Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1243-603/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e2S-1243-603/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10729-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1243-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10729-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (ieškinio įžanginėje dalyje ieškinio suma nurodyta 500 000 Eur).

2. Nurodė, jog 2017 m. kovo mėn. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas S. B., nagrinėdamas suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje, nepaisydamas į bylą pateikiamų dokumentų apie negalimumą dėl sveikatos būklės būti laikomam areštinėje, jų neprijungė sąmoningai prie bylos sąmoningai, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės, reikalavo atsisakyti susipažinti su byla, taip pat patalpino į areštinę, žinodamas, jog ieškovas negali būti joje laikomas. Pažymėjo, kad tokiu būdu, neprijungęs dokumentų ir sąmoningai žalodamas ieškovo sveikatą, pateiktas skundas aukštesnės instancijos teismui buvo išnagrinėtas be visų medicininių dokumentų. Ieškovo teigimu, areštinėje net kelis kartus buvo atsisakyta ieškovui teikti medicininę pagalbą, buvo teikiami netinkami vaistai, o pareigūnai įtikinėjo medikus nevežti ieškovo į ligoninę. Taip pat nurodė, kad patalpinus ieškovą į Šiaulių izoliatorių, kelis kartus buvo diagnozuota netinkama diagnozė, paskirtas netinkamas gydymas perdozuojant vaistus nuo kraujospūdžio, kai paaiškėjo, jog asmuo serga inkstų liga. Ieškovo teigimu, netinkamas gydymas buvo tęsiamas ir Vilniaus pataisos namuose, dėl ko ieškovas tapo pirmos grupės invalidu, neteko 85 proc. darbingumo. Nurodė, kad dėl neteisėtų valstybės veiksmų buvo patirti dideli neigiami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai, jaučiamas pažeminimas, sveikatos ir reputacijos pablogėjimas, todėl yra pagrindas atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo, išaiškindamas ieškovui teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir ieškinio pagrindą, pateikti įrodymus, patikslinti ieškinio sumą, pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, išaiškino, jog per nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

5. Teismas nustatė, kad nors ieškinyje neturtinė žala siejama su nepagrįstai teisėjo jam taikytu areštu bei arešto metu bei buvimo pataisos namuose metu netinkamai suteiktomis paslaugomis, dėl kurių atsirado sveikatos sutrikimai, kas vertintina kaip civiliniai teisiniai santykiai, tačiau iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių institucijų ir kokie veiksmai dar turės būti vertinami sprendžiant dėl tariamai netinkamo medicininių paslaugų suteikimo. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, ar skundžiami veiksmai yra siejami su viešojo administravimo subjektais ir su jų administravimu susijusių funkcijų netinkamu atlikimu, todėl sprendė, jog pareikštas ieškinys neatitinka esminių procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, dėl jo turinio ir formos ydingumo nėra galimybės teismui nustatyti tikslaus kreipimosi į teismą pobūdžio, dėl ko turėtų būti patikslinamas ieškinio dalykas.

6. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas netiksliai nurodė ieškinio sumą, todėl turėtų tiksliai įvardinti, kokio dydžio neturtinę žalą prašo priteisti.

7. Teismas taip pat nurodė, jog nepateikti įrodymai, patvirtinantys advokato A. T. atstovavimo teisę.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantas (ieškovas) S. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Trūkumų šalinimo institutas pritaikytas nepagrįstai, kadangi iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovas jam padarytą žalą grindžia keliais aspektais – teisėjo veiksmais (neveikimu) ir netinkamai pritaikytu gydymu, sukėlusiu neigiamas pasekmes. Taigi ieškinio dalykas yra suformuotas ir aiškus.

8.2. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartimi prejudiciškai nustatytos ieškovo nurodomos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas dirbtinai stabdo ieškinio priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

10. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

13. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Pateikiamame procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti ir duomenys apie atstovą, pridedami dokumentai, įrodantys atstovo teises ir pareigas (CPK 111 straipsnio 5 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

14. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 28 punktas; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

15. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad trūkumai, nesudarantys esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatyti ieškinio trūkumai, kadangi ieškinio dalykas suformuotas ir yra aiškus, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartyje „prejudiciškai“ nustatė faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovo argumentu.

17. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su (ne)pagrįstai teisėjo jam taikytu areštu, o taip pat, arešto metu bei buvimo pataisos namuose metu netinkamai suteiktomis medicininėmis paslaugomis, dėl kurių atsirado sveikatos sutrikimai. Taigi iš tiesų, neturtinė žala grindžiama dviem aspektais - teisėjo veiksmais (neveikimu) ir netinkamai pritaikytu gydymu, dėl ko vėliau kilo neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, iš kokių institucijų (subjektų) ir kokių institucijų neteisėtų veiksmų kildina patirtą žalą, bei tai, ar skundžiami veiksmai yra siejami su viešojo administravimo subjektais ir su jų administravimu susijusių funkcijų netinkamu atlikimu. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė buvo konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytas ieškinio dalyko trūkumas yra esminis, kadangi nuo to priklauso reikalavimo pobūdis ir galimai pažeistų teisių gynimo būdai. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog turėtų būti tikslinamas ieškinio dalykas.

18. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamoje nutartyje nustatytas ne tik pateikto ieškinio dalyko trūkumas, tačiau nurodoma patikslinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (ji nurodoma skirtingai ieškinio įžanginėje dalyje ir ieškinio reikalavime) bei pateikti ieškovo atstovavimą pagrindžiančius įrodymus. Dėl tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų ieškovas atskirajame skunde apskritai nepasisakė, tačiau, remiantis civilinės bylos duomenimis, šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nėra pašalinti. Pažymėtina, kad nors ieškovas ir nurodo bylą vesiantis per advokatą A. T., tačiau byloje nėra pateikti ieškovo atstovavimą pagrindžiantys įrodymai (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškinio suinteresuoto asmens vardu padavimas neįgalioto vesti bylą asmens sudaro atsisakymo priimti ieškinį pagrindą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi ieškovas turėtų pašalinti ir kitus skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus.

19. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

21. Kadangi pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus yra pasibaigęs, yra teisinis pagrindas nustatyti naują 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškinant, jog nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovo S. J. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui S. J. 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams, išaiškinant, jog nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė