- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-482-613/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“, M. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal I. B., J. J., U. S., J. B., L. B., S. B., L. K., I. U., I. P., K. M., S. B., T. P., J. L., A. V., G. K., D. M.-P., T. M., N. P., S. K., A. B., Š. B., A. A., A. A., E. E., M. N., L. G., V. G., L. K., A. M., K. V., D. A., G. R., atsakovams UAB „Transbega“, M. T., M. T., dėl daikto trūkumų pašalinimo, žalą sukeliančių veiksmų atlikimo uždraudimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, GNSB „Trušelių Gilija“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos, K. B., UAB „Modinga“ , M. V., K. B., A. S., I. B., J. K., V. G., A. S., D. K., V. K., L. K., V. P., A. S., D. B., I. D., A. N., N. R., E. B., K. B., A. V., V. L., E. P., G. V., T. V., E. V., D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) įpareigoti atsakovus M. ir M. T. ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovams parduotų daiktų trūkumus įrengiant Detaliojo plano sprendinius atitinkančius ir jo pagrindu parengtame „vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), Kad Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projekte“ numatytus (ir numatytų charakteristikų) biologinius buitinių nuotekų valymo įrenginius; 2) uždrausti atsakovui UAB „Transbega“ atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir visiems kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir patalpų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių inžinerinių tinklų), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), vandens tiekimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tinklus bei nuotekų valymo įrenginius, kuriuose yra tvarkomos nuotekos, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavima, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei tvarkymo galimybes iki kol ieškovai ir UAB „Transbega“ susitars dėl pastarajam priklausančio turto naudojimo sąlygų; 3) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovų prašymas patenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Transbega“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes. Nutartį nurodyta vykdyti skubiai.
3. 2023 m. kovo 2 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Netenkino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbega“ prašymo skirti ieškovams baudą.
4. 2024 m. vasario 2 d. teisme gautas ieškovų atsiliepimas, kuriuo prašo ieškinį tenkinti pilnai. Už 2022-12-19 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą skirti atsakovui UAB „Transbega“ baudą, mokamą GNSB „Trušelių Gilija“ naudai, po 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną nuo 2023-12-11 (pranešimo atsakovui apie pažeidimą dienos) iki visiško nuotekų šalinimo tinklų veikimo (siurblio funkcionalumo) atstatymo, kurio atlikimo diena ir faktas fiksuojami UAB „Transbega“ samdomo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris privalo būti nedelsiant pateikiamas bylą nagrinėjančiam teismui bei priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas UAB „Transbega“ nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ko pasėkoje 2023 m. gruodžio pradžioje išsiliejo fekalijos iš nuotekų surinkimo tinklų šulinių. Atsakovui buvo apie tai pranešta ir paprašyta leidimo patiems ieškovams išsiurbti nuotekas iš surinkimo šulinio, tačiau į prašymą reaguojama nebuvo. Ieškovai užsakė nuotekų išsiurbimo asenizacijos mašinos pagalba paslaugą, kurios teikimo metu buvo nustatyta, kad tyčia iš pastoties yra atjungti elektros laidai, kuriais elektra tiekiama į siurblį, kurio pagalba nuotekos yra perpumpuojamos tarp surinkimo šulinių.
5. 2024 m. vasario 13 d. teisme gautas atsakovų M. T. ir M. T. atstovo advokato S. T. atsiliepimas dėl baudos skyrimo, kuriame nurodo, jog ieškovas turi turėti sutartį su inžinerinių tinklų savininku. Tokia pati pozicija yra nurodyta byloje esančiame Aplinkos apsaugos institucijos dokumente nurodyta, kad nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovai privalo pirkti. 2024-02-13 posėdyje visi apklausti asmenys patvirtino, kad neturi sudarę sutarčių su teismo 2022-12-19 nutartyje nurodytų inžinerinių tinklų savininku UAB „Transbega“, bei pripažino, kad nuotekų tvarkymas yra atlygintinis procesas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta, jog UAB „Transbega“ atliko kokius nors veiksmus, kurie uždrausti atlikti teismo 2022-12-19 nutartimi, laikytina, kad D. P. prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat nurodė, kad 2024-02-13 teismo posėdyje UAB „Transbega“ atstovas nurodė, kad UAB „Transbega“ nėra uždraudusi ieškovams siurbti jų nuotekas iš surinkimo šulinio, todėl ieškovams nėra sudarytos jokios kliūtys išsiurbti nuotekas iš surinkimo šulinio.
6. 2024 m. vasario 14 d. teisme gautas UAB „Transbega“ atsiliepimas, kuriuo prašo esamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pripažinti melagingu ir esamą tokį prašymą atmesti. Nurodė, kad UAB „Transbega“ po elektros skydinę, kuri yra ne jų nuosavybė nelandžioja ir laidų neatjunginėja. UAB „Transbega“ buvo išjungusi elektros automatus, kadangi darbus vykdyti esant įtampai taisyklės draudžia. Elektros srovės automatai yra skirti fiziniams asmenims, kad esant remonto darbams jie galėtu atjungti srovę. Kodėl ieškovai lindo į kitą pusę elektros skydinę jiems nėra žinoma, nes ten turi teisę atidaryti tik ESO darbuotojai, o iš kitos pusės kur yra skaitikliai ir gyventojai ar įmonės kurios atliks remonto darbus. Dėl teršimo nurodo, kad nuotekos yra ieškovų ir jie atsako už savo nuotekas. Sutarties neturi, todėl mano, kad UAB ,,Transbega“ neturi prievolės tvarkyti svetimas fekalijas. Esamos fekalijos yra privati nuosavybė gyventojų, nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai.
7. 2024 m. vasario 15 d. UAB „Transberga“ pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog teismui buvo pateikta poziciją atsakovų M. ir M. T. atstovas advokatas S. T. 9 punkte pareiškė, kad 2024-02-13 teismo posėdyje UAB „Transbega“ atstovas nurodė, kad UAB „Transbega“ nėra uždraudusi ieškovams siurbti jų nuotekas iš surinkimo šulinio. Todėl ieškovams nėra sudarytos jokios kliūtys išsisiurbti savo nuotekas iš surinkimo šulinio. Patvirtina, kad tokia poziciją jie yra išreiškę ir susirinkti savo teršalus yra privaloma ir negali būti kvestionuojama.
8. 2024 m. vasario 19 d. teisme gautas atsakovų M. T. ir M. T. atstovo advokato S. T. atsiliepimas, kuriuo prašo esamą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo pripažinti melagingu ir esamą tokį prašymą atmesti. Dėl kitų prašymų palieka spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. nutartimi paskyrė UAB „Transbega“ 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 19 d. nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
9.1. Nurodė, kad 2022 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-86-904/2024 (ankstesnis bylos numeris e2-12340-904/2022) pagal ieškovų ieškinį dėl daikto trūkumų pašalinimo, žalą sukeliančių veiksmų atlikimo uždraudimo, buvo tenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir uždrausta atsakovui UAB „Transbega“, atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir visiems kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo inžinerinių tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) bei gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes.
9.2. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu 2024 m. vasario 13 d. UAB ,,Transbega“ atstovas A. S. pripažino, jog atjungė elektros energiją į siurblius, dėl galimos taršos aplinkai ir siurblinės dėvėjimosi.
9.3. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes bei kartu su šalių pateiktus rašytinius įrodymus nustatė kad 2022 m. vasario 19 d. teismas nutartimi uždraudė atsakovui UAB „Transbega“, atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir visiems kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo inžinerinių tinklų, naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes.
9.4. Teismas pažymėjo, kad UAB „Transbega“ yra savininkas žemės sklypo, kuriame yra ginčo tinklai, vadinasi būtent jai priklauso ir visi žemės sklype esantys daiktai ir tik UAB „Transbega“ turi informaciją apie nuotekų surinkimo šulinius ir jų savybes bei geriausiai žino kaip reikia šiuos daiktus eksploatuoti bei prižiūrėti.
9.5. Akcentavo, kad UAB „Transbega“ yra subjektas, kuriam teismo nutartimi yra uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams naudoti pagal funkcinę paskirtį tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų nuotekų šalinimo galimybes. Nustatė, kad ieškovai tinkamai naudotis tinklais, negali, atsakovas nesiima jokių veiksmų, kad tinklai funkcionuotų tinkamai ir ieškovai galėtų naudotis pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, tinklus.
