Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-139-648-2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-06-26
Bylos Nr.: 1A-139-648-2013
Teisminio proceso Nr.: 1-12-1-03256-2007-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Pavelas Frolovas
Nuteistasis: M. P., L. P.
Advokatai: Gintarė Leškevičienė, Anatolijus Svila

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-648/2013

Teisėjas Vladimir Berezovskij Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03256-2007-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.5.2.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.1.7.4.; 2.1.15.3; 2.1.16.2.5.; 2.4.6.4.1. (S)

Žemesnės instancijos teismas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Pavelo Frolovo,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei, Rasai Lunienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei,

nuteistiesiems M. P. ir L. P., jų gynėjams advokatams Anatolijui Svilai, Eugenijai Liutvinskienei, Edmundui Jonušui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės ir nuteistojo L. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas (vagystė iš T. G. buto)

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat M. P. nuteistas (vagystė iš R. S. buto)

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Taip pat M. P. nuteistas (vagystė iš P. P. ir E. P. buto)

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. (a) p.).

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat M. P. nuteistas (vagystė iš A. D. buto)

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Taip pat M. P. nuteistas (pasikėsinimas padaryti vagystę iš V. Š. buto)

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

Žemesnės instancijos teismas

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. ir 6 d., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.), po to bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., 3 val., iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., 19.10 val. (1 para), nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., 16 val., iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., 15 val. (1 para).

Iš M. P. priteista atlyginti T. G. 2 630 Lt civilinį ieškinį, UAB „M (duomenys pakeisti)“ 539 Lt civilinį ieškinį, A. L. 770 Lt civilinį ieškinį, R. S. 645 Lt civilinį ieškinį, E. P. 840 Lt civilinį ieškinį, P. P. 1 100 Lt civilinį ieškinį, A. D. 2 500 Lt civilinį ieškinį.

L. P. nuteistas (vagystė iš S. J. ir G. J. buto)

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Taip pat L. P. nuteistas (pasikėsinimas padaryti vagystę iš V. Š. buto)

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. ir 6 d., bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d.), po to bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., 3 val., iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., 19.10 val. (1 para), nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d., 16.05 val., iki 2009 m. rugpjūčio 18 d., 15 val. (1 para).

Iš L. P. priteista atlyginti S. J. 900 Lt civilinį ieškinį, UAB „T (duomenys pakeisti)“ 25 539,45 Lt civilinį ieškinį.

L. P. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (vagystė iš V. R. buto), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. laikotarpiu nuo 2007-10-11, 23 val., iki 2007-10-12, 3 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiojo T. G. turtą: kambaryje ant sofos buvusį 1 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6288“ su 50 Lt vertės SIM ir 512 Mb atminties kortelėmis.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. laikotarpyje nuo 2007-10-11, 23 val., iki 2007-10-12, 3 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs AB banko „Snoras“ „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Dnb NORD“ (dabar „DNB“) banko „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo korteles, neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio šias svetimas, T. G. išduotas tris elektronines mokėjimo priemones.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones:

- 2007-10-12, laikotarpiu nuo 3.23 val. iki 3.28 val., įdėjo AB „Snoras“ banko „Maestro” Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą T. G. vardu, į AB „Snoras“ banko bankomatą, esantį Kalvarijų g./Apkasų g., Vilniuje, ir įvedė neteisingą PIN kodą;

- 2007-10-12, 3:41:49 ir 3:41:58, įdėjęs AB „DnB NORD“ (dabar “DNB”) banko mokėjimo kortelę „Visa Electron” Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. G. vardu, į AB „Nordea“/AB „Sampo“ bankų bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, Vilniuje, ir du kartus įvedęs neteisingą PIN kodą, pasikėsinant išgryninti atitinkamai 2000 Lt neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas;

- 2007-10-12, laikotarpiu nuo 3.41 val. iki 3.43 val., įdėdamas AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko mokėjimo kortelę, išduotą T. G. vardu, į AB „Sampo“/AB „Nordea“ bankų bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, Vilniuje, neteisėtai inicijavo ir, įvedęs PIN kodą, per du kartus išgrynindamas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt ir 80 Lt, atliko dvi finansines operacijas;

- 2007-10-12, 3:53:27, įdėjo AB „DnB NORD“ (dabar “DNB”) banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. G. vardu, į AB „DnB NORD“ (dabar “DNB”) banko bankomatą, esantį Sėlių g. 54, Vilniuje, ir įvedė neteisingą PIN kodą.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2007-10-12, laikotarpiu nuo 3.41 val. iki 3.43 val., įdėdamas AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko mokėjimo kortelę, išduotą T. G. vardu, į AB „Sampo“/AB „Nordea“ bankų bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, Vilniuje, neteisėtai inicijavo ir, įvedęs PIN kodą, per du kartus išgrynindamas 1 500 Lt ir 80 Lt, savo naudai įgijo svetimą – nukentėjusiojo T. G. turtą – sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius 1 580 Lt;

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. už tai, kad jis, neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. 2007-10-12, 3:41:49 ir 3:41:58, įdėjęs AB „DnB NORD“ (dabar “DNB”) banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. G. vardu, į AB „Nordea“/AB „Sampo“ bankų bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, Vilniuje, ir, du kartus įvedęs neteisingą PIN kodą, pasikėsino savo naudai įgyti svetimą – nukentėjusiojo T. G. turtą – 2 000 Lt.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. 2007-12-15, laikotarpiu nuo 4 val. iki 5.30 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė:

- 625 Lt bendros vertės nukentėjusiosios R. S. turtą – 300 Lt vertės rankinę, su joje buvusiais daiktais: 20 Lt vertės pinigine, 5 Lt grynųjų pinigų, 100 Lt vertės kvepalais, 120 Lt vertės kosmetika;

- 770 Lt bendros vertės nukentėjusiojo A. L. turtą – piniginę ir 10 Lt grynųjų pinigų, 120 Lt vertės laikrodį „Swach“, 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), 150 Lt vertės „Sony“ MP3 muzikos grotuvą;

- 539 Lt bendros vertės UAB „M“ turtą – 498 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, su jame buvusia 1 Lt vertės SIM kortele, ir 40 Lt vertės „Multilock“ raktą.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė fizinio asmens dokumentus, t. y. 2007-12-15, laikotarpiu nuo 4 val. iki 5.30 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė R. S. automobilio „Honda Civic“, v/n (duomenys neskelbtini), registracijos, draudimo ir techninės apžiūros dokumentus, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, „Sodros“ pažymėjimą, darbo pažymėjimą, ir A. L. asmens tapatybės kortelę.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. 2007-12-15, laikotarpiu nuo 4 val. iki 5.30 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs R. S. vardu išduotas AB „Nordea Bank Finland Plc“ mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. L. vardu išduotas AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šias svetimas elektronines mokėjimo priemones neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones:

- 2007-12-15, 05.57 val., įdėjo AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Sampo“ (dabar „Danske“)/AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, ir, įvedęs PIN kodą, patikrino kortelės balansą;

- 2007-12-15, 05.58 val., įdėjo R. S. vardu išduotą AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Sampo (dabar „Danske“)“/AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Žirmūnų g. 2, ir, įvedęs PIN kodą, iš kortelės sąskaitos išėmė 100 Lt pinigų.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. 2008-06-15, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.20 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė:

- 1 100 Lt bendros vertės nukentėjusiojo P. P. turtą: 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6100“ su SIM kortele, piniginę, kurioje buvo 1 000 Lt grynųjų pinigų;

- nukentėjusiosios E. P. 500 Lt bendros vertės rankinę ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6270“ su SIM kortele.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė fizinio asmens dokumentus, t. y. 2008-06-15, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.20 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė E. P. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, vairuotojo pažymėjimą ir darbo pažymėjimą.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. 2008-06-15, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 04.20 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs E. P. vardu išduotas mokėjimo korteles: AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šias svetimas elektronines mokėjimo priemones neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones, t. y. 2008-06-15, apie 04.40 val., įdėjo E. P. vardu išduotą AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę į AB „Sampo (dabar „Danske“)“/AB „Nordea“ banko bankomatą ATM „IKI“, esantį A. J. Povilaičio g. 20, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, iš kortelės sąskaitos išėmė 340 Lt.

Byla pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (E. P. turto atžvilgiu) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. (a) p.).

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. laikotarpyje nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė nukentėjusiosios A. D. (mergautinė pavardė Č.) turtą – odinę piniginę, kurioje buvo 2 000 Lt grynųjų pinigų.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė fizinio asmens dokumentus, t. y. 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė A. Č. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, G. D. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. laikotarpyje nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 05.25 val., vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs UAB „L (duomenys pakeisti)“ AB banko „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „PAREX“ banko mokėjimo kortelę, šias svetimas elektronines mokėjimo priemones neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Taip pat M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones:

- 2009-05-01, apie 05:48:36, įdėjo AB „Swedbank“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę „Visa Electron“, išduotą A. Č. vardu, į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį Architektų g. 43/31, Vilniuje, ir įvedė neteisingą (atsitiktinį) PIN kodą;

-2009-05-01, apie 05:48:45, įdėjo AB „SEB“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę, išduotą UAB „L“, į AB „SEB“ banko bankomatą, esantį Architektų g. 43/31, Vilniuje.

L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. 2008-03-01, laikotarpiu nuo 1.45 val. iki 03.10 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė svetimą, S. J. turtą – 800 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson 2300 i“ (IMEI (duomenys neskelbtini)).

Taip pat L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė fizinio asmens dokumentus, t. y. 2008-03-01, laikotarpiu nuo 1.45 val. iki 03.10 val., vagystės metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė S. J. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Taip pat L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. 2008-03-01, laikotarpiu nuo 1.45 val. iki 3.10 val., vagystės metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs S. J. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), G. J. vardu išduotą AB „DnB Nord“ (dabar “DNB”) banko mokėjimo kortelę Nr.(duomenys neskelbtini) ir UAB „T“ banko mokėjimo kortelę „Eurocard“ Nr. (duomenys neskelbtini), šias svetimas elektronines mokėjimo priemones neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Taip pat L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones:

- 2008-03-01, 03:21:07 ir 03:21:26, įdėjo AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. J. vardu, į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 201, esantį Didlaukio g. 80 A, Vilniuje, ir du kartus įvedė neteisingą PIN kodą;

- 2008-03-01, 03:25:14 ir 03:25:32, įdėjo AB „DnB NORD“ (dabar “DNB”) banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. J. vardu, į AB banko „Nordea Lietuva“ bankomatą, esantį Didlaukio g. 80 A, Vilniuje, ir, du kartus įvedęs neteisingą PIN kodą, pasikėsino kiekvieną kartą išgryninti 500 Lt;

- 2008-03-01, 03:26:05, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Nordea Lietuva“ bankomatą, esantį Didlaukio g. 80 A, Vilniuje ir, įvedęs neteisingą PIN kodą, pasikėsino išgryninti 300 Lt,

- 2008-03-01, 03:26:14, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Nordea Lietuva“ bankomatą, esantį Didlaukio g. 80 A, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 300 Lt;

- 2008-03-01, 03:26:35, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Nordea Lietuva“ bankomatą, esantį Didlaukio g. 80 A, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 1000 Lt;

- 2008-03-01, 03:26:54, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Nordea Lietuva“ bankomatą, esantį Didlaukio g. 80 A, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 1 000 Lt;

- 2008-03-01, 03:43:01, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ bankomatą Nr. ATM 132, esantį L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 1 000 Lt;

- 2008-03-01, nuo 03:43:17 iki 03:44:31, tris kartus įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ bankomatą Nr. ATM 132, esantį L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 6 000 Lt (3 kartus po 2 000 Lt);

- 2008-03-01, 03:58:21, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 173, esantį Architektų g. 19, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 2 000 Lt;

- 2008-03-01, nuo 04:10:00 iki 04:10:52, keturis kartus įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 8 000 Lt (4 kartus po 2 000 Lt);

- 2008-03-01, 4.11 val., įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 2 000 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje pritrūko lėšų;

- 2008-03-01, 04:11:27, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 500 Lt;

- 2008-03-01, 04:11:43, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 300 Lt, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitoje pritrūko lėšų.

Taip pat L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. už tai, kad jis, neteisėtai disponuodamas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą:

- 2008-03-01, 4.11 val., įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 2 000 Lt, t. y. pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą UAB „T“ turtą – 2 000 Lt,

- 2008-03-01, 04:11:43, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, pasikėsino išgryninti 300 Lt, t. y. pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą UAB „T“ turtą – 300 Lt,

tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaitose pritrūko lėšų.

Taip pat L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis, neteisėtai panaudodamas elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. neteisėtai disponuodamas svetima elektronine mokėjimo priemone, apgaule užvaldė UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvusius 22 800 Lt:

- 2008-03-01, 03:43:01 val., įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ bankomatą Nr. ATM 132, esantį L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 1 000 Lt;

- 2008-03-01, nuo 03:43:17 iki 03:44:31, keturis kartus įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ bankomatą Nr. ATM 132, esantį L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 8 000 Lt (4 kartus po 2 000 Lt);

- 2008-03-01, 03:58:21 val., įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 173, esantį Architektų g. 19, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 2 000 Lt;

- 2008-03-01, 04:11:13, įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 1 000 Lt;

- 2008-03-01, 04:11:27 val., įdėjo UAB „T“ „Eurocard“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „SEB“ banko bankomatą Nr. ATM 28, esantį Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje, ir, įvedęs PIN kodą, išgrynino 500 Lt.

