Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. (toliau – pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Komisariatas) vyriausiosios tyrėjos M. K. 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28401-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2) neperkvalifikavus veikos, skundžiamą nutarimą pakeisti – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones ar skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei paskirta skundžiamu nutarimu arba ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus terminas.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Dėl N. J. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

N. J. skunde teigiama, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes bylai reikšmingu laiku turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos teiginiu.

Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčytinai nustatyta, kad N. J. 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams, paskirta administracinio poveikio priemonė buvo vykdoma nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d., nes pareiškėja 2020 m. spalio 9 d. sumokėjo siūlomą 90 Eur baudą (b. l. 57). Remiantis ANK 686 straipsnio 4 dalimi, SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi ir Aprašo 10 punktu, akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio dieną (2022 m. lapkričio 10 d.) N. J. privalėjo būti užbaigusi papildomą vairuotojų mokymą ir tik tada vairuoti automobilį, nes tik tokiu atveju jai būtų sugrąžinta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemones. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų užbaigusi minėto pobūdžio mokymą. Ji taip pat neginčija tokios aplinkybės. Vadinasi, N. J. 2022 m. lapkričio 10 d. nebuvo susigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji negalėjo vairuoti automobilio. Tokios išvados nepaneigia tai, kad ji (duomenys neskelbtini) įgijo teisę vairuoti AM, B ir B1 kategorijos motorines transporto priemones su apribojimu 78.

N. J. skunde daug dėmesio skiria teisės aktų analizei ir teigia, kad jokia teisės norma nenustato, kad teisė vairuoti transporto priemones prarandama ir ją reikia iš naujo įgyti po to, kai iš asmens už KET pažeidimą terminuotai buvo atimta tokia teisė ir, pasibaigus šios teisės terminui, įstatymų nustatyta tvarka nesusigrąžinta. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimama, asmuo neturi teisės nei vairuoti transporto priemones, nei susigrąžinti jos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi abiem atvejais asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Pažymėtina, kad SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo (o ne įgijimo iš naujo) sąlygą – nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Nors N. J. skunde teigia, kad ji nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d. nevairavo jokios transporto priemonės, o, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, ji vėl pradėjo naudotis automobiliu, tačiau dėl anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo tai nereiškia, kad pareiškėja susigrąžino teisę vairuoti šios rūšies transporto priemones, nes ji neįvykdė privalomos sąlygos (nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą). Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones automatiškai nėra atkuriama, todėl pripažintina, kad bylai reikšmingu laiku N. J. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilyginamas asmenims, kurie turi įstatymų nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-22/2014, 2AT-28/2014, 2AT-8-976/2015).

Ta aplinkybė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. (praėjus penkioms kalendorinėms dienoms po N. J. sustabdymo, nes vairavo transporto priemonę nesusigrąžinusi teisės vairuoti transporto priemones įstatymų nustatyta tvarka) pareiškėja kreipėsi į papildomą vairuotojų mokymą galinčią vykdyti vairavimo mokyklą ir pabaigė jį, nepatvirtina, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 10 d. turėjo teisę vairuoti šios rūšies transporto priemones. Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. Kita vertus, atsižvelgiant į anksčiau aptartą reglamentavimą, asmenys laikomi kaip neturintys teisės vairuoti transporto priemones. Be to, atkreipiamas dėmesys į prieštaringą N. J. elgesį. Pareiškėja skunde nurodo, kad bylai reikšmingu laiku ji turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kita vertus, vėliau vis tiek užbaigė papildomą vairuotojų mokymą. Akivaizdu, kad asmuo, manydamas, jog turi teisę vairuoti transporto priemones, nesiimtų priemonių užbaigti papildomą vairuotojų mokymą, o toliau vairuotų transporto priemonę.

