Nr. XIVP-2803) matyti, jog tokie teisinio reglamentavimo pokyčiai įvyko todėl, kad savivaldybių tarybų narių atlyginimas buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką ir buvo labai mažas, įstatymo projekto rengėjų vertinimu, neatitinkantis jų atliekamo darbo apimties ir tenkančios atsakomybės, o gaunamų kompensacijų kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti dydžiai nebuvo ribojami, taip sukuriant neskaidrią savivaldybės tarybos nario darbo apmokėjimo sistemą, kurioje tarybos narys siekia gauti kuo didesnę kompensaciją, kad ji padengtų jo gaunamą žemą atlyginimą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymui, nuo 2023 m. liepos 1 d. tarybos nariams nustatytas fiksuotas atlyginimas už vykdomą veiklą, kuris apima tiek iki šiol mokėtą atlygį, tiek kanceliarines, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidas, patirtas vykdant tarnybines funkcijas. Taigi, priešingai, nei teigia nuteistasis M. S., įstatymo pakeitimu nebuvo panaikinta pareiga pagrįsti tarnybinės veiklos vykdymo metu patiriamas išlaidas, kaip, įstatymų leidėjo vertinimu, praradusias reikšmingumą, priešingai, siekiant užkardyti galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi buvo apskritai panaikintos tarybos narių gaunamos išmokos ir šiuo metu valstybės tarnautojas visas patiriamas išlaidas turi padengti iš gaunamo atlyginimo, taip įvertindamas jų būtinumą.

57. Vertinant, ar veika prarado pavojingumą, atsižvelgiama į tai, ar šiuo metu už analogiškos veikos padarymą asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, turto pasisavinimas ir dokumentų klastojimas tiek šių nusikaltimų padarymo metu, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka yra laikomos pavojingomis, už jų padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu galiojo tvarka, pagal kurią tarybos nariai gaunamas išmokas galėjo panaudoti tik tam tikriems, konkretiems tikslams – išlaidoms, susijusioms su jų vykdoma tarnybine veikla, pagrįsti, M. S. šios tvarkos nesilaikė, šiuo metu tarybos nariai vis dar negali piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, pasisavinti savivaldybės turto ar klastoti teikiamų dokumentų, todėl laikytina, kad M. S. padarytų nusikaltimų pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas nėra išnykę.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

58. Apeliantas M. S. taip pat teismo prašo jo nusikalstamus veiksmus pripažinti mažareikšmiais (BK 37 straipsnis), nurodo, kad turėtų būti įvertinamas mažas padarytų nusikaltimų pavojingumas, sukeltos žalos dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra teisinio pagrindo.

59. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-976/2022, Nr. 2K-27-976/2023, Nr. 2K-68-976/2023, Nr. 2K-238-719/2023).

60. Vadovaujantis aptartomis veikos pripažinimo mažareikšme taisyklėmis, laikytina, kad M. S. padaryti nusikaltimai negali būti laikomi nepavojingais. Nuteistojo veikimo laikotarpis (ketveri metai), nusikalstamų veikų skaičius (trys nusikaltimai), sukelta didelė žala, rodo M. S. sąmoningą ir kryptingą tikslą veikti būtent tokiu būdu, jis aiškiai suvokė daromų veikų nusikalstamumą, pavojingumą ir norėjo taip veikti. Nagrinėjamu atveju apelianto neteisėti veiksmai patys savaime yra pavojingi, uždrausti įstatymo, suklastodamas dokumentus ir juos pateikdamas M. S. padarė žalą dokumentų valdymo tvarkai, kadangi ketverius metus buvo išviešinti tikrovės neatitinkantys dokumentai, jo pasisavinto turto dydis atitinka BK 190 straipsnyje nustatytas ribas, už kurias asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, o piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi nuteistasis sukėlė didelę neturtinę žalą Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir visai valstybei. Taigi M. S. veiksmai pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris yra sąlyga taikyti baudžiamojo poveikio priemones (bendrąja prasme), todėl negali būti pripažįstami tik formaliai atitinkančiais nusikaltimus ir laikomi nepavojingais. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo veiksmai nebuvo vienkartiniai ar nulemti išskirtinių aplinkybių, kurios mažintų jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, priešingai, laikotarpis, kurio metu buvo padarytos šios nusikalstamos veikos, rodo sistemingą M. S. neteisėtą veikimą, susiformavusias nuostatas veikti priešingai baudžiamojo įstatymo normoms, o už tai jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.

61. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, 1 487,62 Eur pasisavinimas negali būti vertinamas kaip nepavojingas baudžiamosios teisės prasme. Valstybės tarnyba yra grindžiama nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, teisingumo, viešumo ir skaidrumo principais. Turto pasisavinimo, padaryto piktnaudžiaujant savo tarnybine padėtimi, pavojingumas pasireiškia tuo, kad tokia veika žala padaroma ne tik įstaigai, bet ir visai savivaldybei ar valstybei, todėl net ir gana mažos vertės turto pavertimas asmenine nuosavybe yra reikšmingas, paveikia visuomenės požiūrį į valstybės tarnautojus, menkina jų autoritetą. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikant, kad tokie veiksmai nėra pakankamai pavojingi, visuomenėje būtų formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

Dėl bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

62. Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde neginčija skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, vis dėlto, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, jei apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pagal nurodytus apskundimo pagrindus turi įvertinti viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K‑155‑942/2019, Nr. 2K-33-458/2020). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina nuteistajam M. S. paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – proporcingumą.

63. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑456/2013, Nr. 2K‑7‑648/2019).

64. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

65. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos penkios alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų, BK 228 straipsnio 2 dalyje – bauda ir laisvės atėmimas iki 7 metų, BK 300 straipsnio 1 dalyje – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 3 metų. BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktuose numatyta, kad už nesunkius nusikaltimus skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, už sunkius nusikaltimus – nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda.

66. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. S. skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną sunkų baigtus tyčinius nusikaltimus, yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (8 t., b. l. 123), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, dirba, gauna pajamas, yra charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo noru atlygino padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas nusprendė, jog geriausiai bausmės tikslus leis pasiekti baudos bausmės, nustatant artimus minimaliems dydžius, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskiriant 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskiriant 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta kokių nors papildomų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistajam M. S. paskirtos bausmės turėtų būti švelninamos. Pirmosios instancijos teismo paskirtos beveik minimalaus dydžio baudos, kurios subendrintos apėmimo būdu, atitinka M. S. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti paskiriant dar švelnesnes bausmes, todėl jos paliekamos nepakeistos.

68. Vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 1, 2, 3 dalimis (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), M. S. taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams. Skirdamas tokį viešųjų teisių apribojimą teismas įvertino tai, kad M. S. nusikaltimus padarė piktnaudžiaudamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario (mero) pareigomis, pasinaudodamas viešosiomis teisėmis, veikė priešingai einamų pareigų interesams ir siekdamas turtinės naudos, jo veiksmai buvo sistemingi, truko ilgai – ketverius metus, neteisėtais veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala. Įvertinęs šias aplinkybes, apygardos teismas nusprendė, kad minimalaus termino viešųjų teisių atėmimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį, suteiks galimybę M. S. padaryti pertrauką su viešuoju administravimu susijusioje darbinėje veikloje ir iš naujo įvertinti šios veiklos prasmingumą ir reikšmingumą savo gyvenime. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo išvadomis sutinka.

69. Byloje nustatyta, jog M. S. nusikalstamas veikas padarė vykdydamas tarnybines funkcijas – ketverius metus piktnaudžiaudamas turimais įgaliojimais pasisavino jam, kaip tarybos nariui, skiriamas išmokas, tam klastojo viešai teikiamus dokumentus – išmokų avanso apyskaitas, dėl jo veiksmų buvo sukelta turtinė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir neturtinė žala Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir valstybei. Teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo tikslas – laikinai sustabdyti nuteistojo tarnybinę veiklą siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, apriboti galimybę pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegija įžvelgia būtinybę riboti nuteistojo M. S. galimybes dirbti valstybės, savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių veikloje bei sprendžia, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir pagrįstas, o vien paskirta baudos bausmė nėra pakankama įgyvendinant bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

70. Paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas neabejotinai turės neigiamų padarinių M. S., tačiau tai yra neišvengiami baudžiamojo poveikio priemonių (bendrąja prasme) padariniai, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų padarinių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Manytina, kad skiriamos poveikio priemonės turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamus neigiamus padarinius, todėl tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš nustatytų M. S. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kad buvo sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku.

Ištaisyti nustatytose nusikalstamų veikų faktinėse aplinkybėse rašymo apsirikimus iš „<...> apyskaitas pateikė Jonavos rajono administracijai <...>“ į „<...> apyskaitas pateikė Jonavos rajono savivaldybės administracijai <...>“, iš „<...> pateikė 2021 m. liepos 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUP 2039979076 <...>“ į „<...> pateikė 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUP 2039979076 <...>“, iš „<...> pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUP 2040443028<...>“ į „<...> pateikė 2021 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUP 2040443028 <...>“, iš „<...> pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUP 2040906307 <...>“ į „<...> pateikė 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUP 2040906307 <...>“, iš „<...> pateikė 2022 m. sausio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 223797730 <...>“ į „<...> pateikė 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. SAP 223797730 <...>“, iš „<...> 109,60 Eur sumą <...> pateikė 2022 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 27261272 <...>“ į „<...> 109,60 Eur sumą <...> pateikė 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 272612721<...>“, iš „<...> pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 244653082 <...>“ į „<...> pateikė 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 244653082 <...>“, iš „<...> pateikė 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 215877992 <...>“ į „<...> pateikė 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 258830503 <...>“, iš „<...> pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 287631363 <...>“ į „<...> pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 215877992 <...>“, iš „<...> pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 258830503 <...>“ į „<...> pateikė 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 287631363 <...>“, iš „<...> pateikė 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 219686015 <...>“ į „<...> pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 219686015 <...>“, iš „<...> pateikė 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 259696716 <...>“ į „<...> pateikė 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 259696716 <...>“, iš „<...> pateikė 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 251239046 <...>“ į „<...> pateikė 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAP 251239046 <...>“ .