Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad įsibrovęs į saugyklą, pagrobė didelės – 504 520,76 Lt – vertės svetimą turtą, kad, turėdamas tikslą slapta pagrobti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Pagėgių rinktinės saugyklos joje saugomą sulaikytą didelės vertės turtą – cigaretes, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007-12-08 23 val. iki 2007-12-09 apie 2.47 val., išgręžus pakabinamos spynos rakinimo mechanizmo strypelį - fiksatorių ir rakinimo tvirtinimo žiedą, įsibrovė į VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės saugyklą, esančią Klaipėdos g. 16, Pagėgiuose, iš jo slapta pagrobė Pagėgių rinktinės žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 9 000 pakelių 27 356,48 Lt vertės cigarečių „Jing Ling“, 1 500 pakelių 4 174,44 Lt vertės cigarečių „Prima Serebrianaja“, 1 000 pakelių 3 229,94 Lt vertės cigarečių su filtru „LM“, 1 000 pakelių 2 862,61 Lt vertės cigarečių „Saint George“, 163 102 pakelius 466 897,29 Lt vertės cigarečių „Saint George Lights“;

be to, jis buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad neteisėtai disponavo (įgijo, laikė ir gabeno) akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y., kad jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2007-12-08 23 val. iki 2007-12-09, apie 2.47 val., pagrobęs iš VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės sandėlio, esančio Klaipėdos g. 16, Pagėgiuose, Rusijos Federacijoje pagamintas ir nepaženklintas nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis cigaretes – 273 56,48 Lt vertės 9 000 pakelių cigarečių „Jing Ling“, 4 174,44 Lt vertės 1 500 pakelių cigarečių „Prima Serebrianaja“, 3 229,94 Lt vertės 1 000 pakelių cigarečių su filtru „LM“, 2 862,61 Lt vertės 1 000 pakelių cigarečių „Saint George“, 466 897,29 Lt vertės 163 102 pakelius cigarečių „Saint George Lights“, šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra muitinė vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 504 520,76 Lt, neteisėtai, pažeidžiant 2004-05-26 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. punkto reikalavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių kiekis vienam asmeniui viršija šių taisyklių 3 punkte nustatytą kiekį, įgijo. Po to įgytas paminėtas cigaretes, laikydamas jas krovininiame automobilyje MAN, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iš nusikaltimo vietos iki Mikytų kaimo, Pagėgių savivaldybėje, kol tą pačią dieną – 2007-12-09 apie 3 val. šį automobilį su jame gabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis sulaikė Pagėgių policijos komisariato pareigūnai.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu D. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Teismas konstatavo, jog D. K. pateiktas kaltinimas dėl cigarečių vagystės iš Pagėgių rinktinės saugyklos grindžiamas tik abejotinomis odorologinės ekspertizės išvadomis, neinformatyvia pokalbių telefonais su kitais asmenimis analize, o kaltinimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) - iš viso niekuo nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, padarė išvadą, kad duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais ir jais remiantis pripažinti D. K. kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, nerasta, todėl D. K. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisino (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, kuriuo D. K. išteisintas, panaikinti ir D. K. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. D. K. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2007-12-14 iki 2007-12-31.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, nagrinėjo juos izoliuotai vienus nuo kitų, todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyto išaiškinimo, kad aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu odorologinės ekspertizės išvados. Neteisinga teismo išvada, kad odorologinės ekspertizės duomenys gauti nesilaikant Žmogaus kvapo pėdsakų, lyginamųjų kvapo pavyzdžių, foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-742. Specialisto 2009-02-19 išvadoje Nr. 140-1-(85)-IS 1-22 nurodyta, kad kvapo pėdsake paimtame nuo saugykloje rastų popierinių kvitų rastas D. K. kvapas. Ši išvada yra kategoriška. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo padaryti pareigūnų tam tikri pažeidimai, tačiau teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas G. N. patvirtino, kad padaryti pažeidimai yra ne esminiai ir įtakos specialisto išvadai neturėjo. Specialistas parodė, kad foninis kvapas tyrimui jokios įtakos neturi. Sandėlio foninis kvapas tyrimui pateiktas nebuvo. Kartu su kitais kvapais tyrimui buvo pateiktas tarnybinių patalpų kvapas, bet foninis kvapas tiriamas nebuvo, nes tiriami tik asmenų kvapai. Kvapų atpažinimui buvo naudojami du šunys, dalyvavo du specialistai. Nuo kurios tiriamo žmogaus kūno vietos paimtas kvapas tyrimui nėra reikšminga, kadangi dėl to gali skirtis tik kvapo koncentracija. Šunys yra specialiai apmokyti atpažinti tik žmogaus kvapą, o ne kitus kvapus, ir tyrimo metu rado D. K. kvapą.

Teismas nevertino liudytojo, policijos pareigūno, M. B. parodymų, kad likus mažiau negu 3 mėnesiams iki nusikaltimo padarymo policijos pareigūnai pas D. K. paėmė antspaudą su įspaustu užrašu „Pagėgių PPR 62”. Iš šio liudytojo parodymų bei byloje esančių duomenų matyti, kad Pagėgių rinktinės saugyklos, iš kurios buvo pagrobtos cigaretės, durys irgi buvo užantspauduotos identišku atspaudu. Nors minėtas antspaudas nusikaltimo padarymo metu panaudotas nebuvo, tačiau tai leidžia daryti išvadą dėl galimų išankstinių paruošiamojo pobūdžio veiksmų atlikimo.

Teismas nevertino ir byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2007-11-12 nutarties Nr. SD-338, „Dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka“, iš kurios matyti, kad buvo sankcionuotas D. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad apie D. K. daromas nusikalstamas veikas pareigūnai turėjo informacijos ir anksčiau.

Taip pat teismas neįvertino byloje esančių D. K. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, vykusių prieš pat nusikaltimų padarymą ir po jų, intensyvumą, galimą pokalbio dalyvių buvimo vietą, judėjimo maršrutus ir t. t., nesugretino jų su nustatytomis bylos aplinkybėmis. Aplinkybę, kad telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi D.K., patvirtina ne tik Vilniaus apygardos teismo 2007-11-12 nutartis Nr. SD-338, bet ir 2009-09-29 specialisto išvada Nr. 11-2023 (09).

Be to, teismas nevertino 2007-12-12 VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyr. specialisto O. P. tarnybinio pranešimo, iš kurio matyti, kad buvo duomenų, jog D. K. yra subūręs organizuotą grupuotę, kuri užsiima cigarečių kontrabanda iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, kad jo grupuotę sudaro R. J., R. P., V. Š. ir kiti nenustatyti asmenys, kad paminėti asmenys galėjo pagrobti kontrabandines cigaretes ir iš Pagėgių rinktinės patalpų, kad jau nuo 2007-11-19 jie ruošėsi vagystei: ieškojo kopėčių, naujų mobiliojo ryšio telefonų, įsigijo du naujus telefonus, stebėjo oro sąlygas, susitikdavo naktimis apie 23.00 val. Sulaikymo dieną R. J. įspėjo D. K., kad prasidėjo sulaikymai, kad sulaikytas V. Š. Šie duomenys patvirtina, kad D. K. dalyvavo padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Teismas nevertino aplinkybės, kad 2007-12-14, apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, buvo sulaikytas D. K., kuris sulaikomas priešinosi. Pristatytas į (duomenys neskelbtini) apsaugos rinktinės patalpas D. K. prisistatė brolio A. K. vardu. Šis faktas, sugretinus jį su kitais bylos duomenimis, parodo, kad D. K. žinojo, jog yra ieškomas pareigūnų, kaip asmuo padaręs nusikalstamas veikos, ir ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Byloje yra faktiniai duomenys, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), padarytą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad 2007-12-08, 22.55 val., (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), į vieną pusę nuvažiuoja krovininis automobilis, kuris ta pačia gatve 2.47 val. (automobilis MAN valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas ir pradėtas persekioti pareigūnų apie 03.00 val.) grįžta atgal. Per tą laiką daugiau krovininių automobilių neužfiksuota. Apie šio automobilio atvykimą į degalinę kalba ir D. K. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (pokalbis Nr. 2724, pokalbio pradžia 2007-12-08, 21.56 val.), tačiau šių faktinių duomenų teismas neįvertino.

