- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- II-393-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01583-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- D. Z.
- Nukentėjusysis
- K. M.
- Advokatai
- Tomas Juonys
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmens D. Z. atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,
išnagrinėjusi D. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15654-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr. 10-ANR_N-15654-2018 nurodyta, kad D. Z. 2017 m. spalio 25 d., apie 16.42 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 200, daugiabučių namų kieme, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei – automobiliui AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Tokiais veiksmais D. Z. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115 punktą bei padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, už ką jai buvo skirtas įspėjimas.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Z. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. birželio 6 d. nutarimą ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai kvalifikavo jos veiksmus ir nepagrįstai nustatė eismo įvykio kilimo priežastis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas 2017 m. spalio 25 d., apie 16:42 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 200, įvykęs eismo įvykis, matyti, jog į kelių sankirtą įvažiuoja pareiškėjos vairuojamas automobilis Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuo metu, t.y. pareiškėjai įvažiuojant į kelių sankirtą, iš dešinės stovi automobilis AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos vairuojamam automobiliui jau būnant kelių sankirtoje, automobilis AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga pajuda ir, lyg tyčia, trenkiasi į jos vairuojamo automobilio keleivio pusės galinę dalį. KET 115 punktas nustato, jog „Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės“. Pažymėtina, jog šis KET punktas nustato judančių (o ne stovinčių) transporto priemonių judėjimo tvarką. Iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjos vairuojamas automobilis per kelių sankirtą judėjo, tuo tarpu automobilis AUDI nejudėjo, t.y. stovėjo. Pareiškėjos manymu, esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, jog KET 115 punkto reikalavimai šioje situacijoje negalėjo būti taikomi, nes abi kartu transporto priemonės kelių sankirtoje nejudėjo, t.y. viena iš jų stovėjo, be to ši situacija Kelių eismo taisyklėse aptarta, t.y. Kelių eismo taisyklės šiuo atveju nustato, kokių reikalavimų privalėjo laikytis automobilio AUDI A8 vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, o būtent, Kelių eismo taisyklių 101 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog KET 101 punkto reikalavimų automobilio AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesilaikė, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio pareiškėjos vairuojamam automobiliui ir dėl to savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į pareiškėjos vairuojamo automobilio keleivio pusės galinę dalį, t.y. su juo susidūrė. Taigi, šios aukščiau nurodytos aplinkybės, pareiškėjos manymu, pagrindžia tai, jog skundžiamame nutarime nurodytas eismo įvykis įvyko ne dėl pareiškėjos kaltės, bet dėl automobilio AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo neteisėtų veiksmų (KET 101 punkto reikalavimų nesilaikymo). Esant tokioms aplinkybėms pareiškėja mano, kad ji ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime institucijos pareigūnė, nesuprantama kokiu pagrindu, tačiau nurodė atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, jog neva kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Būtina pažymėti, jog nei viename procesiniame dokumente, ar bendraudama su pareigūnais, pareiškėja nenurodė, jog prisipažįsta padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo gailiuosi.Kitas aspektas, kuriuo pareiškėja ginčija skundžiamą nutarimą yra tas, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas A. G. