- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- AN2-172-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00145-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020-10-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 69-ANR_P-2697-2020 E. B. už tai, kad jis 2020-09-10 apie 14.56 val., Kretingos r. sav., Kretingoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chrysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 punkto reikalavimus. Tokie E. B. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
2. 2020-11-04 Institucijos Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 69-ANR_N-1108-2020 E. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 30 Eur dydžio baudą. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
3. Skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-04-14 nutartimi skundas buvo netenkintas, o Institucijos 2020-11-04 nutarimas Nr. 69-ANR_N-1108-2020 paliktas nepakeistas.
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-04-14 nutartį bei Institucijos 2020-11-04 nutarimą Nr. 69-ANR_N-1108-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantas teigia, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamai kvalifikavus vairuotojų veiksmus ir neteisingai aiškinant eismą reguliuojančius teisės aktus.
4.2. Skunde teigiama, jog teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutiko, kad E. B. padarė inkriminuotą pažeidimą, konstatavo, jog Institucija objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Institucijos nutarimu 2020-11-04 E. B. patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Audi A6“, už KET 9 ir 119 punktų pažeidimą. Nutarime pripažinta, jog ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta formali administracinio nusižengimo sudėtis. Tuo tarpu E. B. patrauktas atsakomybėn už dviejų KET nuostatų, sąlygojusių eismo įvykį, pažeidimą t. y. žalingas pasekmes. Nepaisant to, Institucijos nutarimas paliktas nepanaikintas ir nepakeistas.
4.3. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamo eismo įvykio dalyvis V. K. įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2020-12-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A15.-504-1068/2020 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2020-09-10 14.56 val. (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas automobilį „Audi A6“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu „Chrysler 300“ dėl to eismo įvykyje apgadintos abi transporto priemonės. Teismas nustatė, kad V. K. KET pažeidimai (greičio viršijimas, posūkio į kairę darymas ne 90, o 45 laipsnių kampu, taip pat važiavimas ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) sutrukdė jam laiku pastebėti kitą transporto priemonę ir sustabdyti automobilį, dėl to įvyko susidūrimas. Esant prejudicinam teismo sprendimui, kitas eismo dalyvis nebegali būti pripažįstamas sukėlęs tą patį eismo įvykį, už kurį atsakomybėn jau yra patrauktas kaltininkas. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K- 126-693/2017 ir kt ). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvvkio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3 8/2008, 2K- 158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-26-648/2019). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K- 204-895/2018, 2K-309-699/2018). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).
4.4. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, net manydamas, kad keli eismo dalyviai pažeidė KET reikalavimus, nenustatė būtinojo priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis. Nutartyje paminėtos Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvados, tačiau Ekspertizės aktu nesiremta darant išvadas dėl eismo įvykio priežasties. Ekspertizės aktu padaryta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo: automobilio „Chrysler 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. veiksmai, – kirsdamas automobilių stovėjimo aikštelę kiemuose važiavo arčiau jos kairiojo krašto nepalikdamas pakankamo važiuojamosios dalies pločio automobiliui iš kairės prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčiu atvažiuoti automobiliu, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); tikėtina, automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai, kaip nurodo paaiškinimuose važiavo 30 ± 35 km/h greičiu, tai yra viršydamas didžiausią leistiną įvykio vietoje 20 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę neprivažiuojant susidūrimo su automobiliu „Chrysler 300“ vietą. Apelianto manymu ekspertui nustačius techninį priežastinį ryšį, teismas privalėjo nustatyti teisinį eismo įvykio priežastinį ryšį, ypač laikant, kad abu eismo dalyviai galėjo pažeisti kelių eismo taisykles. Tai nustatoma, išsiaiškinus, kuriam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs.
4.5. Skunde teigiama, kad Ekspertizės akte konstatuota, jog skaitmeniniuose atvaizduose (žr. 6 ir 7 pav.) matyti, kad eismo įvykio metu automobiliai susidūrė persidengdami beveik visais jų priekinių dalių pločiais. Ekspertas nustatęs, kad eismo įvykio vietoje esantis automobilio „Chrysler 300“ priekinio dešiniojo rato pėdsakas rodo, kad šis automobilis susidūrimo metu buvo atblokštas atgal ir priekine dalimi automobilis skersine kryptimi persislinko kairiau. Tai rodo, kad prieš pat susidūrimą automobilio „Audi A6“ kinetinė energija ir greitis buvo didesnis nei automobilio „Chrysler 300“. Automobilio „Chrysler 300“ vairuojamųjų ratų padėtis rodo, kad prieš pat susidūrimą automobiliu buvo vykdomas manevras iš kairės į dešinę. Prieš pat susidūrimą automobilis „Chrysler 300“ galiniu kairiuoju ratu buvo apie 2,26 m atstumu nuo kairėje esančio aikštelės bortelio. Ekspertas taikydamas neakredituotą metodą skaičiavimu nustatęs, kad saugų eismą važiuojant 20 km/h greičiu palei nejudantį objektą užtikrina 0,4 m ir didesnis šoninis tarpas, o prasilenkiant priešinga kryptimi 20 km/h greičiais važiuojančioms transporto priemonėms - 0,5 m ir didesnis tarpas tarp jų šonų. Techniniu požiūriu saugiam automobilio „Audi A6“ pravažiavimui pro stovintį automobilį „Chrysler 300“ buvo reikalingas mažiausiai 2,7 m (1,855 + 0,4 + 0,4 = 2,655 ~ 2,7 m, čia: 1,855 m automobilio „Audi A6 Avant“ plotis, 0,4 m - techniniu požiūriu mažiausias saugus šoninis tarpas iki nejudančio objekto, tai yra stovinčio automobilio ir aikštelės bortelio) tarpas tarp automobilio „Chrysler 300“ kairiojo šono ir aikštelės bortelio, o 20 km/h greičiu priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių prasilenkimui mažiausiai 2,8 m (1,855 + 0,5 + 0,4 = 2,755 2,8 m, čia: 1,855 m - automobilio „Audi A6 Avant“ plotis, 0,5 m - techniniu požiūriu mažiausias saugus šoninis tarpas tarp 20 km/h greičiu priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių šonu, 0,4 m - techniniu požiūriu mažiausias saugus šoninis tarpas iki nejudančio objekto, tai yra aikštelės bortelio) tarpas tarp automobilio „Chrysler 300“ kairiojo šono ir aikštelės bortelio. Kadangi prieš pat susidūrimą automobilis „Chrysler 300“ nuo kairėje esančio bortelio galiniu kairiuoju ratu buvo apie 2,26 m atstumu, o važiuojant didžiausiu leistinu 20 km/h greičiu techniniu požiūriu saugiam eismui prasilenkiant buvo reikalingas didesnis nei 2,7±2,8 m tarpas iki aikštelės bortelio, prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje prieš pat susidūrimą tarp automobilio „Chrysler 300“ kairiojo šono ir aikštelės bortelio buvęs apie 2,26 m tarpas buvo nepakankamas techniniu požiūriu saugiam prasilenkimui su automobiliu „Audi A6“. Prieš pat susidūrimą automobilis „Chrysler 300“ buvo nusukinėjamas į dešinę ir judėjo lanku toldamas nuo kairiojo aikštelės bortelio. Tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „Chrysler 300“ priekiniu kairiuoju ratu buvo apie 3,65 m atstumu nuo kairiojo aikštelės bortelio. Ekspertas nesant fiksuotų transporto priemonių susidūrimo pėdsakų, duomenų apie sugadinimų deformacijų gylius, nurodė negalintis atlikti transporto priemonių susidūrimo modeliavimo ir nustatyti greičių, kuriais prieš pat susidūrimą judėjo automobiliai.
