- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- II-417-1133/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01074-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- T. V.
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Šarūnas Jazukevičius, Gediminas Luka, Gediminas Lukaševičius
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) atstovui Renatui Ivanauskui,
skundą padavusiam asmeniui (toliau – ir pareiškėjas) R. Š. ir jos atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjos R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančios „(duomenys neskelbtini)“, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-9809-2021,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) R. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį konstatavus, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9 ir 115 punktus, dėl to kad ji 2020 m. gruodžio 11 d., apie 14.19 val., Vilniuje, Eitminų g. 18, daugiabučių namų kieme, kur važiavimo tvarka kelio ženklais ir kelio ženklinimu neaptarta, vairavo automobilį BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)), kertantis važiavimo trajektorijoms nedavė kelio jai iš dešinės važiavusiam automobiliui „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė, automobilis „Škoda“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). R. Š. paskirta 11 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja R. Š. 2021 m. balandžio 2 d. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą kaip nepagrįstą ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog dėl eismo įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį bei nustatė, kad dėl jo kilimo yra kaltas automobilio „Škoda“ vairuotojas T. V., kuris pažeidė KET 102 punkto reikalavimus. Įsitikinusi savo nekaltumu dėl eismo įvykio, kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri jai išmokėjo piniginę kompensaciją. 2021 m. vasario 11 d. institucijos atstovas nustatė, jog vis gi dėl įvykio kilimo yra kalta ji ir jai nedalyvaujant surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nesutikdama su pareigūno pozicija, 2021 m. kovo 17 d. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad eismo įvykis kilo pravažiavimo kelyje, kur iš įvairių pusių yra išvažiavimai iš automobilių stovėjimo aikštelių. KET 102 punkte nustatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Įvertinus eismo įvykio vietą aiškiai matyti, jog kelio dalis tarp namų, priklausančių Eitminų gatvei, kurioje yra eismo įvykis, yra pravažiavimo kelias, todėl institucija turėjo T. V. taikyti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą dėl KET 102 punkto nesilaikymo. Vis tik institucijos pareigūnas, nagrinėjęs bylą, priėmė nutarimą pripažinti ją (R. Š.) kalta, o teiseną T. V. nutraukė. Atkreiptas dėmesys, kad protokolas buvo surašytas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, o nutarimas priimtas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, kuris transporto priemonės vairuotojas turėjo pirmenybę, tuo pačiu kokios KET nuostatos susidariusioje situacijoje turėjo būti taikomos, ar KET 115 punktas ar 102 punktas. Pareigūnas, priėmęs nutarimą, greičiausiai vadovavosi T. V. nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais, neva todėl, kad susidūrimas įvyko daugiabučių namų kieme ir šioje situacijoje „BMW“ vairuotoja, t. y. ji, turėjo vadovautis dešinės rankos taisykle ir duoti jam kelią. Tačiau iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad eismo įvykis kilo ne kieme, o kelio dalyje, ties išvažiavimu iš automobilių aikštelės, esančios prie namo Vilniuje, Eitminų g. 18, kuri atitinka KET 102 punkte vartojamos sąvokos požymius, todėl negalėjo būti taikomas KET 115 punktas, kuris nustato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Pažymi, jog kelias, kuriuo ji važiavo, yra tiesus, su daugybe įvažiavimų iš automobilių stovėjimo aikštelių, kai kurie išvažiavimai netgi su pakeliamais užtvarais. KET 3.16 punkte yra nurodoma, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Apžiūrėjus eismo įvykio vietą matyti, kad kelio, kuriame buvo eismo įvykis ir kuriuo važiavo jos vairuojama transporto priemonė, funkcija yra pravažiavimas į tarp namų esančias automobilių stovėjimo aikšteles, todėl akivaizdu, jog teritorijos, iš kurios išvažiavo T. V., pagrindinė funkcinė paskirtis yra automobilių stovėjimas. Šis faktas leidžia konstatuoti, jog šalia pastato esančios teritorijos pagrindinė paskirtis yra tenkinti asmenų, pageidaujančių pasistatyti automobilius, poreikius, o ne geresnio susisiekimo tarp skirtingų vietų užtikrinimui. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog T. V., 2020 m. gruodžio 11 d. duodamas paaiškinimus, pats teigė, jog išvažiuodamas iš aikštelės, bandė įsitikinti, kad kelias laisvas, sukdamas į dešinę žiūrėjo, ar iš šios pusės kelias laisvas, tačiau nepastebėjo jos automobilio, išgirdo jos garsinį signalą ir stabdančių ratų garsą, po ko pajuto smūgį į savo automobilio kairę pusę. Tokie T. V. parodymai rodo, jog jis suvokė, kad išvažiuoja iš teritorijos, kuri yra vertintina kaip aikštelė. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad sankryža yra laikoma kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas, arba įvažiuojama į kelia iš šalia jo esančių teritorijų. Vieta, iš kurios išvažiavo T. V., nelaikytina sankryža, todėl nagrinėjamu atveju KET 115 punktas neturėtų būti taikomas, turėtų būti taikomi KET 102 punkto reikalavimai, kur yra aptarta važiavimo tvarka, t. y. vadovaujamasi principu lex specialis derogat legi generali (specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Faktas, jog prie aikštelės nėra jokių ženklų, kurie nurodytų, kad aikštelė yra skirta automobilių stovėjimui, jos funkcinės paskirties nekeičia, tuo labiau, kad KET nenumato kelio ženklo „Transporto priemonių stovėjimo aikštelė“ ar „Aikštelė“, KET numato tik nurodomuosius ženklus, susijusius su stovėjimo vieta, pvz., „Transporto priemonių stovėjimo vieta“. Egzistuojantis teisinis reguliavimas preziumuoja, kad transporto priemones valdantys asmenys sugeba identifikuoti aikšteles ir tokių teritorijų žymėjimas atskirais ženklais nėra tikslingas (b. l. 2-5).
Atsiliepimas
3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo R. Š. skundo netenkinti. Nurodė, jog iš surinktų įrodymų visumos matyti, kad eismo įvykis įvyko daugiabučių namų teritorijoje, atkarpoje, kur važiavimo tvarka kelio ženklais ir kelio ženklinimu neaptarta. Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ viešai prieinamų duomenų, adresu „www.regia.lt“, matyti, kad važiuojamosios kelio dalies atkarpa, kuria važiavo „BMW“ automobilis, neturi gatvės pavadinimo. Taip pat papildomai patikrinta „www.maps.lt“, kur taip pat matyti, kad gatvė neturi pavadinimo. Iš byloje surinktų faktinių duomenų darytina išvada, kad vairuotojai, važiuodami daugiabučių namų teritorijoje, kur važiavimo tvarka kelio ženklais ir kelio ženklinimu nepatarta, turėjo laikytis KET 115 punkto reikalavimų ir susikirtus transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kelią privalėjo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėjo iš dešinės (b. l. 1).
