Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. L., jo atstovui advokatui R. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir A. P. atstovui advokatui R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. (T.) S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji G (T.) S. 2017 m. liepos 14 d., apie 15.28 val., Alytaus r., Alytaus sen., Genių k. teritorijoje, kelio Kaunas-Prienai-Alytus 55-ajame kilometre, vairuodama I. T. priklausantį automobilį ,,Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119,128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldama grėsmę eismo saugumui ir sudarydama kliūtį automobilio „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. L., kuris vairuojamą automobilį stabdė savo važiavimo krypties eismo juostoje ir judėdamas iš dešinės į kairę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, į kurią sugrįžus jos (G. T. S.) vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu „Audi A4 “, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A4“ vairuotojui nukentėjusiam T. L. dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešakaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Audi A4“ keleivė nukentėjusioji L. S. nuo ūmaus vidinio nukraujavimo, kepenų plyšimo, daugybinių šonkaulių lūžimo, politraumos pasekoje mirė, automobilio „Audi A4“ keleivis nukentėjusysis G. L. nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, kepenų dešinės skilties plyšimo, dešinio plaučio sužalojimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžimo, politraumos pasekoje mirė.

Kaltinamoji G. S. iš dalies pripažino savo kaltę, nurodydama, kad neneigia, jog pirmoji vairuojamu automobiliu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau labai greitai sugrįžo į savo krypties juostą, kur ir įvyko susidūrimas su T. L. vairuojamu automobiliu, todėl mano, kad dėl autoįvykio metu atsiradusių pasekmių turėtų būti pripažintas kaltu ir automobilio „Audi A 4“ vairuotojas T. L.. Kaltinamoji paaiškino, 2017 m. liepos 14 d. automobiliu ,,Audi A4 Avant“, kuris priklausė jos motinai, važiavo iš Kauno link Alytaus. Važiavo maždaug 90 km/h greičiu. Tiksliai kurioje vietoje, nepamena, arčiau Alytaus, tikriausiai dėl išsiblaškymo, į kažką užsižiūrėjusi, įvažiavo į priešingą eismo juostą. Ar tai galėjo nutikti dėl esamo nėštumo pasakyti negali, nes tuo metu apie tai, kad laukiasi dar nežinojusi. Pamačiusi ten automobilį, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę ir sugrįžo į savo eismo juostą, tačiau pamatė, kad šis automobilis lekia tiesiai į ją, todėl ji dar bandė stabdyti ir dar labiau pasukti į dešinį kelkraštį, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo jos automobilis stovėjo toje pačioje eismo juostoje, tik buvo nuo smūgio apsuktas priešinga kryptimi. Mano, kad nukentėjusysis pamatęs kliūtį savo eismo juostoje, turėjo greitai stabdyti automobilį ir sukti jį į dešinį kelkraštį, tuomet būtų buvę galima išvengti autoįvykio. Civilinius ieškinius pripažįsta tik iš dalies, nes ir nukentėjusiojo veiksmuose yra kaltės dėl atsiradusių pasekmių, mano, kad galėtų atlyginti mažesnę pusę pareikštų civilinių ieškinių, šiuo metu kartu su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), bendros mėnesinės pajamos yra apie 1000 eurų. Neatsiprašė nukentėjusiųjų, nes atliekant ikiteisminį tyrimą laukėsi vaikelio, todėl bijojo patirti dar didesnį stresą.

Nukentėjęs T. L. patvirtino, kad 2017 m. liepos 14 d., po pietų, kartu su tėčio drauge L. S. ir tėčiu G. L. važiavo keliu iš Alytaus link Kauno. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, asfaltas buvo sausas, kelias platus, geros būklės, matomumas į priekį buvo geras. Tuo metu eismo intensyvumas buvo nedidelis, priekyje jo nevažiavo jokios transporto priemonės. Nuo Alytaus nuvažiavo apie 10 kilometrų, kelias toje atkarpoje yra platus, asfaltuotas, tiesus, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, eismo juostas skyrė brūkšninė linija. Tuo metu priekyje jo, jo matumo zonoje, jo važiavimo eismo juostoje nebuvo kitų automobilių. Važiuodamas apie 90 km/h greičiu pamatė priešinga kryptimi nuo Kauno link Alytaus atvažiuojantį automobilį, kuris staiga iš savo važiavimo juostos įvažiavo į jo važiavimo juostą, tuo metu atstumas tarp jų automobilių priekių buvo apie 100 metrų, ir jis labai greitai mažėjo. Jis nesuprato dėl kokios priežasties priešinga kryptimi judantis automobilis įvažiavo į jo važiavimo juostą, logiškai paaiškinti to buvo neįmanoma, nes tuo metu kelyje nebuvo jokių kliūčių. Viskas vyko labai greitai - per kelias sekundes. Nuo Kauno pusės važiuojantis automobilis toliau tiesiai važiavo į jį, jo važiavimo juosta. Jis nuo to momento kai pamatė į jo važiavimo juostą ir tiesiai į jį atvažiuojantį automobilį, iš karto pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, stipriai nuspausdamas stabdžio pedalą, bet kadangi automobilis judėjo tiesiai link jo, suprato, kad tik stabdydamas susidūrimo neišvengs. Kadangi dešinėje pusėje buvo metalinis kelio atitvaras, o už jo griovys, stengdamasis apsaugoti save ir savo artimuosius nuo grėsiančio pavojaus jų gyvybėms, jis vairą pasuko į kairę, išvažiavo į visiškai laisvą priešingą eismo juostą, tuo pačiu metu į jį judantis automobilis taip pat pakeitė judėjimo kryptį ir staiga grįžo į savo važiavimo juostą, po ko stipriai trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinį dešinį kampą. Tuo metu priešinga eismo juosta nevažiavo jokie kiti automobiliai, jokių kliūčių daugiau nebuvo. Jis nuo stipraus smūgio prarado sąmonę. Ją atgavęs, matė susirinkusius žmones, kažkas iš ten esančių jam pranešė, kad jo tėvas ir tėvo draugė autoįvykio metu žuvo. Alytaus ligoninėje jam diagnozavo kairės rankos ir kojos skilimus, susiuvo smakrą, suteikė pagalbą ir tą pačią dieną išleido į namus. Jis gydėsi apie 2 mėnesius, kadangi blogai sugijo kairės rankos riešas, yra numatyta planinė operacija. Prašo jo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 2293,05 eurus turėtų laidojimo išlaidų, iš kurių 103, 05 Eur sudaro išlaidos maisto produktams, šarvojimo salės nuoma 30 Eur, duobės kasimas 22 Eur, laidojimo paslaugos 1225 Eur, kūno pervežimas 75 Eur, gedulingiems pietums 570 Eur, giesmininkams 90 Eur. Taip pat prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą patirtą dėl jam padarytų sužalojimų, kadangi autoįvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešikaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų stacionare buvo gydytas ilgiau nei 10 dienų, dėl to patyrė diskonfortą, nepatogumus, liekamuosius reiškinius dėl sužalojimo jaučia iki šiol, be to, dėl įvykusios avarijos iki šiol jaučia nesaugumą, emocinę baimę, ramybės praradimo padarinius, taip pat, tai turėjo neigiamos įtakos jo mokslo rezultatams, nes kolegijos diplomą įgijo keliais mėnesiais vėliau nei buvo planavęs. Taip pat prašo priteisti 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl tėvo netekties patyrė ypač skaudžius išgyvenimus. Juos su tėvu siejo stiprus emocinis ryšys, nors tėvai ir buvo išsituokę beveik (duomenys neskelbtini) metų ir jis gyveno su motina, tačiau su tėvu artimai bendravo, ryšį palaikydavo tiek telefonu, tiek susitikdami kai tėvas grįždavo iš darbų (duomenys neskelbtini). Tėvo netektis dvasiškai jį palaužė, įvykį nuolat sapnuodavo, dėl to kankino nerimas ir bloga nuotaika, du mėnesius lankėsi pas psichologą, tačiau ir dabar dėl tėvo netekties blogai jaučiasi ir išgyvena.

