Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armo apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. ir D. L. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) padarymo, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Išteisintajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Taip pat nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui ar keliems asmenims nustatyti (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. K. ir D. L. išteisinti dėl to, kad jie:veikdami bendrininkų grupe, užvaldė svetimą turtą, o būtent: L. K. (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 8 d. apie 16.52 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė fiktyvų skelbimą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A4“, o šiuo skelbimu susidomėjus Ž. G. ir 2015 m. lapkričio 9 d. paskambinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) L. K., kuris buvo laisvės atėmimo vietoje (duomenys neskelbtini), L. K. paprašė sumokėti už automobilį avansą į nurodytą banko sąskaitą, po ko, L. K. nurodymu Ž. G. 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė 550 eurų į L. K. pateiktą V. A. banko sąskaitą, kurią valdyti elektroniniu būdu L. K. suteikė teisę V. A. per „Facebook“, V. A. nežinant apie L. K. daromą nusikalstamą veiką. L. K., valdydamas V. A. sąskaitą banke elektroniniu būdu, 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė Ž. G. sumokėtus 550 eurų į V. B. (K.) banko sąskaitą, kurią valdyti elektroniniu būdu L. K. suteikė teisę V. B. (K.) per „Facebook“, V. B. (K.) nežinant apie L. K. daromą nusikalstamą veiką, po ko, L. K., valdydamas V. B. (K.) sąskaitą banke elektroniniu būdu, 2015 m. lapkričio 9 d. E. G. sumokėtus 550 eurų kartu su kitais pinigais (viso 900 eurų) pervedė į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu Ž. G. apgavus, nes jam automobilio parduoti niekas neketino, L. K. telefonu davė nurodymą pusbroliui D. L. minėtus pinigus išimti iš sąskaitos grynaisiais, o D. L. minėtus pinigus išgrynino kartu su kitų asmenų pervestais pinigais atitinkamai 2015 m. lapkričio 9 d. – 500 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 10 d. – 300 eurų bankomate (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais L. K. ir D. L. užvaldė nukentėjusiojo Ž. G. 550 eurų ir padarė jam 550 eurų turtinę žalą. Be to, jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2015 m. gruodžio 17 d. apie 17.50 val. L. K., būdamas (duomenys neskelbtini), iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė fiktyvų skelbimą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A4“, o skelbimu susidomėjus M. M. ir 2015 m. gruodžio 18 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. K., kuris buvo laisvės atėmimo vietoje (duomenys neskelbtini), L. K. paprašė sumokėti už automobilį avansą į nurodytą banko sąskaitą, po ko M. M. 2015 m. gruodžio 18 d. dviem pavedimais iš viso pervedė 600 eurų į L. K. pateiktą D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą už automobilį (pinigai buvo įskaityti į D. L. sąskaitą 2015 m. gruodžio 18 d. (400 eurų) ir 2015 m. gruodžio 21 d. (200 eurų)), tokiu būdu L. K. M. M. apgavus, nes jam automobilio parduoti neketino, po to L. K. telefonu davė nurodymą pusbroliui D. L. minėtus pinigus išimti iš sąskaitos grynaisiais, o D. L. minėtus pinigus išgrynino kartu su kitų asmenų pervestais pinigais – 2015 m. gruodžio 18 d. išgrynino 1000 eurų bankomate (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 21 d. – 570 eurų bankomate (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais L. K. ir D. L. užvaldė nukentėjusiojo M. M. 600 eurų, taip padarydami jam 600 eurų turtinę žalą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, jog, nors ištirti įrodymai patvirtina, kad nusikalstamos veikos – sukčiavimai – buvo padaryti, tačiau L. K. dalyvavimas šių veikų padaryme nėra įrodytas ir nenustatyta D. L. tyčia apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą.Prokuroras, nesutikdamas su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo atnaujinti ir atlikti įrodymų tyrimą, iš naujo ištirti L. K. ir D. L. 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. teisiamuosiuose posėdžiuose duotus parodymus bei ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metu duotus J. A. parodymus; skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. lapkričio 8–9 d. apgaulės būdu įgyto Ž. G. turto) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2016 m. sausio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžius atliktą bausmės dalį.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. lapkričio 8–9 d. apgaulės būdu įgyto Ž. G. turto) – 10 MGL dydžio baudą;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. gruodžio 17–18 d. apgaulės būdu įgyto M. M. turto) – 15 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 20 MGL dydžio baudą.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Skunde nurodoma, kad kaltinimai L. K. ir D. L. buvo grindžiami tuo, kad pusbroliai veikė išvien, buvo suinteresuoti ir savo dispozicijoje faktiškai valdė nukentėjusiųjų pinigus kartu su kitais pinigais, negalėjo paaiškinti ir nurodyti, už ką bei kokiais pagrindais į D. L. banko sąskaitą buvo gaunami ir išimami grynieji pinigai, o savo elgesį teisino prieštaringais parodymais, kurie yra daugiau deklaratyvūs ir jų nepagrindžia jokie duomenys, kuriuos būtų galima įvertinti ir patikrinti. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus įvertinti įrodymus, remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, dėl to teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymima, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog kaltinamieji yra giminaičiai, vykdė vienas kito nurodymus, palaikė ryšį ir užvaldė pinigus, kurių užvaldymą jie aiškina skirtingai, tačiau šie prieštaravimai skundžiamame nuosprendyje neaptarti.Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje L. K. teiginiai, jog jis vykdė J. A. pavedimus ir prašymus, atlikdamas tik tarpininko funkciją, dėl ko nežinojo ir negalėjo žinoti apie pinigų kilmę, nebuvo įvertinti ryšium su kituose ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užfiksuotais J. A. duotais parodymais, kad jis nedalyvavo nusikalstamoje veikoje, pataisos įstaigoje neturėjo mobiliojo ryšio telefono, neigė skelbęs internete skelbimus apie parduodamus daiktus.Pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino to, kad D. L. intensyviai bendravo tiek su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), tiek su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai nuo 2015 m. lapkričio 9 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 10 d. Pastarasis teigia bendravęs tik su L. K.. Šie duomenys patvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonų aparatai, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo L. K. žinioje. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai išspręstas ir nukentėjusiojo M. M. pareiškto civilinio ieškinio klausimas. Pripažinus L. K. ir D. L. kaltais, civilinis ieškinys turi būti patenkintas visiškai, o priešingu atveju jis turi būti paliktas nenagrinėtu, suteikiant nukentėjusiajam teisę reikšti civilinį ieškinį D. L., į kurio banko sąskaitą buvo pervesti pinigai kaip avansas už automobilį, viso 600 eurų. Atsiliepimu į apeliacinį skundą išteisintojo D. L. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo prokuroro apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis D. L. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas bei išteisintasis L. K. ir jo gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras nurodė, jog palaiko apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais ir L. K. bei D. L. pripažinti kaltais, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Kolegija, įvertinusi apylinkės teisme ištirtus įrodymus, proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, jog prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. išteisinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.BPK 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, jų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įvertinimu, todėl padarė nepagrįstas išvadas, išteisindamas L. K. ir D. L., neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytas veikas. Dėl to buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, sutrukdęs teismui priimti teisėtą ir teisingą nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad L. K. ir D. L. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. Kolegija konstatuoja, kad L. K. ir D. L.:veikdami bendrininkų grupe, užvaldė svetimą turtą, o būtent: L. K. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 8 d. apie 16.52 val. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė fiktyvų skelbimą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A4“, o šiuo skelbimu susidomėjus Ž. G. ir 2015 m. lapkričio 9 d. paskambinus telefono Nr.(duomenys neskelbtini) L. K., kuris buvo laisvės atėmimo vietoje (duomenys neskelbtini), L. K. paprašė sumokėti už automobilį avansą į nurodytą banko sąskaitą, po ko, L. K. nurodymu Ž. G. 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė 550 eurų į L. K. pateiktą V. A. banko sąskaitą, kurią valdyti elektroniniu būdu L. K. suteikė teisę V. A. per „Facebook“, V. A. nežinant apie L. K. daromą nusikalstamą veiką. L. K., valdydamas V. A. sąskaitą banke elektroniniu būdu, 2015 m. lapkričio 9 d. pervedė Ž. G. sumokėtus 550 eurų į V. B. (K.) banko sąskaitą, kurią valdyti elektroniniu būdu L. K. suteikė teisę V. B. (K.) per „Facebook“, V. B. (K.) nežinant apie L. K. daromą nusikalstamą veiką, po ko, L. K., valdydamas V. B. (K.) sąskaitą banke elektroniniu būdu, 2015 m. lapkričio 9 d. E. G. sumokėtus 550 eurų kartu su kitais pinigais (viso 900 eurų) pervedė į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu Ž. G., nes jam automobilio parduoti niekas neketino, L. K. telefonu davė nurodymą pusbroliui D. L. minėtus pinigus išimti iš sąskaitos grynaisiais, o D. L. minėtus pinigus išgrynino kartu su kitų asmenų pervestais pinigais atitinkamai 2015 m. lapkričio 9 d. – 500 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 10 d. – 300 eurų bankomate (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais L. K. ir D. L. užvaldė nukentėjusiojo Ž. G. 550 eurų ir padarė jam 550 eurų turtinę žalą. Be to, jie, veikdami bendrininkų grupe, apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą, o būtent: 2015 m. gruodžio 17 d. apie 17.50 val. L. K., būdamas (duomenys neskelbtini), iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė fiktyvų skelbimą interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) apie tariamai parduodamą automobilį „Audi A4“, o skelbimu susidomėjus M. M. ir 2015 m. gruodžio 18 d. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus L. K., kuris buvo laisvės atėmimo vietoje (duomenys neskelbtini), L. K. paprašė sumokėti už automobilį avansą į nurodytą banko sąskaitą, po ko M. M. 2015 m. gruodžio 18 d. dviem pavedimais iš viso pervedė 600 eurų į L. K. pateiktą D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą už automobilį (pinigai buvo įskaityti į D. L. sąskaitą 2015 m. gruodžio 18 d. (400 eurų) ir 2015 m. gruodžio 21 d. (200 eurų)),tokiu būdu L. K. M. M. apgavus, nes jam automobilio parduoti neketino, po to L. K. telefonu davė nurodymą pusbroliui D. L. minėtus pinigus išimti iš sąskaitos grynaisiais, o D. L. minėtus pinigus išgrynino kartu su kitų asmenų pervestais pinigais – 2015 m. gruodžio 18 d. išgrynino 1000 eurų bankomate (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. gruodžio 21 d. – 570 eurų bankomate (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais L. K. ir D. L. užvaldė nukentėjusiojo M. M. 600 eurų, taip padarydami jam 600 eurų turtinę žalą.Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K., apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytų asmenų jis nepažįsta, jam žinomas tik pusbrolis D. L.. 2015 m. lapkričio pradžioje J. A. pataisos namuose jo paprašė gauti bankinę sąskaitą, kadangi jam turi būti pervesti pinigai iš užsienio, o paties sąskaita buvo areštuota antstolių. Dėl to, pasitikėdamas nepažįstamu J. A., nes jis iki tol jam nieko blogo nebuvo padaręs, jis paskambino D. L., paprašė jo sąskaitos, nurodęs, kad jo draugui turi būti pervesti pinigai iš užsienio, ir pastarasis ją davė, atsiųsdamas trumpąja žinute į J. A. telefono numerį, galimai (duomenys neskelbtini). Nieko neįtardamas, D. L. sąskaitą kaltinamasis perdavė J. A.. Po to, kaskart, kai būdavo pervesti pinigai, J. A. jam atnešdavo mobiliojo telefono abonento kortelę ir nurodydavo paskambinti pusbroliui, pranešti, kad jis pervestų pinigus į nurodytą sąskaitą. Kaip J. A. sužinodavo, kad pinigai jau pervesti, nežino. Jis pats būdavo dažnai konvojuojamas, retai būdavo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nei jis, nei D. L. nežinojo, už ką būdavo pervedami pinigai, neturėjo iš to naudos. Visa tai tęsėsi iki gruodžio mėn., kai D. L. paskambino policijos pareigūnai. Tuomet jis į J. A. mobilųjį telefoną gavo D. L. trumpąją žinutę paskambinti, o paskambinus pusbrolis jo klausė, ką jis padarė, sakė, kad jam skambino iš policijos, patikrinęs banko išrašą matė, kad buvo parduoti kompiuteris, automobiliai, telefonai. Tuomet jis klausė J. A., ką šis padarė, tačiau jis atsakė, kad nieko nebus, kadangi pinigai buvo pervesti per kitų asmenų sąskaitas. Jis nepažįsta liudytojų, „Facebook“ asmenų duomenų neprašė, jokių skelbimų nedėjo, nevaldė banko sąskaitų, nemoka naudotis kompiuteriu, nukentėjusiųjų nepažįsta. Taip pat parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą, savo kaltę dėl galimai trijų nusikalstamų veikų padarymo pripažinęs. J. A. pagalbos yra prašęs ir daugiau asmenų, o jis pats tokiu būdu daugiau niekam nėra padėjęs.D. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesį jam į mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi iki šiol, paskambino pusbrolis L. K. ir paprašė paskolinti 200 eurų advokatei. Po to paskambino pusbrolio mama ir jis sutiko paskolinti. Be to, jis į pataisos namus veždavo daiktus, rūbus, paskolino L. K. mamai pinigų ir susidarė viso 600 eurų skola. 2015 m. lapkričio mėnesį L. K. jam paskambino iš kaltinime nurodyto telefono numerio ir paprašė jo sąskaitos numerio, kad galėtų grąžinti skolą, o jis numerį davė. Po kurio laiko jis vėl sulaukė pusbrolio skambučio, kuris pasakė, kad į jo banko sąskaitą buvo pervesti 1000 eurų, nurodė, ką su šiais pinigais daryti – dalį pervesti S. K., dalį perduoti asmeniui prie PC „(duomenys neskelbtini)“. Skola jam nebuvo grąžinta. Jis pusbroliui parašė trumpąją žinutę, kad jam nėra jokios naudos, todėl viską turi baigti, tačiau vėliau sulaukė dar vieno L. K. skambučio su prašymu padėti. Į jo sąskaitą vėl buvo pervesti pinigai, dalį jis pasiliko kaip skolos grąžinimą, kitą dalį pervedė kitiems asmenims ir perdavė į rankas. Taip pat jis yra pirkęs apie 8 mobiliojo ryšio telefono aparatus ir perdavęs nepažįstamai moteriai. Be to, jam dar skambino L. K., sakė, kad jam gali skambinti policija, bet gal nieko nebus. Kai jam paskambino iš policijos ir pranešė apie nusikaltimus, jis L. K. tuo pačiu numeriu, iš kurio jam skambindavo, nusiuntė trumpąją žinutę su prašymu paskambinti. Nors L. K. sakė, kad jam nieko nebus, tačiau jis grąžino 100 eurų juos į jo sąskaitą pervedusiam asmeniui. Jis bendravo tik su L. K., apie J. A. ir tai, kad šis pusbroliui nurodydavo, ką sakyti, jam nieko nėra žinoma. Jis elektroninės bankininkystės išrašus patikrino tik tuomet, kai paskambino policijos pareigūnai. Jam L. K. minėjo, kad Anglijoje jis turėjo automobilį, kurį asmuo turėjo parduoti. Paklausus, kodėl pinigus pervedė skirtingi žmonės, pusbrolis teigė, kad tai jo draugai ir pažįstami. L. K. kažkada iš jo kompiuterio per jo elektroninį paštą buvo išsiuntęs automobilių nuotraukas, todėl kompiuteriu naudotis jis mokėjo. Nors jis ir žinojo, kad vyresnis pusbrolis yra keletą kartų atlikęs laisvės atėmimo bausmes, tačiau juo pasitikėjo. Be to, naudojosi L. K. tėvo automobiliu, kadangi dirbo Vilniuje. Jeigu nedarydavo, ką jam nurodydavo L. K., tai šis paskambindavo tėvui ir nebeduodavo automobilio.Nors D. L. ir L. K. savo kaltės nepripažino, jų kaltė dėl jiems inkriminuotų dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šia baudžiamosios bylos medžiaga:Liudytoja I. K., apklausta pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 18–20) ir parodė, kad ji telefonu bendravo su kažkokiu vyru, kuris paprašė duoti banko duomenis. Ji tam vyrui nusiuntė savo draugo V. A. „Swedbank“ banko prisijungimo kodus. Po to į sąskaitą buvo pervesti pinigai. V. A. jai sakė, jog nuėmė visus pinigus. Liudytoja paaiškino, kad V. A. buvo nuėmęs daugiau kaip 1000 eurų, o kiek sąskaitoje prieš tai buvo pinigų, nežino. Papildomai nurodė, kad ji negali pasakyti, ar jai girdėtas L. K. balsas, o U. pavardė jai nėra žinoma. L. V. A., apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis 2015 m. gruodžio mėn. buvo PPC „(duomenys neskelbtini)“ kartu su drauge I. K., kuri rado „Facebook“ skelbimą, kad reikalingas 10–15 min. prisijungimas prie banko sąskaitos – atlygis 300eurų. Susigundę žadamu atlygiu jie nusiuntė V. A. „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės prisijungimo kodą, slaptažodį ir kortelės kodus. Kokiam asmeniui siuntė, nesidomėjo ir nežino, kas naudojosi jo elektroninės bankininkystės duomenimis. Po kiek laiko gavo žinutės, kad už žaidimų kompiuterį ir telefoną pervesti pinigai, o patikrinus banko sąskaitą pamatė, kad joje buvo 1350 eurų, kuriuos išgrynino ir pasisavino. Už tai buvo nuteistas Šiauliuose. Teigė, jog nematė, iš kokių sąskaitų pervesti pinigai, kadangi nebuvo prisijungęs prie el. bankininkystės. Pavardės G., B., M. jam negirdėtos. Jam policijoje sakė, jog į jo sąskaitą per kelias dienas buvo pervesta 9000 eurų.Nukentėjusiajam Ž. G. neatvykus į teisiamuosius posėdžius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–47, 2 t., b. l. 61). Nukentėjusysis parodė, kad jis 2015 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini) tinklalapyje rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, kuris iš Vokietijos turėjo būti atvežtas 2015 m. lapkričio 11 d. 2015 m. lapkričio 9 d. apie 12 val. jis paskambino skelbime nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepė vyras, iš balso mano, kad iki 35 metų. Su šiuo vyru sutarė, kad jis vieną automobilį pirks už 550 eurų. Trumpąja žinute jis gavo banko sąskaitos numerį ir į šią banko sąskaitą (V. A., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) pervedė 550 eurų. Automobilio nesulaukė. Suprato, kad buvo apgautas. Patyrė 550 eurų, civilinio ieškinio nereikš.Nukentėjusiajam M. M. neatvykus į teisiamuosius posėdžius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagarsino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 36–39, 59–60). Nukentėjusysis parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) tinklalapyje rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“ už 750 eurų. Paskambino pardavėjui telefono Nr. (duomenys neskelbtini). SMS žinute gavo pardavėjo nurodytą D. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 18 d. apie 14 val. pervedė į pardavėjo nurodytą sąskaitą 400 eurų, o apie 19.45 val. – dar 200 eurų, iš viso 600 eurų. Buvo apgautas, automobilio negavo, kreipėsi į policiją. Liudytojai V. B. neatvykus į teisiamuosius posėdžius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagarsino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 12, 13). Liudytoja parodė, kad ji „Facebook“ tinkle prieš penkerius metus susipažino su asmeniu, kuris veikė kaip vaikinas, jo tapatybės nežino. Šis asmuo jos prašė ir ji jam paskolino savo elektroninės bankininkystės duomenis, tikino, kad nesukels jai problemų. Nurodyti, kas naudojosi jos banko sąskaita negali. 2015 m. lapkričio 15 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad Ž. G. kreipėsi dėl apgaulės būdu užvaldytų jo piniginių lėšų – 550 eurų, kurias 2015 m. lapkričio 8 d. jis pervedė į jam nurodytą V. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal skelbimą (duomenys neskelbtini) už automobilį „Audi A4“. Pervedus pinigus į pardavėju prisistačiusio asmens nurodytą sąskaitą, jis automobilio negavo, su pardavėju susisiekti po 2015 m. lapkričio 9 d. nebepavyko (1 t., b. l. 42). Iš 2015 m. gruodžio 17 d. AB „Swedbank“ banko pateiktos V. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2015 m. lapkričio 12 d.) išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. Ž. G. pervedė 550 eurų, kurie tą pačią dieną pervesti į V. K. banko sąskaitą kaip skola (1 t., b. l. 58). Iš 2016 m. kovo 9 d. AB „Swedbank“ banko pateiktos V. B. (buvusi pavardė Kutraitė) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2015 m. lapkričio 16 d.) išrašo matyti, kad iš šios sąskaitos apmokėta už išankstinio telefono abonento (duomenys neskelbtini) sąskaitos papildymą. Be to, į šią sąskaitą 2015 m. lapkričio 9 d. iš V. A. sąskaitos, be kitų analogiškų pavedimų iš skirtingų asmenų, buvo pervesta 550 eurų kaip skola. Taip pat matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. iš šios sąskaitos buvo pervesta 900 eurų į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip skola. Iš šios sąskaitos buvo apmokėti ir skelbimai už paslaugas (duomenys neskelbtini).lt (1 t., b. l. 71). 