- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- A15.-504-1068/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00130-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovui N. J., nukentėjusiajam E. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K., automobilio savininkui E. K.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, administracine tvarka baustam, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2020 m. rugsėjo 10 d. 14 val. 56 min., Kretingos m., Melioratorių g., vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,87 prom.) neblaivumo laipsnis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 119 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
V. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nesutinka su įvykio nurodytu laiku. Viskas vyko 2020-09-10 apie 16 val., iš įvykio vietos jį paleido tik 16.45 val. ir jis neturėjo galimybės pasitikrinti blaivumo, duodant kraują ligoninėje, nes nuvykus jam buvo pasakyta, kad praėjo po įvykio valanda ir tyrimai nebedaromi. Kada įvyko įvykis, kokiu tiksliu laiku, negali pasakyti. Iškart po įvykio pūtė į alkotesterį, sutinka su parodytais duomenimis, tačiau jis ką tik buvo išgėręs 2 butelius po 0,5 l. alaus pas mamą Kretingsodyje ir po to išvažiavo pas močiutę į Melioratorių g. Kretingoje. Važiavo vienas, vairavo tėčio mašiną. Važiavo Melioratorių gatvės kiemu ir tiesiai iš posūkio į jį įpuolė kitas automobilis. Policijos pareigūnai protokole rašo, kad jis nesilaikė saugaus greičio, tačiau jo greitis buvo mažas, važiavo maksimaliai iki 25 km/h, nes gatvės pakraštyje stovėjo mašinos, negalėjo laikytis dešinės, ten parkavimo vietos. Nukentėjusysis važiavo prieš eismą. Policiją iškvietė E. B.. Sutiko su surašytu protokolu, nes neturėjo kitos galimybės. Nesutinka dėl nustatyto girtumo ir dėl to, kad kaltas dėl įvykio. Įpūtė tik dėl to, kad buvo neseniai vartojęs alkoholį. Jo paaiškinimas byloje surašytas teisingai. Vairavo tėvo mašiną, tėvas nežinojo, kad jis išvažiavo išgėręs alaus, nes tuo metu buvo darbe.
V. K. vairuoto automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas E. K. apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje paaiškino, kad V. K. jo sūnus. Automobilis AUDI A6 priklauso jam, tačiau juo naudojasi ir sūnus. Apie eismo įvykį sužinojo iš savo mamos. Neleidžia sūnui vairuoti išgėrus ir tą dieną jis nežinojo, kad sūnus buvo vartojęs alkoholio. Nežinojo, kad už sūnaus padarytą pažeidimą gali būti konfiskuojamas automobilis. Prašo jo nekonfiskuoti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato atstovas N. J. teismo posėdyje prašo teismą taikyti V. K. nuobaudą pagal ANK 423 str. 3 d., nes tam pakanka duomenų. Pagal KET vairuotojas turi važiuoti kuo lėčiau gyvenamojo zonoje, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad atsiradus kritiškai situacijai, galėtų laiku sustabdyti. V. K. nesilaikė reikalavimo laikytis dešiniojo kelio krašto, ką numato KET 119 p. Išanalizavus vaizdo medžiagą, kuri buvo nufilmuota po eismo įvykio, matyti, kad galima buvo laikytis daugiau dešinės kelio pusės.
Nukentėjusysis E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo iš namo (duomenys neskelbtini) kiemo, link išvažiavimo. Nuvažiavus gal 20 m. išgirdo prieš jį iš posūkio atvažiuojančio automobilio cypiančias padangas, sustojo ir į jį trenkėsi priešais atvažiuojantis automobilis. Jis taip pat buvo nubaustas, nes važiavo ne ta kelio puse, tačiau su jam skirta nuobauda nesutinka, nes vieta, kur įvyko susidūrimas, nėra važiuojamoji kelio dalis. Ten yra mašinų stovėjimo aikštelė, stovi šiukšlių konteineriai. Kieme jis važiavo menama kelio vidurio linija, kad galėtų matyti gatve važiuojančias mašinas, kurių matomumą sunkino dešinėje stovėję automobiliai. Jis neturi važiuoti stačiais kampais.
Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. B. paaiškino, kad gavus pranešimą dėl eismo įvykio Melioratorių gatvėje, nuvyko į vietą. Vienam iš vairuotojų -V. K. buvo nustatytas neblaivumas, surašytas protokolas. Abu vairuotojai nesutiko dėl eismo įvykio kaltės. Automobiliai susidūrė kaktomuša. Jo nuomone, akivaizdžiai kaltas turėjo būti E. B., nes jis nesilaikė dešinės kelio pusės. Toje įvykio vietoje, E. B., jei būtų laikęsis dešinės, būtų pravažiavęs.
Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. G. paaiškino, kad 2020-09-10 apie 15.15 val. pagal pranešimą buvo iškviestas į eismo įvykio vietą Kretingoje, Melioratorių gatvėje. Buvo susidūrę priekiais du automobiliai, vairuotojai dėl kaltės nesutarė. Iš pirmo vaizdo abu automobiliai po susidūrimo stovėjo labiau dešinėje pusėje. E. B. nurodė, kad jam iš dešinės trukdė stovintys automobiliai, todėl laikėsi kelio vidurio, kad galėtų išsukti iš posūkio. Pagal automobilio stovėjimo vietą, vaizdas buvo, kad E. B. važiavo labiau kaire puse, o ne dešine. Jie įformino įvykį ir perdavė spręsti dėl kaltės. Įvykio vietoje matėsi, kad E. B. nebuvo kliūčių važiuoti labiau dešine puse. E. B. nurodė, jog V. K. atvažiavo, viršydamas kieme leidžiamą važiuoti greitį. V. K. nurodė, jog buvo vartojęs alkoholį prieš važiuodamas ir iš vakaro. Buvo nustatytos 0,87 promilės girtumo. Su tuo V. K. nesutiko, tačiau pasirašė. Jam buvo paaiškinta, kad per valandą laiko nuo įvykio suforminimo, jis turi teisę kreiptis į ligoninę, blaivumui nustatyti. Po įvykio suforminimo jis iš karto į ligoninę nevažiavo, o nuėjo į šalia esančią greito maisto užkandinę.
Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė A. B. paaiškino, kad dirba Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK veiklos skyriaus vyr.tyrėja. Ji atliko tyrimą dėl eismo įvykio, nes vairuotojai nesutiko su įvykiu. Papildomą tyrimą atliko, apklausdama abu eismo dalyvius ir E. B. automobiliu važiavusią keleivę. Įvertinusi visą pirminę medžiagą, padarė išvadą, kad abiejų vairuotojų veiksmuose yra KET pažeidimų, todėl buvo surašyti protokolai abiems vairuotojams. Kad V. K. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jis nenustatytas, bet pats V. K. paaiškinime nurodė, kad jis važiavo virš 30 km/h greičiu, o ten leistinas greitis 20 km/h, todėl turėjo mažiau galimybių imtis visų saugumo priemonių, į sankryžą įvažiavo 45 laipsnių kampu, nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau dešinės pusės krašto, nes buvo matyti, kad po įvykio, jo automobilis stovėjo virš 3 metrų nuo kelkraščio atstumu. Nevažiavimas kuo arčiau dešinio kelio krašto ir buvo pagrindinė įvykio priežastis. Draudimo, kad negalima statyti automobilių abiejose kelio pusėse kiemuose, nėra, jei to nenumato kelio ženklai. Automobiliai stovi statmenai ties išvažiavimu, bet jie stovi daugiabučio namų kieme ir nėra nurodyta ženklais automobilių stovėjimo būdas. Jei yra kliūtis, vairuotojas turi sustoti, apvažiuoti kliūtį arba važiuoti labai lėtai.
Liudytoja G. J. paaiškino, kad su E. B. 2020-09-10 apie 14.50 val. važiavo nuo namų (duomenys neskelbtini) ir tik pradėjus važiuoti link posūkio iš kiemo, važiavo dešine kelio puse, prie kelio išplatėjimo, kur stovi šiukšlių konteineriai, važiavo beveik viduriu, išgirdo atvažiuojantį automobilį. E. B. sustojo ir įvyko avarija. Jų automobilis važiavo gal 15-20 km/h greičiu. Atvažiuojantis automobilis važiavo greitesniu nei leidžiama greičiu, nes buvo ir garsas didesnis, ir stabdymas. Kokiu greičiu tiksliai jis važiavo, negali pasakyti.
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l. 5,6) matyti, kad pranešimas apie eismo įvykį gautas 2020-09-10 14.56 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 15.28 val. Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) namo kiemas, Kretingos m. Kieme susidūrė du automobiliai, vairuotojai nesutarė dėl kaltės. V. K. nustatytas 0,87 promilių neblaivumas. V. K. paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar ir šiandien išgėrė pora butelių alaus. E. B. nurod5, kad važiavo arčiau vidurio, kad būtų saugiau pasukti į dešinę, nes automobilių stovėjo vietoje stovėjo automobiliai. Iš priekio (posūkio), pasukęs į kairę, atvažiavo automobilis Audi dideliu greičiu. E. B. staiga sustojo ir į jo automobilį atsitrenkė Audi. V. K. paaiškino, kad pasuko į kairę ir savo važiuojamojoje kelio dalyje pamatė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį, su kuriuo susidūrė. V. K. surašytas protokolas dėl vairavimo neblaiviam. V. K. pasirašė žurnale dėl neblaivumo, bet teigė, kad su parodymais nesutinka, nori duoti kraują. Jam paaiškinta, kad jis turi teisę per valandą nuo protokolo surašymo jis turi teisę kreiptis į medicininę įstaigą, atlikti medicininę apžiūrą. V. K. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810, Nr. ARFM 0391 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2020-09-10 15.31 val. V. K. nustatytas 0.87 promilių neblaivumas (b.l. 7-8).
Iš patikros sertifikato Nr. 1296179 matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810, Nr. ARFM 0391 patikra atlikta 2020-05-29, galioja iki 2020-11-29 (b.l. 9).
Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo matyti, kad V. K. 2020-09-10 15 val. 31 min. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl neblaivumo (b.l. 10).
Iš sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones matyti, kad V. K. 2020-09-10 sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (b.l. 11).
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Abu automobiliai stovi vienoje kelio pusėje, priekiais vienas į kitą, dešinėje, žiūrint Nr. 1 pažymėto automobilio (V. K. vairuoto Audi) važiavimo kryptimi (b.l. 18).
Įvykio vietoje 2020-09-10 16 val. V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl vairavimo neblaiviam pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (b.l. 21-22), kuris perrašytas, atlikus eismo įvykio aplinkybių papildomą tyrimą ir abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmuose nustačius KET pažeidimų, lėmusių eismo įvykio kilimą (b.l. 12). V. K. naujas protokolas surašytas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (b.l. 3-4).
Iš vaizdo įrašo, daryto įvykio vietoje ir fotonuotraukų matyti eismo įvykio vieta, pareigūnų bendravimas su vairuotojais, neblaivumo nustatymas V. K., įvykio forminimas. Policijos pareigūnas teigia, kad greičiausiai dėl eismo įvykio kaltas E. B., kuris važiavo ne savo puse. Įvykio forminimo metu pro šalį, šalia susidūrusių automobilių, pravažiavo ne vienas automobilis (b.l. 30).
Paaiškinimuose V. K. nurodė, kad važiavo 30-35 km/h greičiu. Į kairę pasuko 45 laipsnių kampu (b.l. 23-24, 25).
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę asmenims, kurie neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 119 p. reikalavimus (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių; draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems; vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nes vairavo automobilį neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė reikalavimo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrė su priešpriešiais atvažiavusiu automobiliu Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Teismo nuomone, E. B. važiavimas ne kuo arčiau dešinės kelio pusės ir V. K. viršytas greitis kiemo zonoje iš esmės ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.
Nors V. K. teigia, kad nesutinka su jam nustatytų neblaivumu, tačiau teismui jokių jo girtumą paneigiančių įrodymų nepateikė. Byloje esantys įrodymai (alkotesterio parodymai) patvirtina, kad po eismo įvykio jam nustatytas 0,87 promilių girtumas. Tiek pareigūnams, tiek teisme jis neneigė vartojęs alkoholį, prieš vairavimą gėręs alaus. Šie duomenys tik patvirtina, kad V. K. vairavo automobilį neblaivus. Iš vaizdo įrašo ir liudytojo policijos pareigūno I. G. parodymų nustatyta, kad V. K. buvo paaiškinta, kad jis gali per valandą nuo protokolo surašymo nuvykti į medicinos įstaigą dėl neblaivumo nustatymo. Protokolas jam buvo surašytas 16 val. ir po 10-15 min. jis pareigūnų buvo paleistas, tačiau kaip parodė I. G., V. K. į medicinos įstaigą po įvykio neskubėjo, kas tik patvirtina, jog policijos pareigūnų nustatytas girtumas ir jam pačiam iš esmės abejonių nekėlė, nes jį paneigti teisės aktų leistinomis priemonėmis jis neskubėjo, nors laiko tarp turėjo pakankamai.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis. Iš įvykio vietos schemos, vaizdo įrašo ir fotonuotraukų, darytina išvada, kad nukentėjusysis važiuodamas iš kiemo ir artėdamas link gatvės, važiavo ne arčiau dešinės pusės, o po susidūrimo buvo V. K. vairuotojos transporto priemonės kelio juostoje. Nors nukentėjusysis aiškina, kad važiavo arčiau vidurio, nes matomumui trukdė dešinėje stovintys automobiliai, važiuojamo kelio grindinio jis nelaiko važiuojamąja dalimi, o aikštele, vis dėlto teismas su tokiais nukentėjusiojo išvedžiojimais nesutinka. Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad E. B. važiavo stipriai nutolęs nuo dešinės pusės, priešais atvažiuojančias transporto priemones, nors vietos dešinėje buvo pakankamai, kad įvykio vietoje prasilenktų dvi transporto priemonės, kurių forminant eismo įvykį pro šalį pravažiavo ne viena. Tuo tarpu byloje nustatyti ir V. K. KET pažeidimai kaip greičio viršijimas, ką jis pats pripažino ir posūkio į kairę darymas ne 90, o 45 laipsnių kampu, taip pat važiavimas ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Šių KET pažeidimų visuma sutrukdė V. K. laiku pastebėti kitą transporto priemonę ir sustabdyti automobilį, dėl ko automobiliai ir susidūrė. Teismas sutinka su policijos pareigūnų padarytomis išvadomis, kad dėl įvyko eismo įvykio kalti abu vairuotojai.
Skiriant V. K. nuobaudą už padarytą nusižengimą, atsižvelgiama, kad jis padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, nes vairavo padidinto pavojaus šaltinį (automobilį) neblaivus, taip pat pažeidė dar kelis KET punkto reikalavimus, įtakojusius eismo įvykio kilimą, į jo padarymo vietą (gyvenamojo namo kiemo zoną), kur bet kuriuo metu gali išbėgti vaikai, nusižengimo padarymo aplinkybes ir pasekmes (apgadinti automobiliai) bei eismo įvykio kilimo priežastis, dėl kurių kalti abu vairuotojai, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (b.l. 29), administracine tvarka baustas du kartus, vieną kartą už nešiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudas sumokėjęs (b.l.48-49), dirba, yra jauno amžiaus. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti V. K. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą ir minimaliam laikotarpiui skirtina teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytas ANK 423 straipsnio 4 dalyje, kur sakoma, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Skirtinos nuobaudos dydis teismo nuomone yra adekvatus ir proporcingas padarytam nusižengimui, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes.
ANK 423 straipsnio 5 dalyje sakoma, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o jos savininkas E. K. (b.l. 13) nežinojo, kad sūnus automobilį vairuos neblaivus, nes tuo metu dirbo ir kartu su sūnumi nebuvo. Atsižvelgiant į šias ir į aukščiau nurodytas pažeidėjo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą V. K. padarė pirmą kartą, taip pat paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę: teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 10 d.
Išaiškinti V. K., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 675 straipsnio 2 dalis). Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos identifikavimo numerį ROIK: 20123571000 ir įmokos kodą 1001.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.
Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.