Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. kovo 5 d. nutarties R. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Karinos Kazakovos 2019 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9583-2019 R. K. (toliau – R. K.) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, policijos pareigūnui pareikalavus, jog būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdama UAB „N.“, kuriai priklauso transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadove, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2017 m. sausio 29 d., 02.08 val., Kaišiadorių rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo minėtą automobilį, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas R. K. atstovo advokato Ato Molio skundą ir panaikindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Karinos Kazakovos 2019 m. liepos 18 d. nutarimą bei bylą grąžindamas Institucijai tyrimui atlikti konstatavo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių ir apimties. Apygardos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro pagrįstą išvadą, kad tokios skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

8. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Tokius apeliacinio skundo argumentus apygardos teismas atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, nagrinėjamu atveju – apylinkės teismui. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog surašant 2019 m. liepos 18 d. nutarimą buvo padarytas grubus procesinis pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas bylą nagrinėjant teisme, o minėto trūkumo pašalinimui būtina atlikti papildomą tyrimą. Byloje esančiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. spalio 3 d. pranešime (b. l. 49) dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo nurodyta, kad ta pačia transporto priemone BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti keturi administracinės teisės pažeidimai, skirtingose vietose ir skirtingu laiku – 2018 m. rugsėjo 8 d., 11.14 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 1 d., 8.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 30 d., 21.18 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 2017 m. sausio 29 d., 2.08 val., Kaišiadorių r. sav., Magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini). Minėtas pranešimas adresuotas UAB „N.“ vadovei R. K..

9. ANK 611 straipsnio 2 dalis numato, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad minėtas pranešimas, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo siųstas UAB „N.“ vadovei registruotu paštu. Byloje esantis UAB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimas patvirtina, kad 2017 m. spalio 3 d. pranešimas buvo įteiktas 2017 m. spalio 20 d., tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, nėra galimybės nustatyti, kokiam konkrečiai asmeniui siunta buvo įteikta. Teismas taip pat pažymi, kad Institucija papildomus duomenis, kuriuos pateikti buvo nurodyta Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarime ir kurie gali patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą R. K. veiksmuose, elektroniniu paštu pateikė tik pareikalavus Kauno apygardos teismui, o minėtų faktų vertinimas paliktas pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismo vertinimu, esant situacijai, kai nuo galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo praėjo ilgas laiko tarptas, taip pat, kai Institucija administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymui reikalingus įrodymus teikė pavėluotai bei nesant visų įrodymų, būtinų minėto administracinio nusižengimo fakto nustatymui, teismas negali nustatyti svarbių bylos aplinkybių. Ši pareiga, kaip jau nurodyta aukščiau, įstatymo leidėjo yra deleguota Institucijai.

10. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog be nagrinėjamoje byloje aptariamo nutarimo, R. K. taip pat nubausta atskirais 2019 m. liepos 18 d. nutarimais už tai, kad nepateikė informacijos apie asmenis, kurie naudojosi jos vadovaujamai UAB „N.“ priklausančia transporto priemone ir galimai padarė administracinius nusižengimus 2017 m. gegužės 30 d., 21.18 val., Kaune, Jonavos g. 196, ir 2017 m. rugsėjo 8 d., 11.14 val., Kaune, Jonavos g. 196, pagal tą patį 2017 m. spalio 3 d. pranešimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad surašant kelis administracinio nusižengimo protokolus, o ne vieną, ir atitinkamai priėmus kelis nutarimus bylose, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Aukščiau aptartų aplinkybių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju surašant kelis administracinio nusižengimo protokolus, o ne vieną, ir atitinkamai priėmus kelis nutarimus bylose, buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, taip pat paliko Institucijos vertinimui.

11. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ir naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Teismas pažymi, kad teisingam sprendimui priimti reikiamus duomenis turi pateikti bei juos įvertinti dėl aukščiau aptartų aplinkybių privalo pati Institucija, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.