- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-234-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00118-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dairanga“, A. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Z. B., A. S., I. S., J. R., B. R., G. S., L. S.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 3.2.9.6Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dairanga“ ir A. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Dairanga“ ir A. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys Z. B., A. S., I. S., J. R., B. R., G. S., L. S., dėl savavališkos statybos akto, privalomųjų nurodymų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dairanga“ ir A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydami: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 24 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220124-00008, 2022 m. sausio 24 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220124-00004 bei 2022 m. vasario 1 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220201-00007, surašytus A. B. atžvilgiu; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 21 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-220121-00006, 2022 m. sausio 25 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-220125-00008 bei 2022 m. vasario 1 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-220201-00010, surašytus UAB „Dairanga“ atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. 2023 m. lapkričio 23 d. 13 val. 30 min. byloje paskirtas teismo posėdis, į kurį neatvyko ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dairanga“ ir A. B. atstovas advokatas D. K.. Apie 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta ieškovų atstovui šaukimą išsiunčiant per EPP.
3. 2023 m. lapkričio 23 d. ieškovų atstovas pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovų atstovams. Pažymėjo, jog palaiko savo poziciją išdėstytą procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtu. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovų atstovas advokatas D. K. tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, bei patvirtinęs apie šios informacijos gavimą, neatvyko į teismo posėdį, nepranešė neatvykimo priežasčių, todėl darė išvadą, kad ieškovai ir jų atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių.
4.2. Pažymi, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose 2023 m. lapkričio 23 d., 14 val. 27 min. užregistruotas ieškovų atstovo advokato D. K. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pasirašytas atstovo 13 val. 25 min. Šis prašymas pateiktas teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį spręsti dėl ieškovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį procesinių pasekmių taikymo, todėl laiko, kad šis prašymas, pateiktas teismui po teismo posėdžio (teismo posėdis pradėtas 13 val. 34 min., baigtas 13 val. 35 min.), todėl negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.
4.3. Atkreipė dėmesį, kad ieškovų atstovas D. K. apie šį teismo posėdį žinojo nuo 2023 m. spalio 25 d., todėl tokį prašymą privalėjo pateikti laiku ir tinkamai, kad teismas ir priešinga šalis susipažinusi su tokiu prašymu, galėtų pareikšti nuomonę ir teismo posėdžio metu nuspręsti dėl prašymo išnagrinėjimo rezultato.
4.4. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo domėtis bylos proceso eiga, laiku ir tinkamai informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, bendradarbiauti su teismu ir kitais proceso dalyviais, siekiant operatyvaus, ekonomiško ir šalių lygiateisiškumo principus atitinkančio proceso. Atstovas procese savo procesines teises įgyvendinti ir pareigas vykdyti privalo taip, kad su teikiamais byloje prašymais teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys galėtų susipažinti su prašymais ir tinkamai juos išspręsti.
4.5. Pagal ieškovų atstovo advokato D. K. elgesį šios bylos procese teismas konstatavo, kad atstovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi ir pareigas vykdo nesilaikydamas minėtų civilinio proceso principų, todėl ieškovų ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai atstovaujami advokato D. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pažymi, kad civilinė byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2022 m. kovo 10 d. (tris kartus keitėsi teismo sudėtis), per tą laiką buvo skiriami teismo posėdžiai, visuose paskirtuose posėdžiuose ieškovų atstovas dalyvavo, ne kartą pasisakė visais ginčo klausimais, visos aplinkybės išdėstytos procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu.
5.2. Akcentuoja, kad nei ieškovų, nei ieškovų atstovo dalyvavimas minėtame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Ieškovų atstovas tą dieną dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-172-941/2023 nagrinėjime Plungės apylinkės teisme, kurioje posėdis baigėsi apie 12 val., todėl matydamas, kad nespės atvykti į paskirtos civilinės bylos nagrinėjimą bei nenorėdamas prašyti atidėti teismo posėdį, atstovas, būdamas kelyje, surašė ir pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Kartu buvo pažymėta, kad ieškovai yra teismui pateikę visus dokumentus bei savo poziciją išdėstę teismo posėdyje, jokių naujų aplinkybių ieškovai nurodyti bei jokių naujų dokumentų pateikti negali.
5.3. Nurodo, kad minėtą prašymą ieškovų atstovas pateikė iki teismo posėdžio pradžios (13 val. 25 min.), todėl pateiktas prašymas negali būti laikomas pateiktu pavėluotai, kadangi ieškovų atstovas neturi jokios galimybės įtakoti teismo darbuotojus dėl pateiktų dokumentų registracijos datos, laiko ir pan.