4. Pareiškėja R. Š., apklausiama teismo posėdžio metu, savo skundą palaikė ir parodė, šia gatve atvažiuoja kas antrą dieną, nes ten yra jos darbovietė. Tuo keliu, kiek ji važiuoju į darbo vietą, tai žmonės išvažinėjant iš aikštelės visuomet duoda kelia. Tą dieną greičio viršyto nebuvo. Patys įvykio vietoje buvę pareigūnai pasakė, kad jiems ponas T. V. pasakė, kad jis važiavo 50 km/h ir tokią versiją jis pateikė pareigūnams be jokių įrodymų. Pareigūnai vietoje nustatė, kad tai neįmanoma pagal smūgį. Pagal užfiksuotas nuotraukas 50 km/h greičio neįmanoma, nes to ir nebuvo. Vietoje pareigūnai irgi nustatė, kad T. V. yra kaltas, nes išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Ji tuo metu tikrai greitai nevažiavo, nes ieškojo parkavimuisi vietos. Tuo metu buvo šlapdriba, plikledis. Ji matė, kad staigiau išlindo T. V. automobilio priekis, tada pradėjo stabdyti ir pajuto, kad jos automobilis slysta, todėl paspaudė garso signalą ir jis tik tada atsisuko į kairę pusę pažiūrėti. Kol ji važiavo, buvo žiūrima tik į dešinę pusę, į kurią jis ir manevravo, kai važiavo iš stovėjimo aikštelės į kelią. Nurodė, kad kelias yra dvipusis, į jį yra keli įvažiavimai iš abiejų pusių. Galima juo važiuoti skersai, išilgai. Mano, kad vieta, iš kurios T. V. išvažiavo yra automobilių stovėjimo aikštelė, nes ten sužymėta ir nubraižytos juostos kaip stovėjimo aikštelėje. Tuo labiau iš šoninių daugiabučių įvažiavimų į stovėjimo aikšteles yra vadinamos užkardos. Jos greitis važiuojant buvo apie 20 km/h (nuo 15 km/h iki 20 km/h), ne daugiau, nes jos nuomone, toks ir yra leistinas greitis toje vietoje, nes tai gyvenamoji zona. Tuo labiau, ji ieškojo vietos parkuotis. Greičio tikrai nebuvo. Nėra ženklo „Gyvenamoji zona“, tai yra daugiabučiai, ten kelias tarp daugiabučių. Suprato, kokioje vietoje važiavo bei įvertino kelio dangą, kad tą dieną buvo šlapdriba ir pirmas plikledis, danga buvo šlapesnė ne ištisai, o vietomis. Didelio greičio tikrai nebuvo, nes ten laksto vaikai, žmonės neapsidairę važiuoja. Taip pat kaip ir T. V., neapsidairęs staigiau išlindo ir nežiūrėdamas į kairę pusę, manevravo į dešinę. Jai teko ne kartą matyti, kaip iš po mašinų išlenda vaikai. Toje vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra jokių kelio ženklų. Tai yra pravažiuojamas kelias tarp daugiabučių. Reguliuojančių ženklų, nurodančių kaip reiktų ten važiuoti, nėra. Tik matosi, kad tai yra dvipusis eismas, galima įvažiuoti per vieną pusę ir išvažiuoti per kitą pusę. Pačio ženklo nėra. Nurodė, jog T. V. neapsidairęs į abi puses manevravo į dešinę pusę. Jis net nežiūrėjo į kairę. Mano, jeigu staigiau išlendi į kelią, į važiuojamąją dalį, tu turėtum apsidairyti tiek į kairę, tiek į dešinę pusę. Nes iš abiejų pusių gali atvažiuoti mašinos. Tuo labiau, ten nėra vienpusis kelias. Kaip supranta, T. V. ten gyvena, tai tą tikrai turėtų žinoti, kad yra pravažiuojamas kelias, kuriame važiuojama iš abiejų pusių. Tai ir turėtų praleisti automobilius iš abiejų pusių. Pravažiavimo kelyje yra trinkelės. Nurodė, jog nedideliu atstumu po susidūrimo buvo nublokštas automobilis. Atvykę pareigūnai pasakė, kad vienareikšmiškai nėra ką lyginti, nes nukentėjusysis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės. Gavo dokumentą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo nutraukta, dėl to ji apskundė jai surašytą sprendimą. Kelkraštyje visą laiką stovi automobiliai. Kelkraštyje stovi iš abiejų pusių automobiliai, abejose pusėse, todėl jeigu būna susikirtimas važiuojant, kažkuris automobilis kažkurį tiesiog praleidžia. Tokiu atveju, apvažiuojant kelkraštyje stovinčius automobilius, reikia išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Prasilenkti galima tik vietose, kur yra įvažiavimai į automobilių stovėjimo aikšteles. Kelias nežymėtas, tai paprastas kelias, kurio kelkraštyje stovi automobiliai. Įvažiuoji į kelią ir visą laiką važiuoji tiesiai. Kai yra stovėjimo aikštelės, jas turi pravažiuoti.
5. Iš R. Š. 2021 m. birželio 29 d. rašytinio paaiškinimo matyti, jog ji sutinka su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kad eismo įvykis įvyko privatiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose Vilniaus miesto savivaldybė eismo neorganizuoja, tačiau nesutinka su nukentėjusiojo argumentais, kad minėtuose žemės sklypuose eismas neorganizuojamas arba organizuojamas taip, kad važiavimo tvarka neaptarta KET, t. y. turėtų būti taikomos KET 115 punktas. Pažymėtina, kad teisės aktuose išsamiai reglamentuojamas eismas automobilių keliais bei jo organizavimas. Minėtuose žemės sklypuose jų savininkai panaudojo pakankamai teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir įrengė automobilių kelią (viešajam eismui naudojamo kelio plotą). Minėtuose sklypuose taikytas teisines eismo reguliavimo priemones patvirtina nukentėjusiojo pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti keturi servitutai, vienas iš kurių – 559 kv. m. ploto (išrašo 6.2.p.), o Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti penki servitutai, vienas iš kurių – 550 kv. m. (išrašo 6.1.p.). Nekilnojamojo turto registre minėti servitutai įregistruoti kaip kiti servitutai, tačiau atsižvelgiant į jų dydį, akivaizdu, kad tai yra kompleksiniai servitutai, skirti ne tik keliams, tačiau ir inžineriniams tinklams, ir komunikacijos tiesti, ir pan. Reikšminga pastebėti, kad Vilniaus misto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje yra pažymėtas Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 550 kv. m. servitutas (pateikta nuoroda). Iš žemėlapio rodmenų matyti, kad servitutas yra palei minėtus žemės sklypus skiriančią ribą, t. y. ten, kur įrengtas kelias. Be to, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektais, įregistruotos penkios automobilių stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Minėtuose sklypuose taip pat taikytos techninės eismo reguliavimo priemonės. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad palei minėtus sklypus skiriančią ribą yra įrengtas kelias su pagrindiniais kelio elementais, t. y. įrengta važiuojamoji dalis, kelkraščiai, apšvietimo ir kiti įrenginiai, o tarp gyvenamųjų namų išsidėsčiusios automobilių stovėjimo aikštelės atitvertos pakeliamais atitvarais bei sužymėtos stovėjimo vietas nurodančiais kelio ženklais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad minėtuose sklypuose eismas organizuojamas taip, jog sąžiningas, apdairus ir rūpestingas eismo dalyvis gebėtų atskirti įrengtą kelią nuo šalia jo esančių teritorijų, t. y. įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių. Be to, sistemiškai vertinant KET 3.7. ir 3.16. punktų nuostatas, darytina išvada, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė nelaikoma kelio dalimi, o priskiriama prie šalia kelio esančių teritorijų. Remiantis KET 102 punktu, įvažiuodamas į kelią iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Ties žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriančią ribą įrengtas kelias jungia sklypuose esančius statinius, įskaitant įrengtas transporto priemonių stovėjimo aikštelės, su kitomis Vilniaus miesto gatvėmis. Šiame kelyje eismas organizuotas taip, kad važiavimo tvarka būtų aptarta KET ir suprantama eismo dalyviams. Dėl išdėstytų aplinkybių nukentėjusysis nepagrįstais nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas KET 115 punktas (b. l. 170-173).
Šalies argumentai
6. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas G. Lukaševičius teismo posėdžio metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir pareiškėjos pateiktame skunde bei jos 2021 m. birželio 29 d. rašytiniame paaiškinime. Papildomai nurodė, jog vairuotojai paprastai nežino, kam priklauso sklypas, kas ten ir kaip organizuoja eismą, jis vadovaujasi tuo, ką mato, o iš to, kas yra matoma esamoje situacijoje, tai ten yra kelias ir šalia jo esančios teritorijos – automobilio stovėjimo aikštelės, kurios išeina į minėtą kelią. Tai nėra lygiaverčiai keliai, dėl ko turėtų būti taikomas 101 punktas. Ten nėra daugiabučių namų kiemo teritorija ir traktuoti to kaip kiemo, negalima. Teoriškai ten yra Eitminų gatvė, nes ir nuotraukoje matosi Eitminų gatvės numeriai, gatvių užrašai, skirtumas tik toks, kad ten ne savivaldybės. Nemato skirtumo tarp gatvės ir kelio, nes pagal įstatymą tai yra tas pats kelias, tik turi pavadinimą arba ne. Nesvarbu, ar ten gatvė ar ne gatvė, svarbu, kad tai yra kelias. Automobilio stovėjimo aikštelė negali būti kelio dalis, tai yra teritorija.
7. Nukentėjusysis T. V. teismo posėdžio metu parodė, jog gyvena toje teritorijoje ir ten yra chaotiška, nėra nustatyta, kaip išvažiuoti, yra pavojinga, nes asmenys galvoja, kad ten gatvė ir nesilaiko tinkamo greičio. Išsukant iš aikštelės į pravažiuojamą dalį yra labai ribotas matomumas ir kiekvieną kartą išvažiuojant iš salelės yra kaip nesaugumo jausmas, nes neaišku, ar niekas neatlėks, todėl išsukant visuomet apsižiūri. Šiuo atveju atsitiko taip, kad išvažiuojant apsidairė ir nieko nepamatė atvažiuojant, jo dėmesys buvo nukreiptas tik į dešinę pusę. Nurodė, kad pravažiavimas yra kiemo dalis, kur visi stato savo automobilius. Kaip pareiškėja ir nurodė, įvažiavimas yra iš kairės ir iš dešinės pusės. Automobiliai chaotiškai važiuoja, nėra nurodytos krypties. Važiuojant tuo pravažiavimu, jeigu iš vienos pusės ir iš kitos pusės važiuoja automobiliai, tai jie negali prasilenkti. Todėl teisingai nurodė, kad vienintelis prasilenkimas yra vykdomas tik pro įvažiavimus į tas kitas teritorijas. Toje teritorijoje važiuojant, yra taikoma dešinės rankos taisyklė, kurią važiuodamas visą laiką taiko. Toje teritorijoje kelio ženklų jokių nėra ir nėra nei jokio kelio žymėjimo, kad kaip nors būtų reguliuojamas eismas. Po keliu yra požeminė aikštelė. Ji jungiasi su visais namais, tai yra bendra aikštelė, o ten yra atskiri klausimai. Tą zoną jis laiko gyvenamųjų namų zona. Dėl užkardų, tai kiti namai turi savo bendrijas, tai jie pasistatė „užkardas“, tačiau ne tam, kad atskirti kelią, o tam, kad į tas teritorijas nepakliūtų pašaliniai asmenys. Iš tos aikštelės, iš kurios jis išvažiavo, nebuvo jokio užkardo.
