- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1194-883/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02955-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- I. R.
- Ieškovas
- S. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. R. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3377-721/2015 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei I. R. dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo ir statinio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015-09-10 priėmė ieškovo S. R. ieškinį atsakovei I. R., kuriuo ieškovas prašo nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką ir paskirti ieškovui naudotis visas antrojo aukšto patalpas, o atsakovei I. R. paskirti naudotis pirmojo aukšto patalpas, taip pat nustatyti statinio servitutą namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), leidžiantį ieškovui S. R. patekti per atsakovės I. R. patalpą perėjimo būdu ir leisti ieškovui naudotis laiptais, esančiais šioje patalpoje, kad ieškovas galėtų patekti į patalpas antrame aukšte, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę I. R. pateikti ieškovui raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), durų; taip pat įpareigoti atsakovę sudaryti galimybę netrukdomai patekti į namo pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas patektų į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte; įpareigoti atsakovę nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti žalą namui, t.y. negadinti name mechaninės, elektros, techninės ir kitos įrangos ir namo apdailos.
Šalies argumentai
Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad atsakovė trukdo ieškovui naudotis gyvenamojo namo patalpomis, ieškovas neturi šiuo metu kur gyventi. Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio mėn. negali patekti į asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) antrą aukštą. Atsakovė neįleidžia ieškovo į minėtą namą, tuo yra varžomos ieškovo, kaip savininko, teisės. Minėtas gyvenamasis namas tiek ieškovui, tiek atsakovei priklauso po 1/2 dalį, tačiau nėra teismo tvarka patvirtinta naudojimosi namu tvarka, todėl atsakovė neturi teisės riboti ieškovo patekimo į gyvenamojo namo teritoriją, taip pat patį namą. Taip pat teigia, kad atsakovė gadina antrame aukšte esantį inventorių, todėl neskyrus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes kelias realiai žalai atsirasti iš atsakovės pusės nėra užkirstas ir tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-09-10 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – 1) įpareigojo I. R. ne vėliau kaip iki 2015-09-24 imtinai pateikti S. R. raktus nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) durų. Atsakovei vykdant įpareigojimą pateikti raktus nuo gyvenamojo namo durų, ji turi atiduoti raktus tiesiogiai ieškovui arba jo atstovui šalių suderintomis protingomis sąlygomis (perdavimo laikas, vieta). Ieškovas neturi teisės daryti dirbtinių kliūčių priimant raktus, juos turi priimti; 2) įpareigojo I. R. sudaryti ieškovui galimybes netrukdomai patekti į namo pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte; 3) įpareigojo I. R. nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti (padaryti) žalą ginčo turtui, t. y. negadinti gyvenamojo namo mechaninės, elektros, techninės ir kt. įrangos, namo vidaus bei išorės apdailos.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą ir tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus. Kelias realiai žalai atsirasti ar padidėti nėra užkirstas, o tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas siekia, kad padalintas turtas būtų išsaugotas tinkamos būklės, todėl atsakovei, savavališkai, be bendro bendraturčių sutikimo ir dar nepriėmus teismo sprendimo atliekant veiksmus su turtu, yra grėsmė žalai atsirasti. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl trukdymo jam naudotis bendrąja daline nuosavybe. Taip pat nurodė, kad gyvenamasis namas priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei po 1/2 dalį, todėl esant neišspręstam ieškovo iškeltam ginčui dėl naudojimosi tvarkos, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę patekti į gyvenamojo namo teritoriją, po to į patį namą, o neskyrus įpareigojimo atsakovei I. R. nesiimti veiksmų, kurie gali padidinti žalą ginčo turtui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu atsakovė I. R. prašo panaikinti (pakeisti) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pareikštas ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Siūlomas naudojimosi namu projektas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojamų teisėtos naudojimosi tvarkos kriterijų. Nėra objektyvios grėsmės, kad pasunkės ar taps neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, nes ginčo name nėra jokios ieškovui priklausančios buitinės technikos, baldų ar kito vertingo turto. Ieškovas reiškia ne prevencinį ieškinį, kuriuo siekia užkirsti kelią būsimai žalai, o ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas, o tai grubiai pažeidžia civilinio proceso principus. Skundžiama nutartis sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti savo teisėmis. Tokia ydinga padėtis, kol bus nagrinėjama byla, gali lemti rimtus incidentus ir turėti neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas S. R. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklauso tiek jam, tiek atsakovei po 1/2 dalį, nėra teismo ar notarine tvarka patvirtintos naudojimosi šiuo ginčo turtu tvarkos, todėl abi šalys turi teisę netrukdomai patekti į ginčo namą ir juo naudotis. Esant neišspręstam ginčui dėl naudojimosi namu tvarkos, atsakovė neturi teisės riboti jo patekimo į ginčo gyvenamąjį namą. Nurodo, kad atsakovė pakeitė durų spyną ir trukdo jam naudotis bendrąja daline nuosavybe. Atsakovės teiginiai, jog tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeis atsakovės teisę į ramią ir saugią aplinką bei gali kelti grėsmę atsakovei, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atsakovė savo veiksmais daro žalą namui, gadina antrame aukšte esantį inventorių, išmontavo vonią. Jo reikalaujamas naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja nei įstatyme įtvirtintam bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam reguliavimui, nei bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas. Taip pat nurodo, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t.y. neužkirtus kelio atsakovės trukdymams, iš esmės būtų buvusi paneigta ieškovo teisė naudotis jam asmenine teise priklausančiomis patalpomis, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 str. 1 d. 12 p.). Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Be to, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą bei nepažeisti kitos šalies interesų labiau nei reikia užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui S. R. ir atsakovei I. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 0,1412 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimą po santuokos nutraukimo I. R. atiteko gyvenamojo namo pirmas aukštas su garažu, o S. R. minėto gyvenamojo namo antras aukštas. Patekimas į gyvenamojo namo antrąjį aukštą galimas tik per pirmame aukšte esančias duris ir pereinant ieškovei priklausančias pirmo aukšto patalpas 1-7; 1-6 bei laiptais, esančiais patalpoje 1-1, pakylant į antrą aukštą.
Apeliantė nurodo, kad teismo įpareigojimas pateikti ieškovui raktus nuo gyvenamojo namo durų yra nepagrįstas ir nesusijęs su būsimo sprendimo neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Kaip matyti iš bylos medžiagos gyvenamasis namas priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei po 1/2 dalį, nėra teismo ar notarine tvarka patvirtintos naudojimosi šiuo ginčo turtu tvarkos, todėl abi šalys turi teisę netrukdomai patekti į ginčo namą ir juo naudotis. Byloje pateiktas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio 2015-08-31 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik patvirtina, kad ginčo namo įėjimo durų spyną atsakovė yra pakeitusi, o ieškovas negali patekti į antrojo aukšto patalpas, nes įėjimas į minėtą antrąjį aukštą yra per atskiras duris pirmame aukšte. Tai tikėtinai pagrindžia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl trukdymo jam naudotis bendrąja daline nuosavybe. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad pati atsakovė, neperduodama raktų nuo namo ir nesudarydama galimybės dalies namo savininkui patekti į namą, kurio naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovas, sukūrė tokią situaciją, kuri įtakojo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti S. R. raktus nuo gyvenamojo namo durų.
Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę. Pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovės įpareigojimas sudaryti ieškovui galimybes netrukdomai patekti į ginčo pirmo aukšto vidų perėjimo būdu ir naudotis šio namo pirmame aukšte esančiais laiptais, per kuriuos ieškovas galėtų patekti į gyvenamąsias patalpas antrame aukšte – priskirtina prie prevencinio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, nes negalėjimas naudotis savo turtu pagal paskirtį daro turto savininkui žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą uždrausti atsakovei imtis veiksmų, kurie galėtų trukdyti ieškovui S. R. patekti į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo antro aukšto patalpas.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą; tai reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme, įtvirtintas proceso šalių lygiateisiškumo principas, reikalauja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str. 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė gadina antrame aukšte esantį atsakovo inventorių, tačiau tai negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo konkrečiu atveju tikslingumo, kadangi esant įtemptai situacijai tarp abiejų šalių kyla reali grėsmė tokiai žalai atsirasti.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog ieškovo prašomos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra ginčo išsprendimas iš esmės. Šiuo atveju pripažintina, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią žalai atsirasti ar padidėti, o ieškinio reikalavimo sutapimas su ginčijama laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi ad hoc nekliudo taikyti tą laikinąją apsaugos priemonę, nes ji padės įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bus laikino pobūdžio (taikoma tol, kol byla bus baigta nagrinėti iš esmės), be to, negalės turėti jokios įtakos galutiniam teismo sprendimui (Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-17 nutartis c. b. Nr. 2S-534-360/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c. b. Nr. 2-908/2008).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio/priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nenagrinėjama iš esmės, apeliantės skunde nurodomi su ieškinio pagrįstumu susiję argumentai dėl faktinio patalpų valdymo ir kitos bylos nagrinėjimo metu nustatinėtinos aplinkybės vertintini teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
Kiti atskirojo skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis skundas netenkintinas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-09-10 nutartį palikti nepakeistą.