5.4. Byloje nėra duomenų apie tai, jog neatvykdamas į teismo posėdį Ieškovų atstovas būtų siekęs vilkinti teismo procesą / piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Todėl neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovų atžvilgiu dėl ieškovų atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė su atskiruoju skundu nesutinka prašo jo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo atstovui taip pat buvo sudaryta galimybė nuotoliniu būdu prisijungti prie bylos nustatytu laiku ir išreikšti savo poziciją arba buvo galima pranešti teismui ir telefonu apie tai, kad atstovas vėluos į bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovo atstovas, žinodamas, kad turi kitą bylą galėjo įsivertinti visas galimybes ir iš anksto informuoti teismą ir kitus proceso dalyvius, kad gali vėluoti ar visai neatvykti.
6.2. Atsakovė mano, kad įvardintos aplinkybės rodo, kad ieškovo atstovas iš esmės ir neketino dalyvauti bylos nagrinėjime, nes jei būtų buvęs toks poreikis, galimybės tam padaryti buvo visos. Visi proceso dalyviai privalo domėtis bylos proceso eiga, laiku ir tinkamai informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, bendradarbiauti su teismu ir kitais proceso dalyviais, siekiant operatyvaus, ekonomiško ir šalių lygiateisiškumo principus atitinkančio proceso.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtu nurodo, kad nei ieškovų nei jų atstovų dalyvavimas minėtame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, pažymi, kad ieškovų atstovas tą dieną dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. 1-172-941/2023 nagrinėjime Plungės apylinkės teisme, matydamas, kad nespės atvykti į paskirtos civilinės bylos nagrinėjimą bei nenorėdamas prašyti atidėti teismo posėdį, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, be to, buvo nurodyta, kad ieškovai palaiko savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu, o minėtą prašymą ieškovų atstovas pateikė iki teismo posėdžio pradžios (13 val. 25 min.), todėl prašymas negali būti laikomas pateiktu pavėluotai.
11. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutardamas apeliantų (ieškovų) ieškinį palikti nenagrinėtu apeliantams ir (ar) jų atstovams neatvykus į teismo posėdį, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas.
12. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju apeliantai neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Apeliantai teigia, kad į 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdį jų atstovas matydamas, kad nespės atvykti į paskirtos civilinės bylos nagrinėjimą bei nenorėdamas prašyti atidėti teismo posėdį, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi nei ieškovų nei jų atstovų dalyvavimas minėtame teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Esant nurodytoms neginčijamoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad aptariamu atveju formaliai egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 4 dalis), kadangi šiuo atveju prašymas dėl nedalyvavimo pateiktas prieš pat posėdį, todėl apie šio prašymo gavimą teismas iš esmės objektyviai galėjo ir nežinoti.
13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159 ir kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).
14. Nagrinėjamu atveju ištyrus byloje esančius įrodymus negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantai ar jų atstovai buvo pasyvūs, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą, ar prarado suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantų pareikštas ieškinys teisme nagrinėjamas nuo 2022 metų kovo mėnesio, byloje pateikti šalių procesiniai dokumentai, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu, esant apeliantų išreikštai valiai toliau palaikyti ieškinio reikalavimus, atsižvelgiant į tai, jog apeliantai išreiškė poziciją nagrinėti bylą ieškovams nedalyvaujant, nenustačius jų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių neatvykstant į teismo posėdį, teismo vertinimu, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis), o tuo pačiu ir ieškinio palikimo nenagrinėtu procesinių tikslų.
15. Kaip nurodoma teismų praktikoje, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio palikimas nenagrinėtu – nesuderinamas su vienu iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
16. CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovai ar jų atstovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, siekė vilkinti procesą ar nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kurį patys inicijavo. Tą iš esmės patvirtina ir ieškovų veiksmai, teikiant atskirąjį skundą, kuriuo jie prašo teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės.
17. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog ieškovų atstovas, neatvykęs į teismo posėdį veikė prieš greitą ir teisingą procesą, piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, taip pat, jog nebepalaiko savo ieškinio reikalavimų ir nebėra suinteresuotas bylos baigtimi, akcentuotina ir tai, kad prašymą dėl nedalyvavimo (nurodant, jog palaiko ieškinio reikalavimus) teismui vis dėl to pateikė. Todėl darytina išvada, kad ieškovai yra suinteresuoti bylos išnagrinėjimu, o tai reiškia, kad norėdami apginti savo galimai pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą. Ieškovams iš naujo kreipiantis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), nepagrįstai užsitęs bylos nagrinėjimo trukmė (kuri jau vyksta apie 2 metus), proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti veiksmus, kurie šioje byloje jau atlikti, t. y. išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti dalyvaujantiems byloje asmenims, pareikštas atsiliepimas į ieškinį, tokiu būdu atitinkamai didinamos ir proceso dalyvių bei teismo išlaidos, laiko sąnaudos. Tai nebūtų suderinama ir su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis).
18. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neigiamų procesinių padarinių ieškovams taikymas, paliekant jų ieškinį nenagrinėtą, šiuo atveju neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Taigi pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.