8. Nukentėjusiojo T. V. atstovas advokatas Š. Jazukevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamoji zona pažymėta ženklais, bet KET 178 punkte nurodyta, jog daugiabučių namų kiemų teritorijai taikomos tos pačios sąlygos kaip gyvenamajai zonai. Skirtumas tas, kad daugiabučių namų teritorija nepažymėta ženklais. Pareiškėja aiškino, kad ta teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, yra Eitminų gatvė, ji prie savo skundo ranka pripiešė, kad tai Eitminų gatvė ir sakė, kad tai yra Eitminų gatvė. Jei tai būtų tiesa, tai išvažiuojantis iš teritorijos į gatvę turi praleisti visus gatve važiuojančius asmenis. Buvo pateikti atsakymai iš savivaldybės, kurie patvirtina, kad ten nėra Eitminų gatvės, todėl vienintelis dalykas, kas ten gali būti – daugiabučių namų kiemų teritorija, kuri baigiasi įvažiavus į gatvę. Taigi visa teritorija, nepriklausomai nuo to, ar ten yra keliai, aikštelės, nuėjimai, šaligatviai, yra daugiabučių namų teritorija, o daugiabučių namų teritorijoje yra ir keliai vietinės reikšmės, nes pagal KET 178 punktą ten taikomos gyvenamosios zonos taisyklės. Gyvenamojoje zonoje galimas eismas yra 20 km/val., ten važinėja mašinos ir ten yra keliukai, bet tai vadinama daugiabučių namų teritorija ir ten važiavimas nėra suženklintas ir važiavimo tvarka nenustatyta, todėl tose teritorijos yra taikoma KET 115 punkte numatyta dešinės rankos taisyklė. Teismų praktika irgi tai numato. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje Nr. II-1134-331/2007 (protokole klaidingai nurodytas teisėjo indeksas, vietoj 331, nurodytas 3031) nurodyta „privalo duoti kelią, kuris yra kliūčiai iš dešinės“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. II-393-1015/2018(protokole klaidingai nurodytas bylos numeris, vietoj 393, nurodytas 3033) lygiai taip pat padaryta išvada, kad kiemų teritorijoje yra taikoma dešinės rankos taisyklė. Matyti iš teismų praktikos, kad daugiabučių namų teritorija nėra išskaidoma nei aikštelėmis, nei keliais, t. y., yra taikoma tas pats rėžimas bendrai, buvo padaryta tokia išvada, kad aikštelė nėra kelias. Aktuali ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. AN2-172-380/2021 (protokole klaidingai nurodytas teisėjo indeksas, vietos 380, nurodytas 3080), kur teismas pasakė, kad nei KET, nei SEAĮ, nei Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra nurodyta, ar automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią automobilis turi įvažiuoti ar išvažiuoti iš išvažiuojamosios kelio dalies, yra pripažįstama važiuojamojo kelio dalimi. Apygardos teismas esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį, jos išdėstymą padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog automobilių stovėjimo aikštelė turi būti laikoma kelio dalimi, jeigu važiuojant ar iš jos išvažiuojant vyko transporto priemonių eismas. Tokie išaiškinimai yra Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. II-3-951/2016 (protokole per klaidą nenurodytas bylos numeris), kur nurodoma, kad stovėjimo aikštelė yra kelio dalis. Matyti, jog pagal teismų praktiką daugiabučių namų teritorijoje taikoma dešinės rankos taisyklė, kas ir buvo pritaikyta šiuo atveju ir nėra daroma jokia atskirtis tarp aikštelės ir kelio.
9. Institucijos atstovas R. Ivanauskas teismo posėdžio metu parodė, kad kiekvienai bylai galioja tas pats principas, jog reikia objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti bylą. Jei pažiūrėti KET, matyti, kad kažkokio aiškaus reglamentavimo nėra. Iki 2003 m. buvo šalia kelio esančios teritorijos sąvoka ir ji apibrėždavo, kas laikoma šalia kelio esančia teritorija. Vėliau tokios sąvokos neliko. KET taip sukonstruotos, kad yra kelias ir šalia jo esančios teritorijos. KET 102 punkte nurodyta, kad vairuotojas, išvažiuojantis į kelią, privalo duoti kelią keliu važiuojančioms transporto priemonėms. KET 115 punkte nurodyta, kad kai važiavimo tvarka nėra aptarta, privalo duoti kelią iš dešinės pusės važiuojančiam asmeniui. Reikėtų vadovautis visuma ir protingumo principu. Reikia pasižiūrėti, kaip vyksta eismas ir kaip vairuotojai suvokia situaciją ir pareigas būtent šitoje važiuojamo kelio sankirtoje, kur įvyko eismo įvykis. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog važiuodama Eitminų gatve pastebėjo, kad iš 18 namo kiemo išlėkė automobilis, tačiau dėl slidžios kelio dangos nespėjo sustabdyti. Vadinasi vairuotoja suvokė, kad išvažiavimas iš 18 namo yra išvažiavimas iš namo kiemo. Ji tai pirminiame paaiškinime patvirtino. „Škoda“ automobilio vairuotojas nurodė, kad išvažinėdamas iš kiemo nepastebėjo gatve važiuojančio automobilio ir susidūrė. Jo paaiškinimas, kad ruošiantis išvažiuoti iš aikštelės, prieš pradedant manevrą, jis sustojo ir įsitikino, kad iš kairės pusės nėra važiuojančio automobilio, įsitikinęs, kad kelias laisvas, pradėjo manevrą ir nurodo, kad dideliu greičiu atvažiavęs automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Iš praktikos, šioje situacijoje reikia išsiaiškinti ar tas kelias, kuriuo važiavo automobilis „BMW“, įsilieja į tą kelio teritoriją, ar aikštelė, kuria važiavo „Škoda“, įsilieja į tą kelią, kuriuo važiavo „BMW“. Matyti, kad visi kiti išvažiavimai įsilieja į tą be pavadinimo esantį kelią. Jei žiūrėti teisiškai. Sankryža – kelių susikirtimai, tai kaip ir atitinka kelio sąvoką. Automobilių stovėjimo aikštelė yra sąvoka – taip pat atitinka, nes tai yra ta vieta, iš kur išvažiuoja „Škoda“. Važiavimo pirmumas pagal 102 punktą – išvažiuojant duodamas kelias keliu važiuojančioms transporto priemonėms; 115 punkte – tas pats, jei iš dešinės. Tyrėjas įvertino, kad tai buvo 115 punkto pažeidimas, kad iš dešinės nedavė kelio. Kaip atstovas paliktų teismo vertinimui, nes teisės aktus aiškinti turi teismas, čia tokia situacija, kad reikėtų teisingumą vykdančios institucijos išsamesnio aiškinimo, tam, kad nenukentėtų nekaltas asmuo.
10. Iš pareiškėjos prie skundo pateiktos žemėlapio nuotraukos iš „Google“ sistemos matyti, jog gatvė, kuria važiavo R. Š., yra pažymėta kaip Eitminų gatvė (b. l. 6).
11. Iš T. V. atstovo adv. Š. Jazukevičiaus pateiktų duomenų matyti, jo buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę ir gautas atsakymas, jog vietai, kurioje buvo eismo įvykis, nėra suteikta gatvės statuso. Taip pat jog „Google“ žemėlapius „Google Maps“ gali redaguoti kiekvienas asmuo, prisijungus prie „Google“ (b. l. 75-82).
12. Iš pareiškėjos pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buvo užfiksuota eismo įvykio vieta, taip pat po eismo įvykio sustojusių automobilių padėtis bei kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)), „Škoda“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 65-72).
13. Iš T. V. atstovo adv. Š. Jazukevičiaus papildomai pateiktų duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko tarp dviejų žemės sklypų, iš kurių vienas priklauso gyventojams, o kitas gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo nukentėjusiajam pateiktame išaiškinime nurodoma, jog „nurodyta“ vieta yra sklype, kuris Savivaldybei nepriklauso; eismo organizavimą sklypuose vykdo sklypo savininkai. Advokatas pažymi, jog būtent tokio pobūdžio teritorijoms, kuriose kelio ženklais nėra nustatyta važiavimo tvarka (b. l. 90-167).