Nukentėjusysis R. L. parodė, kad autoįvykio metu žuvusysis G. L. yra jo brolis. Tuo metu kai įvyko autoįvykis, jis buvo kitoje valstybėje, apie nelaimę sužinojo iš savo sūnaus. Laidojimo išlaidas patyrė T. L., todėl jam turi būti priteisti nuostoliai. Jis pats dėl brolio žūties civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja L. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pamena liepos 14 d. eismo įvykį, kuomet vyko kaip antroji brigada iškviesta papildomai, nes buvo daug nukentėjusiųjų. Atvykus rado sėdinčią merginą kelkraštyje, kuri buvo šoko būsenoje, skundėsi viso kūno skausmais, todėl jai buvo uždėta trauminė lenta, suleista vaistų ir greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į priėmimo skyrių. Automobilyje ji prašė leisti paskambinti tėvui, klausinėjo ar yra žuvusiųjų. Nubėgusi pas kolegę prie kito automobilio matė, kad gaisrininkų pjaustomame automobilyje ant galinės sėdynės esanti moteris - negyva, o sužeistam vairuotojui teikiama pagalba.

Liudytojas S. B. patvirtino liudytojos L. M. parodymus, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) kartu vyko į autoįvykį kaip antroji brigada, rado pakelėje sėdinčią moterį, kuri skundėsi skausmais, todėl uždėjus kaklo įtvarą, greitosios pagalbos automobiliu buvo transportuojama į priėmimo skyrių. Įvykio vietoje matė du automobilius, iš kurių vienas buvo pievoje, kitas važiuojamojoje dalyje.

Liudytojas A. P. parodė, kad dirbdamas kelių policijos vyriausiuoju patruliu, liepos 14 d. gavo pranešimą apie autoįvykį, kurio metu nukentėjo žmonės. Kadangi tuo metu buvo kitame autoįvykyje Daugų miestelyje, į įvykio vietą atvyko maždaug po valandos. Jam atvykus susidūrusiųjų automobilių vairuotojų jau nebuvo, nes jie buvo išvežti į priėmimo skyrių. Atvykęs nubraižė autoįvykio schemą, apžiūrėjo įvykyje dalyvavusius automobilius. Toje vietoje matomumas buvo geras, ten yra kelkraščiai, kelio danga buvo sausa. Automobilio Audi A4 slydimo takas buvo apie 20 metrų. Matėsi šio automobilio staigaus išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą žymės. Šio automobilio susidūrimas su kitu automobiliu „Audi A4 Avant“ buvo įvykęs priešpriešinėje eismo juostoje. Tą pačią dieną tyrėja apklausė nukentėjusįjį T. L., kuris paaiškino, kad priešpriešinėje eismo juostoje jis atsidūrė po to, kai prieš jį važiuojantis automobilis staigiai įvažiavo į jo eismo juostą, todėl stengdamasis išvengti susidūrimo, jis stabdė ir pasuko į kairę, tačiau susidūrimo neišvengė. Nukentėjusysis apklausos metu sakė, kad spaudė stabdžius, tačiau jie buvo kieti.

Liudytoja G. S. parodė, kad dirbdama reagavimo skyriaus tyrėja, liepos 14 d. gavo pranešimą nuvykti į autoįvykio vietą, esančią kelyje Alytus – Kaunas netoli Alytaus, kur susidūrė du automobiliai ir yra prispaustų žmonių. Atvykus į įvykio vietą, vienas lengvasis automobilis buvo ant kelio važiuojamosios dalies, kitas buvo nuvažiavęs šalikelėje. Automobilio, stovėjusio važiuojamojoje dalyje, priekis buvo stipriai apgadintas. Ant pačios važiuojamosios kelio dalies buvo slydimo žymės, slydimo žymės buvo dešinėje eismo juostoje nuo Alytaus pusės, jos tęsėsi iki kelio vidurio ir buvo matyti kairėje kelio pusėje. Ten kur baigėsi slydimo žymė, asfalte buvo įduba, todėl tikėtina, kad ten buvo susidūrimo vieta. Ji po įvykio paėmė paaiškinimą iš T. L., kuris nurodė, kad jam važiuojant nuo Alytaus link Kauno į jo eismo juostą staiga įvažiavo priešpriešais važiavęs automobilis, todėl stengdamasis išvengti susidūrimo, jis įvažiavo į kairę eismo juostą, tačiau prieš jį važiavęs automobilis staigiai grįžo į savo eismo juostą, todėl automobiliai susidūrė. Jaunuolis minėjo, kad jis bandė stabdyti, tačiau stabdžiai buvo labai kieti.

Liudytoja M. S. J. parodė, kad liepos 14 d. vykdama keliu Kaunas -Alytus pamatė autoįvykį, kurio metu buvo susidūrę du automobiliai. Kadangi ji (duomenys neskelbtini), nubėgusi į įvykio vietą bandė suteikti skubią pagalbą nukentėjusiesiems. Automobilyje, kuris stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje, du žmones – vyras keleivio pusėje ir moteris sėdėjusi ant galinės sėdynės, jau buvo mirę, todėl ji nubėgo prie vairuotojo, kuris buvo sąmoningas. Jo pradėjo klausinėti kas atsitiko, tuomet vairuotojas papasakojo, kad mergina išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę. Ji liepusi jam sėdėti ramiai, nejudinti galvos, kol atvyks gaisrinė ir jį ištrauks. Jai paklausus kur yra kitas vairuotojas, kažkuris iš įvykio vietoje buvusių vyrų parodė į besiblaškančią merginą. Jai priėjus prie merginos, ji nuolat kartojo "tik pasakykit, kad jie gyvi, tik pasakykit, kad jie gyvi toje mašinoj, tegul jau aš, negu jie“ Ji merginai pasakė, kad du žmonės žuvo. Ši mergina elgėsi taip, kaip kad būtų jautusi didelę kaltę dėl įvykusios avarijos. Atvykus spec. tarnyboms ji išvažiavo iš įvykio vietos.

Ekspertas V. Š. paaiškino, kad surašė 2017 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadą dėl nagrinėjamo autoįvykio, šią išvadą jis tvirtina. Pagrindė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Audi A 4 Avant“ vairuotojos veiksmai, nes vairuotoja įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę tuo momentu kai priešais artėjo nukentėjusiojo T. L. vairuojamas automobilis „Audi A4“, tuo sudarydama pastarojo vairuotojui kliūtį, šie veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Šio autoįvykio metu automobiliai susidūrė priekinėmis dešinėmis pusėmis, jeigu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis būtų pasukęs labiau į dešinę pusę, sumažinęs greitį, tikėtina, kad autoįvykis nustatytomis aplinkybėmis būtų neįvykęs. Atliekant šį tyrimą buvo remtasi registratoriuje išlikusiu vaizdo įrašu, kuris padėjo atkurti automobilių judėjimo trajektorijas prieš susidūrimą. Registratoriuje gerai matosi momentas kuomet kaltinamosios vairuojamas automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, tačiau jis nutrūksta iki automobilių priartėjimo, todėl situacija buvo modeliuojama naudojant nustatytus važiavimo greičius. Iš padarytos išvados matyti, kad nukentėjusysis lėtino greitį, nes judėjimo greitis iki stabdymo buvo apie 108 km/h, tuo tarpu susidūrimo metu tik 87 km/h. Stabdymo kelio ilgis 23.55 m. Tai buvo stabdymo kelias ir jis buvo užfiksuotas apžiūros protokole. Stabdymo kelias nebūtinai gali būti matomas vizualiai, jis yra apskaičiuojamas pagal byloje esančius duomenis. Atmetama galimybė, kad lengvasis automobilis galėtų palikti stabdymo įsirėžimo pėdsakus asfalte, nes ratai galėtų palikti įsirėžimo pėdsakus minkštame grunte, bet ne asfaltuotoje dangoje. Jeigu nukentėjusiojo vairuojamas automobilis būtų pasitraukęs į dešinį kelkraštį ir pilnai atlaisvinęs priešpriešinę eismo juostą, kaltinamosios vairuojamam automobiliui net ir negrįžus į savo eismo juostą, tikėtina, kad automobiliai būtų prasilenkę. Kad būtų galima išvengti susidūrimo, reikėjo visiškai atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį. Įvažiuoti į kelkraštį 90-100 km/h greičiu yra nesaugu, nesumažinus greičio ši situacija yra nepriimtina. Šiuo atveju automobilių prasilenkimas buvo įmanomas, tačiau jis yra nepriimtinas, nes nesaugus. Tuo metu kai kaltinamosios vairuojamas automobilis grįžo į savo eismo juostą, o nukentėjusiojo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, nei vienas iš vairuotojų neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, nes buvo likęs per mažas atstumas, vairuotojai jau buvo pasirinkę atlikti tam tikrus veiksmus, todėl jie neteko galimybės išvengti autoįvykio. Kaltinamosios išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti, gi nukentėjusiojo veiksmai buvo taip pat nesavalaikiai, nes savalaikiai imantis priemonių mažinti greitį ir trauktis kaip galima arčiau dešinio kelkraščio būtų leidę išvengti susidūrimo.