Apelianto manymu, paminėtų aplinkybių visuma bei tai, kad D. K. dalyvavo perkant automobilį MAN 14-192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos pagrobtos cigaretės, kad jis gyveno ne pagal pajamas (sulaikymo metu turėjo 1 800 Lt, nors gauna 80 Lt stipendiją), kad 2007 m. gruodžio 7-9 d. buvo netoli nusikaltimo padarymo vietos (duomenys apie telekomunikacinius įvykius) leidžia teigti, kad D. K. dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme, todėl jam turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies bei BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo D. K. išteisintas, panaikinti ir D. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei BK 199² straipsnio 1 dalį.

Toks prokuroro prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje apelianto nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies bei BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimų nenustatė.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Taip pat priešingai, nei nurodo apeliantas, apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis surašytas laikantis BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pagal minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 3) įrodymų vertinimo motyvai; 4) teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė kuo buvo kaltinamas D. K. ir dėl kokių kaltinimų jis buvo perduotas teismui (BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį); nurodytos ir teismo nustatytos aplinkybės: byloje nenustatyta konkreti cigarečių pagrobimo iš saugyklos diena bei laikas, kaltinimas dėl cigarečių vagystės iš Pagėgių rinktinės saugyklos grindžiamas tik abejotinomis odorologinės ekspertizės išvadomis, neinformatyvia pokalbių telefonais su kitais asmenimis analize, o kaltinimas dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) iš viso niekuo nepagrįstas; nuosprendyje išsamiai išdėstyti ir išanalizuoti teisme apklaustų liudytojų parodymai, rašytiniais dokumentais nustatytos aplinkybės, specialistų, atlikusių odorologinius tyrimus, išvados ir nurodyti jų vertinimo motyvai bei pateiktos teismo išvados dėl D.K. išteisinimo.

