Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. Z. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Buvo parke, kuriame visi sėdėjo, gėrė alkoholį. Kažkas ten konfliktavo tarpusavyje, buvo daug žmonių. Pats į tą konfliktą nesivėlė. Nukentėjusysis gal neprisimena, kas ten mušėsi, nes buvo vartojęs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu buvo darytos akistatos su M. K., kuris davė tokius parodymus, nes vėliau nenorėjo jų keisti. Mano, kad neturėtų atlyginti M. civilinio ieškinio. Jis (D. Z.) buvo pavartojęs alkoholio ir miegojo ant suoliuko. Ten buvo konfliktas. A. trenkė, P. „sparingavosi“. Ten buvo draugiškos muštynės. Matė, kad A. trenkė, tai buvo draugiškas boksas tarp P. ir P. Visi ten „baliavojo“. Sėdėjo tarp merginų. A. B. trenkė ar spyrė, bet pačioje pradžioje ten buvo tarp jų kažkoks konfliktas. Jis (D. Z.) prie M. nelindo, netrenkė nei vieno karto. Kai buvo konfliktas tarp daug žmonių, jis (D. Z.) bandė juos skirti. Jis atsimena, kas jam buvo siūlyta. Jam siūlė susitaikyti, sumokėti 400-500 Eur, jo (M. K.) atsiprašyti ir viską padaryti paprasčiau. Bet jam širdis neleidžia. L. K. yra geriausias M. draugas, tai jis ir kalba už jį. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie su P., kiek žino, susitaikė, jam neturėjo pretenzijų. Dėl to ant jo (D. Z.) viską pasakė. L. K. gal ant jo (D. Z.) turi pyktį. Jis serga liga, kuri progresuoja, dėl to kaltina jį. Pas M. buvo sužalojimai, nes jis su P. „sparingavosi“. Muštynės buvo. Kažkas mušė, nežino tiksliai kas mušė, bet suvertė ant kito. M. K. mušė A. ir P. Jis (D. Z.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bandė juos skirti, bet dabar nepamena. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 29 d. įtariamuoju apklaustas D. Z. parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai spalio mėnesio pradžioje, buvo D. gimtadienyje. D. yra M. draugas, jis jo nelabai pažįsta, anksčiau labiau bendraudavo, dabar jau kuris laikas nebendravo. Gimtadienis vyko B. parkelyje, visi vartojo alkoholį. Iš pradžių viskas buvo taikiai. Viso buvo apie 15 žmonių. Buvo L. K., D. (pavardės nežino), I., M. K., J., gyvenantis B., P. ar P., gyvenantis B. Iš merginų buvo E., M., D. Sėdėjo ant suoliuko, kažkas sukonfliktavo ir prasidėjo muštynės. Jis negali pasakyti, dėl ko prasidėjo konfliktas. Po konflikto kilo ir muštynės. Jis negali įvardinti kas su kuo mušėsi, nes vyko masinės muštynės. Jis prisimena, kad labiau skyrė kitus nei mušėsi, negali įvardinti kokius žmones jis skyrė. Jis tikrai su niekuo nesimušė ir nieko pats nemušė. Dėl ko nutrūko muštynės negali pasakyti, bet prisimena, kad D. kvietė policiją, nes M. po muštynių buvo labai nukentėjęs. Kiek jis matė, jam po akimi buvo mėlynė, tai pamatė sekančią dieną. Jis sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai pasižymėjo visų likusių B. parkelyje duomenis. Taip pat pasižymėjo ir jį. M. jie pasiūlė rašyti pareiškimą atvykus su tėvais į policiją. Jis tuo metu kaip ir pretenzijų neturėjo, nepageidavo iš karto vykti į komisariatą. Pareigūnai M. medikų nesiūlė, o jis pats nesiprašė. Išvykus pareigūnams, jie dar šiek tiek vartojo alkoholį ir išėjo namo. Kad M. kreipėsi į policiją, sužinojo tik iš pareigūnų. Jam keista, kad jis nurodė, kad jis buvo tas asmuo, kuris jį sumušė, nes jis tikrai nieko nemušė. Su M. jie sutaria gerai, tačiau kodėl jis parašė ant jo pareiškimą, negali pasakyti. Jo manymu vyko masinės muštynės ir muštynės vyko po kelis žmones, po to jau einant iš B. parkelio sutiko P. ar P., kuris taip pat buvo nukentėjęs, jam buvo praskelta akis, tekėjo kraujas. Taip pat gali pasakyti, kad muštynėse buvo toks mušeika, kuris bėgiojo nuo vienos ar prie kitos besimušančios kompanijos, bet kas tiksliai ten toks buvo, negali įvardinti (t. 1, b. l. 60-61; 68).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. parodė, kad Z. jam matytas. (duomenys neskelbtini) pasistumdė su P.. Tada atbėgo D. Z. ir A. B., pradėjo jį spardyti. Jis (M. K.) juos tuo metu dėl kažko pridavė policijai. Kai jį pradėjo mušti, jie dėl to kažką jam rėkė. Tą vakarą vartojo alkoholį. Z. jam iš kojų spardė į veidą. Buvo B. ir Z., trečio asmens nematė. Nuo smūgio gulėjo ant žemės, tada kažkurią akimirką atsikėlė nuo žemės ir pabėgo nuo jų. Buvo pareiškęs civilį ieškinį iki teisminio tyrimo metu. B. jam žalos neatlygino. Jis jam kelis kartus buvo rašęs dėl žalos atlyginimo, sakė, jog gali dalimis mokėti, bet nieko iš jo negavo. Jis (A. B.) sakė, kad jam mokės, bet nemokėjo. Savo civilį ieškinį šiai dienai palaiko, jie turi atsakyti už savo veiksmus. Konflikto nebuvo, ten buvo draugiškas pasistumdymas. Tai buvo pasistumdymas kaip iš vaikystės, dažnai taip darydavo. Vėliau atbėgo Z. su A. ir pradėjo spardyti. Po šio įvykio vėliau buvo susitik. Buvo su dviem merginomis, M. ir E., ir prie jų kalbėjosi, kad gal atsiimtų pareiškimą. Civilinis ieškinys 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nežino, kodėl civilinio ieškinio suma yra tokia didelė. Tuo metu buvo nepilnametis, šituos jo reikalus tvarkė tėvas. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis, galima jį sumažinti. D. iki to laiko nebuvo jam pakenkęs. Sako, kad Z. yra kenkėjas, nes jis turi ne vieną teismą, ne vieną bylą, kiek jį prisimena, visada toks buvo kenkėjas. Kai vyko paskutinis teismas, teisėjas jam pats pasakė, kad gali reikalauti iki 2 000 Eur sumos iš D. Z.. Nori 100 Eur turtinei žalai atlyginti už telefoną. Moralinės žalos prašo 1 000 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., kartu su draugais A. B. ir D. Z. nuėjo į netoli namų esantį parką pasisėdėti. Jų kompanijoje buvo aštuoni vaikinai ir dvi merginos. Parke išgėrė tik vieną gurkšnį alaus, daugiau nieko negėrė. Draugai alkoholio išgėrė nemažai. Apie (duomenys neskelbtini) val. nakties abu paminėti draugai pradėjo jį kaltinti, kad jis neva ant jų parašė pareiškimą dėl kažkokių tai pinigų vagystės. Jie vadino jį ožiu. Jis jiems bandė paaiškinti, kad tai netiesa, tačiau jie abu puolė jį mušti. Jie jį nugriovė ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti į veido sritį, kelis spyrius pataikė į dešinės pusės šoną. Jis kažkaip atsistojo ir pabėgo į namus. Apie šį įvykį tėvui nepapasakojo, policijos nekvietė ir nuėjo miegoti. Ryte apie (duomenys neskelbtini) val. jis sugrįžo į tą vietą, kur jį mušė, ieškoti savo telefono. Surado telefoną sudaužytu ekranu. Kai jį draugai mušė, telefonas buvo striukės vidinėje kišenėje ir matomai spardant iškrito. Dienos metu, apie (duomenys neskelbtini) val. tėvas pamatė, kad jis sumuštu veidu ir jis jam papasakojo kas įvyko. Tada tėvas nuvežė jį į S. vaikų ligoninę. Suteikus medicininę pagalbą, išleido į namus (t. 1, b. l. 15-17).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 15 d. papildomai liudytoju apklaustas M. K. parodė, kad laikosi ankstesnių savo parodymų, tik papildė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., kartu su pažįstamu L. K. nuėjo į B. parkelį. Ten buvo D. Z. ir A. B., taip pat buvo kitų žmonių. Iš viso buvo daugiau negu dešimt žmonių. Kai jį sumušė, jis nuėjo pas savo draugą D. B., kuris kartu su juo grįžo ieškoti telefono. D. B. prieš tai B. parkelyje nebuvo ir su jais alkoholio nevartojo. Visi vartojo alkoholį. Konfliktas prasidėjo, dėl to, kad D. pradėjo jį kaltinti, kad jis neva parašė pareiškimą į