9.6. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog į nuotekų tinklus yra pajungti dar nauji atsakovo pastatyti pastatai t. y. į surinkimo šulinius patenka ir UAB „Transbega“ naujai pastatyti „12 namų kvartalo“ pastatų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuotekos. Be to, 2024 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu UAB ,,Transbega“ atstovas A. S. pripažino, jog atjungė elektros energiją į siurblius, dėl galimos taršos aplinkai ir siurblinės dėvėjimosi, nors atsakovas nurodo, kad nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo, tačiau atjungus elektrą ieškovai negali naudotis tinkamai vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo inžinerinių tinklais. Darė išvadą, jog atsakovas teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo, sudaro kliūtis ieškovams tinkamai naudotis įrenginiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „Transbega“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei skirti baudą ieškovams. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi bei mano, kad teismas šališkas, palaikantis ieškovų pusę, nesivadovavo įstatymu, ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, tačiau vadovavosi pateiktu ieškovų melagingu prašymu.
10.2. Pažymi, kad ieškovai nepateikė rašytinių dokumentų, kad buvo pažeista jų nuosavybė. Ieškovai argumentuoja, kad UAB ,,Transbega“ atjungė elektros skydinėje laidus, kurie yra ESO nuosavybė. Tačiau nepateikė dokumentų, sutarčių, kad atstovauja ESO ir turi teisę teikti ieškinius, reikalavimus, teismui ar kitoms institucijoms. Paprasčiausiai ieškovų atstovas advokatas savivaliauja, teigdamas teismui prašymus nebūdamas įgaliotu asmeniu ESO.
10.3. Nurodo, kad patys ieškovai pripažino, kad sutarčių su atsakovu UAB ,,Transbega“ neturi ir nesudaro bei už tokius darbus turi prievolę atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismas konstatavo, kad bendrija buvo priversta savo nuotekas išvežti, kadangi šuliniai persipildė ir pradėjo lietis per viršų. Teismas argumentavo, kad atsakovų atstovas prisipažino, kad atjungė elektros skydinėje automatus, tačiau pamiršo kitą faktą, kad UAB ,,Transbega“ turėjo įvykdyti 2022 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniosios specialistės E. V. privalomą nurodymą Nr. PN-520, kuriame buvo nurodymas atjungti esamą d-200 buitinių nuotekų vamzdį nuo siurblių. Automatas buvo paliktas išjungtoje padėtyje siurblių atžvilgiu, o atsakovė UAB ,,Transbega“ pagal įstatymą privalėjo vykdyti pareigūnų nurodymą ir įvykdė.
10.5. Dėl namų pajungimo į pagrindinius tinklus nurodo, kad tai jų nuosavybė ir patys spręs, kada ir ką pajungti prie tinklų. Šiuo atveju daro išvadą, kad pašaliniai asmenys kurie savavališkai pila savo buitines nuotekas į UAB ,,Transbega“ tinklus, nurodinėja nuosavybės turėtojui kaip jis turi elgtis, o teismas tokius pašalinių asmenų prašymus tenkina.
10.6. Teismas nepateikė nei vienos faktinės aplinkybės kada ir kaip UAB ,,Transbega“ pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. UAB ,,Transbega“ tik 2022 m. rugsėjo 9 d. įvykdė aplinkos apsaugos departamento nurodymą, kuris buvo ankščiau negu pateiktas ieškinys teismui.
10.7. Teismas nustatė, kad skirtina bauda yra 50,00 Eur už dieną ir tai skaičiuotina nuo 2022 m. vasario 19 d. dienos, tai yra 5 mėnesiai prieš nupirkimą esamų komunikacijų, kai dar nebuvo nuosavybės.
Šalies argumentai
10.8. Ieškovai neteikė teismui prašymo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresniosios specialistės privalomas nurodymas Nr. PN-520, butu panaikintas ir atgal būtų pajungta siurblinė.
10.9. Mano, kad ieškovai akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, neprieštarauja, kad ieškovams už melagingus teiginius ir pranešimus bei galimai klastojimus faktinių aplinkybių, vadovaujantis CPK 95 straipsniu skirti savo nuožiūrą baudą 50 procentu skiriant valstybei, kita 50 procentų mūsų dalį perduodant vaikų fondui ,,Mamų Unija“.