14. T. V. atstovas adv. Š. Jazukevičius papildomai pateikė 2021 m. liepos 1 d. susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjo patarėju R. J., kuriame R. J. nurodė, jog pažymėto žemės sklypo (teismo pastaba. Sklypo, kur įvyko eismo įvykis) paskirtis yra Gyvenamosios teritorijos (Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos). Taip pat nurodoma, kad daugiabučių namų kiemai yra priskiriami prie gyvenamųjų zonų, tačiau dėl tikslaus išaiškinimo siūlo kreiptis į policiją.
15. T. V. atstovas adv. Š. Jazukevičius papildomai pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2021 m. liepos 2 d. atsakymą į paklausimą, kuriame nurodyta, jog važiuojant daugiabučių namų kiemuose reikia vadovautis KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje nuostatomis. Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų nereikia pažymėti kelio ženklu Nr. 552 „Gyvenamoji zona“. KET 178 punkte nustatyta, kad skyriaus „Gyvenamoji zona“ reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
16. Skunde pareiškėja nesutinka su institucijos nutarime padaryta išvada, kad ji pažeidė KET 115 punkto reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, būtent nukentėjusiojo neteisėti veiksmai, kai jis išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepraleido keliu važiuojančio jos automobilio, būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Teismas, atlikęs byloje įrodymų tyrimą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, skundo, atsiliepimo, pareiškėjos, nukentėjusiojo ir jų atstovų bei institucijos atstovų argumentus, atmeta pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
17. Skundžiamu nutarimu pareiškėja R. Š. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, konstatavus, kad ji pažeidė KET 4, 9 ir 115 punktų reikalavimus. KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
18. Vienas iš argumentų, kuriuo pareiškėja ir jos atstovas skundžia institucijos nutarimą, yra tas, kad iš pradžių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2020 m. gruodžio 11 d. buvo surašiusi administracinio nusižengimo protokolą T. V., kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje. Dėl eismo įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį bei nustatė, kad dėl jo kilimo yra kaltas automobilio „Škoda“ vairuotojas T. V., konstatavus, jog jis pažeidė KET 102 punkto reikalavimus, numatančius, kad įvažiuodamas į kelią iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). vėliau jam 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinė teisena nutraukta, o ji 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažinta kalta dėl eismo įvykio kilimo. Teismas pažymi, kad tokiose situacijose, kai iš pradžių administracinė teisena pradedama vienam asmeniui, o vėliau kitam, būtų tikslinga administracinę teiseną pradėti kitam asmeniui, tik įsiteisėjus nutarimui nutraukti administracinę teiseną pirmam asmeniui. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tyrimas dėl administracinio nusižengimo turi būti atliekamas vienoje byloje ir priimamas sprendimas nustačius kaltą asmenį. Šiuo gi atveju susiklostė tokia situacija, kad pareiškėja skundė tik jai priimtą nepalankų sprendimą, neskųsdama nutarimo, kuriuo nukentėjusiajam administracinė teisena nutraukta, todėl nukentėjusiajam priimtas nutarimas įsiteisėjo. Kita vertus, jei būtų padaryta klaida nustatant kaltą asmenį, ši aplinkybė galėtų būti pagrindas kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje. Kartu pažymėtina, jog vien tai, kad pirmiausia administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nukentėjusiajam, savaime nepaneigia pareiškėjos kaltės, nes administracinio nusižengimo tyrimas, nagrinėjimas ir atliekamas tam, kad būtų nustatytas būtent kaltas asmuo dėl administracinio nusižengimo padarymo.
19. Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu R. Š. nubausta pagal 417 straipsnio 7 dalį konstatavus, kad ji pažeidė KET 4, 9 ir 115 punktus, dėl to kad ji 2020 m. gruodžio 11 d., apie 14.19 val., Vilniuje, Eitminų g. 18, daugiabučių namų kieme, kur važiavimo tvarka kelio ženklais ir kelio ženklinimu neaptarta, vairavo automobilį BMW (v. n. (duomenys neskelbtini)), kertantis važiavimo trajektorijoms nedavė kelio jai iš dešinės važiavusiam automobiliui „Škoda Fabia“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir su juo susidūrė, automobilis „Škoda“ atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
20. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
21. KET III skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punkte numatyta, kad Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal 9 punkte įtvirtintus reikalavimus, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
22. Pagal KET III skyriaus „Važiavimo pradžia ir manevravimas” 115 punktą, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
23. Nesutikdama su šiuo nutarimu pareiškėja R. Š. pateikė teismui skundą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jai nutraukti. Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, eismo įvykio kilimo priežastimi buvo ne jos, o kito įvykyje dalyvavusio vairuotojo veiksmai, t. y. nukentėjusiojo T. V. padarytas KET 102 punkto, numatančio vairuotojo pareigą duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), kai jis įvažiuoja į kelią iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, pažeidimas. Pasak pareiškėjos ir jos atstovo, pareiškėja važiavo keliu, o nukentėjusysis į kelią išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. teritorijos esančios prie kelio. Nurodė, jog eismo įvykis įvyko ne lygiaverčių kelių sankryžoje; ten nėra daugiabučių namų kiemo teritorija ir traktuoti to kaip kiemo, negalima; teoriškai ten yra Eitminų gatvė, nes ir nuotraukoje matosi Eitminų gatvės numeriai, gatvių užrašai, skirtumas tik toks, kad ten ne savivaldybės teritorija. Nurodė, jog nemato skirtumo tarp gatvės ir kelio, nes pagal įstatymą tai yra tas pats kelias, tik turi pavadinimą arba ne. Nesvarbu, ar ten gatvė ar ne gatvė, svarbu, kad tai yra kelias. Automobilio stovėjimo aikštelė negali būti kelio dalis, tai yra šalia kelio esanti teritorija.
24. Kaip matyti iš skundo ir bylos nagrinėjimo dalyvių paaiškinimų turinio, byloje nėra ginčo dėl to, kad įvyko eismo įvykis ir, kad jis įvyko kelio važiuojamojoje dalyje. Taip pat nėra ginčų dėl eismo įvykio aplinkybių (dėl susidūrimo vietos, automobilių apgadinimų ir pan.). Šioje byloje kyla ginčas, ar eismo įvykis įvyko daugiabučių namų kiemų teritorijoje, kuriame jokių kelio ženklų, suteikiančių pirmumo teisę važiuoti, nėra; ar eismo įvykis įvyko daugiabučių namų teritorijoje ar šalia kelio esančioje teritorijoje; ar transporto priemonių stovėjimo aikštelė laikoma važiuojamąja kelio dalimi. Todėl būtent dėl šių aplinkybių teismas ir pasisako.
25. Pareiškėja savo skunde ir teisme teigė, kad jai automobiliu „BMW“ važiuojant tarp daugiabučių namų esančiu keliu, iš namo kiemo, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė, staiga jai iš dešinės išvažiavo nukentėjusiojo automobilis „Škoda“, dėl to bei dėl slidžios kelio dangos ji nesuspėjo savo vairuojamo automobilio sustabdyti ir trenkėsi į nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Kadangi nukentėjusiojo automobilis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į kelią, būtent jis, vadovaujantis KET 102 punktu, turėjo duoti jai kelią. Jai negalėjo būti taikomas KET 115 punkto reikalavimas, numatantis, kad kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
26. Nukentėjusysis ir jo atstovas teigia, kad gyvenamoji zona pažymėta ženklais, bet KET 178 punkte nurodyta, jog daugiabučių namų kiemų teritorijai taikomos tos pačios sąlygos kaip gyvenamajai zonai. Skirtumas tas, kad daugiabučių namų teritorija nepažymėta ženklais. Nurodė, kad pareiškėja prie savo skundo ranka pripiešė, kad tai Eitminų gatvė, bet jei tai būtų tiesa, tai išvažiuojantis iš teritorijos į gatvę turėtų praleisti visus gatve važiuojančius asmenis. Savivaldybės pateiktais duomenimis ten nėra Eitminų gatvės, todėl vienintelis dalykas, kas ten gali būti, tai daugiabučių namų kiemų teritorija, kuri baigiasi įvažiavus į gatvę. Pažymi, jog daugiabučių namų teritorijoje yra ir keliai vietinės reikšmės, nes pagal KET 178 punktą ten taikomos gyvenamosios zonos taisyklės. Gyvenamojoje zonoje galimas eismas yra 20 km/val., ten važinėja mašinos ir ten yra keliukai, bet tai vadinama daugiabučių namų teritorija, kurioje važiavimas nėra suženklintas ir važiavimo tvarka nenustatyta, todėl tose teritorijos yra taikoma KET 115 punkte numatyta dešinės rankos taisyklė. Nurodo, jog pagal teismų praktiką automobilių stovėjimo aikštelė turi būti laikoma kelio važiuojamąja dalimi, jeigu važiuojant ar iš jos išvažiuojant vyksta transporto priemonių eismas. Pagal teismų praktiką daugiabučių namų teritorijoje taikoma dešinės rankos taisyklė, kas ir buvo pritaikyta šiuo atveju ir nėra daroma jokia atskirtis tarp aikštelės ir kelio.
27. Institucijos atstovas nurodė, kad iki 2003 m. buvo šalia kelio esančios teritorijos sąvoka ir ji apibrėždavo, kas laikoma šalia kelio esančia teritorija. Vėliau tokios sąvokos neliko. KET taip sukonstruotos, kad yra kelias ir šalia jo esančios teritorijos. KET 102 punkte nurodyta, kad vairuotojas, išvažiuojantis į kelią, privalo duoti kelią keliu važiuojančioms transporto priemonėms. KET 115 punkte nurodyta, kad kai važiavimo tvarka nėra aptarta, privalo duoti kelią iš dešinės pusės važiuojančiam asmeniui. Reikėtų vadovautis visuma ir protingumo principu. Reikia pasižiūrėti, kaip vyksta eismas bei kaip vairuotojai suvokia situaciją ir pareigas būtent šitoje važiuojamo kelio sankirtoje, kur įvyko eismo įvykis.
28. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko privatiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose Vilniaus miesto savivaldybė eismo neorganizuoja. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektais, įregistruotos penkios automobilių stovėjimo aikštelės (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad palei minėtus sklypus skiriančią ribą yra įrengtas kelias su kelkraščiais, apšvietimu ir kiti įrenginiai, o tarp gyvenamųjų namų išsidėsčiusios automobilių stovėjimo aikštelės, kurių tik dalis atitvertos pakeliamais atitvarais bei kelio ženklinimu sužymėtos stovėjimo vietos. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad važiuojant Eitminių gatve ir ties namu Nr. 9 ir namu Nr. 12 pasukus į kairę, patenkama į važiuojamąją kelio dalį, kur įvyko eismo įvykis. Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodžiusi, jog vietai, kurioje buvo eismo įvykis, nėra suteikta gatvės statuso. Taip pat nurodyta jog „Google“ žemėlapius „Google Maps“ gali redaguoti kiekvienas asmuo, prisijungus prie „Google“ (b. l. 75-82), todėl teismas nesivadovauja prie skundo pateiktu žemėlapiu iš „Google Maps“. Byloje yra duomenys iš oficialios valstybės Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugų svetainės (REGIA), kur matyti, kad važiuojamosios dalies atkarpa neturi gatvės statuso (b. l. 75). Iš T. V. atstovo adv. Š. Jazukevičiaus papildomai pateiktų duomenų matyti, jog eismo įvykis įvyko tarp dviejų žemės sklypų, iš kurių vienas priklauso gyventojams, o kitas gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo nukentėjusiajam pateiktame išaiškinime nurodoma, jog „nurodyta“ vieta yra sklype, kuris Savivaldybei nepriklauso; eismo organizavimą sklypuose vykdo sklypo savininkai (b. l. 90-167). Iš 2021 m. liepos 1 d. susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Eksploatacijos poskyrio vedėjo patarėju R. J., matyti, jog užklausoje pažymėto žemės sklypo (teismo pastaba. Sklypo, kur įvyko eismo įvykis) paskirtis yra Gyvenamosios teritorijos (Daugiabučių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos). Taip pat nurodoma, kad daugiabučių namų kiemai yra priskiriami prie gyvenamųjų zonų. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2021 m. liepos 2 d. atsakymo į paklausimą, matyti, jog važiuojant daugiabučių namų kiemuose reikia vadovautis KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje nuostatomis. Daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų nereikia pažymėti kelio ženklu Nr. 552 „Gyvenamoji zona“. KET 178 punkte nustatyta, kad skyriaus „Gyvenamoji zona“ reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Teisme apklausta pareiškėja R. Š. patvirtino, kad tiek teritorijos, iš kurios išvažiavo nukentėjusiojo automobilis, tiek atkarpos, kuria važiavo ji, danga yra trinkelės. Taip pat teisme apklausta R. Š. nurodė, jog jos supratimu ji važiavo gyvenamojoje zonoje, kur galimas maksimalus važiavimo greitis yra 20 km/h. Paaiškino, jog suvokė, kad ten gyvenamoji zona, nes ten dažnai laksto vaikai, reikia būti itin atsargiam. Jos važiavimo greitis buvo iki 20 km/h.