policiją ant jo. Jis nesakė, nei dėl ko, nei kokiu nusikaltimu juos kaltindamas. D. ir A. jau buvo parkelyje, ir jie jau buvo vartoję alkoholio, todėl, kai jie pradėjo konfliktuoti, jie buvo stipriai neblaivūs. Jis su jais į kalbas nesileido, nei ginčijosi, nei teisinosi. Jokio įvykio su D. neturėjo ir net neturėjo priežasties dėl ko rašyti pareiškimą į policiją. Sėdėdamas ant suoliuko pajuto pirmą smūgį iš A. kojos į galvą ir jis nuo suoliuko nugriuvo aukštielninkas. Matė, kad prie jo priėjo D. ir A. Abu pradėjo jį spardyti kojomis, taikantis į galvą. Galėjo būti apie 10-15 smūgių kojomis ir smūgiavo abu ir D. ir A., kitų asmenų jis tuo metu nematė, nors po kelių smūgių bandė galvą dengtis rankomis, todėl ar galėjo dar kas nors jį spardyti be D. ir A., jis negali tiksliai pasakyti. Girdėjo, kad L. K. priėjo prie D. ir A. ir bandė juos tramdyti, bet kaip jis sakė vėliau, pats gavo į nosį. Jam šiaip ne taip pavyko atsistoti ir jis A. dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę ranką ar kairį šoną ir pabėgo. Girdėjo, kad jį dar vijosi D., bet jam nepavyko jo pagauti. Tada jis nuėjo pas D., kurio paprašė nueiti kartu su juo į įvykio vietą ir paieškoti dingusio telefono. Kad telefonas dingo, pastebėjo, kai bėgo nuo D. Jis sėdėdamas prieš konfliktą telefoną laikė rankose ir žaidė, todėl ir pagalvojo, kad telefonas galėjo likti tik tenai. D. sutiko su juo nueiti į B. parkelį. Tą naktį telefono nerado, tik jau dienos metu atėjęs rado 10 metrų nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo. Kaip jis ten atsirado, negali tiksliai pasakyti, ten jo nespardė. Kai jis bėgo, tai bėgo pro tą vietą, gal jam bėgant ir nukrito. Po savaitės laiko D. Z. sutikęs jį atsiprašė, sakydamas, kad jis buvo girtas, ir nežino, kas jam atsitiko, kodėl jis jį sumušė. Žino, kad D. buvo pas jo tėtį ir su juo kalbėjosi, tačiau apie ką, tiksliai nežino (t. 1, b. l. 20 - 21).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta E. K. parodė, kad atsimena, jog M. kažkas sumušė. Tada buvo su drauge, bet kai M. sumušė, tada jų jau ten nebuvo. Kad buvo muštynės sužinojo, kai buvo iškviesta į apklausą. Tų asmenų ji nepažysta. Galima remtis jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 22 d. liudytoja apklausta E. K. parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai, (duomenys neskelbtini) metų rudenį, buvo B. parkelyje, ją ten pakvietė draugas L. K.. Kartu su ja buvo draugė M. D.. Taip pat pažinojo ir kitus asmenis: M. K., A. B., Š. B., buvo dar 2-3 vaikinai, kurių ji nepažinojo. Parkelyje visi vartojo alkoholį, ji negėrė. Ji su kažkuo buvo išėjusi pasivaikščioti ir kai grįžo po kurio tai laiko (gali būti po poros valandų), jai į telefoną parašė mama ir liepė eiti namo, M. turėjo pas ją nakvoti. M., kuri buvo likusi toje kompanijoje, jai pasakė, kad kol jos nebuvo, vyko muštynės. Ji grįžusi prie kompanijos po pasivaikščiojimo, matė, kad M. sėdėjo su Š. ant suoliuko, taip pat šalia jų sėdėjo M., bet kaip jis atrodė, ji negali pasakyti, nes nematė, buvo tamsu. Kur tuo metu buvo L., ji negali pasakyti. A. stovėjo. Kur buvo kiti vaikinai, kurie buvo prieš jai išeinant pasivaikščioti, negali pasakyti. Kaip minėjo, su M. išėjo namų link, tada jai M. ir pasakė, kad M. metė savo telefoną, ir kad jį suspardė vaikinai, kurių vardų ji negali pasakyti. Vėliau girdėjo, kad M. parašė pareiškimą (t.1, b. l. 26 - 27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 26 d. papildomai liudytoja apklausta E. K. parodė, kad tą dieną ji pasikvietė M. nakvoti pas save, jos nusprendė eiti pasivaikščioti apie (duomenys neskelbtini) val. ar (duomenys neskelbtini) val. Jos nuėjo link B. parkelio, nes