Iš 2017-07-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos G. S. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, matyti, kad 2017-07-14 15.28 val. gautas pranešimas, kad kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, 55-ame kilometre, Alytaus r. sav., Alytaus sen., Genių k. teritorijoje susidūrė du automobiliai, yra prispaustų žmonių. Nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad susidūrė automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. (išvežta GMP į ligoninę, ligoninėje nustatytas kairės rankos alkūnkaulio lūžis, suteikus pagalbą išleista į namus) ir automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. (išvežtas GMP į ligoninę, ligoninėje nustatytas rankos ir kojos kaulų lūžiai, išleistas į namus). Eismo įvykyje žuvo automobilio Audi A4, keleiviai - G. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ( 1 t., b. l. 1).

2017-07-14 kelių eismo įvykio apžiūros protokole su nuotraukomis nurodyta, kad kelio Kaunas - Prienai - Alytus 55, 123 - ame kilometre, tiesiame kelio ruože, kelio danga sausa, asfaltas be defektų priešpriešais dešinėje kelio pusėje (žiūrint pagal automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptį) susidūrė du automobiliai „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini)priekine dalimi atsisukęs Kauno kryptimi, nuvažiavęs nuo kelio, galinė dalis likusi ant kelkraščio. Nuo galinio dešinės pusės rato iki asfalto 1 m atstumas, nuo dešinio priekinio rato iki asfaltuoto krašto 2,5 m atstumas. Nuo priekinio dešinės pusės rato iki kito automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio rato 3,2 m atstumas. „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), stovi ant važiuojamosios dalies galo kairiu kampu atsisukus į „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato iki asfalto 0,7 m atstumas. Nuo Audi A4 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinio rato iki asfaltuotos dangos 2,05 m atstumas, nuo dešinės pusės galinio rato iki kitoje pusėje esančio asfalto 6,95 m atstumas, nuo priekinio dešinės pusės rato iki asfalto priešingoje pusėje 5,8 m atstumas. Nuo automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), iki informacinio kelio ženklo Nr. 620- 103 m atstumas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 9,1 m, skiriamosios juostos plotis 3,6 m, dešinės ir kairės pusės kelkraščių plotis 1,8 m. Užfiksuota automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vienguba, vieno rato slydimo vientisa žymė 14,6 m ilgio eina Alytaus - Kauno kryptimi. Žymė prasideda 1,5 m nuo asfaltuoto kelio krašto, baigiasi priešingoje eismo juostoje 3,7 m atstumu nuo asfalto krašto. Įvykio vietoje rasti vyro ir moters lavonai ( 1 t., b. l. 14-30).

2017-07-14 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priede ir eismo įvykio schemoje užfiksuota automobilių „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), padėtis, žiūrint pagal automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptį, kuri patvirtina, kad abu susidūrę automobiliai stovi priešpriešinėje eismo juostoje, žiūrint pagal automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptį. Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ant asfalto palikta rato žymė prasideda šio automobilio judėjimo eismo juostoje ir pasibaigia priešpriešinėje eismo juostoje (1 t., b. l. 31).

2017-07-31 valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1991/2017 (01), patvirtina, kad T. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 1 t., b. l. 33 ).

2017-07-20 valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 7227/2017 (01), patvirtina, kad G. T. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( 1 t., b. l. 35 ).

2017-07-14 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai transporto priemonės „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sugadinimai. Yra apgadinta priekinis bamperis, radiatorius, grotelės, variklio dangtis, priekinis stiklas, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, kairės ir dešinės pusės priekiniai žibintai, stogas, kairės ir dešinės pusės priekiniai ratai, dešinės pusės priekinės ir galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas (1 t., b. l. 36-40).

2017-07-14 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti išoriniai transporto priemonės „Audi A4“, v.n.ž. (duomenys neskelbtini) sugadinimai. Yra apgadinta priekinis bamperis, radiatorius, grotelės, variklio dangtis, priekinis stiklas, kairės ir dešinės pusės

priekiniai sparnai, kairės ir dešinės pusės priekinės durys, stogas, dešinės pusės priekinės ir galinės durys, priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai ( 1 t., b. l. 42-46).

Iš draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Lietuvos draudimas“, draudimas galioja iki 217-12-21 (1 t., b. l. 50).

Iš draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „Lietuvos draudimas“, draudimas galioja iki 217-12-18 (1 t., b. l. 56).

2017-09-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 213/2017 (06), konstatuota, kad L. S. mirė nuo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 38-39).

2017-09-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M 214/2017 (06), konstatuota, kad G. L. mirė nuo (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 43-44).

2017-12-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1226/2017 (06), konstatuota, kad T. L. dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešakaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( 2 t., b. l. 52).

2017-11-07 Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1869 (16) nurodyta, kad automobilis „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) su automobiliu „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), susidūrė eismo įvykio vietoje užfiksuotų automobilio „Audi A4“ dešinės pusės ratų pėdsakų pabaigos zonoje, ties asfalto įbrėžimo pradžia, kelio Alytus - Prienai - Kaunas važiuojamosios dalies kairėje pusėje apie 3,7 m atstumu nuo asfaltuoto dangos kairiojo krašto. Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš pat stabdymą važiavo apie 108 km/ h greičiu, o susidūrė judėdamas apie 87 km/h greičiu. Automobilis „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), su automobiliu „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) susidūrė judėdamas apie 67 km/h greičiu. Nustatyti kokiu greičiu prieš pat įvykį važiavo automobilio „Audi A4 Avant“ nėra galimybės. Automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojos veiksmai – įvažiavo į kelio Kaunas – Prienai – Alytus važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais artėjo automobilis „Audi A4“, sudarydama pastarojo vairuotojui kliūtį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio ‚Audi A Avant‘ vairuotojai priešpriešinio prasilenkimo metu važiuojant kelio Kaunas-Prienai-Alytus važiuojamosios dalies dešine puse, paliekant tarpą iš šono, kad prasilenkimas būtų saugus, šis eismo įvykis būtų neįvykęs. Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojui laiku ­ kada priešpriešiais artėjęs automobilis „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), pradėjo užtverinėti jo važiavo krypties eismo juostą - lėtinant greitį kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto, šis susidūrimas tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis būtų neįvykęs. Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, atsiradus važiavimo krypties eismo juostoje kliūčiai, kurią vairuotojas turėjo objektyviai galimybę pamatyti, kad išvengti susidūrimo, ar sumažinti jo nuostolingus padarinius, laiku nelėtinant greičio kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 20-34).

2019-04-30 Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės aktas Nr. 11-2361 (18) patvirtina, kad automobilio „Audi A4“, v. n. ž. ZJ 881, darbinių stabdžių sugadinimai - darbinių stabdžių pagrindinio cilindro su vakuuminiu stiprintuvu tvirtinimo deformacija, priekinio dešiniojo rato stabdžių mechanizmo sugadinimai, stabdžių pedalo tvirtinimo deformacija buvo padaryti eismo įvykio metu susidūrus su automobiliu „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) darbinių stabdžių sistemoje gedimų - ratų darbinių stabdžių mechanizmo mechaninių lūžimų, hidraulinės pavaros magistralės elementų dechermetizacijos - dėl kurių automobilio „Audi A4“ darbinių stabdžių sistema prieš eismo įvykį galėjo visiškai nustoti veikti, ar neefektyviai veikti, nenustatyta. Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas nedidesniu kaip 90 km/h greičiu ir laiku, t. y. tuo momentu, kada automobilis „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sudarė kliūtį važiavimo krypties eismo juostoje, efektyviai stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto dar neprivažiavęs ties buvusia susidūrimo vieta. Automobilio „Audi A4“, vairuotojui važiuojant 108 km/h greičiu ir savalaikiai, t. y. tuo momentu, kada automobilis „Audi A4 Avant“, sudarė kliūtį jo važiavimo krypties eismo juostoje, stabdant automobilį kaip galima arčiau dešiniojo kelkraščio, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi jam priartėjus ties buvusia susidūrimo vieta, automobilio „Audi A4 Avant“, vairuotojai staigiai nusukinėjant link kelio Kaunas - Prienai - Alytus dešiniojo krašto, būtų atlaisvinęs automobilio „Audi A4“ eismo juostą. Automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) darbinių stabdžių sistemoje nesant nustatytų gedimų, dėl kurių betarpiškai prieš eismo įvykį galėjo visiškai nustoti veikti darbiniai stabdžiai, todėl jie neturėjo įtakos vairuotojo reakcijos laikui priešpriešiais artėjusio automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sudarytoje pavojingoje kelio eismo situacijoje pradėti stabdyti automobilį, pasitraukiant kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto. Automobiliai „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), susidūrė (vienas į kitą atsitrenkė) eismo įvykio vietoje užfiksuoto ir eismo įvykio vietos nuotraukose matomo automobilio „Audi A4“ dešinės pusės ratų stabdymo pėdsako pabaigos zonoje, ties asfalto įbrėžimo pradžia, kelio Alytus - Prienai - Kaunas važiuojamosios dalies kairėje pusėje, apie 3,7 m atstumu nuo asfalto dangos kairiojo krašto. Prieš pat stabdymą automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo apie 108 km/h greičiu. Nustatyti kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, negalima. Automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis susidūrimo metu buvo apie 67 km/h, o automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) - apie 87 km/h. Automobilio „Audi A4“ vairuotojo veiksmai - atsiradus važiavimo krypties eismo juostoje kliūčiai, kurią vairuojąs turėjo objektyvią galimybę iš anksto pamatyti, kad išvengti susidūrimo, ar sumažinti jo nuostolingus padarinius laiku nelėtino greičio kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Vairuotojo reakcijos laikas, kuris naudojamas eismo įvykių kilimo aplinkybių tyrime, yra apsprendžiamas ne viršytų leistinu maksimaliu konkrečiame kelio ruože greičiu, o sistemos „vairuotojas -automobilis - kelias - aplinka“ veiksniais ir jų kombinacijų kompleksu. Kuo kelio eismo situacijoje, susidariusioje prieš eismo įvykį, buvo didesnė tikimybė kilti eismo įvykiui, tuo priimama mažesnė diferencijuotų vairuotojo reakcijos laikų reikšmė. Priešpriešiais važiavusiam automobiliui „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) metu įvažiavus į kelio Kaunas - Prienai - Alytus važiuojamosios dalies kairę pusę, automobilio „Audi A4“ vairuotojo išvažiavimas į kelio Alytus - Prienai - Kaunas važiuojamosios dalies kairę pusę, kad su kliūtį sudariusiu automobiliu prasilenkti dešiniaisiais šonais, vietoje savalaikio greičio mažinimo pasitraukiant kaip galima arčiau kelio dešiniojo krašto, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Sprendžiant pagal vaizdo registratoriuje užfiksuotus duomenis, kaip nustatyta modeliuojant trajektorijas, tuo momentu, kada automobilis „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sudarė kliūtį automobilio „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje, automobilis „Audi A4“, vairuotojui važiuojant nustatytu apie 108 km/h greičiu, buvo apie 148,6 m atstumu. Ekspertiniais tyrimais nustatyti, kada automobilio „Audi A4“, v. n. ž.. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas apie 108 km/h greičiu pamatė į jo automobilio eismo juostą įvažinėjusį automobilį „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), negalima. Automobilio „Audi A4 Avant“, vairuotojos posūkio į kelio Kaunas ­Prienai ­Alytus važiuojamosios dalies dešinę pusę pradžios momentu, atstumas iki priešpriešiais važiavusio automobilio „Audi A4“, buvo apie 31,5 m. Kada automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi įvažiavo į kelio Alytus ­Prienai - Kaunas važiuojamosios dalies kairę pusę, automobilis „Audi A4 Avant“, vairuotojos nusukinėjamas link kelio Kaunas - Prienai - Alytus dešiniojo krašto, dar buvo dalinai važiuojamosios dalies kairėje pusėje apie 9,4 m atstumu nuo automobilio „Audi A4“, todėl automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja neturėjo pakankamai laiko ir atstumo, kad galėtų pasitraukti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Alytaus kryptimi, kelkraščio ir išvengti susidūrimo. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), vairuotoja priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) metu, sukeldama grėsmę eismo saugumui, įvažiavo į kelio Kaunas - Prienai - Alytus važiuojamosios dalies kairę pusę ir sudarė kliūtį pastarojo automobilio vairuotojui. Automobilio „Audi A4“ vairuotojo veiksmai - iškilus grėsmei eismo saugumui po ko atsiradus važiavimo krypties eismo juostoje kliūčiai - automobiliui „Audi A4 Avant“, - kurį vairuojąs turėjo objektyvią galimybę iš anksto pamatyti, laiku nelėtino greičio kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Automobilių „Audi A4 Avant“ ir „Audi A4“ vairuotojai esant nustatytam eismo įvykio kilimo mechanizmui, per laiko tarpą nuo automobilio „Audi A4 Avant“ išvažiavimo į priešingą eismo juostą bei grįžimo į savo eismo juostą ir automobilių susidūrimo, užfiksuotą registratoriaus parodymuose, t. y. kaip nustatyta tiriant vaizdo įrašą apie 2,85 s, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, - automobilio „Audi A4“ vairuotojas laiku lėtindamas greitį kaip galima arčiau kelio Alytus - Prienai - Kaunas dešiniojo krašto, o automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotoja tuo metu, kada automobilis didžiąją pločio dalimi buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tuoj pat pradėjus rikiuotis link kelio Kaunas - Prienai - Alytus dešiniojo krašto, šis eismo įvykis taip pat nebūtų įvykęs, kadangi jos vairuojamas automobilis būtų prasilenkęs su automobiliu „Audi A4“ (4 t., b. l. 35-54).

2017-08-07 Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140 - (4487)-ISI-4844, nurodyta, kad tirti pateiktoje atminties kortelėje San Disk micro SD 16 GB HCI, serijos Nr. 310900002016, esančiame aplanke MC1/DCIM/76560715 buvo rasta pažeistas vaizdo failas 15070024.MOV, kuris buvo atkurtas ir pateikiamas prie išvados pridedamuose DVD +R optinėse duomenų laikmenose, peržiūros failai diske - "DCIM /repaired/15070024.MOV") (2 t., b. l. 5-8).

2017-09-14 apžiūros protokole apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo failas 15070024.MOV, kuris įrašytas į DVD +R optinėje duomenų laikmenoje, peržiūros failas diske - "DCIM /repaired/15070024.MOV", jame užfiksuota vaizdas iš automobilio Audi A4 Avant, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), kuriame 15:10:36 matosi kaip judama link kelio vidurio, variklio dantis yra ties vidurio keliu esančia siaura brūkšnine linija. Nuo 15:10:36 iki 15:10:38 judama į kairę pusę, nuvažiuojama kelio vidurį žyminčias 5 brūkšnines linijas, kol pilnai išvažiuojama į priešingą eismo juostą, tuo pačiu matosi priešinga kryptimi atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis, pajudama dar per dvi brūkšnines vidurio linijas ir 15:10:39 vaizdas sustoja, matosi priekyje savo važiavimo juostoje esantis tamsios spalvos automobilis, kairėje pusėje per 2-3 kelio kraštą žyminčias brūkšnines linijas yra signalinis stulpelis. Vaizdo įrašas baigiasi 15:10:39 minutę ( 2 t., b. l. 9-14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant veiką pagal šio BK straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką ir jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017). Kaltinamoji G. (T.) S. bylos nagrinėjimo metu neneigė faktinės aplinkybės, kad tikriausiai dėl išsiblaškymo, į kažką užsižiūrėjusi, įvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau pamačiusi ten automobilį, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę ir sugrįžo į savo eismo juostą. Tačiau nukentėjusiojo automobilis, įvažiavęs į priešpriešinę juostą, lekė tiesiai į ją, todėl ji dar bandė stabdyti ir dar labiau pasukti į dešinį kelkraštį, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Nukentėjusysis T. L. patvirtino, kad vairuojant automobilį, oro sąlygos buvo geros, asfaltas buvo sausas, kelias platus, geros būklės, matomumas į priekį buvo geras. Tuo metu eismo intensyvumas buvo nedidelis, priekyje jo nevažiavo jokios transporto priemonės. Nuo Alytaus nuvažiavo apie 10 kilometrų, kelias toje atkarpoje yra platus, asfaltuotas, tiesus, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, eismo juostas skyrė brūkšninė linija. Tuo metu priekyje jo, jo matumo zonoje, jo važiavimo eismo juostoje nebuvo kitų automobilių. Važiuodamas apie 90 km/h greičiu pamatė priešinga kryptimi nuo Kauno link Alytaus atvažiuojantį automobilį, kuris staiga iš savo važiavimo juostos įvažiavo į jo važiavimo juostą, tuo metu atstumas tarp jų automobilių priekių buvo apie 100 metrų, ir jis labai greitai mažėjo. Jis nesuprato dėl kokios priežasties priešinga kryptimi judantis automobilis įvažiavo į jo važiavimo juostą, logiškai paaiškinti to buvo neįmanoma, nes tuo metu kelyje nebuvo jokių kliūčių. Viskas vyko labai greitai - per kelias sekundes. Nuo Kauno pusės važiuojantis automobilis toliau tiesiai važiavo į jį, jo važiavimo juosta. Jis nuo to momento kai pamatė į jo važiavimo juostą ir tiesiai į jį atvažiuojantį automobilį, iš karto pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, stipriai nuspausdamas stabdžio pedalą, bet kadangi automobilis judėjo tiesiai link jo, suprato, kad tik stabdydamas susidūrimo neišvengs. Kadangi dešinėje pusėje buvo metalinis kelio atitvaras, o už jo griovys, stengdamasis apsaugoti save ir savo artimuosius nuo grėsiančio pavojaus jų gyvybėms, jis vairą pasuko į kairę, išvažiavo į visiškai laisvą priešingą eismo juostą, tačiau tuo pačiu metu į jį judantis automobilis taip pat pakeitė judėjimo kryptį ir staiga grįžo į savo važiavimo juostą, po ko stipriai trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinį dešinį kampą. Tuo metu priešinga eismo juosta nevažiavo jokie kiti automobiliai, jokių kliūčių daugiau nebuvo. Liudytojais apklausti Alytaus vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai A. P. ir G. S. patvirtino, kad įvykio vietoje matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa. Nukentėjusiojo vairuojamo automobilio Audi A4 slydimo takas buvo apie 20 metrų. Ant pačios važiuojamosios kelio dalies buvo slydimo žymės, slydimo žymės buvo dešinėje eismo juostoje nuo Alytaus pusės, jos tęsėsi iki kelio vidurio ir buvo matyti kairėje kelio pusėje. Ten kur baigėsi slydimo žymė, asfalte buvo įduba, todėl tikėtina, kad ten buvo susidūrimo vieta. Matėsi šio automobilio staigaus išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą žymės. Šio automobilio susidūrimas su kitu automobiliu Audi A4 Avant buvo įvykęs priešpriešinėje eismo juostoje. Iš karto po įvykio T. L. paaiškino tas pačias įvykio aplinkybes, kad priešpriešinėje eismo juostoje jis atsidūrė tik po to, kai prieš jį važiuojantis automobilis dėl nesuprantamos priežasties staigiai įvažiavo į jo eismo juostą, todėl stengdamasis išvengti susidūrimo, jis stabdė ir pasuko į laisvą priešpriešinę eismo juostą, tačiau kaltinamosios automobilis tuo metu sugrįžo į savo eismo juostą, todėl susidūrimo neišvengė. Viskas įvyko labai greitai, kelių sekundžių laike. Nukentėjusysis apklausos metu teigė, kad pamatęs kliūtį, stabdė automobilį, spaudė stabdžius, tačiau jie buvo kieti. Specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodyta, kad nagrinėjamu atveju būtent vairuotojos G. T. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga, nes ji, vairuodama automobilį Audi A4 Avant ir įvažiuodama į kelio Kaunas – Prienai – Alytus važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais artėjo automobilis Audi A4, sudarydama pastarojo vairuotojui kliūtį, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio Audi A Avant vairuotojai priešpriešinio prasilenkimo metu važiuojant kelio Kaunas-Prienai-Alytus važiuojamosios dalies dešine puse, paliekant tarpą iš šono, kad prasilenkimas būtų saugus, šis eismo įvykis būtų neįvykęs. Ekspertas V. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pagrindė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio Audi A 4 Avant vairuotojos veiksmai, nes vairuotoja įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę tuo momentu kai priešais artėjo nukentėjusiojo T. L. vairuojamas automobilis Audi A4, tuo sudarydama pastarojo vairuotojui kliūtį, šie veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Atliekant šį tyrimą buvo remtasi registratoriuje išlikusiu vaizdo įrašu, kuris padėjo atkurti automobilių judėjimo trajektorijas prieš susidūrimą. Registratoriuje gerai matosi momentas kuomet kaltinamosios vairuojamas automobilis išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, tačiau jis nutrūksta iki automobilių priartėjimo, todėl situacija buvo modeliuojama naudojant nustatytus važiavimo greičius. Iš padarytos išvados matyti, kad nukentėjusysis lėtino greitį, nes judėjimo greitis iki stabdymo buvo apie 108km/h, tuo tarpu susidūrimo metu tik 87 km/h. Stabdymo kelio ilgis 23.55 m. Tai buvo stabdymo kelias ir jis buvo užfiksuotas apžiūros protokole. Stabdymo kelias nebūtinai gali būti matomas vizualiai, jis yra apskaičiuojamas pagal byloje esančius duomenis. Atmetama galimybė, kad lengvasis automobilis galėtų palikti stabdymo įsirėžimo pėdsakus asfalte, nes ratai galėtų palikti įsirėžimo pėdsakus minkštame grunte, bet ne asfaltuotoje dangoje. Įvažiuoti į kelkraštį 90-100 km/h greičiu yra nesaugu, nesumažinus greičio ši situacija yra nepriimtina. Šiuo atveju automobilių prasilenkimas buvo įmanomas, tačiau jis yra nepriimtinas, nes nesaugus. Tuo metu kai kaltinamosios vairuojamas automobilis grįžo į savo eismo juostą, o nukentėjusiojo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą, nei vienas iš vairuotojų neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, nes buvo likęs per mažas atstumas, vairuotojai jau buvo pasirinkę atlikti tam tikrus veiksmus, todėl jie neteko galimybės išvengti autoįvykio. Kaltinamosios išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti, gi nukentėjusiojo veiksmai buvo taip pat nesavalaikiai, nes savalaikiai imantis priemonių mažinti greitį ir trauktis kaip galima arčiau dešinio kelkraščio būtų leidę išvengti susidūrimo.

