- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 2A-486-262/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32717-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei G. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2011-03-30 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. AG-629 iš dalies bei nustatyti, jog G. G. paveldi ½ sutuoktinio R. G. turto dalį; prašo pripažinti J. B. priėmus palikimą po tėvo R. G. mirties faktiškai pradėjus valdyti paliktą turtą.
Nurodė, kad 2012-10-04 jos sutuoktinis M. B. gavo teismo pranešimą, jog atsakovė G. G. pateikė jam ieškinį dėl iškeldinimo. Nuo tada ji sužinojo, kad atsakovė priėmė palikimą nuslėpdama kitus įpėdinius. Jos tėvai, būdami santuokoje įgijo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos tėvas leido jai ir jos šeimai gyventi namo dalyje, kuri turi atskirą įėjimą, jai buvo priskirta žemės sklypo dalis, kuriame iki šiol ji augina daržoves. Ieškovė atliko naudojamos namo dalies kapitalinį remontą- pakeitė langus, atliko kitus darbus. Po tėvo mirties toliau naudojosi jai skirta namo dalimi kaip savo nuosavybe, ja rūpinosi, atliko smulkius remonto darbus, mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją pinigus perduodama atsakovei, kuri turi vienintelę atsiskaitymo knygelę. Kadangi turtas, kurį paveldėjo atsakovė yra įgytas santuokoje, tai ½ dalis šio turto priklauso atsakovei, kaip sutuoktinei, o kita dalis turi būti paveldima, atsakovei turi priklausyti ½ dalis palikto turto.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė kad po jos sutuoktinio R. G. mirties ji paveldėjo visą mirusio turtą, kad ieškovė po tėvo mirties paveldėjimu nesirūpino, nesikreipė į notarą, nemokėjo notarui mokesčių už paveldėjimo teisės liudijimą, kad ilgą laiką nesidomėjo mirusio tėvo palikimo forminimu, ženkliai praleido šį terminą, pažeidė CK 5.8 str. terminus, nors ji būdama vyresnio amžiaus priėmė palikimą, atliko visas reikiamas procedūras. Ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, jog faktiškai priėmė palikimą, kad ji yra veiksni, išsilavinusi, kad dėl savo abejingumo, neveiklumo, nesuinteresuotumo priimti palikimą, nesilaikydama sąžiningumo, teisingumo principų neįgyvendino teisės gauti palikimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovės valstybei priteista 1057,57 Lt žyminio mokesčio ir 14,79 Lt pašto išlaidų; iš ieškovės atsakovei priteista 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės turėti panaudos teisiniai santykiai po R. G. mirties transformavosi į nuosavybės teisnius santykius atitinkančius požymius. Nesant tokių įrodymų ir jų nepagrindus, nenustatomas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Nenustačius prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto išnyko pagrindas tenkinti ir išvestinį reikalavimą, nėra pagrindo iš dalies panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas asmeniui, turinčiam teisę paveldėti – pirmos eilės įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimą išdavė notaras, turintis tokią teisę, byloje nenustatyti jokie pagrindai dėl kurių kiltų pareiga panaikinti dalyje sandorį – išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Taigi, ieškovė, gyvendama kartu, viename name, dalyvavusi laidotuvėse žinojo tėvo mirties dieną ir nuo tada jai turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą. Taip skaičiuojant, terminas ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra suėjęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nepagrįstas teismo sprendimo argumentas, kad ieškovė, priešingai negu atsakovė mirus tėvui R. G. neatliko jokių veiksmų nors menamai rodančių siekį priimti palikimą. Ieškovė pagal įstatymą priėmė plikimą į dalį gyvenamojo namo bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė dar iki tėvo mirties atliko savo naudojamos namo dalies kapitalinio remonto darbus (keitė langus ir kt.). Smulkius remonto darbus atliko ir po tėvo mirties, apmokėjo skaitliuko remonto darbus. Ieškovė savo, kaip teisėtos namo dalies paveldėtojos, interesus po tėvo mirties gynė ir valstybinėse institucijose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3- 285/2011 nurodyta, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nepašalina kito įpėdinio teisės priimti palikimą, faktiškai pradedant turtą valdyti. Tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais būdais. Taigi, teismo išvada, kad ieškovė turėjo pasinaudoti įprastiniu, dažniausiai naudojamu ir taikomu, istoriškai susiklosčiusiu palikimo priėmimo būdu turint omeny kreipimąsi į notarą, prieštarauja LAT praktikai. Po 2012 10 04 (kai ieškovės sutuoktinis gavo teismo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovė yra viso mirusiojo turto paveldėtoja ir ji reikalauja išsikelti iš šeimos gyvenamojo būsto), ieškovei paaiškėjo, kad dar 2011 03 30 atsakovei vienai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. AG-629 į turto dalį, priklausiusią mirusiajam. Į teismą ieškovė kreipėsi laiku, t.y. ne vėliau kaip per vienerius metus nuo sužinojimo apie atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovė praleido terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės bei nepateikė nei vieno įrodymo, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą, kad apeliantė po