ten dažnai būna sėdinčio jaunimo. Netoli B. parkelio pamatė kelis vaikinus. Su jais matėsi pirmą kartą, tą kartą su jais ir susipažino. Žino, kad tą kartą buvo Š. B., L. K., D., M. K. ir A. B.. Jie vartojo alkoholį. Jie pasiūlė eiti į B. parkelį. Ten nuėjus, jie siūlė išgerti, bet M. visai negėrė, o ji šiek tiek paragavo sidro. L. jai pasiūlė eiti pasivaikščioti. Jie vaikščiojo apie 2-3 valandas, po to ji gavo iš mamos žinutę, kad jau eitų namo. Ji grįžo į B. parkelį kartu su L. Kol kas parke viskas buvo ramu, ji pasiėmė M. ir ėjo namo. Sekančią dieną susitiko vėl su Š., A. ir L., kurio buvo kruvinos kelnės ir megztinis. A. paklausė ar jos buvo praėjusį vakarą, ir ar ką nors matė. Jos pasakė, kad jos išėjo, kai dar viskas buvo ramu. Tada A. pasakė, kad gerai, kad ir išėjo, nes kai jos išėjo, jie susimušė. M. primušė kažkoks vaikinas pravarde „P.“ ir dar kažkoks vaikinas. L. ji neklausė, kodėl jis kruvinas, jai tai buvo nesvarbu. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti. 2016 m. vasario 22 d. davė parodymus, kad M. jai sakė, kad M. suspardė du vaikinai, nes tą dieną apklausoje ji buvo labai susipainiojusi, galvojo, kad ją klausinės apie kitą įvykį, o kai pradėjo klausinėti apie muštynes B. parkelyje ji susipainiojo ir davė tokius parodymus (t. 1, b. l. 28 - 29).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. D. parodė, kad nieko neprisimena. M. K. pažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 16 d. liudytoju apklaustas L. D. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio (tikslios datos nurodyti negali) pradžioje nakties metu, buvo jau apie (duomenys neskelbtini) val., motoroleriu važinėjo po savo gyvenamąjį rajoną. Važiuodamas pro m. B. parkelį, pamatė prie suoliukų didelę žmonių kompaniją. Nutarė privažiuoti ir paprašyti pasivaišinti cigarete. Sustojęs prie parkelio, pamatė pažįstamus Š. B., D. Z. ir kitus iš matymo pažįstamus vaikinus ir merginas, kurių vardų pasakyti negali, kadangi nežino, o pažįsta juos tik iš matymo (jie visi už jį jaunesni). Priėjęs prie vienos iš merginų, jis paprašė cigaretės. Mergina davė cigaretę. Jis pastovėjo, parūkė. Jam stovint, ten buvę asmenys (jų ten buvo apie 10) pradėjo vieni ant kitų rėkauti. Supratęs, kad jam čia nėra ką daryti, jis sėdo ant motorolerio ir išvažiavo. Jis nematė jokių muštynių ir nežino kas ten ką sumušė ir dėl kokių priežasčių. Jam būnant, niekas nesimušė. Jis B. parkelyje buvo labai trumpai, tik tol, kol surūkė cigaretę (t. 1, b. l. 39 - 40).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad atsimena, jog buvo sumuštas M. Muštynėse nedalyvavo. Jis atėjo iki jo (D. B.) namų ir pamatė, kad jis yra sumuštas. Jie su M. ėjo į parką jo telefono ieškoti. Nerado ir jis (D. B.) nuėjo namo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gegužės 10 d. liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, vėlai vakare, galėjo būti po (duomenys neskelbtini) val. pas jį į namus kažkas pasibeldė. Atidarė duris ir pamatė draugą M. K., kurio veidas buvo kruvinas. Buvo matyti, kad M. išgėręs alkoholio, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. pasakė, kad jis B. parkelyje susimušė ir pametė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“. M. paprašė, kad jis su juo kartu nueitų ir paieškotų telefono. Jis sutiko ir nuėjo su juo į B. m. parką. Parke buvo A. B., L. D., D. Z., L. K. ir dar keli vaikinai, kurių neatsimena. Šie vaikinai sėdėjo ant suoliuko. Jie buvo neblaivūs. Vaikinai paklausė ko jie atėjo. Jie atsakė, kad ieško telefono. Jis kartu su M. apėjo parkelį, ieškodami telefono, tačiau jo niekur nerado. Neradę telefono, su M. išėjo namo. Tos pačios dienos rytą M. nuėjo į parkelį ir surado telefoną. Jis jam apie tai pasakė. Kas ir kaip sumušė M., jis nežino, kadangi tą naktį B. parke nebuvo. M. jis neklausė kas jį sumušė. Kai ieškojo telefono parke, buvo L. D., A., M. Daug jų ten buvo, jie gėrė (t. 1, b. l. 35 - 36).