Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. B., 2015-10-03 apie 1 val., viešoje vietoje, esančioje Balsių mitologiniame parke, Balsių g. 27, Vilniuje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad koja sudavė smūgį į galvą nukentėjusiajam nepilnamečiui M. K., nuo ko pastarasis parkrito, o tuomet A. B. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į kitą baudžiamąją bylą, kojomis ir rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių (bet ne daugiau 7 smūgių) nukentėjusiajam į veido, galvos sritį ir į dešinės pusės šoną, padarė nukentėjusiajam M. K. poodines kraujosruvas kaktoje, abiejose ausyse ir užausinėse srityse, viršugalvyje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su viršutinės lūpos raudonio nubrozdinimu, kraujosruvą ir žaizdomis lūpos gleivinėje, kraujosruvas odoje juosmens dešinėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, kad tiksliai nepamena kuri diena buvo, bet vakare susirinko su pažįstamais parkelyje. Parkelyje vieni vartojo alkoholinius gėrimus, kiti kalbėjo. M. susistumdė su P. P.. Jis bandė juos skirti, bet gavosi kaip masinės muštynės: kas skyrė, kas mušėsi. Jis priėjo prie gulinčio nukentėjusiojo ir liepė jam eiti, nes jo ten niekas nemėgsta, tačiau nuo jo gavo smūgį į smilkinį. Muštynėse dalyvavo jis, P., M., dar kažkas. D., kiek pamena, sėdėjo tarp panelių. Buvo tamsu, daug žmonių. Jis nepamena, ar spyrė nukentėjusiajam, bet pripažįsta savo kaltę. Iš pradžių M. susimušė su P.. Viso buvo gal 4-5 žmonės, iš jų jis pamena M. ir P. P.. Nukentėjusysis buvo asmuo, kurį reikėjo išvaryti. Jis neneigia, kad sudavė smūgius. Nukentėjusysis tuo metu gulėjo ant nugaros, bet buvo pakėlęs galvą ir jis jam sudavė iš rankos į veido sritį, bet į kurią pusę – nepamena. Kojomis berods sudavė vieną smūgį į šoną. Kompanijoje buvo ir D., bet jo veiksmų jis nematė. Po smūgių jis atsitraukė ir nuėjo į šalį prie žmonių. M. ėmė bėgti link namų, o kas jį gaudė – nepamena. Berods vienas asmuo bėgo paskui jį, bet nepagavo. Kažkas surėkė, kad kviečia policiją ir jis nuėjo link namų. Nukentėjusysis bėgo, nes kažkas jį gaudė. Kraujo ant nukentėjusiojo nematė, nes buvo tamsus paros metas. Jis bandė tartis su nukentėjusiuoju, bet jis pasakė, kad viską sprendžia tėtis. Su nukentėjusiojo tėčiu nekalbėjo, prašoma 3000 € suma yra per daug. Dėl įvykio tikrai gailisi, sutinka atlyginti žalą ir atsiprašo nukentėjusiojo.

Be kaltinamojo A. B. visiško kaltės pripažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis M. K. teisme paaiškino, kad su P. P. prisiminė pradinių klasių laikus. Pastarasis yra jo brolio klasiokas. Jie ėmė stumdytis tame parke. Po to atsisėdo, apsikabino ir sėdėjo. Prisimena, kad kažkas pribėgo ir iš kojos trenkė į veidą. Jis nukrito už suoliuko. Po to prisimena tik tiek, kad su koja į veidą gavo smūgį. Jis nematė, kas pribėgęs trenkė jam iš kojos. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad reikia remtis jo antros apklausos metu duotais parodymais, nes pirmos apklausos metu jis bijojo prie tėvo sakyti, kad vartojo alkoholį ir pan. Jie ten visi kartu vartojo alkoholį. Jo draugas – tai A.. P. P. irgi draugas – pažįstamas. Jis girdėjo kaltinamojo parodymus. Šiai dienai jis nepamena, kas jam spyrė, kai rašė paaiškinimus gal labiau žinojo. Jį D. Z. kaltino, jog parašė pareiškimą dėl kažkokių pinigų. D. Z. jį spardė kartu su A.. Ar kas daugiau spardė – nematė. Tikrai nebuvo taip, kad A. B. paspardė, o jis pagulėjo, o tada dar kažkas atėjo. Policijos nebuvo, jis išėjo. Gal aplinkui buvo vaikščiojančių žmonių, bent jau taip sakė N., bet jis nesigilino į jo žodžius. Po to, tą pačią naktį, su D. jie grįžo į parką ieškoti telefono, bet policijos parke nebuvo. Telefoną rado dar sykį į parką nuėjęs ryte. Jį primušė A. ir D.. Neturtinė žala 300 €, o turtinė žala 100 €. A. nėra blogas