4.6. Apelianto nuomone apibendrinant ekspertinius ir bylos duomenis galima kategoriškai teigti, kad transporto priemonė „Chrysler 300“ po eismo įvykio buvo atblokšta ir sustojo galiniu kairiuoju ratu 2,26 m. nuo bortelio. Ekspertizės akto 2 pav. išskirta priekinio dešiniojo rato stabdymo žymė yra bent 1,5 m (ekspertinės eismo įvykio tyrimo priemonės leidžia fotonuotraukoje nustatyti tikslius dydžius). Nurodyta suponuoja, kad prieš susidūrimą automobilis „Chrysler 300“ nuo kairiojo borto buvo nutolęs bent 0,5 m daugiau, t. y. -2,76 m. Nurodyta reiškia, kad „Audi A6“ vairuotojas valdydamas 1,855 m pločio transporto priemonę turėjo realią galimybę važiuodamas leistinu greičiu, manevruodamas ir lėtindamas greitį prasilenkti su stovinčiu „Chrysler 300“ per 2,76 m koridorių palikdamas tarp automobilių 0,4±0,9 m tarpą (2,26±2,75 - 1,855 m). Jei „Chrysler 300“ vairuotojui nebūtų reikėję sustoti dėl priešpriešiais atvažiuojančio automobilio, judant ir sukant dešinėn, prasilenkimo momentu atstumas nuo bortelio būtų žymiai viršijęs eksperto apskaičiuotą 2,7±2,8 m atstumą. Nustatant būtinąjį priežastinį ryšį pašalinamas vieno iš eismo dalyvių padarytas pažeidimas ir sprendžiama ar vis tiek įvyktų autoavarija. E. B. vairuojamai transporto priemonei važiuojant atstumu pakankamu saugiai prasilenkti su V. K. valdomu automobiliu - 2,7±2,8 m nuo kairiojo bortelio, eismo įvykis vis tiek būtų kilęs. Tokiu atveju „Chrysler 300“ turėtų būti 0,54 m (2,8 m - 2,26 m) toliau, nei ekspertas nustatė transporto priemonės padėtį prieš (po) eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės susidūrė beveik visu pločiu, automobilio „Chrysler 300“ „perkėlimas“ paliekant saugų šoninį tarpą prasilenkimui, neleidžia išvengti susidūrimo, nes tokiu atveju vis tiek būtų susidurta persidengiant ~1,3 m (1,855 m - 0,54 m) su „Audi A6“. Tuo tarpu eliminavus V. K. vieną iš pažeidimų – leistino greičio viršijimą, važiuojant leistinu 20 km/h greičiu neapsvaigęs vairuotojas turėjo galimybę pastebėti kliūtį ir sustabdyti „Audi A6“ neprivažiavęs susidūrimo vietos. Akivaizdu, kad vairuodamas blaivus, leistinu greičiu ir tinkamai atlikdamas posūkio manevrą V. K. nebūtų sukėlęs eismo įvykio gyvenamojoje zonoje.
4.7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad teismas išanalizavęs teisinį reglamentavimą nenustatė, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė būtų priskiriama važiuojamajai kelio daliai, kurioje galiotų KET 119 punkto reikalavimas. Tačiau, atsižvelgęs į aikštelės paskirtį ir išdėstymą prie pastato darė išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra kelio dalis. Apelianto nuomone asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už įstatymu aiškiai nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Teisės aktais automobilių stovėjimo aikštelės nelaikant važiuojamąja kelio dalimi, joje negalioja reikalavimas važiuoti kuo arčiau dešinės važiuojamosios dalies krašto. Tai visiškai suprantama, nes aikštelėje parkuojant transporto priemones, manevruojant automobiliams, duodant kelią pėstiesiems, šio reikalavimo laikytis yra objektyviai neįmanoma. Nutartyje neįvertinta, kad autoavarija padaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kretinga, kieme, kuriame, sekant KET 178 punktu, galioja KET XXI skyriaus reikalavimai, nustatantys eismą gyvenamojoje zonoje. KET prasme daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai laikomi gyvenamąja zona. Gyvenamojoje zonoje pėstiesiems leidžiama vaikščioti važiuojamąja dalimi visoje gyvenamojoje zonoje, pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 p.). Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 p.). Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnio 1 dalis, KET 55 p.).
Šalies argumentai
4.8. Skunde teigiama, jog ekspertizės akto išvados 1 punkte nustatyta, kad prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojas V. K. automobilį „Chrysler 300“ turėjo objektyvią galimybę matyti didesniu nei 8,5 m atstumu neprivažiuojant susidūrimo vietą, tai yra didesniu atstumu, nei reikalingas 20 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi A6” sustabdymui. Daugiabučio namo kiemas ir jame esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta namo gyventojų poreikiams, kur statomos transporto priemonės, vaikščioja pėstieji, dviračiais be amžiaus apribojimo važinėja vaikai ir kt. Transporto priemonės vairuotojas gyvenamojoje zonoje privalo būti ypač rūpestingas ir atsargus pirmumo teisę suteikdamas pėstiesiems, privalo įvertinti kad bet kuria kryptimi gali važinėti mažamečiai dviratininkai, aikštelėje manevruoti automobiliai, todėl draudžiama važiuoti didesniu nei 20 km/h greičiu, kad turėtų galimybę pastebėti pėsčiuosius, vaikus ir kitus eismo dalyvius ir į tai tinkamai reaguotų. Apeliantui akivaizdu, kad jei (duomenys neskelbtini), Kretinga, gyvenamojoje zonoje transporto priemonių susidūrimo vietoje būtų pėsčiasis ar mažametis dviratininkas, automobilio „Audi A6“ vairuotojas V. K. važiuodamas 35 km/h greičiu nebūtų galėjęs sustabdyti valdomos transporto priemonės ir išvengti susidūrimo.
4.9. Skunde pažymima, kad remiantis KET 220 punktu, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, policija gali būti nekviečiama, o eismo įvykis įforminamas deklaracija. Po eismo įvykio V. K. prašė E. B. nekviesti policijos, tačiau paaiškėjus, kad „Audi A6“ vairuotojas yra girtas, dėl šiurkštaus eismo saugumo reikalavimų nesilaikymo buvo privaloma pranešti policijai. Tuo tarpu eismo įvykį įforminus deklaracija nei vienam iš įvykio dalyvių administracinė atsakomybė už KET pažeidimus netaikoma. Apibendrindamas apeliantas teigia, kad vairuodamas transporto priemonę gyvenamojoje zonoje esančioje automobilių statymo aikštelėje E. B. KET ir kitų eismo saugumo reikalavimų pažeidimų nepadarė, eismo įvykis kilo dėl V. K. padarytų šiurkščių KET pažeidimų.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas atliekantis viršininko funkcijas T. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-14.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teigia, kad E. B. nepadarė jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir siekia, jog skundžiama nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena E. B. nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2020-10-01 administracinio nusižengimo protokolu ir 2020-11-04 nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog E. B. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl E. B. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. B. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
10. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog 2020-09-10 jam inkriminuoto nusižengimo nepadarė, nes laikėsi KET reikalavimų, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. G. paaiškino, kad 2020-09-10 apie 15.15 val. pagal pranešimą buvo iškviestas į eismo įvykio vietą Kretingoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobiliai buvo susidūrę priekinėmis dalimis, vairuotojai dėl kaltės nesutarė. Atvykęs į vietą fiksavo, jog abu automobiliai po susidūrimo stovėjo labiau dešinėje