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad M. K. yra jo sūnus. Tada sūnus gyveno pas jį. Jis ilgai miegojo ir pamatė, kad yra sumuštas. Jis pasakojo, kad jį parkelyje sumušė pažystami žmonės. Mušdami sudaužė jam telefoną. Jis bėgo nuo jų namo. Jis buvo prieš tai sumuštas, kai ėjo į parką telefono ieškoti. Jį mušė ne vienas, jie dviese buvo. Į apdukciją vyko dieną, kai M. atsikėlė. Buvo daug mėlynių galvos srityje. Buvo galvoje kraujo, ten buvo ne viena žaizda. Kadangi M. buvo nepilnametis, turėjo dalyvauti jo apklausoje. Po šio įvykio pas juos vienas vaikinas buvo atėjęs. Jis įrodinėjo, kad jis nemušė M. Kai jis pamatė M. sėdintį kambaryje, sako M. pasakyk gi, kad ne jis tave mušė. Jam M. sakė, kad ateis atsiprašyti vienas iš tų, kuris jį mušė. M. patvirtino, kai tai buvo vienas iš jį mušusių asmenų. Galima remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. spalio 6 d. liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., pamatė, kad sūnus M. namuose vaikšto sumuštu veidu. Jis paklausė kas atsitiko. Sūnus pasakė, kad naktį apie (duomenys neskelbtini) val. B. parkelyje jį užpuolė ir sumušė D. Z. ir A. B.. Taip pat muštynių metu buvo sugadintas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Lumia 625“ (t. 1, b. l. 7 - 8).

Ikiteismini tyrimo metu 2016 m. vasario 15 d. liudytoju papildomai apklaustas A. K. parodė, kad 2016 m. vasario 14 d. M. pasakė, kad jam skambino D., ir kad jis ateina su tėvais kalbėtis, tačiau apie (duomenys neskelbtini) val. pas juos į namus atėjo vienas D. Z.. M. tuo metu pokalbyje nedalyvavo, jis buvo kambaryje. D. pradėjo pasakoti, kad jis nekaltas, kad jis M. visai nelietė, kad jį nekaltą tampo po policiją. Jis vis ragino ir M. pasakyti, kad jis gi nieko nedarė. M. tylėjo ir nieko jam nepasakė. Iš D. tikrai jokio atsiprašymo nesulaukė, o tik kalbas, kad jis nieko nedarė. Jam kalbant net pradėjo juo tikėti, nes jis apsimetė auka, tačiau jam išėjus dar kartą perklausė M., ar jis tikrai nieko nemaišo, ir ar D. jį spardė. Jis patikino, kad tikrai jis jį spardė ir dabar tik nori išvengti atsakomybės (t. 1, b. l. 9 - 10).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. R. parodė, kad D. Z. pažysta, jis jos pažystamas, paskutinį kartą matėsi (duomenys neskelbtini) m. Į parką atėjo vakare. Buvo M., Z., jos draugė E. Jie sėdėjo, bendravo. Prie jų jokių konfliktų, nebuvo. Kad buvo parkelyje konfliktas tą vakarą niekas nieko nekalbėjo. Galima remtis jos duotais parodymais. Tą vakarą alkoholis buvo vartojamas. Matė, kad pas L. buvo kraujas ant šono, bet nieko neklausė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 23 d. liudytoja apklausta M. D. (R.) parodė, kad negali pasakyti, kada tiksliai buvo B. parkelyje. Atėjo į parkelį su drauge E. K., ten jau buvau nemaža kompanija: Š., A., D., M. ir L.. Visus vaikinus matė pirmą kartą, sužinojo jų vardus tik tą vakarą. Parke prabuvo apie valandą laiko, kai E. atsiskyrė su L., jie nebuvo apie 2-3 valandas. Ji nesijautė labai saugi, nes tos kompanijos nepažinojo. Labiausiai bendravo su D., kuris vėliau snaudė ant suoliuko. Ji alkoholio nevartojo. Negali pasakyti, kuriuo laiku tiksliai, tačiau M. vienu metu turėdamas rankose savo telefoną ir kažką jame maigydamas, staigiai paėmė ir metė jį ant žemės. Tada pats nuėjo, pasiėmė ir vėl po kurio laiko jį metė ant žemės, tačiau antrą kartą išmetęs telefoną, jo ant žemės neberado. Jis pats garsiai tai pasakė, ir stovėjo šiek tiek atokiau nuo kompanijos. Taip pat vėliau prie kompanijos prisijungė dar vienas vaikinas P., kurį tą vakarą matė pirmą kartą. Kai M. stovėjo atokiau nuo kompanijos, prie jo priėjo Š. ir P., bet ar jie tarpusavyje kalbėjosi, negali pasakyti. Tada prie kompanijos sugrįžo ir E. su L. E. pasakė, kad jau reikia eiti namo, galėjo būti apie (duomenys neskelbtini) val. ar (duomenys neskelbtini) val. Jos kartu su E. išėjo namo. Joms išeinant, niekas su niekuo nesimušė ir prieš tai, kaip minėjo, taip pat jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną būnant pas E., jos vėl nuėjo į B. parką. Ten buvo A., Š. ir D., vėliau atėjo ir L.. A. jų paklausė, ar jos matė, kad vakar kažkas sumušė M. Buvę vaikinai pasakė, kad jie pabėgo, nes išsigando policijos. Iš jų kalbų ji suprato, kad jie M. nemušė. Atėjęs L. buvo su tais pačiais rūbais, ir pastebėjo, kad jam buvo iškruvintas kairės pusės kelnių šonas, bet jo nieko neklausė, nes jai buvo nesvarbu. L. veidas nebuvo sužalotas (t. 1, b. l. 30 - 31).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Š. B. parodė, kad atsimena, jog dėl to įvykio buvo policijoje apklaustas. Galima remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Atsimena, kad buvo parkelyje, bet nebuvo ten ilgai. D. Z. pažysta. Jie su juo buvo draugai, vaikystėje bendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 11 d. liudytoju apklaustas Š. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini), gali būti spalio mėnesio pradžioje, vakare, apie (duomenys neskelbtini) val., atėjo į B. parkelį. Kiek prisimena, ten buvo M. K., D. Z., A. B., P. (pavardės nežino), dvi merginos, kurių nepažįsta. Buvo dar ir kiti vaikinai, tačiau kokie neprisimena. Vaikinai ir merginos sėdėjo ant suoliuko, kalbėjosi. Jis atėjęs su visais pasisveikino, tačiau pabuvo trumpai, apie 10 minučių ir išėjo, nes namie turėjo būti (duomenys neskelbtini) val. Ar buvo tą naktį kilęs konfliktas tarp vaikinų, nežino ir nieko negirdėjo, todėl negali pasakyti kas su kuo mušėsi (t. 1, b. l. 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. P. parodė, kad D. Z. pažysta. Nuo vaikystės buvo draugais. Konfliktų būdavo. Tą vakarą išgėrinėjo, buvo daug tą vakarą žmonių parkelyje. Buvo dar kitų asmenų. Buvo ir prie jų priėjęs, su jais gėrė, bet jokių konfliktų nebuvo. M. K. pažysta. Pasistumdymų jokių nebuvo. Matė, kad M. K. buvo girtas ir ant visų šokinėjo. Nematė, kad jis būtų su kuo susimušęs. Galima remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 27 d. liudytoju apklaustas P. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) rudenį, dienos tikslios nurodyti negali, dienos metu su savo draugų kompanija (jų buvo apie šešis) leido laisvalaikį B. parkelyje. Su draugais sėdėjo ant suoliuko, kalbėjosi. Vakare, jau sutemus, į parkelį atėjo Š., D., A. (pavardžių nežino), M. K. ir kiti asmenys, kurių jis nelabai pažįsta. Šie asmenys sėdėjo ant suoliukų atskirai nuo jo draugų kompanijos. Matė, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jau buvo vėlu, draugų kompanija paskutiniu autobusu išvyko namo, o jis pasiliko. Priėjo prie kitos vaikinų ir merginų kompanijos pasisveikinti, kadangi be jo išvardytų asmenų, kiti buvo irgi jam iš matymo pažįstami asmenys. M. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis kabinėjosi žodžiais bei savo rankų judesiais prie kitų vaikinų, o taip pat ir prie pašalinių praeivių. Vienu metu M. jam kažką pasakė, jis jam atgal atsakė. Jie žodžiu susikonfliktavo, tačiau konfliktas nebuvo piktybinis. M. jį pastūmė, jis jį pastūmė atgal. Pasistumdė ir išsiskyrė. Jis neprisimena ar jį kas nors atitraukė nuo M., nes buvo tamsu, aplink daug vaikinų, visi šūkavo, rėkavo. Jis asmeniškai nematė, kad kas nors būtų sumušę M. Tą vakarą, kiek atsimena, su M. kartu buvę asmenys tarpusavyje ne kartą stumdėsi, bet jam neatrodė, kad tai rimtai, su piktumu muštųsi (t. 1, b. l. 37 - 38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 19 d. liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) m. rudenį (tikslios dienos nurodyti negali) vakare kartu su M. K., A. B. ir D. Z. buvo B. parkelyje ir ten jie leido laisvalaikį. Be jų buvo dar ir daugiau jaunimo iš B. rajono, kurio įvardyti negali, nes nelabai prisimena. Jiems būnant parkelyje, atėjo E. K. ir M. Jis pasiūlė eiti E. pasivaikščioti. Ji sutiko. Jie vaikščiojo kelias valandas po Ž. E. rajoną. Pasivaikščiojus, E. reikėjo eiti namo, todėl jis E. lydėjo. Link E. namų ėjo pro B. parkelį. Pamatė, kad parkelyje sėdi dar neišsiskirstę draugai. Priėjus prie tos vietos, kur buvo susirinkęs jaunimas, jis su E. atsisveikino ir ji nuėjo namo, o jis nuėjo prie draugų. Tuo metu matė, kad M. K. su P. (pavardės nežino, gyvena už K.) „sparingavosi“ (draugiškai mušėsi). Tuo metu, kai jie „sparingavosi“, nežino kodėl, bet A. su D. priėjo prie M. ir pradėjo jį mušti. Mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. M. nukrito ant žemės. Tada dar gulinčiam M. A. ir D. kojomis spyrė. M. bandė gintis. Kai M. išsilaisvino, jis atsikėlė ir ėjo link namų. D. jį bandė vytis, tačiau jis D. atitraukė nuo M. ir pasakė, kad jį paleistų. D. dar jam iš kaktos sudavė per nosį, tačiau jis jam atgal netrenkė. M. nuėjo namo, o jie dar pabuvo parkelyje. Po kažkurio tai laiko M. sugrįžo kartu su D. B. ir ieškojo telefono, kadangi M. sakė, kad muštynių metu dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. Šiek tiek pabuvęs parkelyje, jis nuėjo namo. Dėl kokių priežasčių D. ir A. mušė M., jis nežino. Jokio konflikto tarp jų negirdėjo (t. 1, b. l. 49-50).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 24 d. papildomai liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad įvykio metu B. parkelyje vyko muštynės. Konfliktas kilo, nes vaikinai buvo apsvaigę nuo alkoholio. M. „sparingavosi“ su P. A. su D. turbūt norėjo apginti P., dėl ko jie puolė mušti M. Po to L. K. juos bandė skirti. Akistatos metu L. K. gynė D. ir A., kadangi jis mano, kad tai nebuvo rimtos ir žiaurios muštynės, kad jie tyčia jį mušė. Į klausimą „Ar tuo metu, kai M. „sparingavosi“ su P., priėjo prie M. D. ir A.? „, L. K. atsakė: „Ne, tada nepriėjo. Tuo metu, kai M. su P. „sparingavosi“, A. su D. nemušė M., muštynės prasidėjo vėliau“. Į klausimą „Ar A. ir D. mušė M. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas?“, L. K. atsakė: „Taip, mušė“. Į klausimą „ar gulėjo M. ant žemės?“, L. K. atsakė: „Taip, gulėjo“. Į klausimą ,,Ar gulintį M. spardė A. ir D. kojomis?“, L. K. atsakė: „Gal ir spyrė kojomis, bet jie nebuvo stiprūs smūgiai“. Į klausimą „Ar D. vijosi M., kai jis atsikėlė ir ėjo link namų?“, L. K. atsakė: „Taip, vijosi“. Į klausimą „Ar Jūs atitraukėte D. nuo M.?“, L. K.atsakė: „Taip, atitraukiau“. Į klausimą „Ar D. iš kaktos Jums sudavė per nosį?“, L. K. atsakė: „Taip, sudavė, bet aš jam atgal netrenkiau ir jokių pretenzijų jam neturiu“. Į klausimą „Ar mušė M., išskyrus D. ir A., kiti asmenys?“, L. K.atsakė: „Su M. mušėsi tik P., t. y. „sparingavosi“, o kiti asmenys jo nemušė“ (t. 1, b. l. 45 - 46).

2016 m. rugsėjo 30 d. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiojo M. K. ir įtariamojo D. Z.. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį spardė D. Z. ir A. B.. Įtariamasis D. Z. pasiliko prie savo parodymų, kad M. K. nemušė (t. 1, b. l. 62 - 65).

2017 m. vasario 13 d. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad tarp liudytojo L. K. ir įtariamojo D. Z. atlikta akistata. Liudytojas parodė, kad įvykio metu daug vaikinų puolė mušti M. Ar mušė nukentėjusįjį D., jis pasakyti negali. Įtariamasis D. Z. pasiliko prie savo parodymų, kad M. K. nemušė (t. 1, b. l. 51 - 52).

2017 m. vasario 13 d. akistatos protokolas, kuriame nurodyta, kad akistatos metu tarp liudytojo L. K. ir įtariamojo A. B., liudytojas parodė, kad įvykio metu daug vaikinų puolė mušti M. Jis priėjęs atitraukinėjo vaikinus nuo M. A. kivirčijosi su M. Įtariamasis A. B. pasiliko prie savo parodymų, kad tyčia M. nemušė, o gynė P., todėl ir sudavė M. smūgį, o jis jam smogė atgal (t. 1, b. l. 53 - 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3293/15(01), kurioje nurodyta, kad:

1) M. K. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose ausyse ir užausinėse srityse, viršugalvyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su viršutinės lūpos raudonio nubrozdinimu, kraujosruva ir gyjančiomis žaizdomis lūpos gleivinėje, kraujosruvos odoje juosmens dešinėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ((duomenys neskelbtini)). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šio nuosprendžio paskelbimo dienai, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. liepos 10 d. Nr. 2015-11240), pagal kurį pakeistas BK 284 straipsnis, pašalinant minėto straipsnio 2 dalį (atsakomybę už baudžiamąjį nusižengimą). BK 284 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) sankcijoje numatytos analogiškos bausmių rūšis kaip ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nauja BK 284 straipsnio redakcija neapsunkina kaltinamojo teisinės padėties, D. Z. veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) perkvalifikuojama į BK 284 straipsnį (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Pagal BK 284 straipsnį dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, Nr. 2K- 513/2010, Nr. 2K-135/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015, Nr. 2K-310-942/2016, Nr. 2K-3-489/2018, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-19-511/2020 ir kt.).

Kaltinamasis D. Z. kiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. D. Z. paaiškino, kad prie nukentėjusiojo M. K. nelindo, jam smūgių nesudavė.

Išanalizavus kaltinamojo D. Z. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, siekia išvengti ujam gręsiančios baudžiamosios atsakomybes.

Kaltinamasis D. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pats į tą konfliktą nesivėlė, M. K. smūgių nesudavė. Šiuos kaltinamojo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), B. m. parke, A. B. ir D. Z. jį sumušė. D. Z. jam kojomis spardė į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis nurodė, kad A. B. ir D. Z. apie (duomenys neskelbtini) val. nakties pradėjo jį kaltinti, kad jis neva ant jų parašė pareiškimą dėl kažkokių tai pinigų vagystės. Jis jiems bandė paaiškinti, kad tai netiesa, tačiau jie abu puolė jį mušti. Jie nukentėjusįjį nugriovė ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti į veido sritį, kelis spyrius pataikė į dešinės pusės šoną. Jis kažkaip atsistojo ir pabėgo į namus. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas nurodė, kad matė, jog M. K. su P. draugiškai mušėsi. Tuo metu, kai jie mušėsi, prie jų priėjo A. su D. ir pradėjo M. K. mušti. Mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. M. nukrito ant žemės. Tada dar gulinčiam M. A. ir D. spyrė kojomis. M. bandė gintis. Kai M. išsilaisvino, jis atsikėlė ir ėjo link namų. D. jį bandė vytis, tačiau jis D. atitraukė nuo M. ir pasakė, kad jį paleistų. D. dar jam iš kaktos sudavė per nosį, tačiau jis jam atgal netrenkė.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-1720-891/2017 buvo nustatyta, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.). Nuteistasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kompanijoje buvo ir D. Z., kurio veiksmų jis nematė, tačiau pamena, kai M. K. bandė pabėgti, jį kažkas gaudė (t. 1, b. l. 166 - 172).

Specialisto išvadoje Nr. G3293/15(01) nurodyta, kad M. K. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose ausyse ir užausinėse srityse, viršugalvyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su viršutinės lūpos raudonio nubrozdinimu, kraujosruva ir gyjančiomis žaizdomis lūpos gleivinėje, kraujosruvos odoje juosmens dešinėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ((duomenys neskelbtini)). Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23-25).

Dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Esminis kriterijus, atribojantis BK 284 straipsnyje nurodytą viešosios tvarkos sutrikdymą nuo BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra viešas veiksmų pobūdis, kuriais yra sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Teismų praktikoje nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-3-489/2022).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.