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ROIK Nr. 1707438684, kuriame nustatė, kad D. Z. 2017 m. spalio 25 d., apie 16:42 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 200, daugiabučių namų kieme, vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei automobiliui AUDI A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, už ką numatyta atsakomybė ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Skundžiamu nutarimu pareiškėjai buvo paskirta 11 eurų bauda. Pažymėtina, jog skundžiamo nutarimo turinys yra analogiškas 2017 m. gruodžio 13 d, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. priimtam nutarimui.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo, 2018 m. vasario 6 d. priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad D. Z. institucijos buvo nepagrįstai surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Teismas nustatė, jog nustatyti duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 25 d., 16.42 val. išvažiavime iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo, Kalvarijų g. 200, Vilniuje, dalinai priekine dalimi įvažiavęs į sankirtos dalį su keliu, K. M. sustabdė savo vairuotą Automobilį „2“ ir sukdamas į dešinę, pradėjo važiuoti ne vėliau kaip po 2 sekundžių, kai į sankirtą priekine dalimi jau buvo įvažiavęs Automobilis „1“, kurį vairavo D. Z.. Iš pateikto vaizdo įrašo nėra pagrindo sutikti su K. M. paaiškinimais, kad jis nematė Automobilio „1“ dėl kitų priparkuotų automobilių iš kairės pusės. Šioje nutartyje teismas iš esmės pripažino, jog K. M. veikoje yra KET 101 punkto reikalavimai, kurių pastarasis nesilaikė. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. priimtoje nutartyje konstatavęs, jog nutarimas pareiškėjai surašytas nepagrįstai, bei tuo pačiu nustatęs, jog būtent K. M. veikoje yra ne tik KET 101 punkto, bet ir galimai KET 178 punkto reikalavimų pažeidimai, 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikino, o tam, kad būtų išspręstas administracinės atsakomybės už galimus pažeidimus klausimas, bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Institucijos pareigūnė, priimdama šį 2018 m. birželio 6 d. skundžiamą nutarimą, visiškai neatsižvelgė į įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį ir joje nustatytas aplinkybes ir skundžiamame nutarime ėmė peržiūrinėti bei kvestionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. įsiteisėjusios nutarties išvadas, nors tokia teisė pastarajai nėra suteikta, bei, nepaisydama įsiteisėjusios teismo nutarties, iš esmės piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, ir vėl priėmė analogišką nutarimą, kuris prieš tai jau buvo teismo panaikintas, tuo pažeisdama draudimą persekioti ir bausti už tą pačią veiką principą. Tuo pačiu pareiškėja pažymi, kad pareigūnė, akivaizdžiai vengdama surašyti administracinio nusižengimo protokolą K. M., visiškai ignoravo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytas aplinkybes apie tai, jog K. M. veiksmuose yra KET 101 punkto reikalavimų pažeidimai, dėl kurių ši administracinio nusižengimo byla ir buvo grąžinta institucijai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai pareiškėja mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai bei nepagrįstai, pažeidžiant administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo reikalavimus bei tvarką, todėl turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. buvo išnagrinėta D. Z. administracinio nusižengimo byla ir jai pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį skirtas įspėjimas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu D. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda - 11 eurų bauda, už pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2017 m. spalio 25 d., 16.42 val., daugiabučių namų kieme, Kalvarijų g. 200, Vilniuje, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei „Audi A8“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, šiais savo veiksmais pažeisdama KET 115 punktą. Šis nutarimas buvo apskųstas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, išnagrinėjęs skundą, tenkino pareiškėjos skundą, panaikino nutarimą ir bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas nurodė, kad K. M. į kelią, kuriuo važiavo D. Z. vairuojamas automobilis, galimai įvažiavo iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo, todėl spręstina, ar pastarojo veikoje nėra ne tik KET 101 punkto, bet ir KET 178 punkto reikalavimų pažeidimų. Teismo manymu, šioje situacijoje būtina vertinti ir tai, kokie pažeidimai padaryti automobiliui „Mitsubishi Pajero“, t. y. kad atsitrenkta buvo jau į galinę dalį.
Institucijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje svarbu nustatyti, vis gi kokiame kelyje (lygiareikšmių ar nelygiareikšmių) įvykio vietoje daugiabučių kiemų teritorijoje yra susikirtimas. Iš papildomai gautos medžiagos iš Vilniaus miesto savivaldybės, žemėlapių matyti, kad susikirtimas yra lygiareikšmių kelių, kiekvienas vairuotojas važiuoja pravažiavimais nuo daugiabučių kiemų, pagrindinio kelio - Ozo gatvės link, pravažiavimuose yra stovėjimo vietos. Todėl teigti, kad AUDI vairuotojas važiavo kiemu ir įvažiavo į kelią iš gyvenamosios zonos, nesilaikydamas KET 177 p. reikalavimų, nėra jokio pagrindo. Nes ir automobilis MITSUBISHI, vairuojamas D. Z., važiuoja tokį pat statusą turinčiu kiemu. Administracinio nusižengimo byloje D. Z. savo paaiškinimuose nurodo, kad automobilio, kuris stovėtų šalutiniame kelyje, nematė. Todėl teigtina, kad ji neteisingai nustatė kelių susikirtimo statusą ir elgėsi lyg ji būtų važiavusi pagrindiniu keliu, nors eismo įvykio vietoje nebuvo jokių tai nurodančių kelio ženklų. Todėl laikoma, kad vairuotojai važiavo vienoda statusą turinčiu keliu. Audi vairuotojas, laikydamasi KET 115 p. reikalavimų, kai transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės pusės, pamatęs jam iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį VOLVO ir, turėdamas pareigą jam duoti kelią, prieš įvažiuojant į susikirtimą, sustojo jį praleisti. Tačiau VOLVO automobilis sustojo ir leido suprasti, kad vairuotojas leidžia judėti AUDI vairuotojui. Kadangi AUDI vairuotojas turi pareigą praleisti iš dešinės pusės judančią transporto priemonę, todėl jis žiūrėjo į dešinę ir įsitikinęs, kad iš dešinės pusės jam kliūties nėra, pajudėjo link kelių susikirtimo. Teismų praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.).
Šiuo atveju, institucijos nuomone, vairuotoja D. Z. tinkamai neįvertino kokiu keliu ji važiuoja ir kokia yra dalyvių važiavimo pirmenybė, net jei ir negali tinkamai nustatyti pirmumo, turi elgtis taip, lyg ji važiuotų šalutiniu keliu, arba vadovautis dešinės rankos taisykle. Jei ji paisytų šių reikalavimų, ji artėdama prie susikirtimo su iš dešinės esančiu keliu, neturėdama važiavimo pirmenybės, privalėjo įsitikinti, kad iš dešinės nėra automobilio, ar iš dešinės esantis automobilis neįvažiuoja į susikirtimą. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad ji neįsitikino, jog iš dešinės esantis automobilis neįvažiuoja į susikirtimą, nesiėmė priemonių (nestabdė bei nemažino važiavimo greičio), o toliau tęsė judėjimą. Tuo tarpu Audi vairuotojas turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad D. Z. laikysis KET reikalavimų ir jis, turėdamas pirmumo teisę įvažiuoti į susikirtimą, prieš tai įsitikinęs, kad jam nėra transporto priemonės, artėjančios iš dešinės pusės, įvažiavo į susikirtimą. Audi vairuotojo sustojimas buvo sietinas su juo pareiga praleisti iš dešinės važiuojantį VOLVO automobilį. Žinodamas, kad jį turi praleisti vairuotojas, kuriam jis sudarė kliūtį iš dešinės pusės, jis neturėjo būtinybės žiūrėti į kairę. Pažymėtina tai, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, yra eismo įvykio priežastis tik tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje laikantis eismo saugumo taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą. Siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą kelių transporto eismo taisyklių pažeidimo, būtina tiksliai nustatyti ir tinkamai įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes. Priimant sprendimą panaikinti nutarimą, teismas vertino tik vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad automobilis AUDI, prieš įvažiuojant į sankirtą, sustoja ir įsitikinęs, kad jį praleidžia jam iš dešinės pusės esantis automobilis VOLVO, pajudėjo iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, konstatuotina, kad tuo metu, kai AUDI automobilis pajudėjo iš vietos link susikirtimo MITSUBISHI, automobilis priekine dalimi tik artėjo link AUDI automobilio, o kadangi automobilių judėjimo greičiai vienas kito atžvilgiu skirtingi- AUDI automobilis tik pajudėjo, o MITSUBISHI automobilis jau judėjo, dėl ko jis atstumą įveikė greičiau, nei AUDI automobilis.
Atsiliepime taip pat teigiama, kad šiuo atveju nebuvo pažeistas dvigubo nubaudimo principas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas D. Z. skundą dėl 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos nenutraukė, o tik panaikino nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą buvo priimtas naujas nutarimas, todėl D. Z. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį patraukta teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Tomas Juonys teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba buvo surašiusi analogišką nutarimą D. Z., kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis. Pareiškėja su tuo nesutiko ir apskundė nutarimą. Teismas tenkino D. Z. skundą, konstatuodamas, kad D. Z. veiksmuose nusižengimo sudėties nėra ir grąžino institucijai medžiagą tirti iš naujo. Teismas savo sprendimu nustatė eismo įvykio kilimo mechanizmą, t.y. kad kitas eismo įvykio dalyvis – M. neįsitiko, kad judėti saugu ir tai lėmė eismo įvykio atsiradimą. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos pareigūnė 2018 m. birželio 6 d. priėmė analogišką nutarimą, kuris jau buvo priimtas 2017 m. gruodžio 13 d., tokiu būdu nubausdama D. Z. už tą patį antrą kartą, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.
Nukentėjusysis K. M. teismo posėdyje nurodė, kad kai jis mokėsi vairuoti, jam aiškino, kad važiuojant per lygiaverčių kelių sankryžą reikia stebėti, ar nėra kliūties iš dešinės pusės. Šiuo atveju moters vairuojamas automobilis, kuriam jis buvo iš dešinės, lėkė tiesiai į jį. Po eismo įvykio moteris sakė, kad jos kelias buvo pagrindinis ir kad ji jo nepamatė.
Pareiškėja D. Z. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas, siųstas jos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė pašte“. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Tomas Juonys nurodė, kad pareiškėjai yra žinoma apie bylos nagrinėjimą bei jis neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes byla nagrinėta iš esmės pareiškėjai ir institucijos atstovui nedalyvaujant, nes jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
D. Z. skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu pareiškėja D. Z. kaltinama pažeidusi KET 115 punkto reikalavimus ir tuo padariusi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. KET 115 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Vienas iš aspektų, kuriuo pareiškėja skundžia priimtą nutarimą, yra tas, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2017 m. gruodžio 13 d. buvo surašiusi analogišką nutarimą D. Z., kurį ji apskundė teismui. Teismas tenkino D. Z. skundą, 2018 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Nepaisant to, institucija 2018 m. birželio 6 d. vėl priėmė nutarimą bausti D. Z., kuris yra analogiškas 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimui. Pareiškėjos nuomone, tokiais veiksmais institucija pažeidė non bis in idem principą, draudžiantį persekioti ir bausti už tą pačią veiką.
Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu D. Z. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, t.y. už tai, kad 2017 m. spalio 25 d., apie 16.42 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 200, daugiabučių namų kieme vairavo automobilį MITSUBISHI PAJERO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei – automobiliui AUDI A8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė (b.l. 6). Nesutikdama su šiuo nutarimu D. Z. pateikė teismui skundą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti (b.l. 41-43). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą, 2018 m . vasario 6 d. nutartimi, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutarė tenkinti D. Z. skundą, panaikinti 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šios teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad „...nustatyti duomenys patvirtina, kad 2017-10-25, 16.42 val., išvažiavime iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo, Kalvarijų g. 200, Vilniuje, dalinai priekine dalimi įvažiavęs į sankirtos dalį su keliu, K. M. sustabdė savo vairuotą Automobilį 2 ir, sukdamas į dešinę, pradėjo važiuoti ne vėliau kaip po 2 sekundžių, kai į sankirtą priekine dalimi jau buvo įvažiavęs Automobilis 1, kurį vairavo D. Z.. Iš pateikto vaizdo įrašo nėra pagrindo sutikti su K. M. paaiškinimais, kad jis nematė Automobilio 1 dėl kitų priparkuotų automobilių iš kairės pusės. Be to, K. M. į kelią, kuriuo važiavo Automobilis 1, galimai įvažiavo iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo, t.y. iš Kalvarijų g. 200 namo kiemo, kuriame jis