2016 m. balandžio 12 d. AB „Swedbank“ banko pateiktos D. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2015 m. lapkričio 9 d. iš V. K. banko sąskaitos pervesti 900 eurų kaip skola ir tą pačią dieną 500 eurų nuimta grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, 100 eurų pervesta į (duomenys neskelbtini) sąskaitą P. K., 300 eurų nuimta 2015 m. lapkričio 10 d. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75). 2016 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. SD 2016/01-02 Dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 8 d. patalpinto skelbimo, kuriuo parduodamas automobilis „Audi A4“, 2000 m., kontaktinis tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), įvedimo laikas – 2015 m. lapkričio 8 d. 16.52 val., atnaujinimo laikas 2015 m. lapkričio 9 d. 12.24 val., IP (duomenys neskelbtini). Tas pats telefono numeris randamas ir kituose skelbimuose, kuriais parduodamas automobilis „Audi A4“: įvedimo laikas 2015 m. lapkričio 9 d. 12.48 val., IP (duomenys neskelbtini); įvedimo laikas 2015 m. lapkričio 9 d. 17.21 val., atnaujintas 18.31 val., IP (duomenys neskelbtini). Skelbimų patalpinimas apmokėtas SMS iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) ir pavedimu iš V. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91–95, 97–99). 2016 m. vasario 22 d. atsakymas patvirtina, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 8 d. nuo 16.36 val. iki 16.56 val. siejamas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102–103, 104–105).2016 m. vasario 22 d. atsakymas patvirtina, kad IP (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo jungtasi prie V. B. banko sąskaitos 2015 m. lapkričio 10 d. 9.33–10.35 val. siejamas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112–113). 2016 m. vasario 22 d. atsakymas patvirtina, kad IP (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo jungtasi prie V. A. banko sąskaitos, 2015 m. lapkričio 10 d. 9.28 val., 8.38 val. ir 19.12 val. buvo siejamas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114–115). 2016 m. vasario 22 d. atsakymas patvirtina, kad IP (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo jungtasi prie V. A. banko sąskaitos, 2015 m. lapkričio 9 d. 16.48 val. ir 19.03 val. buvo siejamas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116–117). 2016 m. vasario 22 d. atsakymas patvirtina, kad IP (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo jungtasi prie V. A. ir V. B. banko sąskaitos, 2015 m. lapkričio 9 d. 10.44 val. ir 16.14 val. buvo siejamas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119–120). 2016 m. balandžio 26 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad IP adresai, kuriais buvo jungiamasi prie D. L. banko sąskaitos, siejami su pastarajam priklausančiu išankstinio apmokėjimo paslaugos „Labas“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei D. L. gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124–125). 2016 m. balandžio 29 d. raštas patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. prie IP adreso, kuriais buvo prisijungta prie V. B., V. A. banko sąskaitų jungėsi tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio sąskaitos papildymas apmokėtas iš V. B. banko sąskaitos) (1 t., b. l. 127–140).2015 m. lapkričio 30 d. atsakymas į paklausimą patvirtina, kad nuo 2015 m. lapkričio 8 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (išankstinio apmokėjimo paslauga) veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), o 2015 m. lapkričio 14 d. – mobiliajame telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 146). 2016 m. sausio 15 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikė UAB „Omnitel“ bazinių stočių (celių) veikimo zonose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi su nukentėjusiojo Ž. G. abonento numeriu. 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. gruodžio 22 d. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. L. (1 t., b. l. 146, 166–170).2015 m. gruodžio 22 d. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad M. M. kreipėsi dėl apgaulės būdu užvaldytų jo piniginių lėšų – 600 eurų, kurias 2015 m. gruodžio 19 d. jis pervedė į jam nurodytą D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip avansą už automobilį, kuris, pasak pardavėjo, buvo Vokietijoje. Po to pardavėjas jam nebepaskambino ir neatsiliepė į skambučius. Pardavėjo tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34). 2016 m. sausio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. M. pateikė skelbimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei automobilio nuotraukų kopijas ir susirašinėjimo su tariamu automobilio pardavėju, kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), išrašą (2 t., b. l. 44–56).2016 m. kovo 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis M. M. pateikė savo AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, iš kurių matyti, kad 2015 m. gruodžio 18 d. atlikti du pavedimai į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), viso 600 eurų sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai avansas ir likusi apmokėjimo dalis už automobilį „Audi A4“ (2 t., b. l. 57–60). 2015 m. lapkričio 9 d. nurodymas įnešti grynuosius pinigus patvirtina, kad Ž. G. į V. A. banko sąskaitą pervedė 550 eurų (2 t., b. l. 61). Iš 2016 m. kovo23 d. AB „Swedbank“ banko pateiktos D. L. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad, be kitų analogiškų pervedimų iš skirtingų asmenų, 2015 m. gruodžio 18 d. ir gruodžio 21 d. iš M. M. sąskaitos pervesta viso 600 eurų kaip apmokėjimas už automobilį, 2015 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) bankomate nuimta 1000 eurų, 2015 m. gruodžio 20 d. 100 eurų pervesta R. P. į (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini) nuimta 570 eurų. Pateiktos fotonuotraukos su asmens, išgryninančio pinigus bankomatuose, atvaizdu (2 t., b. l. 63–73). 2016 m. sausio21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. SD 2016/01-10 Dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) patalpinto skelbimo, kuriuo parduodamas automobilis „Audi A4“, 2001 m., kontaktinis tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), įvedimo laikas – 2015 m. gruodžio 17 d. 17.50 val., atnaujinimo laikas 2015 m. gruodžio17 d. 19.06 val., IP (duomenys neskelbtini). Skelbimo patalpinimas apmokėtas SMS iš tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82–83). 2016 m. sausio 8 d. atliktame paklausime matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 24 d. telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) veikė mobiliajame telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 96–97). Iš 2016 m. gegužės 30 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių išanalizavimo matyti, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausiai buvo bendraujama su D. L., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. kovo 1 d. užfiksuoti 66 skambučiai. Susisiekus su D. L., šis paaiškino, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo pusbroliui L. K., atliekančiam bausmę (duomenys neskelbtini). Visą abonentinio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) veikimo laikotarpį jo GSM bokštelio veikimo zona buvo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 104–105).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kaltinamieji L. K. ir D. L. kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas nepripažino, neigė apgaulės savo veiksmuose buvimą. Tačiau nukentėjusieji Ž. G. ir M. M. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad pinigus pervedė būdami suklaidinti asmens, prisistačiusio (duomenys neskelbtini) interneto tinklalapyje parduodamo automobilio „Audi A4“ pardavėju, su kuriuo nukentėjusieji bendravo telefonu ir kuris nurodė rekvizitus, kur turi būti pervesti pinigai už neva įsigytą automobilį. Tokias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kurios užfiksuotos ir jų pareiškimuose apie nusikalstamas veikas, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktus su nukentėjusiojo Ž. G. abonento numeriu, taip pat nukentėjusiojo M. M. pateikta jo susirašinėjimų su tariamu automobilio pardavėju, kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), istorija. Nustatyta, kad šie telefonų numeriai veikė mobiliuosiuose telefonų aparatuose, kurie kaltinimui reikšmingais laikotarpiais jungėsi prie mobiliojo ryšio tiekėjo celių, esančių (duomenys neskelbtini) ir aplinkinėse teritorijose, aptarnaujančiose (duomenys neskelbtini), kur bausmę atlikinėjo L. K.. Be to, žinomai melagingi skelbimai apie parduodamas transporto priemones interneto tinklalapyje buvo patalpinti, juos apmokant iš minėtų telefonų numerių. Tai, kad pinigai buvo pervesti iš nukentėjusiųjų banko sąskaitų, vienu atveju – tiesiogiai į D. L. banko sąskaitą, kitu – į D. L. banko sąskaitą per V. A. ir V. B. (buvusi pavardė Kutraitė) banko sąskaitas, patvirtina ir pastarųjų asmenų banko sąskaitų išrašai. Kaltinamieji nurodė skirtingus savo nusikalstamose veikose atliktų veiksmų motyvus. D. L. teigė tik davęs savo sąskaitą skolai grąžinti bei daręs paslaugą laisvės atėmimo bausmę atlikinėjusiam pusbroliui L. K., su kuriuo tuo metu bendravo ir juo pasitikėjo, o L. K. nurodė, kad jis paprašė pusbrolio banko sąskaitos, į kurią būtų galima pervesti pinigus, tik tam, kad padėtų nepažįstamam kitam nuteistajam J. A., nieko nežinodamas apie neteisėtą pervedamų pinigų kilmę. Teigė, kad J. A. jam nebuvo padaręs nieko bloga, todėl juo pasitikėjo. Tačiau tokie kaltinamųjų parodymai nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi. D. L. tvirtino, kad L. K. jo banko sąskaitos paprašė tam, kad galėtų grąžinti jam skolą, tačiau į jo sąskaitą pradėjo kristi pinigai, kuriuos pusbrolis vėliau nurodė paskirstyti tretiesiems asmenims. Tuo tarpu L. K. nepatvirtina tokių bendavykdytojo parodymų, teigdamas, jog D. L. prašydamas jo banko sąskaitos paaiškino, kad ji reikalinga jo draugui, kad jam būtų pervesti pinigai iš užsienio. Vis tik tiek jis, tiek draugu įvardytas J. A. neigė tarpusavyje bendravę, buvę draugais. J. A. nepatvirtino ir L. K. nurodomų aplinkybių, jog būtent jam reikėjo pasinaudoti D. L. banko sąskaita, siekiant apgaulės būdu užvaldyti nukentėjusiųjų turtą. Nors šis liudytojas, kaip ir L. K., taip pat buvo teistas už sukčiavimą, tai jokiu būdu nepatvirtina, kad ir šių nusikalstamų veikų iniciatoriumi buvo būtent jis. Juolab, kad ir kaltinamasis D. L. neigė, kad jam buvo žinomas J. A., nuosekliai ir kategoriškai tvirtino bendravęs tik su L. K., klausęs jo nurodymų ir manęs, kad į jo sąskaitą pervedami pinigai priklausė būtent pusbroliui.Taigi nors L. K. neigė, kad užsiima telefoniniais sukčiavimais, tačiau