savo tėvo R. G. mirties, palikimą priėmė faktiniu valdymu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Kaip matyti iš ieškinio bei iš apeliacinio skundo, jie yra grindžiami iš esmės tokiais pačiais argumentais. Ieškovė nei kartu su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nenurodė nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti išvadą, kad apeliantė po savo tėvo R. G. mirties, palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Ieškovė teigia, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, t.y. ieškovė tiek iki tėvo mirties tiek po jos rūpinosi ta namo dalimi, kurioje gyveno, o tą patvirtina ieškovo kreipimaisi į įvairias institucijas po elektros atjungimo ir jos neprileidimo prie vandens kolonėlės. Ieškovės argumentai dėl elektros atjungimo leidžia daryti priešingą išvadą nei teigia ieškovė, t.y., kad ieškovė nemokėdama už elektrą nesirūpino savo turtu, o tai rodo, kad ji ilgą laiką buvo visiškai abejinga dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei palikimo priėmimas po tėvo mirties visiškai nerūpėjo iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. tuomet, kai atsakovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl M. B. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovė teigia, kad prisidėjo prie turto pagerinimo, tačiau iš bylos medžiagos darytina priešinga išvada, t.y. atsakovės pateikti įrodymai - nuotraukos įrodo, kad namo dalis, kurioje gyvena ieškovė, yra neprižiūrima, išdaužti lango stiklai, atplėštos sienų dailylentės. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė (kad ji po tėvo mirties rūpinosi paveldėtu turtu), akivaizdu, kad ji po palikimo atsiradimo dienos nesiėmė jokių veiksmų, kad pagerintų namo dalį, kurioje gyvena. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palikimo atsiradimo metu ieškovė buvo visiškai veiksni, todėl privalėjo domėtis palikimo priėmimo klausimu, tačiau to nepadarė.
Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė tyčiniais, sąmoningais veiksmais bandė suklaidinti notarą, t.y. pateikė neteisingus duomenis, kurie užkirstų apeliantei (ieškovei) galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Iš R. G. paveldėjimo bylos matyti, kad 2011-02-03 Vilniaus miesto 24 notarų biurui surašytame atsakovės pareiškime palikimui priimti yra įvardinti kiti pirmos eilės įpėdiniai: dukra J. B. (ieškovė) ir sūnus Z. G. (b.l. 60). Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, atsakovė informavo notarą, išdavusį paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą apie tai, kad ne tik ji viena yra pirmos eilės įpėdinė, bet yra ir kiti įpėdiniai. Tai, jog notaras disponavo informacija susijusia su ieškovės galimybe paveldėti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, patvirtina ir paveldėjimo byloje esantis Gyventojų registro tarnybos išrašas apie asmenį, kuriame ieškovė yra įvardyta pilnamečiu R. G. vaiku- mirusiojo dukra (b.l. 66). Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog kaip nors buvo varžomos ieškovės teisės paveldėti mirusio tėvo turtą. Šią teisę ieškovė turėjo įgyvendinti pati, norėdama priimti palikimą privalėjo atlikti aktyvius veiksmus: nei notaras, nei kiti paveldėtojai neturėjo pareigos informuoti ieškovę apie palikimo priėmimo procedūrų atlikimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė ir atsakovė yra skirtingų gebėjimų asmenys, skirtingai gebančios suprasti, atlikti, valdyti savo veiksmus. Todėl nėra jokio pagrindo nustatyti, kad atsakovė priimdama palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties buvo stipresnė šalis negu ieškovė, kad dėl to ieškovės interesai, paveldėti turtą po tėvo mirties galėjo būti sunkiau įgyvendinami.
Ieškovė teigia, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino, nes jis anot ieškovės turi būti skaičiuojamas nuo 2012 10 04, kai ieškovės sutuoktinis gavo teismo pranešimą, kuriame nurodyta, jog atsakovė yra viso mirusiojo turto paveldėtoja ir ji reikalauja išsikelti iš šeimos gyvenamojo būsto. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta. Kaip jau minėta, ieškovė, elgdamasi atidžiai ir atsakingai iš karto po tėvo mirties turėjo rūpintis tiek palikimo priėmimo, tiek nuosavybė įforminimo savo vardu (priėmus palikimą) klausimais, tačiau viso to nepadarė. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė, gyvendama kartu, viename name, dalyvavusi laidotuvėse žinojo tėvo mirties dieną ir nuo tada jai turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, o taip skaičiuojant, terminas ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą yra suėjęs.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog mirusiojo R. G. palikimą priėmė vienas asmuo atsakovė, o ieškovė per įstatymo nustatytą terminą šia teise nepasinaudojo, be to ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui pateikti. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt ( 289,62 Eur) (CPK 93, 98 str.).
Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas ir iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas 1057,57 Lt (306,29 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, atidėtas žyminis mokestis iš ieškovės yra priteisiamas valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 306,29 Eur (1057,57 Lt) žyminio mokesčio.