Taigi, teismas įvertinęs visus aukščiau aptartus kaltinamosios G. T. S., nukentėjusiojo T. L., teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, byloje esančią rašytinę medžiagą, vaizdo įraše užfiksuotas laiko ir įvykio aplinkybes, specialisto bei ekspertizės išvadas, eksperto paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamoji G. (T.) S. vairuodama I. T. priklausantį automobilį ,,Audi A4 Avant“, važiuodama link Alytaus, pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119, 128 punktų reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją laikytis visų atsargumo priemonių tam, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir ji nekliudys kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš artėjantį, link Kauno važiavusį T. L. vairuojamą automobilį ,,Audi A4 “, taip vairuotojui sudarė neprognozuojamą pavojingą kliūtį, dėl ko T. L., vengdamas akivaizdžios grėsmės savo ir keleivių G. L. ir L. S. gyvybei bei sveikatai, siekdamas išvengti susidūrimo, įvažiavo į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą, kur, staiga neprognozuotai į savo važiavimo krypties eismo juostą grįžus G. S. vairuojamam automobiliui, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio Audi A4 vairuotojui T. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleiviai G. L. ir L. S., dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų, mirė. Šie kaltinamosios padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio padarinių –nukentėjusiųjų mirties, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje kaltinamajai, kaip eismo dalyvei, laikantis šių KET reikalavimų, šis eismo įvykis tiesiog nebūtų įvykęs. Kadangi šio eismo įvykio priežastis nulėmė būtent kaltinamosios G. T. S. veiksmai, daroma išvada, kad tarp atsiradusių pasekmių ir KET pažeidimų, kuriuos padarė kaltinamoji, vairuodama automobilį „Audi A4 Avant“ yra juridiškai svarbus priežastinis ryšys. Kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi vairuodama transporto priemonę nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jos padaryti KET pažeidimai gali sukelti eismo įvykį ir žalą kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.

Kaltinamoji ir kaltinamosios gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamąją išteisinti, motyvuodami tuo, kad sprendžiant kaltės klausimą turi būti įvertinti ir kito eismo dalyvio t. y. nukentėjusiojo T. L. KET taisyklių pažeidimai, kurie, šiuo konkrečiu atveju buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu, todėl būtent šio eismo dalyvio neveikimas (nukentėjusiojo vairuojamo automobilio nestabdymas laiku) ir buvo pagrindinė sąlyga padariniams atsirasti. Teismas vertindamas šiuos argumentus, atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, kad vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys Nr. 1A-698-397/2017, 1A-35-317/2018, Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015). Nors specialisto išvadoje ir ekspertizės akte yra konstatuota, kad nukentėjusysis T. L. per 5,05 sekundės t. y. per šį laiko tarpą nuo kaltinamosios įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą bei grįžimo į savo eismo juostą ir automobilių susidūrimo, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, nes laiku lėtindamas greitį ir važiuodamas kaip galima arčiau dešinio kelkraščio būtų išvengęs susidūrimo, teismas mano, kad ne šie KET pažeidimai buvo kilusių pasekmių būtinoji sąlyga ir priežastis, kadangi eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad nukentėjusysis važiuodamas 108 km/h greičiu, nesilaikė dešiniojo krašto ar laiku nelėtino greičio, o todėl, kad kaltinamoji nesilaikydama KET reikalavimų, dėl neaiškios priežasties išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą prieš artėjantį, link Kauno važiavusį T. L. vairuojamą automobilį ,,Audi A4 “, taip vairuotojui sudarė neprognozuojamą pavojingą kliūtį. Vertinant nukentėjusiojo veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus, teismas taip pat įvertino, kad tuo momentu, kada automobilis „Audi A4 Avant“, sudarė kliūtį automobilio „Audi A4“, eismo juostoje, automobilis „Audi A4“, buvo apie 148,6 m atstumu, tačiau negalima nustatyti, kada vairuotojas pamatė į jo eismo juostą įvažinėjusį automobilį, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojos posūkio į kelio Kaunas ­Prienai ­ Alytus važiuojamosios dalies dešinę pusę pradžios momentu, atstumas iki priešpriešais važiavusio automobilio „Audi A4“ buvo tik apie 31,5 m, o laiko tarpas, kuomet kaltinamosios automobilis sukėlė grėsmę iki automobilių susidūrimo buvo tik 5,05 s, kad iš eksperto Š. paaiškinimų teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog duotoje situacijoje įvažiuoti į kelkraštį 90-100 km/h greičiu yra nesaugu, nesumažinus greičio ši situacija yra nepriimtina, todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad iš nukentėjusiojo T. L. nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, nes šioje situacijoje matydamas be aiškios priežasties į jo eismo juostą įvažiavusį ir link jo judantį kaltinamosios automobilį, suprasdamas susidariusios situacijos rizikingumą ir pavojingumą, siekdamas išvengti nusikalstamų padarinių, neturėdamas realios galimybės numatyti, kad kaltinamoji sugrįš į savo eismo juostą, todėl siekdamas išvengti susidūrimo, įvažiavo į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą. Susidariusioje eismo situacijoje T. L. veiksmai atitiko (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, nes automobilio Audi A4 Avant vairuotoja G. T. S., išvažiuodama į priešingą eismo juostą, sudarė kliūtį, ir į tai vairuotojas T. L. reagavo stabdydamas automobilį bei pasukdamas į tuo metu laisvą priešpriešinio eismo juostą, į kurią grįžo kaltinamosios vairuojamas automobilis ir joje įvyko automobilių susidūrimas. Minėtame punkte nėra reikalavimo, kad judanti kliūtis turi būti apvažiuojama iš dešinės. Tokį vairuotojo T. L. sprendimą lėmė tai, kad tuo metu priešpriešinio eismo juosta buvo laisva ir visiškai nebuvo aišku, kas lėmė automobilio „Audi A4 Avant vairuotojos veiksmus, nes šio automobilio vairuotoja be jokios aiškios priežasties įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria judėjo nukentėjusiojo T. L. vairuojamas automobilis. Šios aplinkybės paaiškinti negalėjo ir pati kaltinamoji, nurodydama, kad jos manymu, tokius jos veiksmus galėjo išprovokuoti elementariausias užsižiūrėjimas į ką nors, t. y. neatidumas kelyje. Taigi vairuotojo T. L. veiksmuose nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, nes jam kliūtį sudarė kitas vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria jis važiavo. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. dar būdamas savo eismo juostoje sureagavo į pasikeitusią situaciją ir į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo tik todėl, kad savo veiksmais kliūtį sudarė kaltinamosios vairuojamas automobilis. Reikalavimas stabdyti savo eismo juostoje ir tikėtis, kad iš priekio eismo ta pačia juosta atvažiuojantis ir greičio nemažinantis automobilis tikrai sugrįš į savo eismo juostą dar prieš prasilenkiant, iš esmės reiškia ne tinkamą KET laikymąsi, o tik pasikliovimą atsitiktinumu ir kito, neprognozuojamo vairuotojo veiksmais, rizikavimą savo ir keleivių gyvybe bei sveikata. Nors eksperto išvadoje yra nurodyta, kad nukentėjusiajam lėtinant greitį ir traukiantis kaip galima arčiau dešiniojo krašto, šis susidūrimas tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis būtų neįvykęs, ekspertas A. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis lėtino greitį, nes judėjimo greitis iki stabdymo buvo apie 108km/h, tuo tarpu susidūrimo metu tik 87 km/h. Kad nukentėjusysis stabdė automobilį, matyti iš 23.55 m stabdymo kelio ilgio, kuris buvo užfiksuotas apžiūros protokole. Taip pat ekspertas nurodė, kad įvažiuoti į kelkraštį 90-100 km/h greičiu yra nesaugu, nesumažinus greičio ši situacija yra nepriimtina. Šiuo atveju automobilių prasilenkimas buvo įmanomas, tačiau jis buvo nepriimtinas, nes yra nesaugus. Taigi teismas daro išvadą, kad ne šie pažeidimai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, todėl teisiniu požiūriu gynybos nurodoma versija, jog šioje baudžiamojoje byloje būtinoji eismo įvykio ir jo padarinių kilimo sąlyga buvo nukentėjusiojo T. L. padaryti KET pažeidimai, yra nepagrįsta, todėl atmetama. Gynėjas baigiamųjų kalbų metu sprendžiant kaltinamosios kaltės klausimą prašė vadovautis Aukščiausiojo teismo suformuota praktika baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad „teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios toms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos minimoje baudžiamojoje byloje, todėl neturi precedento galios šioje byloje, nes minėtoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka ginčo situacijos faktinių aplinkybių.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai.