pusėje. E. B. nurodė, kad jam iš dešinės trukdė stovintys automobiliai, todėl laikėsi kelio vidurio, kad galėtų išsukti iš posūkio. Pagal automobilio stovėjimo vietą, vaizdas buvo toks, kad E. B. važiavo labiau kaire puse, o ne dešine. Su kolega įformino įvykį ir perdavė atsakingam pareigūnui spręsti dėl kaltės. Įvykio vietoje matėsi, kad E. B. nebuvo kliūčių važiuoti labiau dešine puse. E. B. nurodė, jog V. K. atvažiavo viršydamas kieme leidžiamą važiuoti greitį. Mano, kad vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, yra važiuojamoji kelio dalis. Fiksuojant eismo įvykio aplinkybes eismo įvykio vietoje pro šalį važiavo kitos transporto priemonės. Nurodo, kad abu vairuotojai šioje situacijoje turėjo užtikrinti saugų greitį, kad esant būtinybei galėtų sustoti, o pagal važiavimo kryptį automobilio „Chrysler 300” vairuotojas E. B. nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinės kelio pusės. Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju dėl eismo įvykio gali būti kalti abu vairuotojai („Chrysler 300” vairuotojas nesilaikė KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios kelio dalies krašto, tuo sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, o „Audi A6“ vairuotojo kaltė šioje situacijoje pasireiškė tuo, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, galimai didesniu nei leidžiama važiavimo greičiu kieme, taip pat nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau dešinės važiuojamosios kelio dalies krašto įvažiuojant į sankryžą) (b. l. 61–62). Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad 2020-09-10 apie 15.15 val., važiavo pas gimines į (duomenys neskelbtini) g. Kretingoje. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės kiemu ir tiesiai iš posūkio į jį įpuolė kitas automobilis, vairuojamas E. B.. Nurodė, kad jo greitis buvo mažas, važiavo maksimaliai iki 25 km/h, nes gatvės pakraštyje stovėjo mašinos, negalėjo laikytis dešinės, ten parkavimo vietos. E. B. važiavo prieš eismą. Pažymėjo, kad jeigu automobilio „Chrysler 300” vairuotojas E. B. būtų važiavęs dešiniau važiuojamosios dalies krašto, būtų išvengta susidūrimo (b. l. 61–62). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvadose yra nurodyta, kad atlikto tyrimo pagrindu techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo: 1) automobilio „Chrysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. veiksmai, – kirsdamas automobilių stovėjimo aikštelę kiemuose važiavo arčiau jos kairiojo krašto nepalikdamas pakankamo važiuojamosios dalies pločio automobiliui iš kairės prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčiu atvažiuoti automobiliu, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) tikėtina, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai, – kaip nurodo paaiškinimuose važiavo 30 – 35 km/h greičiu, tai yra viršydamas didžiausią leistiną įvykio vietoje 20 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę neprivažiuojant susidūrimo su automobiliu „Chrysler 300“ vietos (b. l. 78).
11. Aptartų įrodymų visuma patikimai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog 2020-09-10 eismo įvykio metu automobilio „Chrysler 300“ vairuotojas E. B. ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių ir nepažeidė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o dėl eismo įvykio kilimo yra kaltas tik „Audi A6“ vairuotojas V. K..
