Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – R. K., jos įgaliotajam atstovui – skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam advokatui Atui Moliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo, advokato Ato Molio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9583-2019, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji postinė Ž. P. 2019 m. gegužės 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. K., gim. (duomenys neskelbtini), už tai, kad ji policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2017 m. sausio 29 d., 2.08 val., Kaišiadorių rajono savivaldybėje magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), (duomenys neskelbtini) km, vairavo minėtą automobilį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9583-2019, administracinio nusižengimo byloje R. K. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta 150,00 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

5. Skundą padavęs asmuo – R. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Atas Molis, prašo panaikinti R. K. atžvilgiu priimtą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9583-2019, administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – nutarimas), ir administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

6.3. Institucijos nuomone, nutarimas administracinio nusižengimo byloje apeliantei priimtas pagrįstai ir teisingai.

9. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (skundo b. l. 73).

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo, advokato Ato Molio skundas tenkintinas iš dalies.

11. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

12. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

13. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

14. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

15. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas R. K. surašytas dėl to, kad ji policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2017 m. sausio 29 d., 2.08 val., Kaišiadorių rajono savivaldybėje magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), (duomenys neskelbtini) km, vairavo minėtą automobilį. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip padarydama administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje.

17. Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai sudarė esminę kliūtį, priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Kauno apskrities VPK Kelių policijos vadybai.

18. Skundą padavęs asmuo – R. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Atas Molis, taip pat ir pati pareiškėja, iš esmės ginčija tiek patį 2017 m. sausio 29 d., 2.08 val., užfiksuoto galimo administracinio teisės pažeidimo, tiek ir pareigos pateikti duomenis nevykdymo faktą, dėl ko R. K. neturėtų būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį.

19. Kaip teisingai nurodė R. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Atas Molis byloje kyla abejonių dėl to, kokia pašto korespondencija, kurios siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įteikta 2017 m. spalio 20 d., tačiau tai nėra esminė aplinkybė, kadangi iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad surašant 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9583-2019, administracinio nusižengimo byloje, buvo padarytas grubus procesinis pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisme ir tam reikia atlikti papildomą tyrimą.

20. Kaip matyti iš 2017 m. spalio 3 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pranešimo dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei R. K. pranešama kad ta pačia transporto priemone, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) o gamybinė markė – „BMW“, buvo padaryti iš viso keturi administracinės teisės pažeidimai, skirtingose vietose ir skirtingu laikus, o būtent, 2018 m. rugsėjo 8 d., 11.14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 1 d., 8.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 30 d., 21.18 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. sausio 29 d., 2.08 val., Kaišiadorių r. sav., Magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini) (d pusė), (duomenys neskelbtini) kilometre (skundo b. l. 49), analogiškas pranešimas su įteikimo žyma yra pridėtas ir administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 17064989142 (b. l. 8).

21. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

22. Taigi, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiu būdu siunčiami procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, jeigu jie nėra nurodę, jog pageidauja, kad procesiniai dokumentai jiems būtų įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (ANK 573 straipsnio 4 dalis).

23. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

23. Kaip matyti iš minėto straipsnio, apie padarytą nusižengimą pranešama būtent juridinio asmens vadovui, o informaciją gali pateikti arba pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

24. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2017 m. spalio 3 d. pranešimą dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo (skundo b. l. 49) institucija, kaip ir numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei registruotu paštu, ir vadovaujantis UAB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimu, registruota pašto siunta buvo įteikta 2017 m. spalio 20 d., tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nėra galimybės nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniu tokia siunta buvo įteikta (skundo b. l. 64).

25. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis teismų praktika, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

26. ANK 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi ANK 431 straipsnio 1 dalyje esančios normos dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą būtina išsiaiškinti, ar buvo pažeistos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytos pareigos.

27. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 17064989142, nekyla abejonių dėl pagrindo surašyti stacionariomis greičio matavimo priemonėmis užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo.

28. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

29. Šių teisės normų analizės kontekste darytina išvada, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, turinį sudaro pareigos, įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, o taip pat ir ANK 611 straipsnyje, nevykdymas, o ne atskiri Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie galimai buvo padaryti naudojant transporto priemonę, apie kurios naudotojus įstaigos vadovas nesuteikė informacijos.

30. Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn ne už atskirus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už pareigos suteikti informaciją nevykdymą, todėl atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, jo pateikimo data ir jo turinys, o ne atskirų tokiame pranešime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius. Pati institucija pasirinko 2017 m. spalio 3 d. pranešimo formą ir būdą (skundo b. l. 49), kuomet tame pačiame pranešime nurodė visus keturis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius galimus administracinius nusižengimus, o ne teikė reikalavimus pagal kiekvieną iš užfiksuotų galimų nusižengimų atskirai. Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl to Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2019 m. liepos 18 d. priėmė atskirus nutarimus, dėl kurių R. K. įgaliotasis atstovas pateikė skundus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautų administracinių nusižengimų bylų Nr. II-8-720/2020, bei Nr. II-374-408/2019, medžiagų matyti, kad be šioje byloje aptariamo nutarimo, R. K. nubausta atskirais 2019 m. liepos 18 d. nutarimais už tai, kad nepateikė informacijos apie asmenis, kurie naudojosi jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone ir galimai padarė administracinius nusižengimus, atitinkamai 2017 m. gegužės 30 d., 21.18 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. rugsėjo 8 d., 11.14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal tą patį 2017 m. spalio 3 d. reikalavimą.

32. Visi šie nutarimai priimti ir protokolai surašyti remiantis tuo pačiu vienu 2017 m. spalio 3 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei „Dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo“. Taigi, šiuo vieninteliu pranešimu R. K. buvo pranešta apie kelis skirtingu laiku ir skirtingose vietose galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus su jos vadovaujamai įmonei priklausančia ta pačia transporto priemone.

33. Pažymėtina ir tai, kad būtent nuo šio pranešimo gavimo dienos – 2017 m. spalio 20 d., turėtų būti pradėtas skaičiuoti terminas, per kurį prašoma informacija turėjo būti pateikta, t. y. turėjo būti įvykdyta pareiškėjos pareiga pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pareiškėjos pareiga buvo suformuluota viename pranešime ir apėmė visus atvejus, kuomet galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, naudojantis įmonei priklausančiu automobiliu, todėl ir šios pareigos nevykdymas – nesuteikimas informacijos apie pranešime nurodytus atvejus, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, vertintinas ne kaip keli atskiri pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį, pažeidimai, o kaip vienas pažeidimas, ir turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Šiuo atveju surašant kelis administracinių nusižengimų protokolus, nepagrįstai buvo išskaidyta pačios institucijos 2017 m. spalio 3 d. pranešime apibrėžta pareiga pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, ir tai turi esminės reikšmės šioje byloje sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo.

34. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

35. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad aptariamos pareigos nevykdymas, t. y. nepateikimas informacijos apie galimus KET pažeidimus, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, vertinamas ne kaip keli atskiri pareigos pranešti apie asmenį, kuris galimai padarė teisės pažeidimus, nevykdymo atvejai, o kaip vienas tokios pareigos pažeidimo epizodas, kuris kvalifikuojamas kaip vienas, ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas, administracinis nusižengimas. Papildomai pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje yra nustatyta, kad asmeniui gali būti surašyti atskiri administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tik tais atvejais, kuomet minėtas asmuo nepateikia duomenų dėl kiekvieno KET pažeidimo, pagal atskirus, už kiekvieną iš minėtų pažeidimų, pareigūno surašytus ir išsiųstus pranešimus dėl duomenų pateikimo (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-581/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-593/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-593/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-493/2020). Taigi, aptartos teismų praktikos kontekste darytina išvada, kad Institucijos atstovui vienu pranešimu R. K. prašant suteikti informaciją, apie jos vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu galimai padarytus KET pažeidimus, jos nubaudimas keliais atskirais nutarimais buvo visiškai nepagrįstas ir neteisingas bei teisiškai ydingas.

36. Ta aplinkybė, kad galutine ir neskundžiama 2019 m. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019, atmetus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. ir jos įgaliotojo atstovo advokato Ato Molio apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį palikus nepakeistą, tokiu būdu pripažinus, kad R. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 17074652979, buvo pagrįstai nubausta dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, negali bloginti jos teisinės padėties ir būti prejudicija šioje byloje.

37. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

38. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

39. Pažymėtina, kad kaip nurodoma Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarime, Institucija papildomus duomenis (pranešimą dėl užfiksuoto KET taisyklių pažeidimo, siuntos įteikimo duomenis), galinčius patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. K. veiksmuose, elektroniniu paštu pateikė tik jų pareikalavus apeliacinės instancijos teismui (skundo b. l. 49, 50, 53–56), o šių faktų vertinimas paliktas pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl aukščiau šiame nutarime išdėstytų aplinkybių darant išvadą, kad surašant kelis administracinio nusižengimo protokolus, o ne vieną, ir atitinkamai priėmus kelis nutarimus bylose, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, ši aplinkybė taip pat paliekama Institucijos vertinimui, be kita ko, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad galutine ir neskundžiama 2019 m. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-552-348/2019, pripažinta, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2017 m. spalio 6 d., įteiktas gavėjui 2017 m. spalio 20 d., tiek pranešimas, tiek administracinio nusižengimo protokolas gavėjui buvo įteiktas Kauno (duomenys neskelbtini) pašte, o apeliantės gyvenamoji vieta yra priskiriama šio pašto aptarnavimo teritorijai, todėl abejoti tuo, kad apeliantei tiek pranešimas dėl duomenų pateikimo, tiek administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas ir įteiktas nėra pagrindo, o skunde nurodyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė negavo pranešimo pateikti duomenis apie transporto priemonės vairuotoją, nepagrįsta jokiais įrodymais, ir tai taip pat yra reikšminga aplinkybė ir šioje byloje, teismui atmetant atitinkamus R. K. įgaliotojo atstovo, advokato Ato Molio skundo argumentus.

40. Savo skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotasis atstovas, advokatas Atas Molis nurodo, kad nusižengimas, apie kurį padariusį asmenį pateikti duomenis tariamai įpareigota R. K., padarytas 2017 m. sausio 28 d. Tuo tarpu Skundžiamas nutarimas, kuriuo R. K. nubausta už šių duomenų nepateikimą, priimtas 2019 m. liepos 18 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem su puse metų nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasibaigus administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą senaties terminui, todėl darytina išvada, kad netgi tinkamai įpareigojus ją nurodyti duomenis apie transporto priemonę valdžiusį asmenį, R. K. būtų sudėtinga suteikti tokius duomenis, kadangi nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo ilgas laiko tarpas ir būtų sunku atsiminti aplinkybes apie tai, kas konkrečiu momentu prieš du su puse metų galėjo vairuoti minėtą transporto priemonę.

41. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. įgaliotojo atstovo, advokato Ato Molio argumentai iš dalies pagrįsti, tačiau neturi esminės reikšmės teismo procesiniam sprendimui.

42. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad pagal pranešimą, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2017 m. spalio 6 d., ir įteiktas gavėjui 2017 m. spalio 20 d. (skundo b. l. 49), Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimo per tris darbo dienas terminas prasidėjo 2017 m. spalio 23 d. ir baigėsi 2017 m. spalio 25 d. Preziumuojant, kad per šį laikotarpį R. K. reikalavimo neįvykdė ir prašomų duomenų nepateikė, kyla abejonių dėl to, kad administracinio nusižengimo protokolas dėl šio nusižengimo buvo surašytas tik 2019 m. gegužės 23 d., nors Kauno apskrities VPK 2019 m. sausio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena dėl įtariamo 2017 m. sausio 29 d., 2.08 val., stacionariomis greičio matavimo priemonėmis užfiksuoto pažeidimo, jau buvo nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (nusižengimo b. l. 10). Kita vertus, tai neprieštarauja ANK 39 straipsnyje įtvirtintam terminui, kai administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, kuri konkrečiu atveju yra 2017 m. spalio 25 d., ir tai bet kuriuo atveju neatleidžia R. K. nuo Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios pareigos pateikti informaciją vykdymo, net ir tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nurodomo automobilio nuosavybės teise nevaldė, kadangi tokiu atveju to paties asmens veiksmai ir gali tapti lemiamu kriterijumi pirminio pažeidimo išaiškinimui.

43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas negali būti laikomas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus ir šiuos trūkumus galima ištaisyti tik institucijai atlikus papildomą aplinkybių įvertinimą.

44. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-9583-2019, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių ir apimties, todėl yra naikintinas, tačiau nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, R. K. įgaliotojo atstovo, advokato Ato Molio skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai atlikti tyrimą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. įgaliotojo atstovo, advokato Ato Molio skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9583-2019, administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ir gražinti bylą Institucijai tyrimui atlikti.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 17064989142, gražinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.