Nukentėjusysis T. L. prašo priteisti iš kaltinamosios ir civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 2293,05 Eur turtinės ir 55 000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 2293,05 eurai turėtų laidojimo išlaidų, iš kurių 103,05 Eur sudaro išlaidos maisto produktams, šarvojimo salės nuoma - 30 Eur, duobės kasimas - 200 Eur, laidojimo paslaugos - 1225 Eur, kūno pervežimas - 75 Eur, gedulingiems pietums - 570 Eur, giesmininkams - 90 Eur. Taip pat prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl jam padarytų sužalojimų, kadangi autoįvykio metu jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešikaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų stacionare buvo gydytas ilgiau nei 10 dienų, dėl to patyrė diskonfortą, nepatogumus, liekamuosius reiškinius dėl sužalojimo jaučia iki šiol, be to, dėl įvykusios avarijos iki šiol jaučia nesaugumą, emocinę baimę, ramybės praradimo padarinius, taip pat, tai turėjo neigiamos įtakos jo mokslo rezultatams, nes kolegijos diplomą įgijo keliais mėnesiais vėliau nei buvo planavęs. Taip pat prašo priteisti 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl tėvo netekties patyrė ypač skaudžius išgyvenimus. Juos su tėvu siejo stiprus emocinis ryšys, nors tėvai ir buvo išsituokę beveik (duomenys neskelbtini) metų ir jis gyveno su motina, tačiau su tėvu artimai bendravo, ryšį palaikydavo tiek telefonu, tiek susitikdami kai tėvas grįždavo iš darbų (duomenys neskelbtini). Tėvo netektis dvasiškai jį palaužė, įvykį nuolat sapnuodavo, dėl to kankino nerimas ir bloga nuotaika, du mėnesius lankėsi pas psichologą, tačiau ir dabar dėl tėvo netekties blogai jaučiasi ir išgyvena.

Iš byloje esančių užsakymo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo čekių, kasos pajamų orderio kvitų (2 t., b. l. 112-121) matyti, kad nukentėjusysis T. L. dėl tėvo G. L. žūties patyrė laidojimo išlaidas, kurios sudaro 2293,05 Eur, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nukentėjusiajam T. L. priteistina 2293,05 Eur turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. autoįvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei autoįvykio metu žuvo tėvas, dėl tėvo netekties patyrė ypač skaudžius išgyvenimus. Juos su tėvu siejo stiprus emocinis ryšys, nors tėvai ir buvo išsituokę beveik 10 metų ir jis gyveno su motina, tačiau su tėvu artimai bendravo, ryšį palaikydavo tiek telefonu, tiek susitikdami kai tėvas grįždavo iš darbų Vokietijoje. Tėvo netektis dvasiškai jį palaužė, įvykį nuolat sapnuodavo, dėl to kankino nerimas ir bloga nuotaika, du mėnesius lankėsi pas psichologą, tačiau ir dabar dėl tėvo netekties blogai jaučiasi ir išgyvena. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Specialisto išvada nustatyta, kad T. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešakaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų (2 t., b. l. 52). Dėl šio sužalojimų jis jautė fizinį skausmą, nepatogumus iki lūžiai sugiję, lūžių gijimo metu buvo apribotos jo galimybės bendrauti, kaltinamoji pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – jo asmens sveikatą. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad už nesunkų sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 600 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 2K-97/2013, 2013 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-370/2013, 2014 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 2K-292/2014, 2015 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 2K-372-942/2015, 2015 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Didžiausios sumos priteisiamos, kai nustatoma keletas lūžių, atliekamos operacijos, netenkama dalis nedarbingumo, o išskirtiniais atvejais, kai gydymas komplikuotas, netenkama didelės dalies nedarbingumo priteisiamos ir didesnės sumos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis Nr. 2K-551/2013). Atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad sužalojimas padarytas dėl neatsargumo, sužalojimas ilgalaikių, sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamoji gauna vidutines pajamas, augina du mažamečius vaikus, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, taip įvertinus CK 6.282 straipsnio nuostatas, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti (nukentėjusiojo vairuojamas automobilis judėjo 108 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje buvo 90 km/h), nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala dėl jo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo mažintina iki 1 000 Eur.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinė žala nuo 2896 Eur iki 57 924 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-222/2016, 2K-177-696/2015, 2K-431/2013, 2K-90/2012, 2K-303/2010, 2K-271/2010, 2K-173/2010, 2K-89/2010, 2K-73/2010, 2K-457/2009, 2K-442/2009, 2K-422/2009, 2K-399/2009, 2K-377/2009, 2K-353/2009, 2K-322/2009, 2K-237/2009, 2K-196/2009, 2K-188/2009, 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008). Taigi, įvertinus nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus dėl tėvo žūties, juos su tėvu siejusį emocinį ryšį, į tai, kad tėvai buvo išsituokę beveik (duomenys neskelbtini) metų ir nukentėjusysis ilgą laiką kartu su tėvu negyveno, į tai, kad tėvas kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) t. y. įvertinus šių asmenų santykių artumą ir glaudumą, atsižvelgus į aptartą formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, atsižvelgus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, į CK 6.282 straipsnio nuostatas, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti (nukentėjusiojo vairuojamas automobilis judėjo 108 km/h greičiu, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje buvo 90 km/h), nukentėjusiojo T. L. prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 10 000 Eur.