N. J. skunde akcentuojamas aiškinamasis raštas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir teigiama, kad įstatymų leidėjas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiais ANK 424 straipsnio pakeitimais siekė nubausti asmenis, kurie niekada nebuvo įgiję teisės vairuoti transporto priemones, kuriems atimta arba sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, bet ne tokius, kurie įstatymų nustatyta tvarka įgiję teisę vairuoti transporto priemones, tačiau už KET pažeidimus tokia teisė buvo atimta ir, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimui, toks asmuo nesusigrąžino jos įstatymų nustatyta tvarka. Šiame kontekste pasakytina, kad pareiškėja nepagrįstai išskirtinį dėmesį teikia aiškinamajam raštui dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pakeitimo. Tam tikrų aplinkybių akcentavimas aiškinamajame rašte siekiant pakeisti atitinkamą teisės normą savaime nereiškia, kad jos taikymas yra skirtas išimtinai dėl tokių aplinkybių buvimo. Be to, ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties aprašymas po 2022 m. lapkričio 1 d. iš esmės nepakito (padaryti korekcijai taisymai). Vadinasi įstatymų leidėjo pozicija dėl administracinio nusižengimo sudėties turinio išliko tokia pati.

N. J. teigė, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios padaryti administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. SEAKĮ yra viešai paskelbtas teisės aktų nustatyta tvarka, taigi prieinamas susipažinti visiems Lietuvos Respublikos gyventojams. Be to, pastebėtina, kad dar 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojo SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcija, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tuo metu N. J. įgijo teisę vairuoti transporto priemones jau po SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies redakcijos pakeitimo – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pareiškėja, tiek mokydamasi vairuoti, tiek įgijusi aptariamą specialiąją teisę, turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Tai, kad ji ignoravo nustatytą teisinį reguliavimą, o savo subjektyviu vertinimu nustatė, kada ji jau gali vairuoti automobilį, neatleidžia jos nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jos veiksmuose nėra kaltės (tyčios). Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės jos amžius, tai, kad jai pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu nebuvo pateikta informacija, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, būtina pabaigti papildomą vairuotojų mokymą ir kreiptis į VĮ „Regitra“ padalinį su prašymu susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir kt. skunde nurodytos aplinkybės.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti N. J. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus.

N. J. vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Kita vertus, būtina įvertinti pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones neilgam laikui – 2 mėnesiams – už ne itin šiurkštaus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą prieš daugiau kaip dvejus metus iki šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymo (b. l. 56–57). Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka (nustatyta tvarka užbaigti papildomą vairuotojų mokymą) nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. Be to, nors N. J. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau nenustatyta, kad ji iki tol apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Dėl minėtų priežasčių pripažintina, kad pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio.

Skundžiamame nutarime nustatyta N. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pareiškėja, kuri gimė (duomenys neskelbtini), padarė administracinį nusižengimą 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, o pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareigūnė, išnagrinėjusi bylą, nepagrįstai nenustatė tokios N. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Taigi yra dvi pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jos atsakomybę sunkinančių nėra.

N. J. anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėja be administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymo anksčiau apskritai nebuvo bausta. Taip pat nenustatyta, kad ji padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio. Taigi N. J., kuri įgijo teisę vairuoti transporto priemones daugiau kaip prieš (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini)), yra iš esmės pavyzdinga kelių eismo dalyvė ir laikosi KET. Svarbu ir tai, kad byloje nustatyta, jog N. J. po padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto šioje byloje, itin operatyviai užbaigė papildomą vairuotojų mokymą, kad vėl galėtų naudotis teise vairuoti transporto priemones teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat sumokėjo paskirtą baudą. Atitinkamai aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėja apibūdinama kaip asmuo, besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis (pareiškėja nesiekė piktybiškai nesilaikyti nustatytos tvarkos naudotis teise vairuoti transporto priemones).

Svarbu įvertinti ir kitas N. J. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėja dirba, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 50–57). N. J. teismo posėdžio metu teigė, kad ji rūpinasi šalia gyvenančiais ir sveikatos problemų turinčiais senoliais, be to, N. J. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbą, atstumas nuo gyvenamosios vietos iki darbo yra beveik 60 km, viešuoju transportu nuvykti iki darbovietės nėra įmanoma. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių N. J. asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjos asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jai būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į N. J. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (dirba, darbe teigiamai charakterizuojama, laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti N. J. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 1 mėnesiui. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Visiškai neskirti pareiškėjai aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28401-2022:

1) nustatyti N. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad ji padarė administracinį nusižengimą sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų;

2) pakeisti nutarimo dalį, kuria N. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti N. J. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.