Taip pat M. P. ir L. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2009-08-01, apie 3 val., pro neužrakintas duris įsibrovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasikėsino pagrobti svetimą 960 Lt bendros vertės V. Š. turtą: 50 Lt vertės rankinę su joje buvusiais daiktais – 100 Lt vertės odine pinigine, 110 Lt grynųjų pinigų, 50 Lt vertės kosmetikos rinkiniu, 300 Lt bendros vertės akiniais su dėklu, 50 Lt vertės portfelį, kuriame buvo 300 Lt vertės sutartis su Alytaus kolegija, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes namo laiptinėje buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Taip pat M. P. ir L. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. už tai, kad jie pasikėsino pagrobti fizinio asmens dokumentus, t. y. 2009-08-01, apie 3 val., pasikėsinę pagrobti svetimą turtą įsibrovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasikėsino pagrobti V. Š. valstybės tarnautojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes namo laiptinėje buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Taip pat M. P. ir L. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. už tai, kad jie pasikėsino disponuoti tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. 2009-08-01, apie 3 val., pasikėsinę pagrobti svetimą turtą įsibrovę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasikėsino pagrobti V. Š. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę, „AČIŪ“ nuolaidos kortelę, „CAMELIA“ nuolaidų kortelę, taip šias svetimas elektronines mokėjimo priemones pasikėsino neteisėtai įgyti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, nes namo laiptinėje buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistojo M. P. gynėja advokatė G. Leškevičienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 apkaltinamąjį nuosprendį M. P. atžvilgiu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad kiekviename atskirame epizode M. P. buvo kaltinamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, tačiau teismas nevertino įrodymų dėl kiekvieno kaltinimo atskirai, nuosprendyje išdėstė juos taip, lyg M. P. kiekviename epizode būtų kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatas. Kita vertus, nesurinkta pakankamai objektyvių įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pasak advokatės, teismas nepagrįstai nurodė, kad M. P. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo patvirtinta nukentėjusiųjų T. G., R. S., A. L., E. P., P. P. ir A. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais bei įvairių bankų raštais, nes nei vienas iš nukentėjusiųjų nematė nei pačių vagystės faktų, nei asmenų, padariusių jas. Todėl minėti įrodymai tik įrodo, kad buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų butus ir pavogta įvairių daiktų, tarp jų ir bankų mokėjimo kortelės, su kuriomis vėliau bankomatuose buvo bandoma atlikti finansines operacijas. M. P. kaltė grindžiama iš esmės vien specialistų išvadomis Nr. 11-2495 (09), 11-2599 (09) (epizodas dėl vagystės iš T. G. buto), Nr. 11-2494 (09), 11-2595 (09) (epizodas dėl vagystės iš R. S. buto), Nr. 11-2897 (09), 11-2942 (09) (epizodas dėl vagystės iš E. P. ir P. P. buto) ir Nr. 11-2496 (09), 11-2600 (09) (dėl vagystės iš A. D. buto) dėl asmens, kuris buvo užfiksuotas prie bankomatų, tapatybės. Visose jose nurodyta, kad užfiksuotas asmuo yra M. P.. Tačiau remiantis šiomis specialistų išvadomis, buvo galima pripažinti M. P. kaltu tik dėl neteisėto disponavimo tikromis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo. Tvirtina, kad teismas, pripažindamas M. P. kaltu dėl įsibrovimo į nukentėjusiųjų butus ir jų turto pagrobimo bei disponavimo kitomis bankų mokėjimo kortelėmis, kurių panaudojimas nebuvo nufilmuotas bankomatų stebėjimo kameromis, rėmėsi vien tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie tiesioginiai įrodymai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. P. atvaizdas, t. y. lyginamasis pavyzdys, pagal kurį buvo pateiktos minėtos specialistų išvados, gautas įstatymų nenustatyta tvarka, pažeidžiant M. P., kaip įtariamojo, įstatymų garantuojamas teises. Todėl specialistų išvados negali būti pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais ginamojo kaltę. Šioje byloje nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos BPK 144 str. imperatyvių nuostatų. Byloje nėra M. P. atvaizdo lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, kas laikytina Lietuvos Respublikos BPK 144 str. pažeidimu. Nesant tokio protokolo, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo paimti M. P. atvaizdo lyginamieji pavyzdžiai, pateikti specialistams atlikti portretinį lyginamąjį tyrimą, ar jie apskritai yra M. P., o ne kito į jį panašaus žmogaus. Tiek Konstitucijos 31 str. 6 d., tiek Lietuvos Respublikos BPK 21 str. 4 d., 22 str. 3 d. ir 50 str. įtariamajam ir kaltinamajam garantuoja teisę į gynybą, kas reiškia, jog atliekant bet kokį procesinį veiksmą, taip pat ir imant įtariamojo lyginamuosius pavyzdžius, privalo dalyvauti gynėjas, tačiau M. P. tokia teisė buvo pažeista, kas laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Taigi, remiantis tokiomis specialistų išvadomis negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Tokia pozicija yra išdėstyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-23/2008).

Nuteistojo gynėja pastebi, kad teismas, pripažindamas M. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., neanalizavo šios nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Dokumento pagrobimas yra tyčinė materiali nusikalstamos veikos sudėtis, ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji rado pagrobtus asmens dokumentus vėliau išmestus netoliese, todėl akivaizdu, kad dokumentus pagrobęs asmuo nesiekė užvaldyti jų. Tai rodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d.

Dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš V. Š. buto M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai aiškino, kad nebuvo įsibrovęs į jokį butą, nesikėsino pagrobti jokio svetimo turto, policijos pareigūnų buvo sulaikytas laiptinėje, kai ieškojo, kur gyvena vaikystės draugas A.. Tokius pačius parodymus davė ir L. P.. Tam, kad būtų paneigti M. P. parodymai, nepakanka vien jais netikėti, o būtina, jog šiuos parodymus paneigtų kiti patikimi įrodymai. Teismas nurodė, kad M. P. ir L. P. parodymai, jog jie su savimi nieko neturėjo ir policijos pareigūnai sulaikė juos, kai jie lipo laiptais žemyn, yra paneigti liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, tačiau tokia nuosprendyje išdėstyta teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių. Nei tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas R. Z., nei kitas policijos pareigūnas E. S. bei liudytoja, kuri neva matė laiptinėje butų duris tikrinančius vyrus, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausti. Todėl teismas negalėjo grįsti nuosprendžio tik tarnybiniu pranešimu.

Pasak advokatės, 2009-08-01 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo atlikta buto ir laiptinės apžiūra, atlikus apžiūrą, nuo pirštinių ir portfelio paimti kvapų pėdsakai. Ši apžiūra pradėta 4.17 val., o baigta 4.24 val., t. y. tęsėsi 7 minutes. 2009-08-01 apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta moteriška rankinė ir vyriškas portfelis, apžiūros metu nuo vyriško portfelio paimti kvapų pėdsakai. Ši apžiūra pradėta 5.10 val., baigta 5.30 val., t. y. tęsėsi 20 minučių. Apžiūras atlikęs policijos pareigūnas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vietoje kvapai nebuvo imami, jis pats neėmė kvapų. Specialistas M. Š., dalyvavęs 2009-08-01 įvykio vietos apžiūroje, paaiškino, kad jis paėmė kvapų pėdsakus komisariate, tikrai paėmė kvapų pėdsakus nuo pirštinių, tačiau byloje nėra jokio protokolo ar kito dokumento, patvirtinančio šiuos M. Š. paaiškinimus. Vieninteliai duomenys, kuriuose nurodoma, kad nuo pirštinių ir portfelio buvo paimti kvapų pėdsakai, yra įvykio apžiūrų protokolai. M. Š. paaiškino, kad kvapų pėdsakams paimti reikia 1,5 valandos. Žmogaus kvapo pėdsakų, lyginamųjų kvapų pavyzdžių, foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-12-24 įsakymu Nr. V-742, (toliau - Metodika) 41.2. p. nurodyta, kad kvapai nuo pėdsaką išlaikančių objektų imami laikant kvapų sugėriklį, suliestą su objektu ne mažiau nei 1 val. Remiantis apžiūrų protokolais, tokio reikalavimo nebuvo laikytasi paimant kvapus nuo pirštinių ir portfelio. Byloje taip pat nėra M. P. kvapo paėmimo lyginamajam tyrimui protokolo, todėl lyginamasis pavyzdys, pagal kurį buvo pateikta specialisto išvada, gauta įstatymų nenustatyta tvarka, pažeidžiant M. P., kaip įtariamojo, įstatymų garantuojamas teises. Teismas nurodė, kad kvapų pavyzdžiai buvo paimti nuo daiktų pateikimo protokolu kaltinamųjų pateiktų drabužių – jų pačių sulaikymo dieną pateiktų striukių. Kita vertus, byloje nėra šio veiksmo atlikimą patvirtinančio protokolo, todėl nėra galimybės nustatyti kokia tvarka, kiek laiko buvo imami tokie pavyzdžiai. Be to, kvapo pėdsakas, paimtas nuo striukės, šiuo konkrečiu atveju iš viso negalėjo būti naudojamas odorologiniam tyrimui atlikti. Metodikos 47 p. nurodyta, kad pavyzdžiai odorologiniam tyrimui turi būti paimami nuo tos kvapo donoro dalies, kuria buvo paliktas kvapo pėdsakas. M. P. kvapo pavyzdžiai turėjo būti paimti nuo jo plaštakų, nes akivaizdu, kad pirštinėse ir ant portfelio rankenos kvapas galėjo būti paliktas tik šia kūno dalimi. Todėl specialisto išvada negali būti pripažinta įrodymu šioje byloje. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-400/2011). Be to, teismo praktikoje odorologinio tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu) tik tuomet, kai ją patvirtina kiti byloje išnagrinėti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-279/2008). Šiuo atveju jokių kitų objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. P. kaltę dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš V. Š. buto, byloje nėra.

Šalies argumentai

L. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš V. Š. buto, rėmėsi V. Š. parodymais, tačiau nukentėjusioji nematė, kas buvo įėjęs į butą. Ji buvo pažadinta policijos pareigūnų. Todėl nukentėjusiosios parodymai neįrodo jo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pasak L. P., policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje neatitinka Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. 2009-08-01 apžiūros protokole nurodyta, kad nuo 4.17 val. iki 4.24 val. buvo paimtos keturios pirštinės DNR tyrimui, nuo pirštinių bei portfelio paimti kvapų pėdsakai, taip pat paimtas atsuktuvas, peilis, žibintas, kvapo pėdsakas nuo įtariamųjų. Kita vertus, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, kvapų pėdsakai nuo jo, jo brolio ir portfelio nebuvo paimti nei įvykio vietoje, nei policijos komisariate. Todėl teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo remtis 2009-08-01 apžiūros protokolu. Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas paneigė 2009-08-01 apžiūros protokolų įrašus teigdamas, kad kvapų pėdsakų negalima buvo paimti nuo daiktų įvykio vietoje, nes jis neturėjo su savimi kvapų pėdsakų lagamino. 2009-08-13 užduotyje atlikti odorologinį tyrimą klausiama, ar kvapas nuo odinės tašės rankenos sutampa su kuriuo nors įtariamojo kvapu, paimtu nuo striukės. Tačiau byloje nėra nei vieno procesinio dokumento, kuris patvirtintų, kad nuo moteriškos tašės rankenos apskritai buvo paimtas kvapo pėdsakas, tuo labiau kad ši rankinė buvo apžiūrėta ir grąžinta V. Š.. Tokiu būdu neaišku, kas paėmė kvapo pėdsaką nuo vyriško portfelio ir kaip specialistai išvadoje Nr. 140-1-(85)-IS1-128, nepaėmus kvapo pėdsako nuo moteriškos rankinės, rado jo (L. P.) kvapo pėdsaką. Be to, V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvykus policijos pareigūnams, ji buvo paėmusi rankinę už rankenos ir laikė ją. Teismas padarė išvadą, kad tai, jog tas pats daiktas vadinamas skirtingai, t. y. tašė ir portfelis, neduoda pagrindo teigti, kad tai yra skirtingas daiktas, priešingai, byloje įrodyta, kad tai tas pats daiktas, nuo kurio buvo paimtas kvapas, kuris ir pateiktas specialistams. Iš tokios teismo išvados nėra aišku, nuo kurio daikto paimtas kvapas buvo pateiktas specialistams.

Pasak L. P., jis matė, kaip jo striukė buvo paimta iš jo ir į nieką nesupakuota padėta prie kitų įvykio vietoje rastų daiktų. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas A. L. teigdamas, kad nešė nesupakuotus daiktus į policijos automobilį. Nesant tiesioginių ir nenuginčijamų įrodymų dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, specialistų išvados dėl odorologinių tyrimų nepakankamos pripažinti jį kaltu dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš V. Š. buto.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei S. J., nei G. J. nematė, kas apvogė jų butą ir kad jis neteisėtai panaudojo elektronines mokėjimo priemones. Dėl šio epizodo jis yra pripažintas kaltu tik remiantis specialisto išvada Nr. 11-2493 (09), 11-2597 (09), kuri yra tikėtina. Išvados aprašomojoje dalyje nurodoma, kad negalima kategoriškai tvirtinti, jog pateiktoje vaizdo medžiagoje, nufilmuotoje prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, yra jis, nes dėl nepakankamai ryškių tiriamojo asmens išorės kontūrų ir galvos padėties, nėra galimybės ištirti ir palyginti visų tiriamąjį asmenį charakterizuojančių požymių, be to, dalis nustatytų sutapimų yra tikėtini. Todėl neaišku, kokiais neginčijamais įrodymais jis yra pripažintas kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas. Šiuo atveju neįrodyta, kad jis apskritai buvo inkriminuotu laiku Vilniuje. Teismas kaip kaltės įrodymą pateikia išvadą, kad iki minėto bankomato galima nuvažiuoti per 5-6,5 min. Tačiau jis nėra Vilniaus gyventojas, nežino, kaip yra išsidėstę bankomatai.