gyvena, todėl spręstina, ar pastarojo veikoje nėra ne tik KET 101 punkto, bet ir 178 punkto reikalavimų pažeidimų. Teismo manymu, šioje situacijoje būtina vertinti ir tai, kokie pažeidimai padaryti Automobiliui 1, t.y., kad atsitrenkta buvo jau į galinę dalį“. Dėl to 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas buvo panaikintas, o tam, kad būtų išspęstas administracinės atsakomybės už galimus pažeidimus klausimas, byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą (b.l. 62-66). Minėta nutartis sekančią dieną, t.y. 2018 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu buvo išsiųsta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai ir D. Z. atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui (b.l. 67, 68). Negavus apeliacinio skundo ir įsiteisėjus minėtai nutarčiai, 2018 m. vasario 28 d. teismas bylą ir įsiteisėjusią nutartį nusiuntė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai (b.l. 75). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, pakartotinai ištyrusi bylos aplinkybes ir išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, 2018 m. birželio 6 d. nutarimu už tą patį eismo įvykį vėl nubaudė D. Z. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, skirdama jai įspėjimą (b.l. 7), šiame nutarime D. Z. suformuluodama tokius pat kaltinimus, kaip ir 2017 m. gruodžio 13 d. nutarime, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas.
ANK 591 straipsnio 8 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negalima, jei dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šia teisės norma įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis). Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad negalima ne tik bausti du kartus, bet ir persekioti ar teisti du kartus dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (to paties poelgio) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas Kapetanios ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 3453/12; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas Š. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-570/2010). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą patį teisės pažeidimą, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-54-303/2017).
Analizuojant ANK 591 straipsnio 8 punktą bei teismų praktiką yra akivaizdu, jog negalima bausti asmens ir kartoti administracinį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta tik tuo atveju, kai byloje dėl šių faktų buvo priimtas galutinis sprendimas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. Z. pateiktą skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo, 2018 m . vasario 6 d. nutartimi, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikino 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar kitas vairuotojas, dalyvavęs nagrinėjamame eismo įvykyje, nėra kaltas dėl šio eismo įvykio kilimo. Taigi šia teismo nutartimi D. Z. skundas iš esmės buvo patenkintas tik iš dalies, nes, panaikinus skundžiamą nutarimą, administracinio nusižengimo bylos procesas jos atžvilgiu nutrauktas nebuvo (atitinkamai, nėra galutiniu sprendimu konstatuota, kad ji nėra kalta dėl nagrinėjamo eismo įvykio kilimo, kaip to buvo prašoma skunde), o iš esmės nurodyta institucijai atlikti papildomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti aktualias reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja D. Z. šios teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, todėl jai įsiteisėjus visa bylos medžiaga buvo išsiųsta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, atlikusi papildomą bylos aplinkybių tyrimą, 2018 m. birželio 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo už nagrinėjamą eismo įvykį vėl nubaudė D. Z., nes, kaip matyti, neįžvelgė kito vairuotojo kaltės.
Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dvigubo nubaudimo principas pažeistas nebuvo, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas D. Z. skundą dėl 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo panaikinimo, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos nenutraukė, o tik panaikino nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti papildomą administracinio nusižengimo tyrimą (t. y. iš esmės priėmė tarpinį procesinį sprendimą teisenoje). Atlikus papildomą tyrimą 2018 m. birželio 6 d. buvo priimtas naujas nutarimas, kuriuo kalta dėl nagrinėjamo eismo įvykio visgi buvo pripažinta D. Z..
Kitas aspektas, kuriuo pareiškėja skundžia priimtą nutarimą, yra tas, kad, jos nuomone, eismo įvykio kilimo priežastimi buvo ne jos, o kito įvykyje dalyvavusio vairuotojo veiksmai.