29. Taigi, ne tik rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis įvyko daugiabučių namų kiemų teritorijoje, bet ir pati pareiškėja suvokė, kad ji važiuoja zona, kurioje turi būti taikomos gyvenamosios zonos taisyklės. Pagal KET 3.6. punktą, gyvenamoji zona – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Byloje nėra ginčo, kad įvažiuojant į minėtų, privatiems asmenims priklausančių gyvenamosios paskirties sklypų teritoriją niekur nėra ženklo Nr. 552 „Gyvenamoji zona“, ar Nr. 553 „Gyvenamosios zonos pabaiga“. Tačiau KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ 178 punkte numatyta, jog šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, kurių teritorija nežymima kelio ženklu Nr. 552 „Gyvenamoji zona“. Taigi, nagrinėjamu atveju daugiabučių namų kiemų teritorija, kuriai taikomos gyvenamosios zonos taisyklės, prasideda įvažiavus iš gatvės ir pasibaigia įvažiavus į kitą gatvę. Iš byloje esančių žemėlapių matyti, kad gyvenamųjų namų teritoriją supa trys gatvės (Eitminų, Perkūnkiemio ir Girulių).
30. Kitas svarbus klausimas, ar automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios važiavo nukentėjusysis, yra važiuojamoji kelio dalis. Pareiškėjos ir jos atstovo nuomone, automobilių aikštelė yra teritorija, esanti šalia kelio. Institucijos atstovas nurodė, kad iki 2003 m. buvo šalia kelio esančios teritorijos sąvoka ir ji apibrėždavo, kas laikoma šalia kelio esančia teritorija. Vėliau tokios sąvokos neliko, tačiau KET taip sukonstruotos, kad yra kelias ir šalia jo esančios teritorijos. Nurodė, jog šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar ta teritorija, kuria važiavo „Škoda“, įsilieja į tą kelią, kuriuo važiavo „BMW“, nes matyti, kad visi kiti išvažiavimai įsilieja į tą be pavadinimo esantį kelią. Nukentėjusiojo atstovo nuomone, pagal teismų praktiką, tokiu kaip nagrinėjamas atvejis, automobilių stovėjimo aikštelės laikomos važiuojamosiomis dalimis, nes jose vyksta transporto priemonių eismas.
31. Teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo argumentu, nes pagal teismų praktiką, automobilių stovėjimo aikštelė turi būti laikoma važiuojamąja kelio dalimi, nes įvažiuojant į ją ar iš jos išvažiuojant vyksta transporto priemonių eismas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 96 dalis nurodo, kad važiuojamoji kelio dalis – tai kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nurodo, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas. Kelio apibrėžimas įtvirtintas ir KET 3.7 punkte, kuriame kelias aiškinamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Tokios aplinkybės rodo, kad nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ar Kelių įstatyme nėra nurodyta, ar automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią automobilis turi įvažiuoti ir išvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies, yra priskiriama važiuojamajai kelio daliai, tačiau atsižvelgiant į automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį ir jos išsidėstymą prie pastato, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė yra kelio dalis, kurioje įvažiuojant į ją ar iš jos išvažiuojant vyksta transporto priemonių eismas. Todėl automobilių stovėjimo aikštelė turi būti laikoma važiuojamąja kelio dalimi. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką (Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. II-18-666/2021; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis Nr. AN2-172-380/2021; Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. II-10-899/2016; Šiaulių apylinkės teismo nutartis Nr. II-3-951/2016).
32. Taigi byloje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko gyvenamosios paskirties daugiabučių namų teritorijoje gatvės statuso neturinčio kelio važiuojamoje dalyje, nukentėjusiajam išvažiuojant iš važiuojamosios kelio dalies, esančios šalio daugiabučio, t. y. važiuojamųjų dalių sankirtoje. Daugiabučių namų kiemo teritorijai taikomi eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimai. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji suvokė važiuojanti „Gyvenamojoje zonoje“ (nagrinėjamu atveju daugiabučių namų kiemų teritorijoje), kur leidžiama ir pėstiesiems vaikščioti važiuojamąja dalimi. Kaip minėta, gyvenamoji zona, tai teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga“ (nagrinėjamu atveju prasideda įvažiuojant iš gatvės ir pasibaigia išvažiuojant į kitą gatvę. Taigi, nagrinėjamu atveju daugiabučių namų kiemų teritorija yra visas sklypas, priklausantis privačiam savininkui, kuriame yra daugiabučiai namai, šalia jų kiemai, automobilių stovėjimo aikštelės, kurios laikomos važiuojamąja dalimi, pravažiavimai tarp kiemų ir kt. Kadangi šioje daugiabučių namų kiemų teritorijoje nėra kelio ženklais nustatyta važiavimo važiuojamosiomis dalimis tvarka, ši tvarka nėra aptarta ir Taisyklėse, todėl visoje daugiabučių namų kiemų teritorijoje, vadovaujantis KET 115 punktu, galioja dešinės rankos taisyklė, t. y. kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
33. Institucijos atstovas, o po to ir pareiškėjos atstovas nurodė, kad vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimo klausimus, į kuriuos KET neduoda tiesioginio atsakymo, reikia vadovautis visuma ir protingumo kriterijumi, pasižiūrėti, kaip vyksta eismas ir kaip vairuotojai suvokia situaciją ir pareigas būtent šitoje važiuojamo kelio sankirtoje, kur įvyko eismo įvykis. Kaip jau minėta, pareiškėja R. Š. nurodė suvokianti, kad vieta, kur įvyko eismo įvykis yra „Gyvenamoji zona“, nors ten ir nėra „Gyvenamosios zonos“ ženklo. Nukentėjusysis T. V. teismo posėdžio metu parodė, jog gyvena toje teritorijoje ir ten yra chaotiška, nėra nustatyta, kaip išvažiuoti, yra pavojinga, nes asmenys galvoja, kad ten gatvė ir nesilaiko tinkamo greičio; išsukant iš aikštelės į pravažiuojamą dalį yra labai ribotas matomumas ir kiekvieną kartą išvažiuojant iš salelės yra nesaugumo jausmas, nes neaišku, ar niekas neatlėks, todėl išsukant visuomet apsižiūri; šiuo atveju atsitiko taip, kad išvažiuojant apsidairė ir nieko nepamatė atvažiuojant, jo dėmesys buvo nukreiptas tik į dešinę pusę. Byloje nustatyta, kad pasukus iš Eitminų gatvės į daugiabučių namų kiemų teritoriją pasikeičia kelio danga iš asfalto į trinkeles, kurios sudėtos visoje teritorijos važiuojamojoje dalyje (pareiškėjos parodymai, fotonuotraukos iš eismo įvykio (b. l. 66, 67). Pravažiavimas tarp kiemų nėra sužymėtas horizontaliuoju ženklinimu, kuris nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad iš esmės viena pravažiavimo tarp kiemų dalis yra užstatyta automobiliais ir pravažiuoti vienu metu iš esmės gali tik viena kryptimi važiuojanti transporto priemonė. Automobilių stovėjimo aikštelės ilgos ir didelės, automobilių stovėjimo vietos yra šonuose, o tarp jų – platus pravažiavimas. Gyvenamųjų namų teritoriją supa trys gatvės (Eitminų, Perkūnkiemio ir Girulių). Iš Eitminų gatvės, kurios danga asfaltas, pasukus į gyvenamųjų namų kiemų teritoriją, visa teritorijos važiuojamoji dalis padengta trinkelėmis, t. y. kitokios rūšies danga, kas net ir nesant kelio ženklų leidžia spręsti, kad Eitminių gatvė yra pasibaigusi. Pareiškėja R. Š. teisme taip pat parodė, kad ji keliu tarp namų važiuoja kas antrą dieną, nes ten yra darbovietė, važiuodama ji ieškojo parkavimosi vietos, kad teritorijoje važiuoja tik apie 20 km/h greičiu, nes iš bet kurio kiemo į važiuojamąją dalį gali išbėgti vaikai. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjai R. Š. teritorija buvo žinoma gerai, kad ji važiuodama elgėsi, kaip važiuotų gyvenamojoje zonoje, pati įvardija važiuojamąją kelio dalį kaip pravažiavimą tarp kiemų bei žinojo, kad šioje vietoje eismas nesureguliuotas kelio ženklais. Aplinkybė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju neįvertino ar netinkamai įvertino, kokiu keliu ji važiuoja ir kokia yra dalyvių važiavimo pirmenybė, neturi reikšmės, nes šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Taip pat neturi reikšmės, pareiškėjos argumentai, kad ją važiuojant nuolat praleisdavo iš šalia kelio esančių teritorijų išvažiuojantys automobiliai, nes tai tik parodo, kad kiti vairuotojai elgėsi itin atsargiai, be to, ji vėliau nurodė, kad yra vairuotojų važiuojančių kaip ir nukentėjusysis, jos manymu – neapsidairius.
34. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastimi visgi buvo neteisėti pareiškėjos R. Š. veiksmai, kai ji, per važiuojamųjų dalių sankirtą daugiabučių namų kiemų teritorijoje, kurioje nėra kelio ženklais nustatyta važiavimo važiuojamosiomis dalimis tvarka, važiavo neįsitikinusi, jog jai iš dešinės pusės esantis automobilis „Škoda“ ją pražeidžia. Taigi pareiškėja tinkamai neįvertino, kokiu keliu ji važiuoja ir kokia yra dalyvių važiavimo pirmenybė, nesivadovavo KET 115 punkte įtvirtinta „dešinės rankos taisykle“ ir artėdama prie sankirtos su iš dešinės pusės esančia važiuojamąja dalimi, neturėdama važiavimo pirmenybės, neįsitikino, kad iš dešinės nėra automobilio ir nemažindama greičio tęsė judėjimą toliau, dėl ko ir įvyko automobilių susidūrimas. Esant tokiai situacijai pareiškėja R. Š. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už KET 115 punkto pažeidimą, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.
35. nukentėjusiojo atstovas pateikė prašymą, vadovaujantis ANK 575 straipsnio 1 dalimi, 579 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš pareiškėjos. Nurodo, kad proceso išlaidas. Nurodo, kad proceso išlaidas sudaro nukentėjusiojo pirminių dokumentų įvertinimas; konsultacijos suteikimas; išsamus administracinio nusižengimo bylos medžiagos įvertinimas, pasiruošimas atstovauti nukentėjusiojo interesus 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje; paruošė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos medžiagos, pasiruošė ir atstovavo nukentėjusiojo interesus 2021 m. liepos 1 d. teismo posėdyje; ruošė papildomai į bylą pateiktus dokumentus; pasiruošė ir atstovavo nukentėjusiojo interesus 2021 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje. Teismui pateiktos 2021 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠJJ Nr. 64 121 Eur sumai ir šios sumos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai; 2021 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠJJ Nr. 71 500 Eur sumai ir šios sumos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai; 2021 m. liepos 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠJJ Nr. 88 621 sumai ir šios sumos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai; 2021 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija ŠJJ Nr. 107 500 Eur sumai ir šios sumos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Iš viso prašoma priteisti 1 742 Eur už atstovo teisines paslaugas.
36. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Proceso išlaidų, be kita ko, ir išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą, atlyginimas reglamentuotas BPK 103–106 straipsniuose. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos). Proceso išlaidos gali būti atlyginamos ir apeliaciniame procese.
37. Nukentėjusiajam, siekiant apginti savo interesus, suteikta teisinė pagalba, dėl kurios jis patyrė išlaidų, todėl patirtos atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis.
38. Tačiau įvertinęs jų dydį, posėdžių skaičių ir jų eigą, mano, kad visą prašomą sumą būtų priteisti neteisinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Taigi, vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
39. Bylos duomenimis teismo posėdis, turėjęs vykti 2021 m. gegužės 24 d. buvo atidėtas nukentėjusiojo atstovui paprašius prijungti papildomus dokumentus, su kuriais pageidavo susipažinti pareiškėjos atstovas. Taip pat papildomus dokumentus teikė pareiškėjos atstovas. Posėdis vyko nuotoliniu būdu, o per programą ZOOM negalima dalinti dokumentais. 2021 m. liepos 1 d. vykusiame teismo posėdyje, po baigiamųjų kalbų buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, nes nukentėjusiojo gynėjas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos teismo posėdyje, t. y. pareiškėjos važiavimo greitis, kuris jai kaltinime nebuvo inkriminuotas. 2021 m. rugpjūčio 3 d. vyko pareiškėjos apklausa ir baigiamosios kalbos. Taigi, matyti, kad pirmas posėdis neįvyko iš esmės dėl to, kad buvo nepateikti teismui dokumentai iš anksto, nors bylos nagrinėjimo teisme dalyviai žinojo, jog posėdis vyks nuotoliniu būdu, antrame posėdyje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas dėl atstovo baigiamosiose kalbose išsakytos aplinkybės, kuris nebuvo tirta bylos nagrinėjimo metu, o būtent, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl nesaugaus greičio. Ši aplinkybė kitame posėdyje nepasitvirtino. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į pateiktų į bylą papildomų dokumentų kiekį, kurie buvo svarbūs bylos baigčiai, teismas mažina prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas iki 1 200 Eur, šias išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia nukentėjusiajam iš pareiškėjos.
40. Teisinės pagalbos išlaidas iš institucijos, priėmusios nutarimą, prašė priteisti ir pareiškėjos atstovas, tačiau atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo baigtį, t. y., kad procesas vyko dėl nukentėjusiosios paduoto skundo ir skundas atmestas, prašymas laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 2 d. nutarimą (ROIK 21128398704) nepakeistą ir pareiškėjos R. Š. skundo netenkinti.
Priteisti nukentėjusiajam T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos R. Š. (duomenys neskelbtini) 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur už išlaidas teisinei pagalbai.
Atmesti pareiškėjos atstovo advokato padėjėjo Gedimino Lukaševičiaus prašymą priteisti teisinės pagalbos išlaidas.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.