Šalies argumentai

L. P. teigimu, teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu. Jis buvo teistas 2004-09-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. Šie nusikaltimai yra nesunkūs, todėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu jo teistumas jau buvo išnykęs. Jo pripažinimas recidyvistu neatitinka Lietuvos Respublikos BK 27 str. reikalavimų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė - apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. gynėjos advokatės G. Leškevičienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Nuteistieji M. ir L. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu teigdami, kad jų atžvilgiu nepagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes jie nepadarė inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Pažymėtina, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos aspektų yra tas, kad įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai. Teismų praktikoje pripažįstama be kita ko ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).

Dėl M. P. nuteisimo už vagystę iš T. G. buto ir kitų susijusių nusikaltimų padarymą

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas T. G. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai 2007 metais, spalio mėnesį iš 11 į 12 d., buvo padaryta vagystė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nukentėjusysis, atsikėlęs ryte, nerado mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, iš piniginės dingo banko „Sampo“ mokėjimo kortelė, kurios sąskaitoje buvo apie 1 600 Lt, su PIN kodu, paliktu piniginėje. Tą pačią naktį iš banko mokėjimo kortelės buvo išimta minėta pinigų suma. Buto durys buvo neužrakintos. Kadangi T. G. vagystės metu miegojo, todėl jis nieko nematė ir negirdėjo. Iš buto daugiau niekas nebuvo paimta. Telefonas buvo paliktas ant sofos atlošo, o piniginė buvo striukės kišenėje (t. 5, b.l. 21).

T. G. 2007-10-12 protokole-pareiškime nurodė, kad nuo 2007-10-11, 23 val. iki 2007-10-12, 7.20 val., iš neužrakinto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pavogtas 1 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6288“ su 50 Lt vertės SIM kortele ir mokėjimo kortelės: AB „Sampo“ banko mokėjimo kortelė „Maestro“, AB „Nord LB“ banko mokėjimo kortelė „Visa electron“, AB „Snoras“ banko mokėjimo kortelė „Maestro“. Žirmūnų g. 2, Vilniuje, iš banko „Sampo“ mokėjimo kortelės išimta 1 580 Lt (t. 1, b.l. 6). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 1, b.l. 16).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pasitelkus specialistą, apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute bendra tvarka nepažeista. Specialistas nurodė, kad magnetiniais milteliais buvo apžiūrėti objektai, tačiau tinkamų rankų pėdsakų rasta nebuvo. Atlikus apžiūrą, niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b.l. 11-15).

Nukentėjusysis T. G. pateikė AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuota, jog 2007-10-12, apie 3.30 val., „Nordea/Sampo“ banko bankomate ATM „IKI Minskas“, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilniuje, nuo kortelės per du kartus išimta atitinkamai 1 500 Lt ir 80 Lt (t. 1, b.l. 20, 21-22).

AB „Snoras“ rašto duomenimis, T. G. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) buvo bandyta panaudoti 2007-10-12 03:23 – 03:28 val. bankomate, esančiame Kalvarijų - Apkasų g., Vilniuje. Buvo neteisingai suvestas PIN kodas. Filmuotos vaizdo medžiagos nėra (t. 1, b.l. 38).

AB „DnB NORD“ (dabar „NORD“) banko pranešimo duomenimis, 2007-10-12 su T. G. išduota banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktos šios operacijos:

AB banko „Nordea“ - AB „Sampo“ banko bankomate, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje:

03:41:49 val. bandyta išimti 2000 Lt. Neteisingai surinktas PIN kodas;

03:41:58 val. bandyta išimti 2000 Lt. Neteisingai surinktas PIN kodas;

AB „DnB NORD“ banko bankomate, adresu Sėlių g. 54, Vilniuje:

03:53:27 val. bandyta patikrinti likutį. Viršytas leistinas teisingų PIN kodų įvedimo skaičius.

Pateikti keturi lapai su fotonuotraukomis, padarytomis iš AB „DnB NORD“ banko bankomato vaizdo stebėjimo sistemų, adresu Sėlių g. 54, Vilniuje (t. 1, b.l. 40-44).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2495 (09), 11-2599 (09) konstatuota, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje prie bankomato, esančio Sėlių g. 54, Vilniuje, užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 1, b.l. 58-63).

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. laikotarpiu nuo 2007-10-11, 23 val., iki 2007-10-12, 3 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiojo T. G. turtą: kambaryje ant sofos buvusį 1 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6288“ su 50 Lt vertės SIM ir 512 Mb atminties kortelėmis.

Baudžiamojo proceso įstatymas nenustato jokių apribojimų, susijusių su įrodymų rūšimi, t. y. savo išvadas teismas gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus - gauti teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka), patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir juos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-334/2009, 2K-300/2010, 2K-627/2010, 2K-191/2011).

Byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Apeliantas neprisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą. Nukentėjusysis T. G. baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti, kas galėjo pagrobti iš buto jam priklausantį turtą, nes tuo metu jis miegojo. Byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie žinotų reikšmingas aplinkybes, susijusias su mobiliojo ryšio telefono, SIM ir atminties kortelių vagyste. Atlikus buto apžiūrą, nebuvo rasta pėdsakų ar kitų objektų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku bute lankėsi būtent M. P.. Taip pat nenustatyta, kad pas M. P. būtų rastas koks nors minėtas T. G. priklausantis turtas. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2495 (09), 11-2599 (09) patvirtina, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje prie bankomato, esančio Sėlių g. 54, Vilniuje, užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui. Būtent šiame bankomate asmuo panaudojo T. G. išduotą banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pripažintina, kad vien tik šio vienintelio įrodymo, patvirtinančio minėtą aplinkybę, nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog būtent M. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistasis galėjo įgyti nukentėjusiajam išduotą elektroninio mokėjimo priemonę įvairiais būdais, pavyzdžiui, rasdamas elektroninio mokėjimo priemonę, gaudamas ją iš kito asmens, atimdamas iš asmens ir kt. Be to, vagystę įsibrovus į patalpą galėjo padaryti ir kitas asmuo. Nei viena iš šių versijų nėra paneigta, o M. P. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog minėtą nusikaltimą padarė būtent M. P., byloje nėra surinkta. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. P. padarė vagystę įsibraudamas į T. G. butą bei pagrobdamas kaltinime nurodytą turtą ir bankų mokėjimo korteles įvertinus laiką, kada buvo padaryta vagystė iš nukentėjusiojo T. G. buto, kada buvo pasinaudota mokėjimo kortelėmis bei kada yra užfiksuotas M. P. buvimas Sėlių g. 54, Vilniuje, kai jis naudojosi T. G. išduota banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas tikslus vagystės iš T. G. buto laikas. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam priklausantis turtas buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2007-10-11, 23 val., iki 2007-10-12, 7.20 val. Byloje esančiais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad naudojimasis T. G. išduotomis elektroninio mokėjimo priemonėmis pradėtas fiksuoti nuo 2007-10-12, 3.23 val. Įvertinus laiką, nuo kada, nukentėjusiojo manymu, galėjo būti padaryta vagystė, ir laiką, nuo kurio pradėtos naudoti banko mokėjimo kortelės, nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai neabejotinai išvadai, kad būtent M. P. ir padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Priešingai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu padarius minėtą nusikaltimą.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog M. P. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje yra atmetamas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kita vertus, nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad M. P. nepagrįstai nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą.

Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2495 (09), 11-2599 (09) konstatuota, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje prie bankomato, esančio Sėlių g. 54, Vilniuje, užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 1, b.l. 58-63), o būtent šiame bankomate asmuo panaudojo T. G. išduotą banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde abejoja specialisto išvados pripažinimu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, nes teigia, jog lyginamieji pavyzdžiai, pagal kuriuos buvo pateikta minėta specialisto išvada, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos BPK 144 str. reglamentuoja pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo tvarką. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi teisę paimti iš įtariamojo pavyzdžius lyginamajam tyrimui, o 3 d. įtvirtinta, kad dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą, įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant Lietuvos Respublikos BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Teismas turi ne tik konstatuoti pažeidimus, bet ir juos įvertinti, ar toks pažeidimas vertintinas kaip formalus, ar kaip esminis BPK pažeidimas, kuris suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2010). Kartu su 2009-09-08 užduotimi atlikti objektų tyrimą, t. y. portretinį lyginamąjį tyrimą, buvo pateikti kompaktiniai diskai, kuriuose nufilmuoti žmonės lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu (t. 1, b.l. 56). Byloje iš tikrųjų nėra M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo. Siekiant patikrinti lyginamųjų pavyzdžių paėmimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu liudytoja L. G.-R. parodė, kad lyginamuosius pavyzdžius ėmė ir vaizdą filmavo operatyviniai darbuotojai. Buvo nufotografuotas M. P. ir paskui nuotraukos buvo sulygintos su vaizdo medžiagoje užfiksuotais vaizdais prie bankomatų. Nuteistasis M. P. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jį filmavo operatyviniai darbuotojai policijos komisariate, nieko nesakė, dėl ko jis filmuojamas, minėjo, kad tai daroma operatyvinei medžiagai. Apeliantas neprieštaravo tokiam veiksmui, nes manė, kad taip reikia. Jį filmavo ne sulaikymo metu, o vėliau, praėjus gal 2-3 dienoms. Taigi, liudytojos L. G.-R. ir nuteistojo M. P. parodymais nustatyta, jog pastarojo atvaizdas buvo fiksuojamas policijos pareigūnų - operatyvinių darbuotojų. Liudytoja taip pat nurodė, kad tai buvo susiję su lyginamųjų pavyzdžiu paėmimu. Byloje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuota, kad apelianto veidas ir skirtinga jo galvos padėtis buvo filmuojama iš įvairių krypčių. Bylos medžiaga patvirtina, kad kompaktiniai diskai su M. P. lyginamaisiais pavyzdžiais buvo pateikti atlikti objektų tyrimą. Taigi, nėra abejonių, kad apelianto atvaizdas buvo fiksuojamas siekiant vėliau atlikti specialų (portretinį) tyrimą ir gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, kas yra teisinis pagrindas paimti M. P. atvaizdo lyginamuosius pavyzdžius. Pats nuteistasis pripažino, kad jis neprieštaravo tokio procesinio veiksmo atlikimui. Iš kompaktiniuose diskuose esančių vaizdo įrašų taip pat nenustatyta, kad M. P. atvaizdas būtų fiksuojamas be jo sutikimo. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad vien tai, jog byloje nėra M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas esminis pažeidimas, dėl kurio šio procesinio veiksmo atlikimo metu gauti duomenys pripažintini kaip neteisėti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtų aplinkybių visuma taip pat neleidžia abejoti, kad objektų tyrimui pateikti lyginamieji pavyzdžiai yra nuteistojo, o ne kito į jį panašaus žmogaus. Tai, kad atliekant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, nedalyvavo M. P. gynėjas, nelaikytina procesiniu pažeidimu, nes nenustatyta, kad apeliantas buvo išreiškęs norą turėti gynėją šio procesinio veiksmo atlikimo metu. M. P. gynėjos teiginys, kad atliekant bet kokį procesinį veiksmą privalo dalyvauti įtariamojo (kaltinamojo) gynėjas, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK nuostatų. Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-23/2008 šiuo atveju nėra aktuali, nes joje nustatytos aplinkybės neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių. Visa tai patvirtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2495 (09), 11-2599 (09) priimta remiantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu. Priešingai nei teigia M. P. gynėja, tokia specialisto išvada galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį.

Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad M. P. neteisėtai disponavo T. G. išduota banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai panaudojo ją bankomate, esančiame Sėlių g. 54, Vilniuje. AB banko „Snoras“ banko mokėjimo kortelės „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko mokėjimo kortelės panaudojimo aplinkybės bankomatuose, esančiuose atitinkamai Žirmūnų g. 2 ir Kalvarijų - Apkasų g., Vilniuje, nėra užfiksuotos vaizdo stebėjimo sistemų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog tame pačiame bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilniuje, AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko mokėjimo kortelė buvo panaudota kartu su banko mokėjimo kortele „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria neteisėtai disponavo M. P.. Be to, visos bankų mokėjimo kortelės buvo panaudotos esant nedideliems laiko tarpams, jos išduotos tam pačiam asmeniui - T. G.. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad yra surinkta pakankamai įrodymų, jog apeliantas neteisėtai disponavo visomis minėtomis bankų mokėjimo kortelėmis.

Kadangi anksčiau konstatuota, jog neįrodyta, kad M. P. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl apeliantui iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1 d. šalintina aplinkybė, jog jis laikotarpyje nuo 2007-10-11, 23 val., iki 2007-10-12, 3 val., būtent vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė AB banko „Snoras“ „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Dnb NORD“ (dabar „DNB“) banko „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Sampo“ (dabar „Danske“) banko, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo korteles. Nustatytina, kad M. P. neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. jis laikotarpyje nuo 2007-10-11, 23 val., iki 2007-10-12, 3 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo ir laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio minėtas svetimas, T. G. išduotas tris elektronines mokėjimo priemones. Minėtos aplinkybės pašalinimas neturi reikšmės M. P. veiksmų teisiniam vertinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. G. išduotos banko mokėjimo kortelės buvo panaudotos nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje, panaudojimo metu buvo inicijuojamos finansinės operacijos, kai kuriais atvejais buvo išimti nukentėjusiajam priklausantys pinigai, o kitais atvejais - pasikėsinta padaryti tokius veiksmus. Kadangi byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad šiomis banko mokėjimo kortelėmis neteisėtai disponavo apeliantas, todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje įrodyta, kad jis padarė ir Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Dėl M. P. nuteisimo už vagystę iš R. S. buto ir kitų susijusių nusikalstamų veikų padarymą

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas A. L. parodė, kad jis kartu su R. S. nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje. Tikslios datos neprisimena, iš ryto buvo pažadinti kaimynų, kadangi jų nuomojamo buto durys buvo pravertos. Apžiūrėję butą, jie nerado kelių daiktų - piniginės, rankinuko, mobiliojo ryšio telefono ir laikrodžio. Jo piniginėje buvo „SEB“ banko „Visa Electron“ kortelė, dar galėjo būti „Nordea“ banko „MasterCard“ kortelė. Vėliau buvo rastas R. S. rankinukas, į kurį buvo įdėta jo piniginė (t. 5, b.l. 42-43). A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 1, b.l. 90-91). Nukentėjusioji R. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 1, b.l. 85-86).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, daiktų ir pėdsakų nepaimta, apžiūros metu specialistas nedalyvavo (t. 1, b.l. 82-84).

AB „Nordea“ rašte nurodyta, kad 2007-12-15 su R. S. išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea/Sampo bankomate, adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje, buvo atliktos šios operacijos: 1) 5:57:55 val. balanso tikrinimo operacija; 5:58:04 val. nuo kortelės sąskaitos išimta 100 Lt. Nordea/Sampo bankomate atliktų operacijų nuotraukos pateiktos elektroniniu paštu (t. 1, b.l. 96, 97-98).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadoje Nr. 11-2494 (09), 11-2598 (09) konstatuota, kad labai didelė tikimybė, jog tiriamajame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo (prie bankomato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje) yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 1, b.l. 128-133).

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. 2007-12-15, laikotarpiu nuo 4 val. iki 5.30 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė:

- 539 Lt bendros vertės UAB „M“ turtą – 498 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, su jame buvusia 1 Lt vertės SIM kortele, ir 40 Lt vertės „Multilock“ raktą.

Byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Apeliantas neprisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus. Nei R. S., nei A. L. baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti, kas galėjo pagrobti iš nuomoto buto esančius daiktus, nes tuo metu jie miegojo. Byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie žinotų reikšmingas aplinkybes, susijusias su M. P. inkriminuotų daiktų pagrobimu. Atlikus buto apžiūrą, nebuvo rasta pėdsakų ar kitų objektų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku bute lankėsi būtent M. P.. Taip pat nenustatyta, kad pas M. P. būtų rastas koks nors minėtas R. S., A. L. ar UAB „M“ priklausantis daiktas, kurio pagrobimas inkriminuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ar 302 str. 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-2494 (09), 11-2598 (09) patvirtina, kad labai didelė tikimybė, jog tiriamajame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo (prie bankomato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje) yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui. Būtent šiame bankomate asmuo panaudojo R. S. išduotą AB „Nordea“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pripažintina, kad vien tik šio vienintelio įrodymo, patvirtinančio minėtą aplinkybę, nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog būtent M. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentus, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistasis galėjo įgyti nukentėjusiajai išduotą elektroninio mokėjimo priemonę įvairiais būdais, pavyzdžiui, rasdamas elektroninio mokėjimo priemonę, gaudamas ją iš kito asmens, atimdamas iš asmens ir kt. Be to, vagystę įsibrovus į patalpą galėjo padaryti ir kitas asmuo. Nei viena iš šių versijų nėra paneigta, o M. P. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas tikslus vagystės ir dokumentų pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikas. M. P. nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą 2007-12-15, laikotarpyje nuo 4 val. iki 5.30 val., tuo tarpu R. S. išduota banko mokėjimo kortelė panaudota 2007-12-15, 5.57-5.58 val. Įvertinus laiką, nuo kada galėjo būti padaryta vagystė bei dokumentų pagrobimas, ir laiką, kada buvo panaudota banko mokėjimo kortelė, nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai neabejotinai išvadai, kad būtent M. P. ir padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Priešingai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu padarius minėtus nusikaltimus. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų M. P. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d., byloje nėra surinkta.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog M. P. dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nukentėjusiojo A. L., taip pat civilinio ieškovo UAB „M“ civiliniai ieškiniai yra atmetami, o nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys atmetamas iš dalies (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kita vertus, nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad M. P. nepagrįstai nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą.

Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2494 (09), 11-2598 (09) konstatuota, kad labai didelė tikimybė, jog tiriamajame vaizdo įraše užfiksuotas asmuo (prie bankomato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje) yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 1, b.l. 128-133), o būtent šiame bankomate asmuo panaudojo R. S. išduotą banko „Nordea“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde abejoja specialisto išvados pripažinimu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, nes teigia, jog lyginamieji pavyzdžiai, pagal kuriuos buvo pateikta minėta specialisto išvada, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Kartu su 2009-09-08 užduotimi atlikti objektų tyrimą, t. y. portretinį lyginamąjį tyrimą, buvo pateikti kompaktiniai diskai, kuriuose nufilmuoti žmonės lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu (t. 1, b.l. 126). Byloje iš tikrųjų nėra M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo. Tačiau, kaip anksčiau minėta, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybės buvo patikrintos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nenustatyta, kad M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimas buvo atliktas padarius kokį nors esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti šį procesinį veiksmą kaip neteisėtą. Taigi, konstatuotina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2494 (09), 11-2598 (09) priimta remiantis Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu ir ja galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje specialisto išvadoje nurodyta ne kategoriška išvada, o labai didelė tikimybė dėl M. P., kaip asmens, užfiksuoto prie bankomato, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Specialisto išvadoje pakankamai detaliai argumentuota, kodėl padaryta tokia išvada, nurodyta pateiktų specialiam tyrimui užfiksuotų asmenų akių atsidarymo neatitikimo priežastis. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytą užfiksuoto asmens, esančio prie bankomato, ir M. P. atvaizdo neatitikimą, esant visiems kitiems užfiksuotų asmenų atvaizdų atitikimams, tarp jų ir esminiams, daro išvadą, kad vien nustatytas neesminis neatitikimas neleidžia abejoti, jog R. S. išduota banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) pasinaudojo būtent apeliantas. To pakanka konstatuoti, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 214 str. numatytą nusikaltimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, R. S. išduota banko mokėjimo kortelė buvo panaudota nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje. Kadangi byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad šia banko mokėjimo kortele neteisėtai disponavo apeliantas, todėl laikytina, kad byloje įrodyta, jog jis padarė ir Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nustačius, jog atlikus finansinę operaciją, šiuo atveju iš R. S. išduotos banko mokėjimo kortelės buvo išimta 100 Lt, civilinis ieškinys šioje dalyje yra priteistas pagrįstai.

Be to, M. P. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už neteisėtą disponavimą tikromis mokėjimo priemonėmis - R. S. vardu išduota AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. L. vardu išduota AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje neįrodyta, kad būtent apeliantas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė minėtas bankų mokėjimo korteles. Įrodymų, kuriais būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog M. P. neteisėtai disponavo šiomis elektroninio mokėjimo priemonėmis, taip pat nesurinkta. Vien disponavimas ir panaudojimas vienos banko mokėjimo kortelės savaime nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad M. P. savo žinioje neteisėtai disponavo ir kitomis bankų mokėjimo kortelėmis. Tai laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu už visų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą disponavimą. Šios aplinkybės M. P. taip pat šalintinos iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kita vertus, tai neturi reikšmės M. P. veiksmų teisiniam vertinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda asmeniui neteisėtai disponavus bent viena elektronine mokėjimo priemone. Švelninti pirmos instancijos teismo paskirtos bausmės irgi nėra pagrindo, nes nuteistasis kaltu dėl šio nusikaltimo neprisipažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, be to, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už jos vidurkį.

Dėl M. P. nuteisimo už vagystę iš P. P. ir E. P. buto ir kitų susijusių nusikalstamų veikų padarymą

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta E. P. parodė, kad 2008-06-15, vėlai vakare, apie 0.30 val., nuėjo miegoti. Atsikėlė tik apie 13 val. Iš vakaro buvo susiruošę važiuoti į turgų, piniginėje buvo sudėti pinigai. Vesdamas šunį į lauką, vyras laiptinėje pastebėjo jų daiktus - jos rankinuką ir savo rankinę bei iš jų išmėtytus daiktus. Susirinkę visus daiktus pastebėjo, kad nebuvo apie 1 000 Lt grynųjų pinigų. Pinigai buvo ištraukti iš jos piniginės. Iš banko mokėjimo kortelės „Sampo“ buvo išgryninta 340 Lt. Vyro piniginėje bankų mokėjimo kortelės nebuvo liestos. Iš vyro rankinės buvo ištrauktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, iš jos rankinuko taip pat dingo mobiliojo ryšio telefonas. Daiktai vakare gulėjo svetainėje ant stalo. Durų jie nebuvo užsirakinę (t. 5, b.l. 107). Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas P. P. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir nukentėjusioji E. P. (t. 5, b.l. 107). Jie davė iš esmės tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 8, 12).

E. P. 2008-06-15 protokole pareiškime nurodė, kad laikotarpyje nuo 2008-06-15, 2 val., iki 2008-06-15, 13 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš neužrakinto buto pavogta - 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6270“ su SIM kortele, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6100“ su SIM kortele, 1 000 Lt pinigų, „Sampo“ banko mokėjimo kortelė, iš kurios sąskaitos buvo nuimta 340 Lt „Vilniaus“ (dabartinis „SEB“) banko mokėjimo kortelė, išduota P. vardu (t. 2, b.l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buto durų spynos yra be pažeidimų. Apžiūros metu specialistas nedalyvavo (t. 2, b.l. 7).

„Danske“ banko (buvęs „Sampo“) rašte nurodyta, kad 2008-06-15, 04:40:30 val., bankomate, esančiame Povilaičio g., Vilniuje, iš AM „IKI“, iš E. P. mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išimta 340 Lt (t. 2, b.l. 17-20).

Kompaktinio disko apžiūros protokole užfiksuota, kad kompaktiniame diske yra 4 nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 1 matomas 2008-06-15, 4.40 val., prie bankomato stovintis asmuo - vyras, apie 30-35 m. amžiaus, apvalaus veido, trumpos nosies, trumpai kirptų plaukų, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapeliu. Nuotraukose Nr. 2, 3, 4 užfiksuotas tas pats asmuo (t. 2, b.l. 21-22).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2897 (09), 11-2942 (09) konstatuota, kad tiriamajame vaizdo įraše prie banko „Sampo“ bankomato užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 2, b.l. 118-126).

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. 2008-06-15, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.20 val., pro neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur pagrobė:

- 1 100 Lt bendros vertės nukentėjusiojo P. P. turtą: 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6100“ su SIM kortele, piniginę, kurioje buvo 1 000 Lt grynųjų pinigų;

- nukentėjusiosios E. P. 500 Lt bendros vertės rankinę ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6270“ su SIM kortele.

Byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Apeliantas neprisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus. Nei E. P., nei P. P. baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti, kas galėjo pagrobti iš nuomoto buto esančius daiktus, nes tuo metu jie miegojo. Byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie žinotų reikšmingas aplinkybes, susijusias su M. P. inkriminuotų daiktų pagrobimu. Atlikus buto apžiūrą, nebuvo rasta pėdsakų ar kitų objektų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku bute lankėsi būtent M. P.. Taip pat nenustatyta, kad pas M. P. būtų rastas koks nors minėtas E. P. ar P. P. priklausantis daiktas, kurio pagrobimas inkriminuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ar 302 str. 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-2897 (09), 11-2942 (09) patvirtina, kad tiriamajame vaizdo įraše prie banko „Sampo“ bankomato užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui. Būtent šiame bankomate asmuo panaudojo E. P. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pripažintina, kad vien tik šio vienintelio įrodymo, patvirtinančio minėtą aplinkybę, nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog būtent M. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentus, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistasis galėjo įgyti nukentėjusiajai išduotą elektroninio mokėjimo priemonę įvairiais aukščiau paminėtais būdais, be to, vagystę įsibrovus į patalpą galėjo padaryti ir kitas asmuo. Nei viena iš šių versijų nėra paneigta, o M. P. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas tikslus vagystės ir dokumentų pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikas. M. P. nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą 2008-06-15, laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.20 val., tuo tarpu E. P. išduota banko mokėjimo kortelė panaudota 2008-06-15, 4.40 val. Įvertinus laiką, nuo kada galėjo būti padaryta vagystė bei dokumentų pagrobimas, ir laiką, kada buvo panaudota banko mokėjimo kortelė, nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai neabejotinai išvadai, kad būtent M. P. ir padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Priešingai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu padarius minėtus nusikaltimus. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų M. P. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d., byloje nėra surinkta.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog M. P. dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatuodamas, kad M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nepripažino apeliantą kaltu už minėto nusikaltimo padarymą ir nepaskyrė bausmės. Tai irgi patvirtina nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą šioje dalyje.

Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys dalyje atmetamas, o nukentėjusiojo P. P. civilinis ieškinys atmetamas visiškai (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kita vertus, nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad M. P. nepagrįstai nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą.

Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2897 (09), 11-2942 (09) kategoriškai konstatuota, kad tiriamajame vaizdo įraše prie banko „Sampo“ bankomato užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 2, b.l. 118-126), o būtent šiame bankomate asmuo panaudojo E. P. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde abejoja specialisto išvados pripažinimu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, nes teigia, kad lyginamieji pavyzdžiai, pagal kuriuos buvo pateikta minėta specialisto išvada, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Kartu su 2009-10-09 užduotimi atlikti objektų tyrimą, t. y. portretinį lyginamąjį tyrimą, buvo pateikti kompaktiniai diskai, kuriame nufilmuoti žmonės lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu (t. 2, b.l. 116). Byloje iš tikrųjų nėra M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo. Tačiau, kaip anksčiau minėta, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybės buvo patikrintos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nenustatyta, kad M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimas buvo atliktas padarius kokį nors esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti šį procesinį veiksmą kaip neteisėtą. Taigi, konstatuotina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2897 (09), 11-2942 (09) priimta remiantis Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu ir ja galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. To pakanka konstatuoti, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 214 str. numatytą nusikaltimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, E. P. išduota banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje. Kadangi byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad šia banko mokėjimo kortele neteisėtai disponavo apeliantas, todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje įrodyta, jog jis padarė ir Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Anksčiau konstatuota, jog byloje neįrodyta, kad M. P. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl apeliantui iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1 d. šalintina aplinkybė, jog jis laikotarpyje nuo 2008-06-15, 2 val. iki 4.20 val., būtent vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė E. P. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytina, kad M. P. neteisėtai disponavo tikra mokėjimo priemone, t. y. nuo 2008-06-15, laikotarpiu 2 val. iki 4.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo bei laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio minėtą svetimą, E. P. išduotą vieną elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to, M. P. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už neteisėtą disponavimą tikra mokėjimo priemone - E. P. vardu išduota AB „SEB“ banko mokėjimo kortele. Byloje neįrodyta, kad būtent apeliantas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė minėtą banko mokėjimo kortelę. Įrodymų, kuriais būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog M. P. neteisėtai disponavo šia elektroninio mokėjimo priemone, taip pat nesurinkta. Vien disponavimas ir panaudojimas vienos banko mokėjimo kortelės savaime nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad M. P. savo žinioje neteisėtai disponavo ir kita banko mokėjimo kortele. Tai laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu už visų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą disponavimą. Ši aplinkybė M. P. taip pat šalintina iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kita vertus, tai neturi reikšmės M. P. veiksmų teisiniam vertinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda asmeniui neteisėtai disponavus bent viena elektronine mokėjimo priemone. Švelninti pirmos instancijos teismo paskirtos bausmės irgi nėra pagrindo, nes nuteistasis kaltu dėl šio nusikaltimo neprisipažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, be to, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už jos vidurkį.

Byla dalyje pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d. (dėl įgyto E. P. turto) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. (a) p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-260/2006). Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-216/2010, biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 33). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą šioje dalyje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, turėjo palikti E. P. civilinį ieškinį dalyje, kuria prašoma atlyginti 340 Lt turtinę žalą, nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl M. P. nuteisimo už vagystę iš A. D. buto ir kitų susijusių nusikalstamų veikų padarymą

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta A. D. (buvusi Č.) parodė, kad 2009 m., naktį iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo padaryta vagystė. Atsikėlusi ryte, apie 8 val., pastebėjo pravertas įėjimo duris, prieškambaryje ant komodos nerado rankinuko. Kiti daiktai iš buto nepagrobti. Mano, kad vagystė tikriausiai buvo padaryta dėl to, jog buto durys liko neužrakintos. Pažadino vyrą ir paprašė, kad nueitų ieškoti rankinuko. Tarp 3 ir 4 namo aukšto vyras rado jos rankinuką su išmėtytais daiktais. Dokumentai buvo palikti. Iš piniginės, kuri buvo rankinuke, dingo banko kortelė, apie 2 000 Lt grynųjų pinigų ir pasai. Kaip vėliau sužinojo iš banko, 4 val. ryte bandyta žiūrėti sąskaitos likutį, tačiau kortelėje pinigų nebuvo (t. 5, b.l. 22). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 2, b.l. 136-137, 138).

A. D. protokole-pareiškime nurodė, kad laikotarpyje nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 8 val., pro neužrakintas buto duris buvo patekta į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš rankinuko buvo pavogtas jos vardu išduotas pasas, jos dukros G. D. pasas, „SEB“ ir „Swedbank“ bankų mokėjimo kortelės, „PAREX“ banko kreditinė kortelė ir 2 000 Lt pinigų (t. 2, b.l. 128).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nieko nepaimta, specialistas nedalyvavo (t. 2, b.l. 131-135).

AB „Swedbank“ banko rašte nurodyta, kad 2009-05-01, 05:48:36 val., bankomate H130, adresu Architektų g. 43/31, Vilniuje, su A. Č. išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta operacija - sąskaitos likučio tikrinimas, tačiau buvo surinktas neteisingas PIN kodas. Pateikta bankomato H130 nuotrauka (t. 2, b.l. 151).

AB „SEB“ banko rašte nurodyta, kad A. Č. „SEB“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota UAB „L“ vardu, panaudota 2009-05-01, 05:48:45 val., bankomate, esančiame Architektų g. 43/41, Vilniuje (t. 2, b.l. 149).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2496 (09), 11-2600 (09) konstatuota, kad tiriamojoje nuotraukoje (padarytoje prie bankomato, adresu Architektų g. 43/31, Vilniuje) užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 2, b.l. 155-159).

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. laikotarpyje nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., pro neužrakintas duris įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė nukentėjusiosios A. D. (mergautinė pavardė Č.) turtą – odinę piniginę, kurioje buvo 2 000 Lt grynųjų pinigų.

Byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Apeliantas neprisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus. Nukentėjusioji A. D. baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti, kas galėjo pagrobti iš buto daiktus, nes tuo metu ji miegojo. Byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie žinotų reikšmingas aplinkybes, susijusias su M. P. inkriminuotų daiktų pagrobimu. Atlikus buto apžiūrą, nebuvo rasta pėdsakų ar kitų objektų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku bute lankėsi nuteistasis. Taip pat nenustatyta, kad pas M. P. būtų rastas koks nors svetimas daiktas, dėl kurių pagrobimo jam inkriminuoti nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2496 (09), 11-2600 (09) patvirtina, kad pateiktoje vaizdo medžiagoje prie bankomato, esančio Architektų g. 43/31, Vilniuje, užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui. Būtent šiame bankomate asmuo panaudojo A. D. išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L“ išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pripažintina, kad vien tik šio vienintelio įrodymo, patvirtinančio minėtą aplinkybę, nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog būtent M. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentus, taip padarydamas Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Nuteistasis galėjo įgyti nukentėjusiajai ir UAB „L“ išduotas elektroninio mokėjimo priemones įvairiais būdais, pavyzdžiui, rasdamas elektroninio mokėjimo priemones, gaudamas jas iš kito asmens, atimdamas iš asmens ir kt. Be to, vagystę įsibrovus į patalpą galėjo padaryti ir kitas asmuo. Nei viena iš šių versijų nėra paneigta, o M. P. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas tikslus vagystės ir dokumentų pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikas. M. P. nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą laikotarpyje nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., tuo tarpu naudojimasis A. D. ir UAB „L“ išduotomis elektroninio mokėjimo priemonėmis užfiksuotas 2009-05-01, apie 5.48 val. Įvertinus laiką, nuo kada galėjo būti padaryta vagystė bei dokumentų pagrobimas, ir laiką, kada buvo panaudotos bankų mokėjimo kortelės, nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai neabejotinai išvadai, kad būtent M. P. ir padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Priešingai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu padarius minėtus nusikaltimus. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų M. P. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 302 str. 1 d., byloje nėra surinkta.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog M. P. dalyvavo padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Dėl banko mokėjimo kortelių netekimo nukentėjusioji, patikslinusi civilinį ieškinį, nepareiškė prašymo atlyginti žalą (t. 5, b.l. 44).

Kita vertus, nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad M. P. nepagrįstai nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą.

Kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2496 (09), 11-2600 (09) kategoriškai konstatuota, kad tiriamajame vaizdo įraše prie bankomato, esančio Architektų g. 43/31, Vilniuje, užfiksuotas asmuo yra M. P., kurio atvaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 2, b.l. 155-159), o būtent šiame bankomate asmuo panaudojo A. D. išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L“ išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde abejoja specialisto išvados pripažinimu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme, nes teigia, kad lyginamieji pavyzdžiai, pagal kuriuos buvo pateikta minėta specialisto išvada, gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Atliekant objektų tyrimą, t. y. portretinį lyginamąjį tyrimą, buvo remiamasi pateiktais kompaktiniais diskais, kuriuose nufilmuoti žmonės lyginamųjų pavyzdžių paėmimo metu. Byloje iš tikrųjų nėra M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo. Tačiau, kaip anksčiau minėta, apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, šio procesinio veiksmo atlikimo aplinkybės buvo patikrintos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Nenustatyta, kad M. P. pavyzdžių (atvaizdo) lyginamajam tyrimui paėmimas buvo atliktas padarius kokį nors esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti šį procesinį veiksmą kaip neteisėtą. Taigi, konstatuotina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2496 (09), 11-2600 (09) priimta remiantis Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka gautų duomenų pagrindu ir ja galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes bei grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį. To pakanka konstatuoti, jog M. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 214 str. numatytą nusikaltimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. D. išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L“ išduota AB „SEB“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje. Kadangi byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad šiomis banko mokėjimo kortelėmis neteisėtai disponavo apeliantas, todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje įrodyta, jog jis padarė ir Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Anksčiau konstatuota, jog byloje neįrodyta, kad M. P. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., todėl apeliantui iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 1 d. šalintina aplinkybė, jog jis laikotarpyje nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., būtent vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė A. D. išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „L“ išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytina, kad M. P. neteisėtai disponavo tikromis mokėjimo priemonėmis, t. y. laikotarpiu nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu neteisėtai įgijo bei laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio minėtas svetimas, A. D. ir UAB „L“ išduotas elektronines mokėjimo priemones.

Be to, M. P. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. už neteisėtą disponavimą tikra mokėjimo priemone - A. Č. vardu išduota AB „PAREX“ banko mokėjimo kortele. Byloje neįrodyta, kad būtent apeliantas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė minėtą banko mokėjimo kortelę. Įrodymų, kuriais būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog M. P. neteisėtai disponavo šia elektroninio mokėjimo priemone, taip pat nesurinkta. Vien disponavimas ir panaudojimas vienos banko mokėjimo kortelės savaime nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia, kad M. P. savo žinioje neteisėtai disponavo ir kita banko mokėjimo kortele. Tai laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu už visų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėtą disponavimą. Ši aplinkybė M. P. taip pat šalintina iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. Kita vertus, tai neturi reikšmės M. P. veiksmų teisiniam vertinimui pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., nes pagal šį straipsnį baudžiamoji atsakomybė atsiranda asmeniui neteisėtai disponavus bent viena elektronine mokėjimo priemone. Švelninti pirmos instancijos teismo paskirtos bausmės irgi nėra pagrindo, nes nuteistasis kaltu dėl šio nusikaltimo neprisipažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas finansų sistemai veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų, be to, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už jos vidurkį.

Dėl L. P. nuteisimo už vagystę iš S. J. ir G. J. buto bei kitų susijusių nusikalstamų veikų padarymą

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju ir civilinio ieškovo UAB „T“ atstovu apklaustas S. J. parodė, kad 2008 m. atsikėlęs ryte pastebėjo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durys neužrakintos. Apžiūrėjus butą, nerasta žmonos piniginė, kuri buvo tamsiajame kambaryje striukės kišenėje. Kadangi jų laiptinė buvo rakinama, nusprendė nulipti laiptais ir pažiūrėti, kaip atrodo laiptinės spyna. Belipant laiptais iš penkto aukšto, laiptinėje rado žmonos rankinuką, iš kurio buvo išmėtyti smulkūs daiktai, tarp jų ir piniginė, kuri buvo tuščia. Iš žmonos piniginės dingo apie 10 Lt, žmonai išduota banko „DnB“ mokėjimo kortelė Jo piniginė, kurioje buvo „SEB“ banko asmeninė mokėjimo kortelė ir įmonei priklausanti jo vardu išduota „Eurocard MasterCard“ mokėjimo kortelė, nebuvo rastos. Telefonas galėjo būti „Sony Ericsson“. Dar dingo pasas. Nuo žmonos ir jo asmeninių banko mokėjimo kortelių nebuvo nuskaičiuota pinigų. Pinigai buvo nuskaityti nuo „Eurocard MasterCard“ banko mokėjimo kortelės (t. 5, b.l. 105-106). Ikiteisminio tyrimo metu S. J. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 3, b.l. 23-24, 25).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta G. J. parodė, kad iš banko mokėjimo kortelės, kuri buvo pasisavinta iš jos, pinigai nebuvo išimti. Ji buvo pasigedusi vairuotojo pažymėjimo, kurį vėliau rado. Vagystė galėjo būti padaryta 2008 m. kovo mėn. Ji nieko negirdėjo. Mažametė dukra girdėjo durų traškesį. Jos kambarys yra arčiausiai lauko durų. Vakare prieš vagystę visi daiktai, kurie vėliau dingo, buvo spintoje, pagalbinėje patalpoje. Jos piniginė buvo paimta kartu su rankinuku (t. 5, b.l. 106). Ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 3, b.l. 29-30).

S. J. 2008-03-01 protokole-pareiškime nurodė, kad nuo 2008-03-01, 1.45 val. iki 9.40 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš neužrakinto buto pavogta: pasas, „SEB Vilniaus bankas“ banko mokėjimo kortelė „Visa Electron“, Danijos karalystės įmonės „T“ banko mokėjimo kortelė „Eurocard“, žmonos vairuotojo pažymėjimas, 2 000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson 2300“ ir „DnB Nord“ banko mokėjimo kortelė (t. 3, b.l. 2).

„T“ 2008-03-28 pareiškime nurodyta, kad dėl 2008-03-01, tarp 2.00 val. ir 4.00 val., vagystės iš S. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavogus įmonės mokėjimo kortelę „Eurocard“ Nr. (duomenys neskelbtini), per AB „SEB“ banko bankomatus iš kortelės įmonės sąskaitos išgryninta 22 800 Lt. Bankas už pinigų išgryninimą nuskaičiavo 2 739,45 Lt, todėl įmonei iš viso padaryta 25 539,45 Lt žala. Įmonės atstovu paskirtas S. J. (t. 3, b.l. 3).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu dalyvavo specialistas. Buto duryse esančios spynos išoriškai neapgadintos. Apžiūros metu niekas nepaimta (t. 3, b.l. 16-22).

AB „SEB“, AB „Nordea“ ir AB „DnB NORD“ bankai raštuose nurodė aplinkybes, susijusias su S. J., „T“, G. J. išduotų banko mokėjimo kortelių panaudojimu bankomatuose, esančiuose Didlaukio g. 80A, Vilniuje, L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, Architektų g. 19, Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje (t. 3, b.l. 36, 38, 40, 43, 45, 47-49, 78-86).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2493 (09), 11-2597 (09) konstatuota, kad tikėtina, jog pateiktoje video medžiagoje, nufilmuotoje prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, yra užfiksuotas L. P., kurio nuotraukų vaizdai pateikti lyginamajam tyrimui (t. 3, b.l. 126-131).

L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. Apeliantas neprisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus. Nei S. J., nei G. J. baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti, kas galėjo pagrobti iš buto daiktus, nes tuo metu jie miegojo. Byloje nenustatyti kiti asmenys, kurie žinotų reikšmingas aplinkybes, susijusias su L. P. inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Atlikus buto apžiūrą, nebuvo rasta pėdsakų ar kitų objektų, kurie patvirtintų, jog kaltinime nurodytu laiku bute lankėsi būtent nuteistasis. Taip pat nenustatyta, kad pas L. P. būtų rastas koks nors svetimas daiktas, dėl kurių pagrobimo jam inkriminuoti nusikaltimai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu už minėtų nusikaltimų padarymą, rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2493 (09), 11-2597 (09), kurioje konstatuota, jog tikėtina, kad pateiktoje video medžiagoje, nufilmuotoje prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, yra užfiksuotas L. P., kurio nuotraukų vaizdai pateikti lyginamajam tyrimui. Būtent minėtame bankomate buvo panaudotos S. J. asmeniškai ir jo vardu išduota „T“ banko mokėjimo kortelė, taip pat G. J. išduota banko mokėjimo kortelė. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog šios rūšies ekspertiniuose tyrimuose naudojama išvadų skalė yra: kategoriška; labai didelė tikimybė, kad...; didelė tikimybė, kad...; tikėtina, kad...; yra tikimybės, kad....; nustatyti negalima. Portretiniam tyrimui atrinkti vaizdai, nufilmuoti prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, yra nespalvoti, mažai kontrastingi, vidutinio ir mažo ryškumo kontūrais, fonas tamsiai pilkas, kairėje ir viršuje matosi šviesesnio objekto dalis (t. 3, b.l. 126-131). Atkreiptinas dėmesys, kad tiriant vizualinio požymių palyginimo metodu specialistai nustatė nemažai tikėtinų asmens, užfiksuoto prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, išorės elementus charakterizuojančių požymių, t. y. beveik visus antakių požymius, išskyrus ypatumą - didelį intervalą tarp akių, akių dydį ir atsidarymą, nosies pertvaros atsidengimą, nemažą dalį ausų požymių. Pačioje specialisto išvadoje nurodyta, kad prie bankomato užfiksuoto asmens ir L. P. išorė sutampa visais lentelėje nurodytais požymiais, dėl nepakankamai ryškių tiriamojo asmens vaizdo kontūrų ir skirtingos lyginamųjų asmenų padėties dalis sutapimų tikėtini, be to, tiriamojo asmens nosis atrodo nežymiai platesnė nei L. P.. Taigi, specialistai, lygindami vizualinius požymius tarp asmens, užfiksuoto prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, ir L. P., rėmėsi ne tik vaizduose, nufilmuotuose prie bankomato, vienareikšmiškai nustatytais, bet ir minėtais tikėtinais asmens atvaizdo požymiais. Esant nustatytiems tikėtiniems asmens atvaizdo požymiams, yra tikėtinas ir šių požymių panašumas tarp asmenų, kurie tarpusavyje yra lyginami. Todėl nėra pagrindo vertinti specialisto išvados aprašomosios dalies teiginį, jog prie bankomato užfiksuoto asmens ir L. P. išorė sutampa visais lentelėje nurodytais požymiais, kaip neginčijamą. Tai konstatuota ir specialisto išvadoje nurodant, kad tiriamojo asmens ir L. P. išorėje nustatyta nemažai sutampančių požymių, tarp kurių yra rečiau pasitaikančių - esmingesnių požymių (ypatumų), todėl nustatytina sutampančių požymių visuma savo apimtimi ir reikšmingumu yra pakankama tikėtinai išvadai, o kategoriškai šito tvirtinti negalima, nes nėra galimybės ištirti ir palyginti visų tiriamąjį asmenį charakterizuojančių požymių, be to, dalis sutapimų yra tikėtini. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą aplinkybių, t. y. pačią specialistų padarytą tikėtiną išvadą, šiame procesiniame dokumente nurodytą argumentaciją dėl nustatytų požymių sutapimo tarp tiriamojo asmens ir L. P. bei šių požymių pobūdžio, pateiktos specialiam tyrimui medžiagos kokybės, konstatuoja, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2493 (09), 11-2597 (09) vienareikšmiškai neįrodo, kad asmuo, užfiksuotas prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, yra būtent L. P., nes tai yra tik prielaida, kurios nepašalina jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas kitaip vertino minėtą specialisto išvadą iš esmės dviem motyvais, t. y. jog: 1) specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta tiriamojo asmens ir L. P. išorėje nustatytų nemažai sutampančių požymių, tarp kurių yra rečiau pasitaikančių - esmingesnių požymių (ypatumų); 2) ši išvada įvertinta kartu su kitais bylos duomenimis, t. y. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir braižu, byloje esančiomis visomis fotonuotraukomis, kad operacija su kortele atliekama netrukus po vagystės iš buto. Dėl pirmo motyvo pasakytina, kad specialistai atliko lyginamąjį (portretinį) tyrimą ir pateikė atitinkamą išvadą palyginę ne atskirus, visumą požymių tarp asmens, užfiksuoto prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, ir L. P.. Pažymėtina, jog net ir esant nustatytų nemažai sutampančių požymių, tarp kurių yra rečiau pasitaikančių - esmingesnių, tačiau įvertinus ir kitas minėtas aplinkybes, nurodytas specialisto išvadoje, specialistai davė tik tikėtiną išvadą dėl tiriamojo asmens ir L. P. atitikimo. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų požymių akcentavimas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog asmuo, užfiksuotas prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, yra būtent L. P.. Skundžiamame nuosprendyje taip pat ši specialisto išvada laikoma įrodymu, patvirtinančiu L. P. kaltę padarius inkriminuotus nusikaltimus, įvertinus ją su kitais bylos duomenimis. Šioje byloje kaltinimas remiasi iš esmės netiesioginiais įrodymais ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2493 (09), 11-2597 (09), kurioje padaryta tikėtina išvada dėl L. P.. Pripažinus, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog L. P. yra užfiksuotas prie bankomato, esančio Didlaukio g. 80A, Vilniuje, negalima daryti ir neabejotinos išvados, jog jis padarė kurį nors iš inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. Be to, kiekviena nusikalstama veika yra įrodinėjama atskirai, remiantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytomis taisyklėmis. Kitos šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos savaime nepatvirtina, kad L. P. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, tuo labiau, kad dėl daugumos nusikalstamų veikų kaltinimas buvo pareikštas nuteistojo broliui M. P.. L. P. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl pareikšto kaltinimo, jo atžvilgiu galioja nekaltumo prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad jis įvertino Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą Nr. 11-2493 (09), 11-2597 (09), kaip įrodymą, pagrindžiantį L. P. kaltę, kartu su byloje esančiomis visomis fotonuotraukomis. Pabrėžtina, kad specialistams buvo pateikta konkreti tyrimui atlikti skirta medžiaga, kuria remiantis ir buvo padarytos atitinkamos išvados, todėl abejoti minėta specialisto išvada nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo savo iniciatyva atliktas nuotraukų vertinimas nelaikytinas kaip pakankamu L. P. kaltę pagrindžiančiu įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasme. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytas tikslus vagystės, dokumentų ir elektroninių mokėjimo priemonių pagrobimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikas. L. P. nuteistas už minėtų nusikaltimų padarymą laikotarpyje nuo 2008-03-01, 1.45 val. iki 03.10 val., tuo tarpu naudojimasis S. J., „T“ ir G. J. bankų mokėjimo kortelėmis pradėtas fiksuoti nuo 2008-03-01, 3.23 val. Įvertinus laiką, nuo kada galėjo būti padaryta vagystė, dokumentų ir bankų mokėjimo kortelių pagrobimas, bei laiką, nuo kada buvo pradėtos naudoti bankų mokėjimo kortelės, nepritartina pirmosios instancijos teismo padarytai neabejotinai išvadai, kad būtent L. P. ir padarė Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Priešingai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada laikytina tik kaip prielaida, kurios nepakanka pripažinti apeliantą kaltu padarius minėtus nusikaltimus. Kiti įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi pripažindamas L. P. kaltu, yra netiesioginiai, nepatvirtinantys, kad būtent apeliantas padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog L. P. padarė Lietuvos Respublikos 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nukentėjusiojo S. J. ir civilinio ieškovo „T“ civiliniai ieškiniai atmetami (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl M. P. ir L. P. nuteisimo už pasikėsinimą padaryti vagystę iš V. Š. buto ir kitų su tuo susijusių nusikalstamų veikų

Teisiamajame posėdyje M. P. parodė, kad jis negali paaiškinti, kodėl buvo rastas jo kvapas, jokių pirštinių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepaliko. Buvo sulaikytas namo laiptinėje, kur ieškojo vaikystės draugo A., kuris buvo susiskambinęs su jo broliu. Pas draugą nusprendė važiuoti „pabaliavoti“. Apie vidurnaktį žmonos automobiliu išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilį vairavo brolis, kuris atvažiavo pas jį. Žino, kad brolis kažkada buvo pas draugą, galimai dienos metu, tačiau tikslaus adreso nežinojo. Jie ėjo ir ieškojo draugo. Vilniaus miesto jis nepažįsta. Policijai irgi sakė, kad važiavo pas draugą (t. 5, b.l. 112-113). M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, be to, parodė, kad atvažiavę į Vilnių, nuėjo susitikti su jų vaikystės draugu A., kurio pavardės nežino. Kodėl atvyko pas A. naktį nežino. A. gyvenamosios vietos jis nežino. Nežino ir brolis, jis buvo pas A., vizualiai žino kur jis gyvena, bent taip sakė. Jo butą ieškojo pagal kilimėlius. Neradę panašaus kilimėlio, kurį atsimena L., jie pradėjo lipti žemyn ir laiptinėje juos sulaikė policijos pareigūnai. Pamatę policijos pareigūnus, nuo jų į viršų pabėgti neketino. Pas juos nieko nerasta. Į jokį butą užėję nebuvo, neturėjo jokių įrankių, pirštinių. Jie buvo sulaikyti 1 aukšte (t. 4, b.l. 35-36).

Teisiamajame posėdyje L. P. parodė, kad draugas A. paskambino jam ir pasiūlė atvažiuoti pas jį „pabaliavoti“. Vieną kartą buvo pas jį. Tada vakare draugas jį nuvežė pas save, jau buvo tamsu, bet maždaug prisiminė, kaip reikia važiuoti. Nuvažiavo iki to rajono, iš atminties bandė prisiminti namą, ėjo ten, kur degė šviesa. Vilniaus jis nelabai pažįsta. Įvykio dieną atvažiavus į Vilnių, draugui jis neskambino. Užėjo į namo laiptinę, patraukė rankeną, atidarė duris. Nepamena, ar ten buvo kodinė spyna. Žino, kad buvo 4 aukštas, buto numerio neprisimena. Neįsivaizduoja, kodėl ant portfelio rankenos buvo rasti jo pėdsakai. Kai buvo uždaryti šeštojo policijos komisariato kamerose, pro langelį matė, kaip atnešė rankines. Jas tampė, kas tik norėjo. Jis nieko nelietė. Neįsivaizduoja, kaip buvo imti kvapai. Rankinės nebuvo įpakuotos, striukė gal gulėjo šalia. Sulaikymo metu pas jį nieko nerado. Jis pamatė rankines policijoje. Striukė buvo paimta po valandos-dviejų nuo sulaikymo momento. Striukės dar negrąžino. Iš jo kvapų neėmė, paėmė tik striukę (t. 5, b.l. 113). L. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, be to, parodė, jog kodėl pas A. atvažiavo naktį, paaiškinti negali. Jie atvažiavo į Vilniaus mikrorajoną, kuriame gyvena A.. Palikę automobilį prie parduotuvės, nuėjo į namą, kuriame, kaip jam atrodė, gyveno A.. Į namo laiptinę pateko lengvai, nes durys nebuvo uždarytos. Nežinodami buto, bandė pagal butų duris, kilimėlius arba garsus iš buto atpažinti A. butą, bet jiems nepavyko. Užėję į laiptinę su savimi jokių daiktų neturėjo. Buto, kuriame gyvena A., nerado, pradėjo lipti žemyn ir pirmame laiptinės aukšte juos sulaikė policija. Būdami namo laiptinėje, į jokį butą užėję nebuvo. Jokios vagystės daryti neketino (t. 4, b.l. 110-112).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta V. Š. parodė, kad įvykio naktį, apie 3 val., ji su vyru buvo pažadinti policijos pareigūnų skambučio į buto duris. Policijos pareigūnai pranešė, kad name buvo padaryta vagystė, sulaikyti vagys. Kadangi jų buto durys buvo atviros, policijos pareigūnai prašė patikrinti, ar iš buto nedingo kokie nors daiktai. Jos vyras buto viduje prie įėjimo (išėjimo) durų rado padėtą išnešimui jos rankinuką ir vyro odinį portfelį. Jie toje vietoje jų niekada nestato. Prieš tai minėti daiktai buvo padėti svetainėje, kur jie visada laikomi. Daiktus policijos pareigūnai paėmė ekspertizei. Tą pačią naktį su daiktais nuvažiavo į policijos komisariatą. Rankinuką paėmė už rankenos. Policijoje vyro odinis portfelis buvo paimtas tyrimui pagal kvapą. Kaip įpakavo rankinę, jiems nerodė. Portfelį paėmė žmogus be uniformos, galimai kriminalistas. Neatsimena, ar pareigūnas, ėmęs portfelį, buvo su pirštinėm. Kadangi miegamojo durys buvo uždarytos, jie jokių žingsnių negirdėjo. Policijos pareigūnai jiems pasiūlė parašyti pareiškimą. Policijoje pareiškimą parašė ji. Jos vyras buvo apklaustas, tačiau pareigūnai užrašė jo duomenis. Iš jų buto niekas nedingo. Neprisimena, ar durys buvo užrakintos. Iki to įvykio buvo atvejų, kai buto durų nerakindavo. Rankinuke buvo piniginė su „SEB“ banko kortele bei nuolaidų kortelėmis. Pinigų piniginėje nebuvo daug. Jos rankinuke dar buvo akiniai, kosmetinė, asmens tapatybės kortelė, darbuotojo pažymėjimas. Iš jos rankinuko niekas nedingo. Vyro portfelyje buvo sudėtos sąskaitos-faktūros, įmonės pažymėjimas (t. 5, b.l. 43-44). Nukentėjusioji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 2, b.l. 95).

Nukentėjusioji V. Š. protokole-pareiškime nurodė, kad 2009-08-01, apie 3 val., išgirdę policijos pareigūnų balsus, atidarė duris. Pareigūnai pranešė, kad jų buto durys neužrakintos. Prie įėjimo durų pamatė savo vyro portfelį ir jos rankinę. Rankinėje buvo asmens dokumentai, nuolaidų kortelės, asmeniniai daiktai, 110 Lt. Vyro portfelyje buvo sudėti dokumentai. Bendra turtinė vertė 960 Lt. Iš pareigūnų sužinojo, kad jų butą norėjo apvogti. Kaip pateko į jų butą, nežino. Negali teigti, kad buto durys buvo užrakintos, įsilaužimo žymių nepastebėjo (t. 2, b.l. 64).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. Š., t. y. specialistas, dalyvavęs 2009-08-01 apžiūroje, parodė, kad minėtą dieną namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje iš vazos paėmė atsuktuvą, pirštines, peilį kvapo pėdsakams nustatyti. Kvapų pėdsakus nuėmė komisariate. Patvirtino, kad tikrai paėmė kvapų pėdsakus nuo pirštinių. Kaip specialistas jis buvo vienas, dar buvo nukentėjusysis, tyrėjas A. L. ir policijos pareigūnas. Įvykio vietą apžiūrėjo su guminėmis pirštinėmis. Įvykio vietoje negalima paimti kvapų pėdsakų, kadangi su savimi neturėjo visų įrankių, t. y. kvapų pėdsakų paėmimo lagamino. Daiktus užpakavo į celofaninį maišelį. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, kad kvapai buvo paimti nuo atsuktuvo ir žibintuvėlio. Portfelio ir rankinuko neprisimena, atsimena daiktus vazone. Neatsimena, ar ėmė rankinuką ir portfelį. Nufotografavo vieną portfelį ir vieną rankinuką. Paaiškino, kad jeigu daiktą, kuriam bus atliktas kvapų tyrimas, laiko du skirtingi žmonės, ant jo liks abiejų žmonių kvapai. Nuo kaltinamųjų jis kvapų neėmė, jų įvykio vietoje nematė (t. 5, b.l. 108-109).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad jis dirba Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate tyrėju. Atsimena, kad buvo kažkokia vagystė ir jie važiavo į iškvietimą D. gatvėje. Dėl įvykio prisimena, kad šeima miegojo, atėjo vaikinas ir iš buto išsinešė lagaminą. Laiptinėje buvo išmėtyti kažkokie daiktai, gėlių vazone kažkas buvo. Į įvykio vietą atvyko kartu su vairuotoju, surašė apžiūros protokolą. Buvo išneštas lagaminas, tačiau smulkiai negali nieko papasakoti. Pusę aukšto aukščiau buvo rastas vazonas su jame esančiais daiktais. Apžiūros protokole jis surašė, kas buvo paimta įvykio vietoje. Neatsimena, kas jam diktavo paimtų daiktų pavadinimus. Nematė, ar specialistas ėmė kvapus vietoje. Nežino, ar įvykio vietoje buvo paimti kvapai. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, kvapų neėmė. Dėl laiko, įrašyto protokole, jis galėjo suklysti. Jeigu portfelis buvo paimtas, jis buvo apžiūrėtas. Paimtus daiktus apžiūrėjo jis. Nepamena, kaip buvo įpakuotas portfelis. Lagaminas nebuvo įpakuotas į maišą. Kvapų jis nenuiminėjo. Kvapų pėdsakus ėmė specialistas. Jeigu yra galimybė, daiktai imami mūvint gumines pirštines. Tyrėja R. I. į įvykio vietą atvykusi nebuvo (t. 5, b.l. 109-110).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta R. I. parodė, kad tašė buvo panaši į portfelį, griežtos formos, tamsi. Moteriškos rankinės neatsimena. Duomenys buvo paimti iš įvykio vietos apžiūros protokolo. Odorologinis centras nepriima visų daiktų, prašo, kad daiktus palaikytų pareigūnai. Neatsimena, kas nuėmė kvapus. Neatsimena, ar ji ėmė kvapus. Jai buvo pateikti kažkokie daiktai maiše, tačiau neatsimena, kas konkrečiai. Atrodo, visi daiktai buvo specialiame maiše. Neatsimena, kokią tašę jai atnešė. Kiek prisimena, tai buvo tamsios spalvos griežtos formos portfelis. Nepamena, kas atidavė portfelį nukentėjusiajai. Tiksliai nepamena, kada ji gavo bylą, tačiau ją gavo pakankamai greitai, t. y. per kelias dienas, gal tą pačią dieną (t. 5, b.l. 110-111).

Apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklaustas R. Z. parodė, kad nepažįsta nuteistųjų. Jis dirba pareigūnu, kažkiek pamena aplinkybes, susijusias su apeliantų sulaikymu. Gavo pranešimą iš VPK, gal į D. g. Paskambino moteris iš vieno namo D. g. ir pasakė, kad stebi priešais namo laiptinę, kur mato, jog įtartini žmonės vaikšto, kažką daro. Buvo jau tamsu. Budėtojas perdavinėjo, kad jie vis dar vaikšto ir apžiūrinėja butus. Atvykus į įvykio vietą, jie iš karto, gal 10-15 min. negalėjo patekti į laiptinę. Pradėjo skambinti į butus ir kažkas įleido juos, o vyrai jau lipo į apačią, kai buvo sulaikyti pirmame aukšte. Buvo apžiūrėta laiptinė ir gėlių vazonas, neprisimena, kuriame aukšte gulėjo pirštinės ir atsuktuvai, degantis žibintuvėlis. Nežinojo buto, į kurį galimai buvo patekta, ir pradėjo tikrinti butus, rado butą su neužrakintomis durimis, paskambino ir išėjo vyras, kuris labai nustebo, kad durys neužrakintos. Prie pat durų stovėjo dvi tašės bute ir vyras klausė, ką čia daro tašės ir kodėl durys atrakintos. Neatsimena, ką sulaikyti vyriškiai sakė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsintas Vilniaus apskrities VPK patrulių būrio patrulio R. Z. 2009-08-01 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2009-08-01, patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. S., apie 2.30 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) trečioje laiptinėje du vyriškiai tikrino buto duris. Atvykus minėtu adresu, pareiškėja iš savo namo pro balkoną nurodė jiems namą ir laiptinę. Paaiškėjo, kad įtariamieji yra (duomenys neskelbtini) name, trečioje laiptinėje. Kadangi laiptinė buvo koduota, jie kurį laiką negalėjo patekti į ją. Paskambinus domofonu į visus butus, kažkas atidarė duris ir jie pateko į laiptinę. Tuo metu vienas iš vyriškių, lipęs į apačią, pamatė juos ir greitai vėl užlipo į viršų. Per laiptinės langus matė, kad jis ir dar vienas vyriškis ketvirtame aukšte pritūpę prie vazono su gėle kažką daro. Atvykus į vietą kitiems patruliams, buvo sulaikyti toje pačioje laiptinėje du vyriškiai, kurie negalėjo paaiškinti, ką veikė laiptinėje, teigė, kad atvažiavo į Kauną į svečius, tačiau nurodyti adreso negalėjo. Apžiūrėjus laiptinę ir buto duris, paaiškėjo, kad 28 buto durys yra atrakintos, o prie durų stovi vyriškas sakvojažas ir moteriška rankinė. Paskambinus į duris, priėjo vyriškis ir nustebo, kad durys atidarytos, o prie durų stovi daiktai. Apžiūrėjus laiptinę, jie surado ketvirtame aukšte gėlių vazone paslėptas megztas pirštines (2 poras), atsuktuvą, peilį ir žibintuvėlį, kuris dar švietė (t. 2, b.l. 97-98).

Liudytojas R. Z. papildomai parodė, kad kaip užrašyta tarnybiniame pranešime, taip ir buvo. Lipdami į apačią vyriškiai pamatė juos ir galimai lipo į viršų. Ten yra langai laiptinėje ir jie, būdami lauke, matė, kad vyriškiai kažką ketvirtame aukšte darė. Moteris, kuri skambino į policiją, nenusileido ir nebendravo su pareigūnais. Moteris nesakė, kad vyriškiai buvo įėję į butą. Vyriškis buvo prie to paties vazono, kur buvo rastos pirštinės. Pirštinės buvo prie vazono. Daiktai buvo palikti, kol atvažiuos kriminalistai. Liudytojas nelietė tų daiktų ir nerinko.

Bendrajame pagalbos centre 2009-08-01, 2:30 val., užfiksuotas pranešimas, kad pranešėja mato laiptinėje 2 vagis, tikrina buto duris, sulaikė 2 įtariamuosius, patekusius į 28 butą, bandė išnešti lagaminą, rankinę, dėvėjo pirštines (t. 2, b.l. 65).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2009-08-01, nuo 4.17 val. iki 4.24 val., apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laiptinė. Apžiūra atlikta dalyvaujant specialistui. 28 butas yra antrajame aukšte. Laiptinės durys rakinamos kodine spyna. Prie buto įėjimo durų stovi balta moteriška rankinė bei vyriškas rudos spalvos portfelis. Butas dviejų kambarių. Abiejuose kambariuose daiktai neišmėtyti. Viso buto durys bei langai nepažeisti. Laiptinės apžiūra - ketvirto aukšto laiptinėje stovi vazoninė gėlė, prie kurios žemėje įsmeigti atsuktuvas, peilis ir žibintas. Prie vazono, pačiame kampe mėtosi keturios medžiaginės juodos spalvos pirštinės. Apžiūros metu fotografuota, daryti pėdsakų antspaudai, paimti kvapų pėdsakai. Atlikus apžiūrą paimta: keturios medžiaginės pirštinės DNR tyrimui, nuo pirštinių bei portfelio paimti kvapų pėdsakai, atsuktuvas, peilis, žibintas, kvapo pėdsakai nuo įtariamųjų. Apžiūros protokolo priedai - fotolentelė (t. 2, b.l. 68-72).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. Š. savo iniciatyva 2009-08-01, nuo 4.01 iki 4.14 val., pateikė rankinę, baltos spalvos (dirbt. odos), nuolaidų korteles: „AČIŪ“, „CAMELIA“, asmens tapatybės kortelę, tarnautojo pažymėjimą, „SEB“ banko kortelę, 110 Lt, akinius su futliaru, kosmetinį rinkinį, piniginę, asmens tapatybės kortelę (ATK), rudos spalvos portfelį, dokumentus (t. 2, b.l. 73).

2009-08-01, nuo 5.10 val. iki 5.30 val., apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta moteriška rankinė ir vyriškas portfelis. Apžiūrą atliko Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. šeštojo PK NTS tyrėjas A. L. tarnybinėse patalpose. Be kitų daiktų apžiūros metu nustatyta: rankinė – baltos spalvos, odos pakaitalas, su užtrauktuku viršuje; rudos spalvos odinis portfelis (vyriškas) su dviem užtrauktukais, keturiomis kišenėmis, kiekvienoje kišenėje matosi popieriniai lapai. Apžiūros metu fotografuota, nuo vyriško portfelio paimti kvapų pėdsakai. Moteriška rankinė su joje esančiais daiktais bei vyriškas portfelis su dokumentais buvo paimti, apžiūrėti bei grąžinti savininkams (t. 2, b.l. 74-77).

2009-08-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. P. pateikė džinsinę mėlynos spalvos striukę (t. 4, b.l. 53-54).

2009-08-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. P. pateikė pilkos spalvos medžiaginę striukę, su išsiuvinėtu ereliu nugaroje (t. 4, b.l. 121-122).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvadoje Nr. 140-1-(86)-IS1-128 konstatuota, kad: 1. kvapų pėdsakuose, kuris buvo paimtas 2009-08-01 nuo odinės tašės rankenos Nr. 86(5), rastas įtariamojo L. P. kvapas, bet jo kvapo nerasta kvapų pėdsakuose nuo medžiaginių pirštinių Nr. 86(6), 86(7), 86(8), 86(9). 2. kvapų pėdsakuose, kurie buvo paimti 2009-08-01 nuo odinės tašės rankenos Nr. 86(5) ir iš medžiaginių pirštinių Nr. 86(8), 86(9), rastas įtariamojo M. P. kvapas, bet jo kvapo nerasta kvapų pėdsakuose nuo medžiaginių pirštinių Nr. 86(6), 86(7) (t. 2, b.l. 89-91).