Byloje neginčijamai nustatytas faktas, kad iš sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės saugyklos buvo pavogtas joje saugomas sulaikytas didelės vertės turtas – cigaretės. Tačiau byloje nenustatyta konkreti cigarečių pagrobimo iš saugyklos diena ir laikas (šios aplinkybės neginčija ir prokuroras), taip pat nėra tiesioginių įrodymų, kad D. K. buvo vagystės vietoje, įgijo, laikė, gabeno, t. y. disponavimo, pavogtomis cigaretėmis (akcizais apmokestinamomis prekėmis). D. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodinėjama netiesioginiais įrodymais. Nors tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, nes netiesioginiais įrodymais iš pradžių pagrindžiamas tarpinio fakto buvimas, o per šį faktą – įrodinėtinos aplinkybės. Šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Prokuroras, prašydamas priimti D. K. apkaltinamąjį nuosprendį, selektyviai analizuoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytus įrodymus, teigdamas, kad teismas neįvertino: odorologinės ekspertizės duomenų; liudytojo policijos pareigūno M. B. parodymų; Vilniaus apygardos teismo 2007-11-12 nutarties; D. K. telefoninių pokalbių turinio ir mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), turėjimo fakto; VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyr. specialisto O. P. tarnybinio pranešimo duomenų; aplinkybės, kad D. K. dalyvavo perkant automobilį MAN 14-192 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo gabenamos pagrobtos cigaretės, ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų iš degalinės (duomenys neskelbtini), apie šio automobilio judėjimo kryptis; aplinkybės, kad D. K. 2007 m. gruodžio 7 - 8 d. buvo netoli nusikaltimo padarymo vietos; aplinkybės, kad D. K. gyveno ne pagal pajamas, nes sulaikant turėjo 1 800 Lt, be to, kad jis sulaikant priešinosi ir prisistatė savo brolio vardu, ir kad šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. K. dalyvavo didelės vertės svetimo turto pagrobime iš saugyklos bei neteisėtai disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl jam priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apelianto skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, visų pirma pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių, tarp jų ir prokuroro, išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai ir detaliai išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamos bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisintojo, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą ir daiktinius įrodymus, specialistų išvadas vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai D. K. kaltės įrodymu nelaikė odorologinės specialisto išvados Nr. 140-1-(85)-IS 1-22, kurios 2 punkte nurodyta, kad kvapų pėdsake, paimtame nuo saugykloje rastų popierinių kvitų rastas D. K. kvapas, bet jo kvapo nerasta kvapų pėdsakuose, paimtuose iš krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo keleivio sėdynės užvalkalo (3 t., 124-126). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios teismas daug dėmesio skyrė šiai specialisto išvadai, skundžiamame nuosprendyje ją detaliai išanalizavo ir dėl jos motyvuotai pasisakė. Teismas konstatavo, kad paimant kvapų pėdsakus buvo pažeisti Žmogaus kvapo pėdsakų, lyginamųjų kvapo pavyzdžių, foninių kvapų paėmimo ir konservavimo, odorologinių tyrimų atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-742, (toliau - metodika) reikalavimai, todėl specialisto išvada negali būti pripažinta įrodymu byloje (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais laikomi tokie duomenys, kurie yra surinkti atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus ir nepažeidžiant šiems procesiniams veiksmas keliamų reikalavimų bei tinkamai juos užfiksuojant. Kaip jau buvo minėta, odorologinių tyrimų atlikimui yra nustatyta ir patvirtinta tam tikra metodika. Specialisto išvadoje nurodyta, kad odorologinių kvapų objektų tyrimas buvo atliktas vadovaujantis minėta metodika, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paimant kvapų pavydžius tam tikrų metodikoje nurodytų reikalavimų nesilaikyta. Apeliantas savo skunde taip pat pripažįsta, kad teismo nustatyti pažeidimai buvo padaryti, tačiau teigia, kad jie ne esminiai ir įtakos specialisto išvadai neturėjo. Skunde nurodoma, kad tyrimo rezultatams neturi įtakos foninis kvapas ir tiriamo žmogaus kūno vieta, nuo kurios buvo paimtas kvapas tyrimui ir tai patvirtino teisme apklaustas specialistas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jame buvo išsamiai apklaustas specialistas G. N., kuris iš tiesų parodė, kad foninis kvapas tyrimui jokios įtakos neturi, taip pat, kad tyrimui nėra reikšminga nuo kurios tiriamo žmogaus kūno vietos paimtas kvapas, kadangi dėl to gali skirtis tik kvapo koncentracija (8 t., 81-83 b. l.). Tačiau šie specialisto teiginiai prieštarauja metodiniams nurodymams (42.1., 42.3, 47 punktai), kuriais turi vadovautis policijos įstaigų pareigūnai, paimdami ir konservuodami žmogaus kvapų pėdsakus. Be to, teismų praktikoje odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina kiti byloje išnagrinėti įrodymai. Tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, 2009-04-08 specialisto išvada Nr. 140-(2320)-IS1-2758 nustatyta, kad D. K. pirštų pėdsakų ant kvitų nerasta (3 t., 187-189 b. l.). Todėl teisėjų kolegija mano, kad teismo išvada nepripažinti įrodymu odorologinę specialisto išvadą yra teisinga ir pagrįsta.

Kitas, apelianto nuomone, nepagrįstai teismo neįvertintas įrodymas yra liudytojo, policijos pareigūno M. B. parodymai, kad likus mažiau negu 3 mėnesiams iki nusikaltimo padarymo policijos pareigūnai pas D. K. paėmė antspaudą su įspaustu užrašu (duomenys neskelbtini). Šio liudytojo parodymus apeliantas sieja su aplinkybe, kad Pagėgių rinktinės saugyklos, iš kurios buvo pagrobtos cigaretės, durys irgi buvo užantspauduotos identišku atspaudu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas pripažįsta, kad minėtas antspaudas nusikaltimo padarymo metu panaudotas nebuvo, tai patvirtino 2008-07-24 specialisto išvada Nr. 140-(4875)-IS1-5703, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktuose mėlynos ir rudos spalvų plastilinų gabaliukuose esantys atspaudų fragmentai buvo palikti ne tirti pateiktu spaudu (duomenys neskelbtini), bet kitu spaudu (3 t. 3, 151–155 b. l.). Tačiau apeliantas daro prielaidą, kad tai galėjo būti išankstiniai paruošiamojo pobūdžio veiksmai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pastebi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punktas). Šioje byloje duomenų, kad darant nagrinėjamus nusikaltimus buvo panaudotas iš D. K. paimtas spaudas nėra.

Taip pat neįrodo D. K. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus ir apelianto nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2007-11-12 nutartimi Nr. SD-338 buvo sankcionuotas D. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad buvo leista kontroliuoti D. K. telekomunikacinius įvykius, neįrodo, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas, ši aplinkybė tik rodo, kad jis buvo stebimas.

Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino byloje esančių D. K. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, vykusių prieš pat nusikaltimų padarymą ir po jų intensyvumą, galimą pokalbio dalyvių buvimo vietą, judėjimo maršrutus ir t. t., nesugretino jų su nustatytomis bylos aplinkybėmis. Šis apelianto skundo teiginys neatitinka tikrovės. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, įvertino byloje esančius duomenis apie D. K. telekomunikacinius įvykius, o taip pat ir 2009-09-29 specialisto išvadą Nr. 11-2023 (09) bei 2009-09-30 specialisto išvadą Nr. 11-2114 (09), kuriose nurodytos tik tikėtino pobūdžio išvados(4 t., 53–60; 70–73 b. l.). Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs minėtus duomenis, padarė išvadą, kad duomenys apie telekomunikacinius įvykius D. K. buvimo įvykio vietoje Pagėgiuose, Klaipėdos g. 16, 2007 m. gruodžio 7 – 9 dienomis nepatvirtina, taip pat tai nėra įrodymas, kad D. K. yra susijęs su cigarečių iš Pagėgių rinktinės saugyklos grobimu ar gabenimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas nevertino 2007-12-12 VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Operatyvinės veiklos valdybos Pirmojo skyriaus vyr. specialisto O. P. tarnybinio pranešimo, iš kurio matyti, kad buvo duomenų, jog D. K. yra subūręs organizuotą grupuotę, kuri užsiima cigarečių kontrabanda iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, ir kuri galėjo pagrobti kontrabandines cigaretes ir iš Pagėgių rinktinės patalpų. Tačiau toks tarnybinis pranešimas negali būti pripažintas D. K. kaltės įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, kadangi jis nepatvirtina jokios aplinkybės, turinčios reikšmės nagrinėjamai bylai ir yra prielaidų pobūdžio informacija. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. anksčiau neteistas.

Taip pat D. K. kaltės įrodymu negali būti pripažintos aplinkybės, kad D. K. sulaikomas priešinosi ir pristatytas į Pakrančių apsaugos rinktinės patalpas prisistatė brolio A. K. vardu, nes šie duomenys tik rodo netinkamą D. K. elgesį, tačiau nepatvirtina jo dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Dar vienas, apelianto manymu, neįvertintas bylos įrodymas yra UAB (duomenys neskelbtini) degalinės vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, o būtent: aplinka nuo 2007-12-08 18 val. iki 2008-12-09 3 val. 2007-12-08 22.55 val., kur užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatve, Pagėgiuose, į vieną pusę nuvažiuojantis ir ta pačia gatve 2.47 val. parvažiuojantis kažkoks krovininis automobilis (2 t., 106 b. l.). Šiame kontekste pastebėtina, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuotas pravažiuojantis krovininis automobilis identifikuotas nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo automobiliu naudojosi (važiavo) D. K. Tai, kad D. K. dalyvavo perkant automobilį MAN 14-192, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodo, kad jis šiuo automobiliu gabeno vogtas cigaretes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgusi į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad D. K. įsibrovė į saugyklą ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą, bei kad jis neteisėtai disponavo (įgijo, laikė ir gabeno) akcizais apmokestinamomis prekėmis, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.