žmogus, bet jis norėtų, kad atlygintų žalą. Jis prašo, kad iš viso A. B. atlygintų 400 €. Šiuo metu jie pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir su kaltinamuoju susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad 2015-10-02 apie 22 val. kartu su draugais A. B. ir D. Z. nuėjo į netoli namų esantį parką pasisėdėti. Jų kompanijoje buvo aštuoni vaikinai ir dvi merginos. Parke išgėrė tik vieną gurkšnį alaus, daugiau nieko negėrė. Draugai alkoholio išgėrė nemažai. Apie 1 val. nakties abu paminėti draugai pradėjo jį kaltinti, kad jis neva ant jų parašė pareiškimą dėl kažkokių tai pinigų vagystės. Jie vadino jį ožiu. Jis jiems bandė paaiškinti, kad tai netiesa, tačiau jie abu puolė jį mušti. Jie jį nugriovė ant žemės ir pradėjo kojomis spardyti į veido sritį, kelis spyrius pataikė į dešinės pusės šoną. Jis kažkaip atsistojo ir pabėgo į namus. Apie šį įvykį tėvui nepapasakojo, policijos nekvietė ir nuėjo miegoti. Ryte apie 7 val. jis sugrįžo į tą vietą, kur jį mušė, ieškoti savo telefono. Surado telefoną sudaužytu ekranu. Kai jį draugai mušė, telefonas buvo striukės vidinėje kišenėje ir matomai spardant iškrito. Dienos metu, apie 15 val., tėvas pamatė, kad jis sumuštu veidu ir jis jam papasakojo kas įvyko. Tada tėvas nuvežė jį į Santariškių vaikų ligoninę. Suteikus medicininę pagalbą, išleido į namus (t. 1, b. l. 26, 27).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad laikosi ankstesnių savo parodymų, tik papildė, kad 2015-10-02 apie 22 val., kartu su pažįstamu L. K. nuėjo į Balsių parkelį. Ten buvo D. Z. ir A. B., taip pat buvo kitų žmonių. Iš viso buvo daugiau negu dešimt žmonių. Kai jį sumušė, jis nuėjo pas savo draugą D. B., kuris kartu su juo grįžo ieškoti telefono. D. B. prieš tai Balsių parkelyje nebuvo ir su jais alkoholio nevartojo. Visi vartojo alkoholį. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad D. pradėjo jį kaltinti, kad jis neva parašė pareiškimą į policiją ant jo. Jis nesakė nei dėl ko, nei kokiu nusikaltimu juos kaltindamas. D. ir A. jau buvo parkelyje, ir jie jau buvo vartoję alkoholio, todėl, kai jie pradėjo konfliktuoti, jie buvo stipriai neblaivūs. Jis su jais į kalbas nesileido nei ginčijosi, nei teisinosi. Jokio įvykio su D. neturėjo ir net neturėjo priežasties dėl ko rašyti pareiškimą į policiją. Sėdėdamas ant suoliuko pajuto pirmą smūgį iš A. kojos į galvą ir jis nuo suoliuko nugriuvo aukštielninkas. Matė, kad prie jo priėjo D. ir A.. Abu pradėjo jį spardyti kojomis, taikantis į galvą. Galėjo būti apie 10-15 smūgių kojomis ir smūgiavo abu ir D. ir A., kitų asmenų jis tuo metu nematė, nors po kelių smūgių bandė galvą dengtis rankomis, todėl ar galėjo dar kas nors jį spardyti be D. ir A., jis negali tiksliai pasakyti. Girdėjo, kad L. K. priėjo prie D. ir A. ir bandė juos tramdyti, bet kaip jis sakė vėliau, pats gavo į nosį. Jam šiaip ne taip pavyko atsistoti ir jis A. dešinės rankos kumščiu trenkė į kairę ranką ar kairį šoną ir pabėgo. Girdėjo, kad jį dar vijosi D., bet jam nepavyko jo pagauti. Tada jis nuėjo pas D., kurio paprašė nueiti kartu su juo į įvykio vietą ir paieškoti dingusio telefono. Kad telefonas dingo, pastebėjo, kai bėgo nuo D.. Jis sėdėdamas prieš konfliktą telefoną laikė rankose ir žaidė, todėl ir pagalvojo, kad telefonas galėjo likti tik tenai. D. sutiko su juo nueiti į Balsių parkelį. Tą naktį telefono nerado, tik jau dienos metu atėjęs rado 10 metrų nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo. Kaip jis ten atsirado, negali tiksliai pasakyti, ten jo nespardė. Kai jis bėgo, tai bėgo pro tą vietą, gal jam bėgant ir nukrito. Po savaitės laiko D. Z. sutikęs jį atsiprašė, sakydamas, kad jis buvo girtas, ir nežino, kas jam atsitiko, kodėl jis jį sumušė. Žino, kad D. buvo pas jo tėtį ir su juo kalbėjosi, tačiau apie ką, tiksliai nežino (t. 1, b. l. 30).

