Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi ieškovo S. J. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad 2017 m. kovo mėn. Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas S. B., nagrinėdamas suėmimo klausimą baudžiamojoje byloje, nepaisydamas į bylą pateikiamų dokumentų apie negalimumą dėl sveikatos būklės būti laikomam areštinėje, dokumentų prie bylos sąmoningai neprijungė, tyčiojosi iš ieškovo sveikatos būklės, reikalavo atsisakyti susipažinti su byla, patalpino į areštinę, žinodamas, jog ieškovas negali būti laikomas. Tokiu būdų, neprijungęs dokumentų ir sąmoningai žalodamas ieškovo sveikatą, pateikus skundą aukštesnės instancijos teismui, jis buvo išnagrinėtas be visų medicininių dokumentų. Areštinėje net kelis kartus buvo atsisakyta ieškovui teikti medicininę pagalbą, buvo teikiami netinkami vaistai, o pareigūnai įtikinėjo medikus, nevežti ieškovo į ligoninę. Patalpinus į Šiaulių izoliatorių, ieškovui kelis kartus buvo diagnozuota netinkama diagnozė, paskirtas netinkamas gydymas perdozuojant vaistus nuo kraujospūdžio, kai paaiškėjo, jog asmuo serga instų liga. Netinkamas gydymas buvo tęsiamas ir Vilnaus pataisos namuose, dėl ko ieškovas tapo pirmos grupės invalidu, neteko 85 proc. darbingumo. Taigi, dėl neteisėtų valstybės veiksmų buvo patirti dideli neigiami dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai, jaučiamas pažeminimas, sveikatos ir reputacijos pablogėjimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais motyvais:

11.1. Apeliantui LR Konstitucijoje numatyta teisė kreiptis į teismą. Konkrečiu atveju, byla teisminga pirmosios instancijos teismui, o rūšinis teismingumas nėra reikšmingas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jam neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl teisėjo veiksmų taikant suėmimą, duomenų baudžiamojoje byloje neprijungimo, bei tinkamos sveikatos priežiūros nesuteikimą būnant areštinėje ir pataisos namuose, ko pasekoje buvo sutrikdyta sveikata ir prarastas darbingumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas tokį ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismaams ir nurodė ieškovui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ieškovas (apeliantas) su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl atskiruoju skundu prašo ją panaikinti ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka.

16. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

17. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

18. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžta administracinių teismų kompetencija. Nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Ginčai, susiję su CK 6.272 straipsnio taikymu (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų) nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

19. Vadovaujantis CPK 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio bylos ir jos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, tačiau, kaip matyti, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, tačiau bylos dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose (CK 6.272 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju, apeliantas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su nepagrįstai teisėjo jam taikytu arešu, o taip pat, arešto metu bei buvimo pataisos namuose metu netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, dėl kurių atsirado sveikatos sutrikimai. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie patenka į CK 6.272 straipsnio taikymo sritį, t. y. į bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, nes šiuo atveju turės būti vertinami pareigūnų veiksmai. Kita vertus, kokių institucijų ir kokie veiksmai dar turės būti vertinami sprendžiant dėl medicininių paslaugų tariamai netinkamo suteikimo, iš ieškinio nėra aišku. Ieškovas konkrečiai neįvardija kokius pareigūnus ar institucijas (arešto, pataisos namų, izoliatoriaus, teisėją ar gydymo įstaigą) kaltina dėl prarasto darbingumo, nesuteikus tinkamų medicininių paslaugų, ieškovas šiuo atveju, tik nurodo, kurioje institucijoje jam būnant nebuvo suteikta medicininė pagalba arba ji buvo teikiama netinkama. Taigi, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti, ar skundžiami veiksmai yra siejami su viešojo administravimo subjektais ir su jų administravimu susijusių funkcijų netinkamu atlikimu, bei priskirtini administracinių teismų kompetencijai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ir nustačius, jog procesinis dokumentas neatitinka keliamų reikalavimų, turėtų būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.

22. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė rūšinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį, kaip neteisminga bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.