Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. L. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2015-10-30 nutarimo Nr. 40N-41905021-15 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-30 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja L. Č. M. I. atžvilgiu priėmė nutarimą Nr. 40N-41905021-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015-06-06 apie 10.17 val. Šiauliuose, Vilniaus g. 212 M. I., vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris GUV 339, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ties Vilniaus gatvės 212 namu važiuodamas atbulas neįsitikino, kad taip važiuoti bus saugu, dėl ko kliudė važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusią pėsčiąją D. L.. Šio eismo įvykio metu D. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. M. I. buvo paskirta 144 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

ATPK 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Minėta ATPK 127 str. 1 d. norma yra banketinė, t. y. nukreipianti į KET. Taip pat vertinant, ar veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 1 d., būtina nustatyti, jog pažeidžiant KET reikalavimus buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos ir aprašytos net dvi specialistų išvados, iš kurių matoma, jog nukentėjusiajai padarytas juosmens sumušimas. Abejose specialistų išvadose nurodyta, jog sužalojimai specialistų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi yra neginčijamai nustatytas vienas iš objektyviųjų pažeidimo požymių – padarytas kito asmens nežymus sveikatos sutrikdymas.

Antrasis objektyvusis požymis yra KET pažeidimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog M. I. pažeidė KET 9, 101, 114 punktų reikalavimus. KET 9 p. nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 p. nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 114 p. nurodoma, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. nurodytas eismo dalyvio sąvokos apibrėžimas, kuriame rašoma, jog eismo dalyvis - tai kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Atsižvelgiant į minėtą sąvokos išaiškinimą, KET 114 p. gali ir privalo būti aiškinamas taip, jog važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, t. y. kelių eisme dalyvaujantiems asmenims (vairuotojams, pėstiesiems, keleiviams). Lyginant KET 114 p. ir KET 27 p. (paskutinį jo sakinį) lingvistine prasme, pažymėtina, kad jomis parodoma pėsčiojo asmens pirmenybė prieš vairuotoją, kuris važiuoja atbulas.

Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, taikytina speciali norma. Tokiu atveju nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjos nurodomas KET 27 p. yra specialioji norma KET 114 p. atžvilgiu. Išanalizavus Kelių eismo taisykles, matyti, jog pačios Kelių eismo taisyklės suskirstytos į skyrius. KET 4-13 punktai yra nurodyti skyriuje, kuris pavadintas „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“, taigi šiame skyriuje nurodytos normos (taisyklių punktai) yra priskiriamos bendrosioms normoms. Kai tuo tarpu tiek KET 27 p., tiek 114 p. yra atitinkamai skyriuose, pavadintuose „Vairuotojų pareigos pėstiesiems“ ir „Važiavimo pradžia ir manevravimas“. Atsižvelgiant į tai, kad nei KET 27 nei 114 punktai nėra priskirti skyriui, kuris numato bendrąsias eismo dalyvių pareigas, seka išvada, jog įstatymų leidėjas abu šiuos punktus laikė specialiais, todėl nei viena norma negali būti vertintina kaip svarbesnė už kitą ar specialioji kitos normos atžvilgiu.

Dar daugiau, iš bylos aplinkybių matyti, kad M. I. inkriminavus KET 114 punkto reikalavimų nesilaikymą, matyti, jog M. I. suprato administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo esmę, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje nebuvo inkriminuotas tinkamas KET taisyklių punkto pažeidimas. Be to, net ir tuo atveju, jei M. I. būtų buvęs inkriminuotas KET 27 punkto reikalavimų nesilaikymas, M. I. padaryto administracinio teisės pažeidimo veikos kvalifikacija nepasikeistų, nes esant visiems būtiniesiems pažeidimo sudėties elementams, atsižvelgiant ir į tai, kad įvykusio eismo įvykio nei pareiškėja, nei pažeidimą padaręs asmuo neginčija, M. I. veika neabejotinai teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 86 dalis nurodo, kad važiuojamoji kelio dalis - tai kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nurodo, jog automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas. Kelio apibrėžimas įtvirtintas ir KET 3.7 punkte, kuriame kelias aiškinamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Tokios aplinkybės rodo, kad nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ar Kelių įstatyme nėra nurodyta, ar automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią automobilis turi įvažiuoti ir išvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies, yra priskiriama važiuojamajai kelio daliai, tačiau atsižvelgiant į automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį ir jos išsidėstymą prie pastato, daroma išvada, kad šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė yra kelio dalis, kurioje įvažiuojant į ją ar iš jos išvažiuojant vyksta transporto priemonių eismas. Todėl teismas sprendžia, kad šioje situacijoje automobilių stovėjimo aikštelė pagrįstai laikyta važiuojamąja kelio dalimi. Analogišką išvadą padarė ir Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi bei Šiaulių apygardos teismas 2016-03-16 nutartimi.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius paminėtą pažeidimą. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su padaryta išvada, kad M. I. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, buvo remtasi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais.

Sprendžiant klausimą dėl M. I. paskirtos nuobaudos pagrįstumo, teismas pasisako ir dėl paskirtos nuobaudos dydžio. Pareiškėja teisme teigė, jog M. I. paskirta nuobauda yra per švelni padaryto pažeidimo mastui.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu aspektu iš skundžiamo nutarimo matoma, kad nuobauda buvo skiriama remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio ir 30² straipsnio nustatyta tvarka. Šio kodekso 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnis įtvirtina, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Skiriant nuobaudą M. I., buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ATPK 127 str. 1 d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų. Iš institucijos nutarimo matyti, kad M. I. buvo paskirta 144 eurų bauda. Tokios aplinkybės rodo, kad M. I. buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos minimumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančio M. I. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pažeidimo padarymo metu M. I. galiojančių nuobaudų neturėjo. Taip pat nebuvo nustatyta nei viena atsakomybę sunkinanti ar lengvinanti aplinkybė. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas spendžia, kad nuobauda M. I. paskirta pagrįstai, įvertinus faktines įvykio aplinkybes.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2015-10-30 nutarimas Nr. 40N-41905021-15, paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p., 302(4) str.,

nutarė:

D. L. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos 2015-10-30 nutarimą Nr. 40N-41905021-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.