Liudytojas L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį (tikslios dienos nurodyti negali) vakare kartu su M. K., A. B. ir D. Z. buvo Balsių parkelyje ir ten jie leido laisvalaikį. Be jų buvo dar ir daugiau jaunimo iš Balsių rajono, kurio įvardyti negali, nes nelabai prisimena. Jiems būnant parkelyje atėjo E. K. ir M.. Jis pasiūlė eiti E. pasivaikščioti. Ji sutiko. Jie vaikščiojo kelias valandas po Žaliųjų Ežerų rajoną. P. E. reikėjo eiti namo, todėl jis E. lydėjo. Link E. namų ėjo pro Balsių parkelį. Pamatė, kad parkelyje sėdi dar neišsiskirstę draugai. Priėjus prie tos vietos, kur buvo susirinkęs jaunimas, jis su E. atsisveikino ir ji nuėjo namo, o jis nuėjo prie draugų. Tuo metu matė, kad M. K. su P. (pavardės nežino, gyvena už Kryžiokų) „sparingavosi“ (draugiškai mušėsi). Tuo metu, kai jie „sparingavosi“, nežino kodėl, bet A. su D. priėjo prie M. ir pradėjo jį mušti. Mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. M. nukrito ant žemės. Tada dar gulinčiam M. A. ir D. kojomis spyrė. M. bandė gintis. Kai M. išsilaisvino, jis atsikėlė ir ėjo link namų. D. jį bandė vytis, tačiau jis D. atitraukė nuo M. ir pasakė, kad jį paleistų. D. dar jam iš kaktos sudavė per nosį, tačiau jis jam atgal netrenkė. M. nuėjo namo, o jie dar pabuvo parkelyje. Po kažkurio tai laiko M. sugrįžo kartu su D. B. ir ieškojo telefono, kadangi M. sakė, kad muštynių metu dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. Šiek tiek pabuvęs parkelyje, jis nuėjo namo. Dėl kokių priežasčių D. ir A. mušė M., jis nežino. Jokio konflikto tarp jų negirdėjo (t. 1, b. l. 52, 53).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad negali pasakyti, kada tiksliai, 2015 metų rudenį, buvo Balsių parkelyje, ją ten pakvietė draugas L. K.. Kartu su ja buvo draugė M. D.. Taip pat pažinojo ir kitus asmenis: M. K., A. B., Š. B., buvo dar 2-3 vaikinai, kurių ji nepažinojo. Parkelyje visi vartojo alkoholį, ji negėrė. Ji su kažkuo buvo išėjusi pasivaikščioti ir kai grįžo po kurio tai laiko (gali būti po poros valandų), jai į telefoną parašė mama ir liepė eiti namo, o M. turėjo pas ją nakvoti. M., kuri buvo likusi toje kompanijoje, jai pasakė, kad kol jos nebuvo, vyko muštynės. Ji grįžusi prie kompanijos po pasivaikščiojimo, matė, kad M. sėdėjo su Š. ant suoliuko, taip pat šalia jų sėdėjo M., bet kaip jis atrodė, ji negali pasakyti, nes nematė, buvo tamsu. Kur tuo metu buvo L., ji negali pasakyti. A. stovėjo. Kur buvo kiti vaikinai, kurie buvo prieš jai išeinant pasivaikščioti, negali pasakyti. Kaip minėjo, su M. išėjo namų link, tada jai M. ir pasakė, kad M. metė savo telefoną, ir kad jį suspardė vaikinai, kurių vardų ji negali pasakyti. Vėliau girdėjo, kad M. parašė pareiškimą (t. 1, b. l. 37).

Papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad tą dieną ji pasikvietė M. nakvoti pas save, jos nusprendė eiti pasivaikščioti apie 17 ar 18 val. Jos nuėjo link Balsių parkelio, nes ten dažnai būna sėdinčio jaunimo. Netoli Balsių parkelio pamatė kelis vaikinus. Su jais matėsi pirmą kartą, tą kartą su jais ir susipažino. Žino, kad tą kartą buvo Š. B., L. K., D., M. K. ir A. B.. Jie vartojo alkoholį. Jie pasiūlė eiti į Balsių parkelį. Ten nuėjus, jie siūlė išgerti, bet M. visai negėrė, o ji šiek tiek paragavo sidro. L. jai pasiūlė eiti pasivaikščioti. Jie vaikščiojo apie 2-3 valandas, po to ji gavo iš mamos žinutę, kad jau eitų namo. Ji grįžo į Balsių parkelį kartu su L.. Kol kas parke viskas buvo ramu, ji pasiėmė M. ir ėjo namo. Sekančią dieną susitiko vėl su Š., A. ir L., kurio buvo kruvinos kelnės ir megztinis. A. paklausė ar jos buvo praėjusį vakarą ir, ar ką nors matė. Jos pasakė, kad jos išėjo, kai dar viskas buvo ramu. Tada A. pasakė, kad gerai, jog ir išėjo, nes kai jos išėjo, jie susimušė. M. primušė kažkoks vaikinas pravarde „Povka“ ir dar kažkoks vaikinas. L. ji neklausė, kodėl jis kruvinas, jai tai buvo nesvarbu. Daugiau dėl įvykio nieko negali pasakyti. 2016-02-22 davė parodymus, kad M. jai sakė, kad M. suspardė du vaikinai, nes tą dieną apklausoje ji buvo labai susipainiojusi, galvojo, kad ją klausinės apie kitą įvykį, o kai pradėjo klausinėti apie muštynes Balsių parkelyje ji susipainiojo ir davė tokius parodymus (t. 1, b. l. 38).

Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad negali pasakyti, kada tiksliai spalio mėnesio gale buvo Balsių parkelyje. Atėjo į parkelį su drauge E. K., ten jau buvau nemaža kompanija: Š., A., D., M. ir L.. Visus vaikinus matė pirmą kartą, sužinojo jų vardus tik tą vakarą. Parke prabuvo apie valandą laiko, kai E. atsiskyrė su L., jie nebuvo apie 2-3 valandas. Ji nesijautė labai saugi, nes tos kompanijos nepažinojo. Labiausiai bendravo su D., kuris vėliau snaudė ant suoliuko. Ji alkoholio nevartojo. Negali pasakyti, kuriuo laiku tiksliai, tačiau M. vienu metu turėdamas rankose savo telefoną ir kažką jame maigydamas, staigiai paėmė ir metė jį ant žemės. Tada pats nuėjo, pasiėmė ir vėl po kurio laiko jį metė ant žemės, tačiau antrą kartą išmetęs telefoną, jo ant žemės neberado. Jis pats garsiai tai pasakė ir stovėjo šiek tiek atokiau nuo kompanijos. Taip pat vėliau prie kompanijos prisijungė dar vienas vaikinas P., kurį tą vakarą matė pirmą kartą. Kai M. stovėjo atokiau nuo kompanijos, prie jo priėjo Š. ir P., bet ar jie tarpusavyje kalbėjosi, negali pasakyti. Tada prie kompanijos sugrįžo ir E. su L.. E. pasakė, kad jau reikia eiti namo, galėjo būti apie 22 ar 22.30 val. Jos kartu su E. išėjo namo. Joms išeinant, niekas su niekuo nesimušė ir prieš tai, kaip minėjo, taip pat jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną būnant pas E., jos vėl nuėjo į Balsių parką. Ten buvo A., Š. ir D., vėliau atėjo ir L.. A. jų paklausė, ar jos matė, kad vakar kažkas sumušė M.. Buvę vaikinai pasakė, kad jie pabėgo, nes išsigando policijos. Iš jų kalbų ji suprato, kad jie M. nemušė. Atėjęs L. buvo su tais pačiais rūbais, ir pastebėjo, kad jam buvo iškruvintas kairės pusės kelnių šonas, bet jo nieko neklausė, nes jai buvo nesvarbu. L. veidas nebuvo sužalotas (t. 1, b. l. 40).