Nukentėjusiąja ir civiline ieškove ikiteisminio tyrimo metu pripažinta A. P. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, teisiamajame posėdyje ji nedalyvavo, jos interesus teisminio nagrinėjimo metu atstovavo advokatas R. B., kuris paaiškino, kad nukentėjusioji dėl įvykio metu žuvusios dukters L. S. patyrė 2331,40 Eur turtinę žalą ir 50 000 eurų neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro dukters laidojimo išlaidos t. y. 55,40 Eur maisto produktams, 570 Eur gedulingiems pietums, 75 Eur kūno parvežimui, 1331 Eur laidojimo paslaugoms, 90 Eur giesmininkams, 210 Eur šarvojimo salės nuomai ir duobės iškasimui. Viso išlaidos sudaro 2331,40 Eur. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių užsakymo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo čekių, kasos pajamų orderio kvitų (2 t., b. l. 104-111) matyti, kad A. P. dėl dukters L. S. žūties patyrė laidojimo išlaidas, kurios sudaro 2331,40 Eur, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nukentėjusiajai priteisiant 2331,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. ieškinyje nurodė, kad žuvus dukrai, nukentėjusioji patytė skaudžius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, dėl senyvo amžiaus išgyvenimai buvo ypatingai skaudūs, nes ji prarado ne tik mylimą dukrą, bet ir pagrindinį pagalbininką visose gyvenimo srityse, patirti išgyvenimai sąlygojo jos fizinės sveikatos pablogėjimą. Iki šiol negali atsigauti po dukters žūties, visuomet jaučia nervinę įtampą, liūdesį, atsiradusios pasekmės yra negrįžtamos, dėl šios netekties patirtų ženklių dvasinių sukrėtimų prašo priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu žuvo nukentėjusiosios A. P. dukra L. S. (2 t. b. l. 38-39). Šios aplinkybės leidžia pripažinti įrodytu, jog A. P. patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė stipriais dvasiniais išgyvenimais bei dvasiniu sukrėtimu netekus artimo žmogaus, kurias siejo artimas ir glaudus ryšys. Iš byloje pateiktų asmens duomenų pažymos (atskirame priede apie proceso dalyvių duomenis b. l. 4) matyti, kad L. S. buvo vienintelė A. P. dukra, todėl akivaizdu, kad ji prarado ne tik mylimą dukrą, bet ir būdama senyvo amžiaus, neteko pagrindinio pagalbininko visose gyvenimo srityse, todėl patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė stipriais dvasiniais išgyvenimais bei dvasiniu sukrėtimu netekus artimo žmogaus, kurias siejo artimas ir glaudus ryšys (CK 6.250 straipsnio 1 dalis.) Atsižvelgus į teismų praktikoje susiformavusią nuostatą, kad eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinė žala nuo 2896 Eur iki 57 924 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-222/2016, 2K-177-696/2015, 2K-431/2013, 2K-90/2012, 2K-303/2010, 2K-271/2010, 2K-173/2010, 2K-89/2010, 2K-73/2010, 2K-457/2009, 2K-442/2009, 2K-422/2009, 2K-399/2009, 2K-377/2009, 2K-353/2009, 2K-322/2009, 2K- 264/2009, 2K-237/2009, 2K-196/2009, 2K-188/2009, 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008) į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamoji didelės vertės turto neturi, gaunamos pajamos – vidutinės, augina du mažamečius vaikus, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamosios ir nukentėjusiosios interesų teisingą pusiausvyrą, jos prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 15 000 Eur.

Dėl civilinių atsakovų atsakomybės ribų

G. (T.) S. civilinė atsakomybė apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) AB ,,Lietuvos draudimas“, todėl kaltinamosios atsakomybė yra subsidiari, ji privalo atlyginti tuos nuostolius, kurių draudimo sutarties nuostatų apribojimai neleidžia atlyginti draudikui. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra:

1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui;

2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui;

3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Atsižvelgus į tai T. L. priteistina 2293,05 Eur turtinė žala, A. P. priteistina 2331,40 Eur turtinė žala, priteisiama iš civilinės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“, nes priteistos sumos neviršija draudimo sutarties ribų.

Nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudaro 26 000 Eur ir viršija tarp kaltinamosios G. S. ir civilinės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarytos sutarties ribas, todėl nukentėjusių civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, neviršijančio 5 000 Eur sumos, priteistini iš civilinės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“, o likusi dalis – 21 000 Eur iš kaltinamosios G. (T.) S.

TPVCAPDĮ 19 straipsnio 7 dalis nustato, kad tais atvejais, kai yra keli nukentėję tretieji asmenys ir žalai atlyginti neužtenka draudimo sumos, atsakingas draudikas ar Biuras moka išmokas proporcingai kiekvieno nukentėjusio, trečiojo asmens patirtai žalai. Šio teisinio reguliavimo kontekste iš civilinės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems proporcingai jų daliai priteistina neturtės žalos dalis. Nukentėjusiesiems priteistina neturtinė žala sudaro 26 000 Eur, T. L. priteista 11 000 Eur, todėl jam tenkanti neturtinės žalos dalis sudaro 42 procentus visoje sumoje (11 000 x 100/26 000), A. P. priteista 15 000 Eur, todėl jai priteista suma sudaro 58 procentus visoje sumoje (15 000 x 100/26 000). Tokia proporcija ir paskirstytina 5 000 Eur neturtinė žala: T. L. iš civilinės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisiant 2100 Eur neturtinės žalos (5 000 x 42/100), A. P. iš civilinės atsakovės AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisiant 2900 Eur neturtinės žalos (5 000 x 58/100).

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl padarytos nusikalstamos

veikos žuvo du žmonės. Kaltinamoji neteista (3 t., b. l. 3), administracine tvarka nebausta (3 t. b. l. 4), po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamai G. (T.) S. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nors G. (T.) S. padarė neatsargų nusikaltimą, kurio pasekmės yra itin skaudžios – žuvo du žmonės, tačiau jos padaryti KET pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs ar chuliganiški, šį nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, stokodama vairavimo ir gyvenimiškos patirties, nors kaltinamoji neieškojo kontakto su nukentėjusiais ir jų neatsiprašė, tačiau viso proceso metu kaltinamoji reiškė apgailestavimą dėl savo veiksmų, paaiškindama, kad šis autoįvykis jai sukėlė labai stiprius išgyvenimus, nes įvykio metu laukėsi kūdikio, po to jį maitino, todėl patirdama vis naujus sukrėtimus, nenorėjo pakenkti mažyliui. Ankščiau kaltinamoji nebuvo teista, nebuvo bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už KET pažeidimus, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašyta ir nesigydė, yra labai jauno amžiaus, yra susituokusi, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

Nustatyta, kad G. S. nusikaltimą padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemonę (1 t., b. l. 49), sukėlė labai sunkias pasekmes, tačiau anksčiau nebuvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, automobilį vairavo būdama blaivi, todėl jai taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę dvejiems metams (BK 68 straipsnio 3 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą perduodant valstybinei įstaigai „Regitra“. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratorius Goclever su laikikliu ir atminties kortele – grąžintinas teisėtai savininkei I. T. arba jos įgaliotam asmeniui, automobilis „Audi A4“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) 7 vnt. stabdžių trinkelių ir užvedimo raktelis, priklausę L. S., pagal palikimo priėmimo faktą grąžintinas palikimą priėmusiam asmeniui A. P. arba jos įgaliotam asmeniui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (1 t., b. l. 48, 90, 4 t., b. l. 76).

Dėl advokato darbo apmokėjimo ir proceso išlaidų

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusi A. P. prašo priteisti 650 Eur, nukentėjusysis T. L. 650 Eur, nukentėjusysis R. L. 100 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (3 t. b. l. 182), įvertinus tai, kad advokatas teikė teisinę pagalbą tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, pateikė civilinius ieškinius, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. (T.) S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. (T.) S. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, paskiriant pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų.

Uždrausti G. (T.) S. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, G. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įstaigai „Regitra“.

Priteisti iš AB ,,Lietuvos draudimas“ – T. L. 2293,05 Eur (du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt tris eurus 5 centus) turtinės ir 2100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą eurų) neturtinės žalos, A. P. 2331,40 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną eurus 40 centų) turtinės ir 2900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš G. (T.) S. 8900 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus) neturtinės žalos T. L., 12100 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą eurų) neturtinės žalos A. P.. Likusioje dalyje T. L. ir A. P. ieškinius atmesti.

Priteisti iš G (T.) S. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų T. L., 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų A. P., 100 Eur (vieną šimtą eurų) proceso išlaidų R. L..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Audi A4 Avant“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratorių Goclever su laikikliu ir atminties kortele – grąžintini I. T. arba jos įgaliotam asmeniui, automobilį Audi A4, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) septynis vienetus darbinių stabdžių trinkelių ir užvedimo raktelį grąžinti A. P., arba jos įgaliotam asmeniui, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.