Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-525-372/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
2S-525-372/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Civilinė byla Nr. 2S-525-372/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02955-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 3.3.2.4; 3.5.1.1;3.5.1.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų : išieškotojo (ieškovo) S. R. ir skolininkės (atsakovės) I. R. atskiruosius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1417-832/2016, kuria tenkintas antstolio S. D. pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkei už antstolio reikalavimų nevykdymą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. S. D. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti baudą skolininkei I. R. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, jog jo kontoroje yra vykdoma Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau skolininkė gera valia nevykdo nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi antstolio prašymą patenkino – skolininkei I. R. už kiekvieno antstolio S. D. reikalavimo nevykdymo ir kliudymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną skyrė 2,00 Eur dydžio baudą, skaičiuojant nuo 2015-12-17 iki kreipimosi į teismą dienos – 2016-03-15 (įskaitytinai), už 90 dienų, t. y. iš viso 180,00 Eur dydžio baudą, įpareigodamas paskirtą baudą sumokėti per 30 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) S. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį ir skirti skolininkei baudą po 250,00 Eur už kiekvieną dieną, pradedant nuo 2015 m. gruodžio 17 d.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkė I. R. piktybiškai nevykdė teismo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis skolininkė buvo įpareigota pateikti išieškotojui (ieškovui) S. R. raktus nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų, bei įpareigota sudaryti ieškovui galimybes netrukdomai patekti į namo pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-235-636/2015 skolininkei I. R. už antstolio reikalavimų nevykdymą buvo skirta bauda per laikotarpį iki 2015-12-16 (už 26 dienas) po 2,00 Eur už kiekvieną dieną, iš viso 54 Eur bauda. Tačiau skolininkė (atsakovė) piktnaudžiaudama savo proceso teisėmis ir toliau piktybiškai nevykdė minėtų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. daugiau negu 6 (šešis) mėnesius nevykdo teismo paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių. Ginčijama nutartimi skolininkė baudžiama jau pakartotinai už tų pačių reikalavimų nevykdymą. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į baudos paskirtį, skolininkei turi būti paskirta žymiai didesnė bauda, nes kaip matyti 2,00 Eur bauda už kiekvieną dieną neįvykdytų laikinųjų apsaugos priemonių yra visiškai neveiksminga.

A. I. R., piktybiškai nevykdydama teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, užkerta kelią ieškovui patekti į vienintelį jo gyvenamąjį būstą, todėl ieškovas yra priverstas ieškoti gyvenamosios vietos kitur.

Suinteresuotas asmuo (atsakovė) I. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Antstolis teismui nepateikė būtino dokumento – sprendimo neįvykdymo akto. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 str. 5 d.). Todėl teismas, negavęs iš antstolio šio konkretaus dokumento, neturi visų teisinių pagrindų tenkinti antstolio prašymo ir skirti baudos.

Teismas neinformavo skolininko ir išieškotojo apie posėdžio vietą ir laiką, kaip to reikalauja įstatymas ir tai laikytina absoliučiu negaliojimo pagrindu. Kai teismo sprendimas (taip pat ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ką patvirtina vykdymo instrukcijos 24 p.) yra susijęs su neturtiniu įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, šalims yra suteikiama teisė atvykti į bylos nagrinėjimą ir pateikti savo paaiškinimus. Šalių neatvykimas netrukdo išnagrinėti bylą, tačiau šalis informuoti privalu.

Kartu su raginimu vykdyti teismo sprendimą nebuvo pridėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kaip to imperatyviai reikalauja sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. Tokiu būdu skolininkei nebuvo įmanoma susipažinti su vykdymo išlaidų apskaičiavimo būdu ir įvertinti jo tinkamumą. Taip pažeidžiama aiški vykdymo procedūra ir skolininkės teisėti interesai.

Kreiptis į teismą dėl nutarties nevykdymo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. kovo 7 d. nėra teisinio pagrindo, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3377-721/2015 ir liko panaikintos iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-273-372/2016. Laikinąsias apsaugos priemones naikinanti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis galiojo nepriklausomai nuo jos apskundimo, nes joje aiškiai pasakyta, jog atsakovės prašymas tenkintinas pilnai, o ne dalinai, o atsakovė, savo prašymu, kurį pilnai tenkino teismas, atskiru punktu aiškiai išskyrė reikalavimą – nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalinio panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Teismui patenkinus I. R. prašymą, nutartis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones įsigaliojo nedelsiant ir galiojo iki pat Šiaulių gardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties. Dėl šios priežasties, nėra jokio teisinio pagrindo antstoliui prašyti priteisti baudą laikotarpiu 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens (ieškovo) atskirąjį skundą atsakovė I. R. prašo skundo netenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkė nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. kovo 7 d. todėl, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3377-721/2015 ir liko panaikintos iki Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-273-372/2016 priėmimo. Minėta laikinąsias apsaugos priemones naikinanti Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis galiojo nepriklausomai nuo jos apskundimo.

Mažeikių rajono apylinkės teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą 2016 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-61-721/2016, kuriuo atmetė ieškovo ieškinį, tą patį ieškinį, kurio reikalavimams užtikrinti buvo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, už kurių nevykdymą skundžiama nutartimi baudžiama I. R.. Tai tik įrodo, jog ieškovo reikalavimai buvo ir yra nepagrįsti, o laikinosios priemonės turi būti naikinamos. Mano, jog privalu atsižvelgti į tai, jog I. R. veiksmuose nėra jokio piktybinio elemento.