Liudytojas P. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2015 m. rudenį, dienos tikslios nurodyti negali, dienos metu su savo draugų kompanija (jų buvo apie šešis) leido laisvalaikį Balsių parkelyje. Su draugais sėdėjo ant suoliuko, kalbėjosi. Vakare, jau sutemus, į parkelį atėjo Š., D., A. (pavardžių nežino), M. K. ir kiti asmenys, kurių jis nelabai pažįsta. Šie asmenys sėdėjo ant suoliukų atskirai nuo jo draugų kompanijos. Matė, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jau buvo vėlu, draugų kompanija paskutiniu autobusu išvyko namo, o jis pasiliko. Priėjo prie kitos vaikinų ir merginų kompanijos pasisveikinti, kadangi be jo išvardytų asmenų, kiti buvo irgi jam iš matymo pažįstami asmenys. M. buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis kabinėjosi žodžiais bei savo rankų judesiais prie kitų vaikinų, o taip pat ir prie pašalinių praeivių. Vienu metu M. jam kažką pasakė, jis jam atgal atsakė. Jie žodžiu susikonfliktavo, tačiau konfliktas nebuvo piktybinis. M. jį pastūmė, jis jį pastūmė atgal. Pasistumdė ir išsiskyrė. Jis neprisimena ar jį kas nors atitraukė nuo M., nes buvo tamsu, aplink daug vaikinų, visi šūkavo, rėkavo. Jis asmeniškai nematė, kad kas nors būtų sumušę M.. Tą vakarą, kiek atsimena, su M. kartu buvę asmenys tarpusavyje ne kartą stumdėsi, bet jam neatrodė, kad tai rimtai, su piktumu muštųsi (t. 1, b. l. 46).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. spalio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, vėlai vakare, galėjo būti po 24 val., pas jį į namus kažkas pasibeldė. Atidarė duris ir pamatė draugą M. K., kurio veidas buvo kruvinas. Buvo matyti, kad M. išgėręs alkoholio, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. pasakė, kad jis Balsių parkelyje susimušė ir pametė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“. M. paprašė, kad jis su juo kartu nueitų ir paieškotų telefono. Jis sutiko ir nuėjo su juo į Balsių mitologinį parką. Parke buvo A. B., L. D., D. Z., L. K. ir dar keli vaikinai, kurių neatsimena. Šie vaikinai sėdėjo ant suoliuko. Jie buvo neblaivūs. Vaikinai paklausė, ko jie atėjo. Jie atsakė, kad ieško telefono. Jis kartu su M. apėjo parkelį, ieškodami telefono, tačiau jo niekur nerado. Neradę telefono, su M. išėjo namo. Tos pačios dienos rytą M. nuėjo į parkelį ir surado telefoną. Jis jam apie tai pasakė. Kas ir kaip sumušė M., jis nežino, kadangi tą naktį Balsių parke nebuvo. M. jis neklausė kas jį sumušė (t. 1, b. l. 44).

Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015 m. spalio mėnesio (tikslios datos nurodyti negali) pradžioje nakties metu, buvo jau apie 24 val., motoroleriu važinėjo po savo gyvenamąjį rajoną. Važiuodamas pro mitologinį Balsių parkelį, pamatė prie suoliukų didelę žmonių kompaniją. Nutarė privažiuoti ir paprašyti pasivaišinti cigarete. Sustojęs prie parkelio pamatė pažįstamus Š. B., D. Z. ir kitus iš matymo pažįstamus vaikinus ir merginas, kurių vardų pasakyti negali, kadangi nežino, o pažįsta juos tik iš matymo (jie visi už jį jaunesni). Priėjęs prie vienos iš merginų, jis paprašė cigaretės. Mergina davė cigaretę. Jis pastovėjo, parūkė. Jam stovint, ten buvę asmenys (jų ten buvo apie 10) pradėjo vieni ant kitų rėkauti. Supratęs, kad jam čia nėra ką daryti, jis sėdo ant motorolerio ir išvažiavo. Jis nematė jokių muštynių ir nežino kas ten ką sumušė ir dėl kokių priežasčių. Jam būnant, niekas nesimušė. Jis Balsių parkelyje buvo labai trumpai, tik tol, kol surūkė cigaretę (t. 1, b. l. 48).