- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- e2-2624-887/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00712-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Atsakovas
- L. P., E. P.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovams L. P. ir E. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinį dėl nuosavybės teisės, valstybei paveldint turtą, panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Rimutė Michailikienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ieškiniu prašo: iškeldinti atsakovus L. P. ir E. P. su visu jiems priklausančiu turtu ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš atsakovų 82,51 Eur nuostolių; 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsakovai L. P. ir E. P. 2018-06-21 patikslintu priešieškiniu prašo: pripažinti valstybei išduotą, per patikėtinį VĮ Turto bankas, palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 4482, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento - 2016-08-17 ir jį panaikinti; P. P. palikimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. P. mirties 2016-01-28, E. P. ir L. P. priėmė palikimą, t. y. visą jo turimą turtą, tame tarpe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre registruotą Lietuvos Respublikos vardu.
Ieškovas Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, ieškinyje nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas (toliau - Turto bankas). 2017 m. rugpjūčio 17 d. išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu, valstybė paveldėjo mirusiojo P. P. nuosavybės teise valdytą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Iš 2018 m. sausio 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto nustatyta, jog minėtame bute gyvena atsakovai L. P. ir E. P.. Turto bankas reikalavo atsakovus atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau atsakovai jokių veiksmų neatliko bei gyvenamųjų patalpų negrąžino, taip pat minėti asmenys nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovai iki šiol be teisinio pagrindo naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. Tuo yra pažeidžiamos ieškovo, turinčio teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti patikėjimo teise, teisės. Be to, atsakovai neatlygintinai naudojasi ginčo patalpomis be jokio teisinio pagrindo, o tai CK 4.98 straipsnio prasme yra savininko teisių pažeidimas. Negatorinio ieškinio aplinkybės yra įrodytos, todėl vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, prašo iškeldinti atsakovus iš valstybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų kyla jų civilinė atsakomybė. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog atsakovai be jokio teisinio pagrindo ir be ieškovo sutikimo toliau naudojasi ieškovui patikėjimo teise valdomomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas informavo atsakovus, jog tokiam nekilnojamojo turto neteisėtam valdymui ir naudojimui jis nepritaria bei pareikalavo patalpas atlaisvinti ir jas grąžinti, tačiau atsakovai visus ieškovo reikalavimus ignoravo. Todėl turėdami pasyviąją pareigą nedaryti nieko, kas galėtų sutrukdyti ieškovui įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis), atsakovai šios savo pareigos nesilaikė ir neteisėtai, prieš ieškovo valią valdo ir naudojosi nekilnojamuoju turtu. Atsakovai, savo pasyviais veiksmais nevykdydami įstatyme nustatytos pareigos, pažeidė ieškovo teises, o tai suponuoja vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų - neteisėtų veiksmų - buvimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovų kaltė turi būti vertinama kaip tyčia, kadangi L. P. ir E. P. sąmoningai suprasdami savo veikimo (neveikimo) pasekmes nevykdo teisėto ieškovo reikalavimo išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi atsakovų kaltė preziumuojama, todėl būtent atsakovams tenka įrodinėjimo našta paneigti savo kaltės prezumpciją. Dėl atsakovų be jokio teisinio pagrindo užimto nekilnojamojo turto ieškovas patyrė nuostolių. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažįstama nuostoliais. Atsakovai, neteisėtai gyvendami ginčo patalpose, naudojasi minėtam butui teikiama šiluma, vandeniu bei kitomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias sumoka ieškovas. Byloje pateikiami įrodymai patvirtina, kad ieškovas už minėtam butui teikiamas paslaugas yra sumokėjęs 82,51 Eur sumą. Nustačius, kad ieškovas už butui teikiamas paslaugas sumokėjo tuomet, kai atsakovai naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš atsakovų priteistini ieškovo nuostoliai, kuriuos jis turėjo kaip šio objekto savininkas. Atsakovai, naudodamiesi ir valdydami ginčo patalpas, nepagrįstai gavo naudos iš ieškovo, kadangi gyvena bute nepatirdami dėl to jokių išlaidų. Atsakovų neteisėtus veiksmus - neišsikėlimą iš gyvenamųjų patalpų ir ieškovo nuostolius sieja tiesioginis priežastinis ryšys. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė yra ta, jog padaryti nuostoliai privalo būti atlyginti visiškai, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Todėl neišsikeldami iš ginčo patalpų, atsakovai padarė ieškovui nuostolius, sudarančius 82,51 Eur sumą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas prašo teismo priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 82,51 Eur nuostolių atlyginimą ir 5% dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai, CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamuoju atveju būtų nustačius, kad žala atsirado tik dėl abiejų asmenų veiksmų. Žala ieškovui atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų, t. y. abu atsakovai neteisėtai naudojasi valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, be to, neteisėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai, o būtini žalai atsirasti. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad abiejų asmenų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, o tai sudaro pagrindą jiems solidariai taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovai L. P. ir E. P. priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ginčo bute, (duomenys neskelbtini) atsakovai gyveno su tėvais nuo 1996 metų. Tėvas P. P. (duomenys neskelbtini), nusipirko butą, nuosavybės teisę savo vardu registravo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai gyveno kartu su tėvu iki jo mirties (duomenys neskelbtini) ir gyvena ginčo bute iki šiol. Mama D. P. mirė (duomenys neskelbtini) iki buto privatizavimo, todėl iš visų šeimos narių atsakovai gyveno su tėvu nuo buto pirkimo momento ir šiame bute gyvena iki šiol, jokių kitų pretendentų į butą nėra. P. P. testamento nepaliko, o atsakovai po tėvo mirties paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą. Atsakovai buvo įsitikinę, kad butas priklauso jiems, nes kitų pretendentų nėra. Be to, atsakovai neturėjo lėšų tvarkyti paveldėjimą ir turto registravimą, jie planavo šiuos veiksmus atlikti vėliau, kai atsiras lėšų. Atsakovams nesikreipus į notarą dėl P. P. palikimo, paveldėjimo byla atsakovų vardu nebuvo užvesta, todėl jie praleido CK 5.50 straipsnyje numatytą terminą palikimui priimti ir butas atiteko ieškovei. Po tėvo P. P. mirties jokio kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, registruotą tėvo vardu, neliko. Visą kitą kilnojamąjį turtą - drabužius, namų apyvokos daiktus ir visus jo turėtus daiktus, paėmė atsakovai ir valdo iki šiol. Atsakovams paėmus visą tėvo turtą, niekas jokių pretenzijų nereiškė, nes nėra kam jas reikšti, kadangi turtas yra atsakovų, jiems priklauso ir daugiau niekas negali jo valdyti. Tėvo palikimą sudaro P. P. vardu įsigytas ir Nekilnojamojo turto registre registruotas 25,05 kv. m butas, esantis, (duomenys neskelbtini), todėl iškilo būtinumas įforminti palikimo priėmimą teismine tvarka. 2016-07-21 E. P. gavo iš Alytaus m. l - ojo Notaro biuro raštą Nr. S-62, iš kurio atsakovas sužinojo, kad ieškovas - VĮ Turto bankas valstybės vardu nori paveldėti jo tėvui priklausantį turtą. Atsakovai 2018-02-12 sužinojo, kad ieškovei 2017-08-17 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 4482. Ieškovas VĮ Turto bankas pareikalavo atlaisvinti butą, esantį, (duomenys neskelbtini). Mano, kad VĮ Turto bankas neįvertino aplinkybės, kad atsakovai E. P. ir L. P. po savo tėvo P. P. mirties faktiškai valdo visą jo turtą, todėl toks reikalavimas atlaisvinti butą, kurį atsakovai paveldėjo po savo tėvo P. P. mirties yra neteisėtas, nes ieškovas neturėjo teisinio pagrindo be atsakovų žinios pasisavinti jų tėvo turtą kaip bešeimininkį daiktą. Pagal CK 4.57 straipsnį bešeimininkių daiktų laikomas daiktas, kurio savininkas nežinomas, teisėtas valdomas daiktas bešeimininkių daiktu nelaikomas. Pagal CK 5.62 straipsnio l dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. VĮ Turto banko nuosavybės teisė į butą, esantį, (duomenys neskelbtini)turi būti panaikinta, nes butą valstybė perėmė atsakovams faktiškai priėmus tėvo palikimą bei jiems pradėjus turtą valdyti. Atsakovams atsiranda teisė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Kadangi kitokiu būdu atsakovai negali įforminti nuosavybės teisės į butą, todėl iškilo būtinumas panaikinti atsakovo nuosavybės teisę į jų teisėtai valdomą turtą bei įforminti palikimo priėmimą teismine tvarka, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio l dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudojasi ir juo disponuoja, prižiūri). Kadangi atsakovai po tėvo P. P. mirties faktiškai valdo visą jo turtą, todėl teismas turi pripažinti atsakovams palikimo priėmimo juridinį faktą, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
Atsakovų atstovas advokatas Georgijus Gromovas palaikė patikslintame priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė patikslintą priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Atstovas paaiškino, kad atsakovai gyvena bute, kuriame gyveno kartu su savo tėvais. (duomenys neskelbtini), tėvas P. P. nupirko butą, nors šeima buvo asociali, butas buvo jų asmeninė nuosavybė. Atsakovų mama mirė (duomenys neskelbtini) iki buto privatizavimo. P. P. testamento nepaliko, po jo mirties atsakovai paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė, nes gyveno tame bute ir manė, kad kitų paveldėtojų nėra. Atsakovai dokumentų nesitvarkė dėl sunkios materialinės padėties, niekur nedirbo, pajamų neturėjo, be to, turėjo problemų su teisėtvarka. Atsakovai dėl paveldėjimo niekur nesikreipė iki šiol. Kadangi niekas nesikreipė nustatytu laiku, šitas turtas perėjo VĮ Turto bankas. Už butą susidaręs didelis įsiskolinimas, kadangi atsakovų tėvas nemokėjo komunalinių mokesčių, atsakovai taip pat nemokėjo. Jeigu nebūtų įsiskolinimo, tai nebūtų problemų dėl paveldėjimo. Dėl šios priežasties ieškovas nori perimti turtą ir iškeldinti atsakovus iš buto. Palaiko atsakovų poziciją, kad jie tikrai priėmė palikimą, nes atsakovai iki šiol gyvena tame bute, šiek tiek juo rūpinasi, nereguliariai, bet komunalinius mokesčius moka. Po tėvo mirties faktiškai valdo turtą, visi tėvo daiktai liko atsakovams - drabužiai ir baldai, lova. Tai buvo seni daiktai, tačiau atsakovai juos naudoja iki šiol, tėvo drabužius likvidavo. Ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad jie perėmė po tėvo mirties visą jo turėtą turtą. Per tris mėnesius po tėvo mirties mokesčiai nebuvo mokami, atsakovai liko gyventi tame bute ir perėmė namų apyvokos daiktus, ar atliko kokius nors remonto darbus negali pasakyti, ar atsakovai ką nors pirko į butą atstovas nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Priešieškinis atmetamas.
Dėl nuosavybės teisės, valstybei paveldint turtą, panaikinimo ir palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar panašiai, tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad P. P. mirė (duomenys neskelbtini), buvo našlys, turėjo keturis vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), K. P., gim. (duomenys neskelbtini), L. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečiams V. ir K. P. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-18 sprendimu nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirti Alytaus vaikų globos namai. Globėjas kreipėsi į teismą ir Alytaus rajono apylinkės teismas 2017-05-19 nutartimi leido Alytaus vaikų globos namams atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių globotinių vardu, atsiradusį po jų tėvo P. P. mirties. P. P. testamento nepaliko, 2017-08-07 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiojo P. P. palikimą – butą, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovai patikslintame priešieškinyje nurodė bei jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad P. P. (duomenys neskelbtini) nupirko ginčo butą ir atsakovai su tėvais gyveno tame bute bei gyvena jame iki šiol. Atsakovai buvo įsitikinę, kad daugiau paveldėtojų nėra, todėl jiems nereikia tvarkytis jokių dokumentų po tėvo mirties. Be to, neturėjo piniginių lėšų dokumentams susitvarkyti. Jokio kito nekilnojamojo turto tėvas neturėjo, o tėvo drabužius, namų apyvokos ir visus jo turėtus daiktus atsakovai pasiėmė sau.
Paminėtina, jog teismų praktikoje yra nustatyta, kad tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Pažymėtina, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo).
Iš bylos duomenų nustatyta bei atsakovų atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovai tėvui priklausiusiame bute gyvena nuo 1996 metų, gyveno kartu su tėvais taip pat liko gyventi tame bute ir po tėvų mirties. Tačiau teismas vertina, kad į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys faktą, kad atsakovai priėmė savo tėvo palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai per tris mėnesius po tėvo mirties atliko kokius nors aktyvius veiksmus, apart, kad liko gyventi tėvui priklausiusiame bute. Atsakovai teismo posėdžiuose nedalyvavo, savo teisių negynė, jų atstovas negalėjo pasakyti, kaip atsakovai rūpinosi turtu – ar jie atliko remonto darbus, ar ką nors nupirko į butą. Pats atsakovų atstovas patvirtino bei iš bylos duomenų nustatyta, kad nei P. P., nei atsakovai už butą komunalinių mokesčių nemokėjo. Todėl teismas vertina, kad atsakovai neatliko jokių, netgi pačių elementariausių – turto išlaikymo veiksmų. Tik prasidėjus bylos nagrinėjimui teisme – 2018-07-10 L. P. sumokėjo 100,95 Eur UAB „Alytaus butų ūkis“, tačiau šio mokėjimo teismas nepripažįsta kaip aktyvaus veiksmo, patvirtinančio faktinį turto valdymą. Atsakovai tvirtino, kad nesitvarkė paveldėjimo dokumentų dar ir dėl tos priežasties, kad neturėjo tam pinigų. Tačiau atsakovų atstovas negalėjo paaiškinti teismui, kiek atsakovams būtų kainavęs kreipimasis į notarą bei palikimo priėmimas, kadangi atsakovai niekur nesikreipė ir neatliko jokių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai taip pat nepateikė teismui jokių duomenų, ar po tėvo mirties jie dirbo, kokias pajamas gavo. Todėl nurodytas faktines aplinkybes dėl sunkios atsakovų turtinės padėties teismas vertina nepagrįstomis. Atsakovų priešieškinyje nurodyti paaiškinimai, kuo pasireiškė turto faktinis valdymas, visiškai deklaratyvūs. Atstovas patvirtino, kad atsakovai tėvo drabužius likvidavo, senus baldus – lovą, stalą naudoja patys. Teismo vertinimu tokie atsakovų veiksmai taip pat nepatvirtina aktyvių veiksmų, patvirtinančių faktinį turto valdymą. Teismo vertinimu tiek prasidėjus paveldėjimo procedūroms, tiek teisminiam procesui, atsakovai elgėsi aplaidžiai ir neatsakingai. Dar 2017-02-24 atsakovai sužinoję, kad jeigu jie nepriims palikimo, turtas pereis valstybei, neatliko jokių veiksmų. Todėl teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika bei pirmiau išdėstytais motyvais, vertina, kad atsakovų reikalavimai pripažinti valstybei išduotą, per patikėtinį VĮ Turto bankas, palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 4482, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento - 2016-08-17 ir jį panaikinti bei P. P. palikimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo P. P. mirties (duomenys neskelbtini), E. P. ir L. P. priėmė palikimą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), pradėdami jį faktiškai valdyti, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovai yra praleidę nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Ieškovo teigimu ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjo P. P. mirties dienos. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai, būdami palikėjo vaikais neabejotinai žinojo apie palikėjo mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovai turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti, t. y. priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau atsakovai nebuvo aktyvūs ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti.
CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Vadovaujantis įstatymo nuostata bei suformuota teismų praktika, teismas visiškai sutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovai praleido įstatymo nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti. Atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir atsakingai, iš karto po tėvo mirties turėjo rūpintis tiek palikimo priėmimo, tiek nuosavybės įforminimo savo vardu (priėmus palikimą) klausimais, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties sutiktina su ieškovo motyvais, kad atsakovai, gyvendami kartu su tėvu viename bute, dalyvavę laidotuvėse žinojo tėvo mirties dieną - 2016-01-28 ir nuo tada jiems turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, o taip skaičiuojant, terminas ginčyti išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra suėjęs 2017-01-29 (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-486-262/2015). Atsakovai nurodė, kad jie nežinojo, jog po tėvo mirties jiems reikėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo priėmimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad notaras 2017-02-24 atsakovus asmeniškai informavo 2017-02-23 raštu Nr. S-22 apie galimas pasekmes ir išaiškino, jog atsakovai privalo kreiptis į notarą išreikšti savo valią apie atsisakymą nuo palikimo arba apie palikimo priėmimą iki 2017-03-06. Galima daryti prielaidą, kad po tėvo mirties atsakovai nežinojo, jog turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau atsakovai niekaip negali paneigti fakto, kad šios informacijos nežinojo 2017-02-24. Tačiau net ir nuo 2017-02-24 skaičiuojant vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, jis yra suėjęs 2018-02-25, tuo tarpu priešieškinis teismui paduotas 2018-05-17. Todėl senaties termino ieškiniui pateikti praleidimas yra dar vienas motyvas atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimus.
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2017-08-17 išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu, valstybė paveldėjo mirusiojo P. P. nuosavybės teise valdytą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Iš 2018-01-17 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto nustatyta, jog minėtame bute gyvena atsakovai L. P. ir E. P.. Turto bankas reikalavo atsakovus atlaisvinti ginčo patalpas, tačiau atsakovai jokių veiksmų neatliko bei gyvenamųjų patalpų negrąžino, jose gyvena iki šiol, nemoka mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos išsikelti iš jų tėvui, mirusiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusio buto, kurį 2017-08-17 išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimu, paveldėjo valstybė.
CK 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 straipsnis), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011).
Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra ginčo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovai neginčija fakto, jog gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo bute. Vadovaujantis pirmiau teismo konstatuotu faktu, 2017-08-17 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas vertinamas kaip galiojantis, teisėtas ir pagrįstas. Byloje taip pat nenustatyta pagrindų, kurie suteiktų atsakovams teisę naudotis ieškovės nuosavybe.
Tai, kad atsakovai gyvena ginčo bute be ieškovės sutikimo patvirtina tiek ieškinyje, priešieškinyje nurodytos aplinkybės, tiek atsakovų atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei sutartinių santykių nebuvimas. Nuomos ar panaudos sutartis nesudaryta ir neįregistruota, faktiniai nuomos santykiai nesusiklostė. Ieškovė, kaip teisėtas savininkas, nesutinka, kad atsakovai ir toliau gyventų jai nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovai butu naudojasi be ieškovės sutikimo, t. y. neteisėtai, ir taip pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 straipsnis), todėl darytina išvada, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ir kitą nustatytiną negatorinio ieškinio faktą – ieškovės, kaip savininko teisės, yra pažeistos, vadinasi, ji turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš šio buto.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės teisė naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis atsakovų veiksmais yra apribota, todėl ieškovė turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinimo iš užimamų patalpų (CK 4.98 straipsnis), todėl atsakovai iškeldintini iš ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos.
Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 82,51 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai, neteisėtai gyvendami ginčo patalpose, naudojasi minėtam butui teikiama šiluma, vandeniu bei kitomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias sumoka ieškovas.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovo pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad ieškovas, atsakovams neteisėtai gyvenant jam priklausančiame bute, už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas yra sumokėjęs 82,51 Eur sumą. Teismas pripažįsta, kad atsakovams naudojantis komunalinėmis paslaugomis ir už jas nemokant, tuo tarpu mokėjimus vykdant ieškovui, pastarasis patiria turtinę žalą. Nustačius, kad ieškovas už butui teikiamas paslaugas sumokėjo tuomet, kai atsakovai naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iš atsakovų priteistini ieškovo patirti 82,51 Eur nuostoliai, kuriuos jis turėjo kaip šio objekto savininkas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai tenkinamas prašymas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovams valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba 100 procentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priešieškinį atmesti.
Iškeldinti atsakovus L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti solidariai iš atsakovų L. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini), 82,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.