M. P. ir L. P. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. Abu nuteistieji neigė savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų viso baudžiamojo proceso metu duodami iš esmės nuoseklius parodymus, jog jie atvažiavo į Vilnių pas vaikystės draugą A., jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų namo laiptinėje tuo metu, kai ieškojo buto, kur gyvena minėtas draugas. Nukentėjusioji V. Š. baudžiamojo proceso metu negalėjo nurodyti, kas galėjo pasikėsinti pagrobti iš buto jos ir jos vyro daiktus, nes tuo metu ji miegojo. Taigi, šios nukentėjusiosios parodymai savaime nepatvirtina, kad apeliantai padarė inkriminuotus nusikaltimus, nes ji betarpiškai nematė to. Byloje nustatyta, kad 2009-08-01 bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, jog pranešėja (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje mato du asmenis, kurie tikrina buto duris. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta bendrajam pagalbos centrui skambinusios pranešėjos tapatybė ir ji nebuvo apklausta siekiant iš jos sužinoti reikšmingas aplinkybes. R. Z. surašytame 2009-08-01 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, pareiškėja iš savo namo balkono nurodė jiems namą ir laiptinę (t. 2, b.l. 97-98). Remiantis apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo R. Z., t. y. policijos pareigūno, kuris 2009-08-01 pagal iškvietimą buvo atvykęs prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parodymais, nustatyta, kad moteris, skambinusi į policiją, nenusileido iš savo balkono ir nebendravo su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais. Tai rodo, kad bendrajam pagalbos centrui skambinusi moteris nebuvo linkusi savo noru itin bendrauti su policijos pareigūnais, atvykusiais į įvykio vietą, ir atskleisti savo tapatybę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiesiogiai patikrintos reikšmingos aplinkybės apklausiant pranešėją. R. Z. taip pat parodė, kad jis kartu su kolega, būdami lauke prie namo, matė, jog vyrai kažką ketvirtame laiptinės aukšte darė. Taigi, liudytojas R. Z. neparodė, kokius konkrečius M. P. ir L. P. atliekamus veiksmus laiptinės ketvirtame aukšte, jis matė. R. Z. surašytame 2009-08-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad per laiptinės langus R. Z. su kolega matė, jog du vyrai ketvirtame aukšte pritūpę prie vazono su gėle kažką daro. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog prie 2009-08-01, nuo 4.17 iki 4.21 val., atliktos apžiūros protokolo pridėtoje nuotraukoje Nr. 4 užfiksuota, kad rasta vazoninė gėlė stovi beveik pačiame laiptinės kampe, vazoninės gėlės matomumas iš lauko yra apsunkintas dėl esančios sienos, prie kurios stovi ji (t. 2, b.l. 72). Atsižvelgiant į tai, vienareikšmiškai nenustatyta, kad R. Z. per laiptinės langą matė, jog M. P. ar L. P. atliko konkrečius veiksmus laiptinės ketvirtame aukšte. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje nuotraukoje Nr. 5 užfiksuota, kad gėlės vazone įdėti daiktai, tarp jų ir pirštinės (t. 2, b.l. 72). Tačiau tyrėjas A. L., atlikęs apžiūrą ir aprašęs šio procesinio veiksmo metu nustatytas faktines aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ketvirto aukšto laiptinėje stovi vazoninė gėlė, prie kurios žemėje įsmeigti atsuktuvas, peilis ir žibintas, o prie vazono pačiame kampe mėtosi keturios juodos spalvos medžiaginės pirštinės (t. 2, b.l. 68). Taigi, šiuo atveju neatitinka apžiūros metu tyrėjo raštu nurodyta ir nuotraukoje užfiksuota aplinkybė, susijusi su minėtų pirštinių radimo vieta. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. L. tiksliai neparodė daiktų radimo aplinkybių, pasakydamas tik bendro pobūdžio teiginį, jog laiptinėje buvo išmėtyti kažkokie daiktai, gėlių vazone kažkas buvo (t. 5, b.l. 109), nors prie apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose nėra užfiksuota, kad kokie nors daiktai būtų išmėtyti laiptinėje. R. Z. surašytame 2009-08-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėjus laiptinę, policijos pareigūnai surado ketvirtame aukšte gėlių vazone paslėptas megztas pirštines (2 poras), atsuktuvą, peilį ir žibintuvėlį, kuris dar švietė. Liudytojas R. Z. apeliacinės instancijos teismo posėdyje iš pradžių parodė, kad pirštinės buvo rastos gėlės vazone, po to jau nurodė, kad pirštinės buvo prie vazono. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra nustatyta tiksli laiptinėje buvusių juodos spalvos medžiagų pirštinių radimo vieta, dėl ko nepašalintos abejonės dėl apžiūros - kaip procesinio veiksmo - teisėtumo šioje dalyje.

2009-08-01, nuo 4.17 iki 4.21 val., atliktos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus apžiūrą, paimtos keturios medžiaginės pirštinės DNR tyrimui, nuo pirštinių ir portfelio paimti kvapų pėdsakai, atsuktuvas, peilis, žibintas, kvapų pėdsakai nuo įtariamųjų (t. 2, b.l. 68). Kita vertus, liudytojas A. L. parodė, kad kvapų pėdsakai įvykio vietoje nebuvo paimti, jis nematė, ar specialistas ėmė kvapų pėdsakus apžiūros vietoje. Liudytojas M. Š., t. y. specialistas, dalyvavęs 2009-08-01 apžiūroje, parodė, kad kvapų pėdsakai buvo paimti komisariate, nes įvykio vietoje neturėjo kvapų pėdsakų paėmimo lagamino. Tai patvirtina, kad minėtame apžiūros protokole yra neteisingai nurodyta, jog kvapų pėdsakai nuo daiktų buvo paimti apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos Respublikos BPK 144 str. reglamentuoja pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo tvarką. Šio straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo surašomas protokolas. Liudytojas M. Š. parodė, kad jis komisariate paėmė kvapų pėdsakus nuo pirštinių, nuo atsuktuvo ir žibintuvėlio. Kita vertus, nei dėl vieno iš objekto, paimto apžiūros metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo surašytas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas siekiant paimti kvapų pėdsakus odorologiniam tyrimui. Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta R. I. apskritai negalėjo nurodyti kokias nors konkrečias aplinkybes, susijusias su kvapų pėdsakų paėmimu nuo objektų. 2009-08-01, nuo 5.10 val. iki 5.30 val., apžiūros protokole taip pat deklaratyviai nurodyta, kad apžiūros metu nuo vyriško portfelio paimti kvapų pėdsakai (t. 2, b.l. 74). Nei 2009-08-01, nuo 4.17 iki 4.21 val., apžiūros protokolas, nei 2009-08-01, nuo 5.10 val. iki 5.30 val., apžiūros protokolas negali būti pripažintas kaip tinkamas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas. Odorologinių tyrimų atlikimui yra nustatyta ir patvirtinta tam tikra metodika. Metodikos 41.2. p. įtvirtinta, kad kvapai nuo pėdsaką išlaikančių objektų imami laikant kvapų sugėriklį suliestą su objektu ne mažiau kaip 1 val. Nesant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, negalima tiksliai nustatyti, kiek laiko buvo nuimami kvapų pėdsakai nuo objektų. Atsižvelgiant į minėtų apžiūrų atlikimo laiką, Metodikos 41.2. p. reikalavimo nebuvo laikytasi paimant kvapus nuo pirštinių ir portfelio. Kitų patikimų duomenų nėra. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvados Nr. 140-1-(86)-IS1-128 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad kvapų pėdsakai, paimti 2009-08-01 nuo odinės tašės rankenos ir nuo medžiaginių pirštinių, pateikti odorologiniuose stiklainiuose, ant kurių priklijuotos etiketės su aiškinamaisiais užrašais ir parašais. Aiškinamuosiuose užrašuose nurodyta, kad kvapų pėdsakai buvo gaunami kontaktiniu būdu išlaikant kvapų sugėriklius su objektais 2 val. (t. 2, b.l. 89-91). Kita vertus, neįforminus kvapų pėdsakų paėmimo baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kvapų pėdsakai buvo imami nuo objektų specialisto išvadoje nurodytą laiką. Byloje taip pat nėra M. P. ir L. P. kvapų paėmimo lyginamajam tyrimui protokolų, dėl ko nėra tiksliai aišku kokia tvarka ir kiek laiko buvo imami jų kvapų pavyzdžiai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistųjų kvapų pavyzdžiai paimti nuo daiktų pateikimo protokolais jų pateiktų drabužių - jų pačių sulaikymo dieną pateiktų striukių. Iš tikrųjų byloje yra protokolai dėl nuteistųjų striukių pateikimo 2009-08-01 (t. 4, b.l. 53-54, 121-122). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Metodikos 47 p., pavyzdžiai odorologiniams tyrimams turi būti paimami nuo tos kvapo donoro kūno dalies, kuria buvo paliktas kvapo pėdsakas. Nagrinėjamu atveju minėto reikalavimo nebuvo laikomasi, nes akivaizdu, kad pirštinėse ir ant portfelio rankenos kvapas galėjo būti paliktas tik kontaktuojant jiems su asmens rankomis. Taigi, M. P. ir L. P. kvapų pavyzdžiai turėjo būti paimti būtent nuo minėtos kūno dalies. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, jog byloje nėra aiškiai nustatytos daiktų, nuo kurių buvo paimti kvapų pėdsakai, laikymo aplinkybės. Byloje nėra užfiksuota, kaip buvo supakuoti daiktai, paimti iš apžiūros vietos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Liudytojas M. Š. nurodė, kad jis įpakavo daiktus į celofaninį maišelį, tačiau toks daiktų supakavimo būdas nėra įformintas. Taip pat nėra aišku, ar buvo kaip nors supakuota moteriška rankinė bei vyriškas portfelis, kurie vėliau apžiūrėti komisariate. L. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis matė tašes, kurios buvo nesupakuotos, tokie jo parodymai nėra paneigti. Šios aplinkybės taip pat turi reikšmės vertinant kvapų pėdsakų paėmimą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvados Nr. 140-1-(86)-IS1-128 aprašomojoje dalyje nurodyta, kad pateiktų odorologinių kvapų objektų tyrimas atliktas vadovaujantis Metodika. Kita vertus, įvertinus aptartas aplinkybes, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atliekant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą nebuvo padaryta esminių pažeidimų. Priešingai, nustatytų pažeidimų visuma neleidžia daryti pakankamos išvados, jog pavyzdžiai lyginamajam tyrimui buvo paimti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo, nes nėra aiškios kvapų paėmimo aplinkybės. Tokie procesinio veiksmo atlikimo pažeidimai laikytini esminiu Lietuvos Respublikos BPK pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų specialisto išvada Nr. 140-1-(86)-IS1-128, kurioje atitinkamos išvados buvo padarytos remiantis pateiktais lyginamaisiais kvapų pavyzdžiais, negali būti grindžiama M. P. ir L. P. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Dėl anksčiau aptartų priežasčių kiti byloje surinkti duomenys taip pat neginčijamai neįrodo apeliantų kaltės dėl minėtų nusikaltimų padarymo, nes remiantis jais galima daryti tik tokią prielaidą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3-4 p., 329 str. 1 p.,

nusprendė:

nuteistojo M. P. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo L. P. apeliacinį skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš T. G. buto), ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš T. G. buto) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Taip pat atmesti nukentėjusiojo T. G. civilinį ieškinį dalyje, kurioje prašoma atlyginti 1 050 Lt turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. S. buto) ir 302 str. 1 d., bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš R. S. buto) ir 302 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendį: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, susijusią su Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo būtu, t. y. jog M. P. vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs neteisėtai įgijo R. S. vardu išduotą AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pašalinti aplinkybes dėl R. S. vardu išduotos AB „Nordea Bank Finland Plc“ mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. L. vardu išduotų AB „Nordea Bank Finland Plc“ banko mokėjimo kortelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėto įgijimo 2007-12-15, laikotarpiu nuo 4 val. iki 5.30 val., vagystės metu pagrobus jas iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikymo iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Atmesti nukentėjusiojo A. L. ir civilinio ieškovo UAB „M“ civilinius ieškinius. Atmesti nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį dalyje, kurioje prašoma atlyginti 545 Lt turtinę žalą, (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš E. P. ir P. P. buto) ir 302 str. 1 d., bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš E. P. ir P. P. buto) ir 302 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Atmesti nukentėjusiojo P. P. civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį dalyje, kuria prašoma atlyginti 500 Lt turtinę žalą, atmesti (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.), o dalyje, kuria prašoma atlyginti 340 Lt turtinę žalą, palikti nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. D. (buv. Č.) buto ir 302 str. 1 d., bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš A. D. (buv. Č.) buto ir 302 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendį: pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, susijusią su Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo būdu, t. y. jog M. P. vagystės metu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobęs neteisėtai įgijo UAB „L“ AB banko „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (buv. Č.) vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pašalinti aplinkybę dėl A. D. (buv. Č.) vardu išduotos AB „PAREX“ banko mokėjimo kortelės neteisėto įgijimo laikotarpiu nuo 2009-04-30, 23.30 val., iki 2009-05-01, 5.25 val., vagystės metu pagrobus ją iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikymo iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko.

Atmesti nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: M. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria M. P. paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, ir M. P. paskirti naują galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu bausmes, paskirtas už padarytas nusikalstamas veikas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (epizodai dėl T. G. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto panaudojimo ir svetimo turto įgijimo apgaule bei pasikėsinimo įgyti svetimą turtą apgaule), po to bausmes subendrinti tarpusavyje ir su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. (epizodai dėl T. G., R. S., E. P., A. D. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto disponavimo), pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (epizodai dėl R. S., E. P., A. D. išduotų elektroninių mokėjimo priemonių neteisėto panaudojimo), dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir M. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: L. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d., 22 str. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Taip pat panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d., bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį: L. P. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Taip pat panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis L. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtą bausmės laiką įskaityta jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo S. J. ir civilinio ieškovo „T“ civilinių ieškinių išsprendimo: atmesti nukentėjusiojo S. J. ir civilinio ieškovo „T“ civilinius ieškinius (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Laureta UlbienėPavelas Frolovas