Atsiliepimas
11. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nurodo, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, o atsakovas nei karto nepareiškė pirmosios instancijos teismui nušalinimo CPK nustatyta tvarka. Jeigu atsakovas įžvelgia įstatyme numatytus pagrindu teismo nušalinimui, jis turėtų pasinaudoti nušalinimo institutu CPK nustatyta tvarka, o ne deklaratyviai apie tai kalbėti atskirajame skunde.
11.2. Akcentuoja, kad bauda atsakovui buvo skirta ne dėl to, kad jis pažeidė ieškovų teisę į nuosavybę, o dėl to, kad apeliantas pažeidė teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovai nurodė, kad elektros laidai yra atjungti siurblinės elektros skydinėje, o ne ESO priklausančioje elektros pastotėje – „KAS2198”, kuri priklauso ESO. Dėl to teiginiai, kad ieškovų advokatas veikia ESO vardu neturėdamas tam įgaliojimo neturi jokio ryšio nagrinėjamu klausimu.
11.4. Pažymi, kad ginčo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl atsiskaitymo su apeliantu už jam priklausančių tinklų naudojimą, o dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimo. Klausimas dėl žalos atlyginimo ir / ar dėl mokesčio už naudojimąsi tinklais nustatymo yra sprendžiamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1235-1180/2024.
Atsiliepimas
11.5. Atsakovo nurodomame 2022 m. rugsėjo 9 d. privalomajame nurodyme Nr. PN-520 nėra jokio įpareigojimo atjungti elektrą ar nuotekų vamzdį nuo siurblių ar užaklinti tinklus. Atsakovė 2022 m. spalio 17 d. kartu su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė šį privalomąjį nurodymą ir iš jo turinio matyti, kad tamponuoti ar užplombuoti ginčo tinklų pareigūnai nenurodė. Atjungti elektros taip pat nenurodė. Nurodymu atsakovas įpareigotas nutraukti nevalytų buitinių nuotekų patekimą į aplinką nurodytoje vietoje, t. y. į melioracijos griovį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos, kur turėtų tekėti išvalytas vanduo (nuotekos).
11.6. Nurodo, kad elektros atjungimas nėra susijęs su privalomuoju nurodymu, tai savavališkas ir piktybinis apelianto veiksmas siekiant kuo smarkiau pakenti ieškovams ir priversti juos sudaryti susitarimą su apeliante išimtinai jai palankiomis sąlygomis.
12. Atsakovai M. T. ir M. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovui UAB „Transbega“ buvo taikyti tik draudimai, t. y. uždrausta atlikti veiksmus, tačiau nebuvo taikyti jokie įpareigojimai, mano kad nesant teismo įpareigojimų, UAB „Transbega“ neprivalėjo pirkti paslaugą dėl ieškovų nuotekų sutvarkymo.
12.2. Nėra ginčo, kad ieškovai iš atsakovo UAB „Transbega“ neperka nuotekų tvarkymo paslaugų ir už tai nemoka. Todėl yra mano, kad UAB „Transbega“ kaltės klausimas nagrinėjamu atveju kiltų, jei ši būtų neleidusi ieškovams sutvarkyti nuotekas, perkant paslaugą iš tokios paslaugos tiekėjo. Tačiau UAB „Transbega“ tokių veiksmų neatliko, teismui nurodė, kad netrukdo ieškovams išsiurbti savo nuotekas.
12.3. Teismas posėdyje aiškinosi, kas atjungė elektros kabelius iš ESO el. spintos, ieškovai negalėjo nurodyti, kas tai padarė ir į ESO nesikreipė. UAB „Transbega“ teismui nurodė, kad ji kabelių iš ESO el. spintos neatjungė, o išjungė tik el. automatą, kuris yra už apskaitos. Todėl akivaizdu, kad nėra nustatytas asmuo atjungęs el. kabelius. Dėl el. automato išjungimo aktualu tai, kad UAB „Transbega“ nurodo teismui, jog ji tai padariusi tuo metu, kai buvo vykdomas 2022 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos privalomas nurodymas Nr. PN-520, t. y. iki teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo.
12.4. Akivaizdu, kad UAB „Transbega“ išjungė el. automatą dar iki teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytų draudimų. Tačiau esmę sudaro tai, kad elektros tiekimas nutrauktas ne el. automato išjungimu, o el. kabelių ESO el. spintoje atjungimu. UAB „Transbega“ paaiškino, kad tai ESO el. spinta ir dėl šio klausimo ieškovai turi kreiptis į ESO. Taigi ir dėl elektros energijos atjungimo UAB „Transbega“ kaltei įrodyti įrodymų nepakanka.
12.5. Nurodo, kad teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi neįpareigojo UAB „Transbega“ neatlygintinai tvarkyti ieškovų nuotekas, todėl mano, kad nepakanka įrodymų, jog UAB „Transbega“ pažeidė teismo taikytus įpareigojimus, nes tokių paprasčiausia nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovams neuždrausta ir netrukdoma tvarkyti savo nuotekas, nepakanka duomenų dėl CPK 145 straipsnio 9 dalyje numatytų sąlygų baudos skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovų prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei UAB „Transbega“ už Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų paaiškinimų priėmimo
16. Apeliantė po atskirojo skundo priėmimo pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais ji siekia papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais, tačiau įstatymas tokios teisės nesuteikia. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai), todėl priimdamas procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teismas pateiktais paaiškinimais nesiremia.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
17. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovų prašymas patenkintas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Transbega“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes. Nutartį nurodyta vykdyti skubiai. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis palikta nepakeista.
18. Ieškovai pateikė prašymą skirti atsakovui UAB „Transbega“ už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidimą baudą po 300,00 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną nuo 2023 m. gruodžio 11 d. (pranešimo dienos) iki visiško nuotekų šalinimo tinklų veikimo (funkcionalumo) atstatymo, kurio atlikimo diena ir faktas fiksuojami UAB „Transbega“ samdomo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.
19. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino ir paskyrė UAB „Transbega“ 50,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 19 d. nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodo, kad teismas argumentavo, kad atsakovų atstovas prisipažino, kad atjungė elektros skydinėje automatus, tačiau nenurodė ir kito fakto, kad UAB ,,Transbega“ turėjo įvykdyti 2022 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos privalomą nurodymą Nr. PN-520. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
20. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo principas: įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies nustatyta tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 40 punktas).
22. Teismo nutarties skirti CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nevykdymo pasekmes reguliuoja CPK 145 straipsnio 9 dalis. CPK 145 straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, jų taikymą ir atsakomybę už teismo nustatytus draudimus, 9 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Tai yra specialioji norma CPK 771 straipsnio 5 dalies atžvilgiu, todėl, sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo už tokios teismo nutarties nevykdymą, pirmiausia turi būti vadovaujamasi specialiąja norma – CPK 145 straipsnio 9 dalimi, o CPK 771 straipsnis taikytinas tiek, kiek nesureguliuota CPK 145 straipsnio 9 dalimi ir kiek neprieštarauja joje išdėstytai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 43 punktas).
23. Asmuo, tiesiogiai kreipęsis į teismą dėl laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo pasekmių taikymo – baudos skyrimo – turi pateikti teismui įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai), patvirtinančius teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįvykdymą. Bauda, skiriama pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Skiriant baudą taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
24. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės neginčija, kad atjungė elektros energiją į siurblius, tačiau nurodo tai padariusi dėl to, kad vykdė 2022 m. rugsėjo 9 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos privalomą nurodymą Nr. PN-520, kuriame buvo nurodymas atjungti esamą d-200 buitinių nuotekų vamzdį nuo siurblių. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto privalomojo nurodymo 5.1. punkte nurodyta „<...> nedelsiant nutraukti nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką 4 punkte nurodytoje vietoje ir ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikti įvykdymą pagrindžiančius dokumentus.“ Taip pat minėto privalomojo nurodymo 5.2. punkte nurodoma – nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką nutraukti nedelsiant. Iki 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikti nevalytų (nepakankamai valytų) buitinių nuotekų išleidimo į aplinką nutraukimo įvykdymą pagrindžiančius dokumentus. Todėl šiuo atveju apeliantės argumentai, kad ji vykdė privalomąjį nurodymą atjungti esamą d-200 buitinių nuotekų vamzdį nuo siurblių atmestini, kaip minėta, privalomuoju nurodymu apeliantė buvo įpareigota nutraukti nevalytų buitinių nuotekų išleidimą į aplinką, o ne įpareigota atjungti elektros energiją į siurblius.
25. Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu teigdama, kad teismas nepateikė nei vienos faktinės aplinkybės kada ir kaip UAB ,,Transbega“ pažeidė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
26. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliantės atstovas teismo posėdžio metu vykusio 2024 m. vasario 13 d. patvirtino faktą, kad kai vykdė privalomąjį nurodymą išjungė automatą, kuris paduoda elektros energiją siurbliams, o išjungus automatą nutraukiamas elektros tiekimas siurbliams ir fekalijos pasilieka vamzdynuose. Paminėjo ir tai, kad išsiurbus fekalijas iš siurblių, žala gamtai nekyla, tačiau kyla finansinė žala atsakovei. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė atjungdama elektros automatą, ko iš esmės ir neginčija, nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kurioje uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams (ir kitiems asmenims, kuriems nuosavybės teise priklausančių pastatų komunikacijos yra prijungtos prie atsakovui priklausančių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tinklus, t. y. atlikti šių inžinerinių tinklų plombavimą, aklinimą, tamponavimą arba bet kokį kitokį fizinį poveikį, kuris mažintų arba ribotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo galimybes. Atsakovės atstovas be kita ko nurodė, kad paleidus siurblius ankščiau išsiurbdavo iš šulinių fekalijas, o kai atsakovei reikia išsiurbti fekalijas nekyla žala gamtai, tačiau kyla finansinė žala atsakovei, kadangi ji turi apmokėti išsiurbimo paslaugas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu buvo siekiama sureguliuoti ginčo situaciją iki jos išsprendimo, todėl atsakovė atjungdama elektros automatą, pažeidžia 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atjungus elektrą ieškovai negali naudotis tinkamai vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo inžinerinių tinklais ir tokiu būdu atsakovė nevykdo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
27. Pirmosios instancijos teismas išsprendęs klausimą dėl baudos paskyrimo atsakovei 2024 m. vasario 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė – paskirti UAB „Transbega“ į. k. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. vasario 19 d. nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė, kad skirtina bauda yra 50,00 Eur už dieną ir tai skaičiuotina nuo 2022 m. vasario 19 d. dienos, tai yra 5 mėnesiai prieš nupirkimą esamų komunikacijų, kai dar nebuvo nuosavybės.
28. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovei uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų ribojama galimybė ieškovams naudoti pagal funkcinę paskirtį gręžinį bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo ir baudos skyrimo klausimo padarė rašymo apsirikimo klaidą, neteisingai nurodydamas priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo datą t. y. 2022 m. vasario 19 d., tačiau nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta 2022 m. gruodžio 19 d. Pažymėtina, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 2024 m. vasario 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nekeičia nutarties esmės ir kurį būtina ištaisyti. Nors apeliantė sprendžia, kad paskirta bauda skaičiuojama nuo 2022 m. vasario 19 d., tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas jau aptarė šį klausimą nurodydamas, kad nutarties data dėl laikinųjų apsaugos priemonių ištaisytina, apeliantei išaiškintina, kad bauda skaičiuojama ne nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos taikymo dienos, o nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties įsiteisėjimo dienos.
29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės teiginį, kad teismas buvo šališkas. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantei (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantės argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra pagrįsti tik prielaidomis. Tai, kad teismas priėmė apeliantei nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėjas) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apeliantės subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar pažeidė civilinio proceso teisės normas.
30. Kadangi apeliantė neginčijo paskirtos baudos formos ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
31. Apeliantė prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei teikiamus melagingus prašymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudos, iki 50 proc. baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tokio atvejo nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, o ieškovai pareikšdami prašymą dėl baudos skyrimo įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą. Vien aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su jai pareikštais reikalavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.
32. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo pačiu pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).
34. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į 28 punkte išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas tik patikslina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad paskirta bauda taikoma už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. vasario 23 d.) įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ją išdėstant taip:
„prašymą tenkinti.
Paskirti UAB „Transbega“ į. k. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.“