jo kaltę įrodo kaltinamojo D. L. parodymai apie prašymus gauti sąskaitą, nepasakoti nieko apie nusikaltimą tyrėjams, nurodyti kitą asmenį iš pataisos įstaigos, su kuriuo neva jis bendravo dėl pinigų pervedimų. L. K. palaikė nuolatinį kontaktą su D. L. ir rūpinosi piniginių lėšų operacijomis. L. K. teiginiai apie tai, kad jis pasitikėjo J. A. patikinimu, kad jokių problemų dėl pervedimų į surastą sąskaitą nebus, vertintini kritiškai, nes kaltinamasis savo aktyviais veiksmais demonstravo suinteresuotumą iš anksto suplanuotos veiklos sėkme ir, būdamas teistas daugiausia už nusikalstamų veikų – sukčiavimų – darymą, negalėjo nesuprasti, kad daro nusikalstamus veiksmus.Kaltinamųjų teiginius paneigia ir jų kaltę tuo pačiu patvirtina visuma byloje ištirtų įrodymų. D. L. patvirtino, kad jis žinojo, jog jo pusbrolis L. K. atlikinėjo bausmę pataisos namuose už sukčiavimą, be to patvirtino, kad apie 2012 m. pusbrolis, vykdydamas sukčiavimą, buvo pasinaudojęs jo elektroniniu paštu. Dėl to kritiškai vertintini jo parodymai, kad perdavęs pusbroliui savo banko sąskaitą tam, kad jis grąžintų jam skolą, pradėjus į banko sąskaitą plaukti pinigams iš skirtingų asmenų, jis nepasidomėjo jų gavimo pagrindu, tik pasitikėdamas L. K.. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu pats nurodė apie gautas įplaukas sąskaitoje sužinodavęs dar anksčiau nei apie tai paskambinęs jam pranešdavo L. K., kadangi jis gaudavo banko pranešimus apie įskaitytas lėšas. Pažymėtina, kad įprastai banko siunčiamuose tokio pobūdžio pranešimuose nurodomas ne tik pinigines lėšas pervedęs asmuo, tačiau ir galutinis likutis bei mokėjimo paskirtis. Nors abu kaltinamieji teigė manę, kad pinigai, pervedami į D. L. sąskaitą, būdavo gauti ne sukčiaujant, nurodė nežinoję apie neteisėtą pinigų kilmę, tai, kad D. L. nukentėjusiųjų pervestus pinigus iš sąskaitos išgrynindavo ar pervesdavo į kitų asmenų sąskaitas iš karto po to, kai jie pasiekdavo jo banko sąskaitą, ir tai, kad kaltinamieji ypač aktyviai bendravo tarpusavyje, siekdami kuo skubiau išgryninti pinigus ar juos pervesti kitiems asmenims, aptarinėjo pinigų nuėmimo būdą, rodo jų siekį kuo greičiau pasisavinti apgaulės būdu iš nukentėjusiųjų gautus pinigus, kad bankas nukentėjusiųjų nurodymu nebegalėtų pinigų sulaikyti ir grąžinti. Todėl kaltinamųjų argumentai, jog jie taip elgėsi tik siekdami padėti (D. L. – L. K., o pastarasis – J. A.), negaudami jokios turtinės naudos, įvertinus itin didelį pinigų srautų kiekį į D. L. sąskaitą ir tolimesnių operacijų intensyvumą, vertintini kaip jų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybes. Akivaizdu, kad kaltinamieji, nežinodami tikrosios pinigų kilmės, nebūtų dėję tokių didelių pastangų ypač skubiai juos išgryninti ar kitaip pasisavinti, panaudodami nenustatytus asmenis, kurie, kaip teigė D. L., pinigus iš jo paėmė. Kaltinamasis D. L. iš esmės pripažįsta daręs visus kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau teigia, kad jam nebuvo žinoma, jog į jo sąskaitą pervesti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, jo veiksmuose nebuvo apgaulės, tačiau kaltinamųjų parodymai dėl pervedamų pinigų kito. Iš pradžių D. L. nurodė, kad L. K. jo banko sąskaita buvo reikalinga grąžinti jam skolą, vėliau jis teigė, kad sąskaita leido pusbroliui pasinaudoti, kadangi jam anksčiau dirbus užsienyje neva turėjo būti pervestas užmokestis (skola) ar atlygis už parduotą transporto priemonę. Byloje esantys D. L. sąskaitos išrašų duomenys patvirtina, kad į jo banko sąskaitą be pinigų iš Ž. G. ir M. M. gavimo, buvo atliekami ir bankiniai pavedimai, kurių mokėjimo paskirtyse buvo taip pat nurodoma, kad pervedimai atliekami už automobilių ir kitų daiktų pirkimą, kas paneigia D. L. teiginius apie pusbrolio draugų jam iš užsienio pervedamus pinigus. D. L. teisiamojo posėdžio metu ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis per elektroninę bankininkystę valdydavo savo banko sąskaitos duomenis, gaudavo trumpąsias žinutes apie įplaukas į banko sąskaitą, taigi turėjo ir galėjo matyti, be kita ko, ir duomenis, nurodytus mokėjimų paskirtyse. Visi šie pinigai, analogiškai, kaip ir nukentėjusiųjų atveju, buvo itin skubiai, dažnu atveju tą pačią dieną, D. L. nuimami ar pervedami kitiems asmenims, kas paneigia kaltinamųjų parodymus, kad L. K. prašė pusbrolio išgryninti ne apgaulės būdu gautus iš nukentėjusių asmenų pinigus, o jo uždarbį užsienyje, ir tai vertintina kaip jų siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors iš D. L. banko sąskaitos išrašo matyti, kad taip pat iš jos buvo atliekami pavedimai skirtingiems asmenims į pataisos namus, tačiau kaltinamasis nenurodė šių už tariamus automobilių ir kitų daiktų pirkimus pervestų pinigų kilmės iš kitų šaltinių, nei susitarimo su L. K., kas rodo, kad šie du asmenys buvo susitarę tokiu būdu veikti ne tik užvaldant Ž. G. ir M. M. turtą, tačiau galimai ir kitais atvejais, todėl akivaizdu, kad jiems buvo žinomas toks pinigų užvaldymo būdas. Be to, pats kaltinamasis D. L. patvirtino, kad jam buvo žinoma apie pusbrolio teistumus dėl sukčiavimo, duomenų, kad jam negalėjo būti žinoma apie visuomenėje plačiai paplitusį realiomis laisvės atėmimo bausmėmis nuteistų asmenų telefoninį sukčiavimą iš įkalinimo įstaigų, nėra, todėl ir šiuo atveju jam bendraujant su asmeniu iš įkalinimo įstaigos, turėjo ir galėjo buvo žinomas būdas, kuriuo iš nukentėjusiųjų buvo gauti pinigai. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip specialusis liudytojas kaltinamasis nurodė, kad jam paskambino pusbrolis ir pasakė, kad jam gali skambinti iš policijos, tačiau ir po to jis sutiko L. K. dar kartą padėti (3 t., b. l. 24–27). D. L. savo aktyviais veiksmais vykdė L. K. nurodymus, perdavė iš nukentėjusiųjų gautus pinigus nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu padėjo įgyvendinti įkalinimo įstaigoje esančio bendrininko nusikalstamą sumanymą. Kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad jis nežinojo, jog buvo vykdoma nusikalstama veika – sukčiavimas, vertintini kaip jo gynybos versija, kurią paneigia teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, pasireiškiantis objektyvios tiesos iškreipimu, nukentėjusiojo suklaidinimu, paskatinusiu nukentėjusįjį nenaudingai disponuoti turtu, bei kaltininko tyčia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis D. L. prie nusikalstamos veikos prisijungė, kai kaltinamasis L. K. jam nurodė suteikti savo banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus, o pastarasis sutiko jam padėti, aktyviai dalyvaudamas suteikiant banko sąskaitą ir perduodant pinigines lėšas. Tokie jo veiksmai traktuotini kaip prisijungimas prie daromos nusikalstamos veikos. Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis D. L. suvokė, kad veikė bendrai su L. K. ir padėjo įgyvendinti nusikalstamus sumanymus, savo veiksmais palengvino nukentėjusiųjų piniginių lėšų užvaldymo apgaule procesą, o L. K., teikdamas pusbroliui nurodymus, tokių jo veiksmų tikėjosi ir prašė, tam neprieštaravo, todėl darytina išvada, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje ir, apgaule užvaldydami jiems nepriklausantį turtą, padarė nusikalstamą veiką – sukčiavimą.BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tada, kai apgaulės būdu yra užvaldomas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 188,30 Eur (650 litų), tačiau neviršija 250 MGL, t. y. 9415 Eur (32500 litų), todėl kaltinamųjų padaryta nusikalstamos veikos – 550 eurų nukentėjusiajam Ž. G. ir 600 eurų nukentėjusiajam M. M. pasisavinimas apgaule, kvalifikuotas teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. L. ir L. K. skirtinų bausmių

Teisėjų kolegija, skirdama bausmes L. K. ir D. L., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. ­Kaltinamųjų L. K. ir D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į tai, kad L. K. naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, jog nusikaltimus jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis L. K. teistas, jo atžvilgiu yra įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai ir dėl analogiškų nusikaltimų padarymo. Jis baustas administracine tvarka. VšĮ Kauno centro poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas, šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Juos L. K. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina L. K., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, jo nenorą laikytis įstatymų bei leidžia teigti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o nuoseklus L. K. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, kaltinamajam gali būti įgyvendinti tik už nusikalstamų veikų padarymą jam paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Skiriant bausmę D. L., atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Jis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir išvardytas aplinkybes, D. L. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnyje numatytas baudos, skirtinos už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusysis M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, jog internetiniame tinklalapyje rado skelbimą dėl automobilio „Audi A4“ pardavimo. Norėdamas įsigyti automobilį, jis per du kartus pervedė 600 eurų į D. L. banko sąskaitą. Tokiu būdu jam padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusysis M. M. patyrė turtinę žalą, kuri tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su D. L. ir L. K. nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir nukentėjusiajam M. M. solidariai iš D. L. ir L. K. priteistinas 600 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir priimant naują nuosprendį, iš naujo išspręstini ir kiti procesiniai klausimai:D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 ir 4 punktais, 331 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. lapkričio 8–9 d. apgaulės būdu įgyto Ž. G. turto) – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. gruodžio 17–18 d. apgaulės būdu įgyto M. M. turto) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 25 d.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. lapkričio 8–9 d. apgaulės būdu įgyto Ž. G. turto) – 10 MGL dydžio, tai yra 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) baudą;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2015 m. gruodžio 17–18 d. apgaulės būdu įgyto M. M. turto) – 15 MGL dydžio, tai yra 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 20 MGL dydžio, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį dėl 600 Eur (šešių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš D. L. ir L. K. nukentėjusiojo M. M. naudai 600 Eur (šešių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.