Kaip matyti iš skundo turinio, byloje nėra ginčo dėl to, kokių kelių sankirtoje, t.y. lygiareikšmių ar nelygiareikšmių įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, nes iš byloje esančios medžiagos, pateikto vaizdo įrašo matyti, kad eismo įvykio vieta yra lygiareikšmių kelių susikirtimo vieta, esanti daugiabučių namų kieme, kuriame jokių kelio ženklų, suteikiančių pirmumo teisę važiuoti, nėra.
Pareiškėja savo skunde teigia, kad jai automobiliu Mitsubishi įvažiuojant į kelių sankirtą, iš dešinės pusės stovėjo automobilis AUDI A8, kuris staiga pajudėjo jai jau būnant kelių sankirtoje ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio keleivio pusės galinę dalį. Kadangi jai įvažiuojant į kelių sankirtą automobilis AUDI stovėjo, jai negalėjo būti taikomas KET 115 punkto reikalavimas, numatantis, kad kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės, nes šis reikalavimas yra taikomas tuomet, kai abi transporto priemonės juda. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju automobilio Audi vairuotojas pažeidė KET 101 punkto reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu.
Nukentėjusysis K. M., būdamas apklaustas 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, teigė, kad jam automobiliu AUDI privažiavus prie kelių sankirtos, jis pamatė jam iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį VOLVO, todėl truputį pristabdė. Automobilis VOLVO, privažiavęs prie sankirtos, sustojo. Jis suprato, kad automobilis VOLVO jį praleidžia, todėl pajudėjo ir tada susidūrė su automobiliu Mitsubishi, kuriam jis buvo iš dešinės pusės. Prieš pradėdamas judėti jis iš pradžių pasižiūrėjo į kairę pusę, tačiau džipo (Mitsubishi) nematė, tada pasižiūrėjo į dešinę pusę, pradėjo judėti ir tada įvyko susidūrimas. Mano, kad džipo greitis galėjo būti per didelis ir džipas privalėjo jį praleisti, kadangi jis jam buvo iš dešinės pusės.
Iš teismui pateikto vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad automobilio Audi vairuotojas K. M., pamatęs jam iš dešinės pusės važiuojantį automobilį VOLVO (kurio vairuotojas ir pateikė vaizdo registratoriaus įrašą), prieš įvažiuodamas į susikirtimą, pristabdė savo vairuojamą automobilį, rodydamas dešinį posūkio signalą. Pamatęs, kad automobilis VOLVO taip pat pristabdė šalia esančioje sankirtoje ir, jo paties teigimu, supratęs, jog jam yra duodamas kelias, K. M. maždaug po sekundės lėtai pajudėjo iš vietos, tačiau atsitrenkė į tiesiai važiuojantį automobilį Mitsubishi, važiavusį jam iš kairės pusės. Iš pateikto vaizdo įrašo taip pat matyti, kad automobilis Mitsubishi, prieš įvažiuodamas į susikirtimą, nepristabdė ir greičio nemažino. Be to, kelkraštyje iš abiejų pusių priparkuoti automobiliai galimai apribojo K. M. gerą matomumą, todėl K. M. teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad jis nepamatė jam iš kairės pusės atvažiuojančio džipo, yra nepaneigta, juo labiau, kaip jis pats teigia, dėmesį jis buvo sukoncentravęs į dešinę pusę, į kurią ketino sukti, o jam iš kairės pusės judančios transporto priemonės ir taip privalėjo jį praleisti.
Nors pateiktame vaizdo įraše iš tikrųjų matyti, kad K. M. vairuojamas automobilis pajuda būtent tuomet, kai pareiškėjos vairuojamas automobilis Mistubishi jau buvo įvažiavęs į kelių sankirtą, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui daryti išvados, kad pareiškėja kirto sankirtą tik būdama gerai įsitikinusi, kad tai daryti yra saugu. Priešingai, iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėja, kaip jau buvo minėta, prieš įvažiuodama į sankirtą savo vairuojamo automobilio net nepristabdė ir greičio nemažino, nors jai iš dešinės pusės stovėjo pristabdęs automobilis AUDI su įjungtu dešinio posūkio signalu. Esant tokiai situacijai teismas negali sutikti su tuo, kad pareiškėja, prieš įvažiuodama į sankirtą, buvo pakankamai atidi ir tvirtai įsitikinusi, jog jai kliūčių iš dešinės pusės nėra, o automobilis AUDI sustojo būtent tam, kad ji galėtų pravažiuoti pirma, nors KET tokioje situacijoje pirmumo teisę važiuoti suteikia būtent automobiliui AUDI. Vien ta aplinkybė, kad automobilio AUDI vairuotojas buvo tik trumpam, tai yra maždaug vienai sekundei pristabdęs, siekdamas įsitikinti, kad sukti į dešinę jam yra saugu, neleidžia daryti išvados, jog jis apskritai stovėjo, kaip kad nurodo pareiškėja, suteikdamas pareiškėjai pirmenybę važiuoti ir tyčia pajudėjo tik tuomet, kai pareiškėja kirto kelių sankirtą.
Pažymėtina tai, kad automobilio AUDI vairuotojas K. M., lygiareikšmių kelių sankirtoje, sukdamas į dešinę, taip pat turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad jam iš kairės judantys automobiliai jį praleis, todėl kaltinti jį pažeidus KET 101 punkto reikalavimus, numatančius, jog prieš pradėdamas važiuoti jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, jokio pagrindo nėra, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėja, prieš įvažiuodama į lygiareikšmių kelių sankirtą, šio reikalavimo taip pat nesilaikė (nepristabdė ir greičio nemažino), nors jai kliūtis buvo iš dešinės pusės ir ji privalėjo vadovautis dešinės pusės taisykle, t.y. privalėjo duoti kelią jai iš dešinės pusės artėjančiai transporto priemonei.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D. Z. savo paaiškinimuose, rašytuose iš karto po nagrinėjamo eismo įvykio 2017 m. spalio 25 d. nurodė, kad jai pravažiuojant „T“ formos sankryžą, ji pajuto smūgį į galines keleivio dureles. Automobilio, kuris stovėtų šalutiniame kelyje, ji nematė, nes šone stovėjo daug automobilių, pro kuriuos negalėjo pamatyti iš šoninio kelio atvažiuojančio automobilio Audi (b.l. 30). Iš šių D. Z. paaiškinimų matyti, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, jog ji važiuoja tiesiai pagrindiniu keliu, todėl, kaip matosi iš vaizdo įrašo, prieš kelių susikirtimą savo vairuojamo automobilio greičio nesumažino ir nepristabdė, būdama įsitikusi, jog iš šoninio kelio atvažiuojantys automobiliai turėtų ją praleisti, taigi nurodyta aplinkybė iš esmės irgi patvirtina, jog būtent ji, pažeisdama jau minėtą taisyklę, nedavė kelio jai iš dešinės pusės atvažiuojančiam automobiliui.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastimi visgi buvo neteisėti pareiškėjos D. Z. veiksmai, kadangi automobilis AUDI į susikirtimą įvažiavo tik įsitikinęs, jog jam iš dešinės pusės esantis automobilis VOLVO jį pražeidžia ir pagrįstai tikėdamasis, jog kiti eismo dalyviai taip pat laikysis KET reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėja tinkamai neįvertino, kokiu keliu ji važiuoja ir kokia yra dalyvių važiavimo pirmenybė, nesivadovavo minėta taisykle ir artėdama prie sankirtos su iš dešinės pusės esančiu keliu, neturėdama važiavimo pirmenybės, neįsitikino, kad iš dešinės nėra automobilio ir nemažindama greičio tęsė judėjimą toliau, dėl ko ir įvyko automobilių susidūrimas.
Esant tokiai situacijai pareiškėja D. Z. yra pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už KET 115 punkto pažeidimą, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos D. Z. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15654-2018 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.