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Institucijos 2020-11-04 nutarime pripažinta, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta formalioji administracinio nusižengimo sudėtis, o E. B. patrauktas atsakomybėn už dviejų KET nuostatų, sąlygojusių eismo įvykį, pažeidimą t. y. žalingus padarinius, dėl to Institucijos nutarimas turėjo būti panaikintas. Su šiais apelianto teiginiais apygardos teismas negali sutikti. Nors ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formalioji (nereikalaujanti padarinių), tačiau vien tai, kad nagrinėjamu atveju E. B. ne tik nesilaikė KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, tačiau dėl to kilo ir padariniai (buvo apgadinti abu automobiliai), priešingai nei mano apeliantas, nėra kliūtis kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
13. Cituodamas, jo manymu, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankią Aukščiausiojo Teismo praktiką apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, nesirėmė 2021-02-25 ekspertizės aktu darydamas išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties, taip pat nurodo, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-12-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-504-1068/2020 buvo konstatuota, jog eismo įvykio kaltininkas yra automobilio „Audi A6“ vairuotojas V. K., o tai yra prejudicinis faktas, todėl kitas eismo dalyvis (šiuo atveju – E. B.) nebegali būti pripažįstamas kaltu. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas minėtu 2021-02-25 ekspertizės aktu rėmėsi tiek nustatydamas teisinį priežastinį ryšį, tiek darydamas išvadas dėl eismo įvykio kilimo priežasties. Skundžiamoje nutartyje aptarto Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvadoje, kaip jau minėta, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo: 1) automobilio „Chrysler 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. B. veiksmai, – kirsdamas automobilių stovėjimo aikštelę kiemuose važiavo arčiau jos kairiojo krašto nepalikdamas pakankamo važiuojamosios dalies pločio automobiliui iš kairės prasilenkimui su priešinga kryptimi galinčiu atvažiuoti automobiliu, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) tikėtina, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. K. veiksmai, – kaip nurodo paaiškinimuose važiavo 30 – 35 km/h greičiu, tai yra viršydamas didžiausią leistiną įvykio vietoje 20 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę neprivažiuojant susidūrimo su automobiliu „Chrysler 300“ vietos. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiomis išvadomis, visiškai pagrįstai konstatavo, jog eismo įvykis kilo dėl abiejų vairuotojų (E. B. ir V. K.) kaltės. Be to, tai, kad įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020-12-01 nutarimu buvo konstatuota V. K. kaltė, savaime nereiškia, jog E. B. kitoje byloje negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl savo su eismo įvykiu susijusių neteisėtų veiksmų. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog minėtame Plungės apylinkės teismo 2020-12-01 nutarime, be kita ko, yra nustatytos prejudicinės aplinkybės, kad E. B. važiavo stipriai nutolęs nuo dešinės pusės, priešais atvažiuojančias transporto priemones, nors vietos dešinėje buvo pakankamai, kad įvykio vietoje prasilenktų dvi transporto priemonės. Taip pat minėtame nutarime konstatuota, jog dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai ir nurodyta, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu buvo ne tik V. K. neteisėti veiksmai, bet ir E. B. veiksmai – važiavimas ne kuo arčiau dešinės kelio pusės (b. l. 38).
11. Apeliantas pateikia itin plačią savo paties atliktą subjektyvią 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) interpretaciją, kuri, jo manymu, yra naudinga administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir daro išvadą, jog V. K., vairuodamas blaivus, leistinu greičiu ir tinkamai atlikdamas posūkio manevrą nebūtų sukėlęs eismo įvykio. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip jau minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-02-25 ekspertizės akto Nr. 11K-33(21) išvadoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio „Chrysler 300“ vairuotojo E. B. veiksmai ir, tikėtina, automobilio „Audi A6“ vairuotojo V. K. veiksmai. Šią ekspertizę atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus vyriausiasis ekspertas V. P., turintis eismo įvykio ir trasologijos teismo eksperto kvalifikacijas, transporto inžinieriaus aukštąjį išsilavinimą, 29 metų ekspertinio darbo stažą. Apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti šio ekspertinio tyrimo išvadų, kurios atitinka byloje nustatytas aplinkybes, teisingumu ir patikimumu. Apelianto pateikiami jo paties atlikti skaičiavimai, kurie neatitinka nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, laikytini deklaratyviais.
12. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini), Kretingoje esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje kilo eismo įvykis, turi būti laikoma važiuojamąja kelio dalimi, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nei KET, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ar Lietuvos Respublikos kelių įstatyme nėra nurodyta, ar automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią automobilis turi įvažiuoti ir išvažiuoti iš važiuojamosios kelio dalies, yra priskiriama važiuojamajai kelio daliai. Apygardos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgus į aptariamos automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį bei jos išsidėstymą prie pastato, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė turi būti laikoma kelio dalimi, kurioje, į ją įvažiuojant ar iš jos išvažiuojant, vyksta transporto priemonių eismas.
13. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-04-14 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. atstovo advokato D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.