- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-1914-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10558-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis Vytautas Mitkus, „Swedbank“, AB, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, prašydamas pripažinti negaliojančiu hipoteka įkeisto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)- nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) 2018-02-21 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 (varžytynių Nr. 112516) ir taikyti restituciją.Skundo užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui - butui (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, t. y. pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymo, turto perdavimo, buto atlaisvinimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki šio skundo ir šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas grindė tuo, kad, įvykdžius teismo sprendimą, kuris gali būti panaikintas išnagrinėjus bylą pagal skundą, gali kilti didelių nepatogumų ir finansinių nuostolių vėliau atgręžiant sprendimo vykdymą. Dėl to yra būtina stabdyti teismo nutarčių vykdymą iki tol, kol ši byla (skundas) bus išnagrinėta, nes bankas jau pardavė pareiškėjo turtą iš varžytynių už dvigubai mažesnę nei reali rinkos kaina (tik už 148 596 EUR), nors reali rinkos vertė buvo beveik 2 kartus didesnė (nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomone, turto vertė galėjo siekti virš 250 000 EUR) nei varžytynių pardavimo kaina. Pareiškėjas taip pat nurodė daug faktinių aplinkybių ir teisinių situacijų, kurios, jo įsitikinimu, pagrindžia prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo būtinumo. Teismas padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą, nes jo skundas dėl antstolio veiksmų nėra prima facie pagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1) ir pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymo, turto perdavimo, buto atlaisvinimo) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki šio skundo ir šios bylos išnagrinėjimo pabaigos.Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra netinkama, priimta, neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes ir šalių tarpusavio ginčo esmę, todėl su nutartimi pareiškėjas nesutinka. Mano, kad teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Apelianto nuomone, priešingai, buvo ir faktinis, ir teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi pareiškėjas viską detaliai išaiškino ir nurodė, tiesiog teismas viską netinkamai įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas.Atskirajame skunde apeliantas taip pat plačiai dėsto faktines aplinkybes ir, jo vertinimu, teisinius argumentus, susijusius su paduoto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti pareikštų ir prima facie pagrįstų reikalavimų pobūdį (CPK 145 str. 2 d.). Tik tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų tikslą ir paskirtį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio (šiuo atveju – skundo) reikalavimų pagrįstumo sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste turi būti vertinama pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną, o tokio ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina ieškovo pareikšto ieškinio (skundo) pagrįstumą, t.y. pats ieškinys (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. C. kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu hipoteka įkeisto turto nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) 2018-02-21 pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223 (varžytynių Nr. 112516) ir taikyti restituciją. Akto nepagrįstumą grindžia neteisėtais antstolio Vytauto Mitkaus veiksmais ir kitomis, iš esmės su anstolio veiksmais nesusijusiomis aplinkybėmis. Tačiau tokiu atveju, kai skunde dėl antstolio veiksmų keliami atitinkami reikalavimai antstoliui (pvz., ginčijamas turto perleidimo aktas), turėtų būti reiškiami ne ypatingosios teisenos tvarka (kaip skundas dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510-513 straipsnius), bet ginčo teisenos tvarka (CPK 135-143 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016; kt.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo reikalavimas iš esmės yra pareikštas netinkamos teisenos tvarka.Įstatymas numato, kad viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas, nes įstatymo leidėjo valia pats skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalinga, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus stabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281 straipsniuose. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones ypač svarbu suderinti visų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų ir principų, tarp jų teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 2 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1487/2011, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi pareiškėjo paduotas skundas tikėtinai nėra pagrįstas, be to pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo (siejamo su 2018-04-06 skundu dėl antstolio veiksmų) įvykdymas galėtų pasunkėti, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų (CPK 178 straipsnis). Konkrečiu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo daug faktinių ir kitokių aplinkybių, kurios iš esmės nėra susijusios su konkretaus antstolio konkrečiais veiksmais ir/ar jų teisėtumu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien tik skundo dėl antstolio veiksmų padavimas savaime nereiškia, kad vykdomoji byla turi būti stabdoma. Šiuo atveju pareiškėjas paduotame skunde nesutinka su iš varžytynių parduoto turto vertinimu, jo nustatymo procedūra, verte ir t. t., tačiau tai yra jau bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, nagrinėjimo iš esmės klausimas, nes varžytynės jau yra įvykusios. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas, preliminariai įvertinus jo skundo reikalavimus, tikėtinai nepagrindė, jog pareiškėjui palankus teismo sprendimas dėl antstolio veiksmų apskundimo galės būti priimtas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju yra būtinas. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcinga įstatyme tiesiogiai apibrėžtai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirčiai – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje (šiuo atveju – skunde) pareikštų reikalavimų įvykdymą, negali būti taikomos.Pripažinus pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikytos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nėra ir antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kas aptarta aukščiau, dėl antrosios sąlygos nebuvimo plačiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai apskritai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir akivaizdžiai nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.