Atskiruoju skundu S. R. prašo skirti kraštutinę priemonę – maksimalią įmanomą baudą – 250,00 Eur. Ši bauda yra 125 kartus didesnė už paskirtąją baudą, akivaizdžiai neproporcinga nagrinėjamoje situacijoje. Tokios baudos skyrimas esmingai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, būtų nenuoseklus ir neracionalus, nukryptų nuo įprastos teismų praktikos tokio tipo bylose.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovė I. R. įpareigota ne vėliau kaip iki 2015-09-24 imtinai pateikti ieškovui S. R. raktus nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų. Nurodyta, kad atsakovei vykdant įpareigojimą pateikti raktus nuo gyvenamojo namo durų, ji turi atiduoti raktus tiesiogiai ieškovui arba jo atstovui šalių suderintomis protingomis sąlygomis (perdavimo laikas, vieta), ieškovas neturi teisės daryti dirbtinių kliūčių priimant raktus, juos turi priimti; atsakovė įpareigota sudaryti ieškovui galimybes netrukdomai patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte; atsakovė įpareigota nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti (padaryti) žalą ginčo turtui, t. y. negadinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mechaninės, elektros, techninės ir kt. įrangos, namo vidaus bei išorės apdailos. Nurodyta, kad nutartis vykdoma skubiai, atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 37-39). Nutartis priimta vykdyti antstolio S. D. kontoroje, gavus išieškotojo S. R. 2015m. rugsėjo 25 d. prašymą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 36).

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1194-883/2015, netenkintas atsakovės I. R. prašymas dėl skubaus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdymo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 28).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. P2-235-636/2015, skolininkei (atsakovei) I. R. už kiekvieno antstolio S. D. reikalavimo nevykdymo ir kliudymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dieną (už Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties nevykdymą) skirta 2,00 Eur dydžio bauda, skaičiuojant nuo 2015-11-21 iki kreipimosi į teismą dienos – 2015-12-16 (įskaitytinai), už 26 dienas, t. y. iš viso 54,00 Eur. Nutartis yra įsiteisėjusi (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 9).Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenims nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-61-721/2016, panaikintos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi I. R. iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės: įpareigojimas pateikti S. R. raktus nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų; įpareigojimas sudaryti ieškovui S. R. galimybes netrukdomai patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte.

Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodyta atsakovės atskirajame skunde, minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nebuvo nuspręsta vykdyti skubiai, o nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, ir tai atitinka CPK 152 str. 2 d. reikalavimus.

Byloje taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-273-372/2016, išnagrinėjus ieškovo S. R. atskirąjį skundą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atsakovės I. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintas (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5-7). Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną (CPK 331 str. 6 d.). Todėl pripažinti nepagrįstais atsakovės argumentai, kad nuo 2015 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. vasario 29 d. ji turėjo teisę nevykdyti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Byloje nustatyta, kad ieškovo atstovas 2016-03-02 kreipėsi į antstolį, nurodydamas, kad atsakovė atsisako vykdyti antstolio reikalavimus, prašė kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo atsakovei nuo 2015 m. gruodžio 17 d. (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5). Antstolis 2016 m. kovo 7 d. išsiuntė atsakovei raginimą įvykdyti sprendimą, pakartotinai nurodydamas, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3-4). Kaip jau minėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovei jau kartą buvo skirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą.

Atsakovei ir toliau nevykdant antstolio reikalavimų, 2016 m. kovo 14 d. pareiškimu antstolis pakartotinai kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo (b. l. 2). Atsakovė neneigia, jog yra gavusi antstolio raginimus įvykdyti sprendimą, tarp kurių ir paskutinį – 2016 m. kovo 7 dienos.

CPK 585 str. 1 d. numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Dėl to visi galiojantys, neapskųsti ar nepanaikinti antstolio patvarkymai ar reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai. Be to, CPK 585 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, pateisinančių antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl skolininkei (atsakovei) pagrįstai skirta bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą. Tai, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-61-721/2016, tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis buvo atmesti, nėra pateisinamas pagrindas atsakovei atsisakyti vykdyti teisėtus antstolius reikalavimus, jam vykdant vykdomąjį dokumentą (nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 18 str., 584 str. 1 d. 1 p., 585 str. 1 d.). Be to, minėtas teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, jis apskųstas apeliacine tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė yra svarbi ir į ją atsižvelgtina, nustatant atsakovei skirtinos baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą dydį.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinant byloje esančių įrodymų visumą, antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į baudos paskirtį, atsakovei I. R. skirtos 2,00 Eur baudos už kiekvieną reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2015-12-17 iki kreipimosi į teismą dienos (2016-03-15) (įskaitytinai), t. y. už 90 dienų, yra optimalus ir užtikrinantis baudos paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovės atskirojo skundo argumentus, susijusius su CPK 771 str. nuostatų taikymu. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 str. taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria atsakovė buvo įpareigota ieškovui pateikti raktus nuo gyvenamojo namo durų, kad jis galėtų į jį patekti, taip pat, kad ieškovas galėtų patekti į namo pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte. Tai reiškia, kad atsakovė buvo įpareigota atlikti veiksmus, kuria pagal savo prasmę yra susiję su turto perdavimu, todėl CPK 771 str. nuostatos šiuo atveju netaikytinos, juolab, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. už proceso pažeidimus (CPK 585 str.).

Antstolio pareiškimai dėl baudų skyrimo nagrinėjami teisme rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, o visi apeliantės I. R. su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai buvo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arba su jais buvo galima susipažinti teismų informacinės sistemos „Liteko“ pagalba, todėl teismui priimant skundžiamą nutartį buvo žinomi. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė apsiginti.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė