Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1627-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-08-20Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2S-1627-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10729-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1627-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10729-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15911-909/2020, kuria ieškovo S. J. (S. J.) ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (ieškinio įžanginėje dalyje ieškinio suma nurodyta 500 000,00 Eur) (b. l. 1-3).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-30 nutartimi nustatė ieškovui 14 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumams, t. y. aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir ieškinio pagrindą, pateikti įrodymus, patikslinti ieškinio sumą, pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 23-24). Vilniaus apygardos teismas 2020-08-20 nutartimi netenkino ieškovo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 31-35).

Šalies argumentai

3. Ieškovas 2020-09-02 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovais nurodė Šiaulių tardymo izoliatorių, Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Vilniaus pataisos namus (b. l. 40-41).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-23 nutartimi ieškovo S. J. (S. J.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo nusprendė laikyti nepaduotu ir grąžino ieškovui (b. l. 52-54).

5. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:

5.1. Teismas, rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, ėmėsi priemonių bylos nagrinėjimo riboms nustatyti, t. y. 2020-06-30 nutartyje nurodė ieškinio trūkumus, nustatydamas terminą jiems pašalinti. 2020-09-02 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovas iš esmės tik pakeitė atsakovus, t. y. atsakovais vietoj Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, nurodo Šiaulių tardymo izoliatorių, Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Vilniaus pataisos namus ir prašo žalos atlyginimą iš jų priteisti solidariai, taip pat paaiškino aplinkybes, susijusias su atstovavimo dokumentais. Jokie kiti ieškinio trūkumai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nutartyje, nebuvo pašalinti: ieškovas nepatikslino prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio bei ieškinio sumos, nepateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančių dokumentų;

5.2. Iš naujai pareikšto ieškinio nustatyta, jog vienas iš atsakovų byloje yra Laisvės atėmimo vietų ligoninė, kurią ieškovas kaltina dėl netinkamos diagnozės nustatymo ir netinkamo gydymo paskyrimo. Pabrėžtina, jog tuo atveju, jei ieškovas žalos atlyginimą kildina ir iš jam netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jis turėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir tik nesutikus su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, su skundu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą;

5.3. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, todėl yra teisinis pagrindas ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui (CPK 115, 138 straipsniai).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. (S. J.) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-23 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 57).

7. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:

7.1. CPK nuostatose nėra numatytas daugkartinis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas vieno ieškinio priėmimo stadijoje, todėl šis procesas negali būti begalinis, tačiau pirmosios instancijos teismas nebūtais trūkumais didina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas;

7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-20 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020-06-30 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-20 nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-30 nutartimi nustatė ieškinio trūkumus, o 2020-09-11 nutartimi trečią kartą atsisakė priimti ieškovo ieškinį. 2020-09-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo atskirąjį skundą, t. y. sutiko jį nagrinėti, tačiau 2020-09-23 nutartimi jį laikė nepaduotu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nenurodydamas konkrečių užduočių ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-23 nutarties, kuria ieškovo S. J. (S. J.) ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, jog CPK nėra numatytas daugkartinis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas vieno ieškinio priėmimo stadijoje. Apelianto vertinimu, tokiais veiksmais pirmosios instancijos teismas vilkina bylos nagrinėjimą ir nepagrįstai didina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2018-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

12. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

13. Pažymėtina tai, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas. Įstatyme nenustatyta, kad teismas gali priimti tik dalį ieškinio ir iškelti civilinę bylą tik dėl dalies ieškinyje suformuluotų reikalavimų, todėl tik dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teisėjui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-10-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1153-302/2020).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog priimdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas kelis kartus taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog trūkumai ieškovo pateiktam ieškiniui iš esmės buvo nustatyti tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nutartimi (b. l. 23-24), kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-20 nutartimi buvo sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas (b. l. 5-6), o 2020-09-18 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas sutiko su ieškovo pateiktu atskiruoju skundu ir panaikino 2020-09-11 nutartį, kuria ieškinį buvo atsisakęs priimti (b. l. 48-49).

15. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nebūtus ieškinio trūkumus, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nutarties pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2020-08-20 nutartimi, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-30 nutartis palikta nepakeista (b. l. 31-35). Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, iš kokių institucijų (subjektų) ir kokių institucijų neteisėtų veiksmų kildina patirtą žalą, bei tai, ar skundžiami veiksmai yra siejami su viešojo administravimo subjektais ir su jų administravimu susijusių funkcijų netinkamu atlikimu. Teismas taip pat akcentavo, jog 2020-06-30 nutartimi nustatytas ieškinio dalyko trūkumas yra esminis, kadangi nuo to priklauso reikalavimo pobūdis ir galimai pažeistų teisių gynimo būdai.

16. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pateiktu atskiruoju skundu apeliantas iš esmės neginčija, jog pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų neištaisė, o ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo vertinimu, jog ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apelianto S. J. (S. J.) atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-23 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza