Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, S. A. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartimi, Institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas ir S. A. skundas netenkintas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde keliami klausimai susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijant apylinkės teismo padarytą išvadą dėl S. A.kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Taip pat keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs S. A.administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi S. A., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nelegalaus darbo turinys neįtvirtintas, ANK 95 straipsnio 1 dalies teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipiančioji – nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėties, požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje, kuriose reglamentuojamos nuostatos darbo sutarties sudarymui ir darbo sutarties formai.

11. Byloje nustatyta, kad 2025 m. vasario 4 d., 10.00 val. Institucijos atlikto operatyvaus patikrinimo metu patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę, pavadinimu (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)“ , nustatyta, jog D. B. atliko pardavėjos funkcijas – parduotuvėje ji dirba viena, atlieka pinigų, gaunamų iš klientų, apskaitą kasos aparatu, registruotu bendrovės vardu, parduoda bendrovės prekes. Kaip matyti, šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog D. B. nuo 2021-04-21 dirba UAB „H. N.“, o UAB (duomenys neskelbtini), įdarbinta nebuvo. Taigi esminis klausimas nagrinėjamoje byloje yra tai, ar D. B. pardavėjos funkcijas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, vykdė UAB „H. N.“, t. y., bendrovės, kurioje ji įdarbinta pagal darbo sutartį, naudai, ar UAB (duomenys neskelbtini) naudai, su kuria UAB „H. N.“ 2024 m. gruodžio 11 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir ar tai yra neteisėta ANK 95 straipsnio kontekste.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šie veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25-942/2018, 2AT-27-942/2020, 2AT-16-489/2023). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (nutartys administracinėse bylose Nr. N-12-1650/04, AS-05-397/05, N-575-858/2010).

13. Apygardos teismo vertinimu, realus D. B. darbas UAB (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodytas administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, jog D. B. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) dirbo viena, ji atliko pinigų, gaunamų iš klientų, apskaitą kasos aparatu, registruotu UAB (duomenys neskelbtini) vardu, pardavinėjo prekes (atliko pardavėjos funkcijas) (b. l. 13-14). Tai, kad D. B. atliko tiesiogines pardavėjos funkcijas patvirtino ir pati D. B. nurodydama, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirba pardavėja – konsultante, dirba kasos aparatu, tvarko salę. Šias aplinkybes pripažino ir pats UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. A..

14. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys iš esmės patvirtina ir aplinkybę, kad UAB „H. N.“ darbuotoja (D. B.), dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, dirbo būtent šios bendrovės naudai, o ne UAB „H. N.“. Kaip matyti, pirminiuose paaiškinimuose D. B. parodė, kad ji yra dirbanti UAB „H. N.“, tačiau ją nuomojasi UAB (duomenys neskelbtini). Teisminio posėdžio metu liudytoja D. B. papildomai parodė, kad nuo 2021 m. ji dirbo UAB „H. N.“ pardavėja – konsultante, visada dirbo tą patį darbą, gavo atlyginimą. 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „H. N.“ vadovas S. A., kuris yra ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, pasiūlė jai dirbti pagal Jungtinės veiklos sutartį ir padirbėti UAB (duomenys neskelbtini). Ji pagal sutartį suprato, kad nuo 2024 m. gruodžio mėnesio dirba UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja – konsultante, dirbo kasos aparatu, tvarkė salę, patalpose buvo viena. Įvertinus liudytojos D. B. rašytinius paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (b. l. 13-14), darytina abejonių nekelianti išvada, kad D. B. dirbo pardavėja-konsultante UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje ir jos darbas teikė naudą minėtai bendrovei, nes iš prekybos drabužiais ji uždirbdavo pajamas minėtai bendrovei.

18. Šiuo atveju negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog tarp UAB „H. N.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta Jungtinė veiklos sutartis savaime įrodo tai, jog D. B. dirbo UAB „H. N.“, kurioje ji įdarbinta nuo 2021-04-21, naudai ir paneigia nelegalaus darbo požymius. Nors ši Sutartis nėra ginčijama, tačiau įvertinus Sutarties turinį matyti, jog ji yra itin formalaus pobūdžio, nedetali ir sudaryta abstrakčiai nurodant, jog UAB „H. N.“ yra atsakinga už atsakingo asmens, turinčio patirtį drabužių ir avalynės pardavimo veikloje, paskyrimą ir delegavimą pardavėjo pareigoms, bei, kad partneris 1 (UAB „H. N.“) savarankiškai moka atlygį su priklausančiais mokesčiais pagal Sutartį paskirtam atstovui pardavėjo pareigoms. Tačiau nei šiame dokumente, nei kartu prie šios Sutarties pateikto UAB „H. N.“ įsakymo (b. l. 45) iš esmės nėra tikslaus susitarimo dalyje dėl to, kokias tiksliai funkcijas ir (ar) darbus minėtas asmuo turi atlikti, nėra nurodytas darbo laikas, darbo dienų skaičius bei kitos svarbios sąlygos (darbo terminas, atostogos ir pan.), kas tik sutvirtina abejones dėl Sutarties formalumo. Taip pat logiškai nepaaiškinama S. A. pozicija, jog nuo 2024 m. gruodžio mėn. UAB „H. N.“ veiklos nebevykdė, tačiau, jo tvirtinimu, D. B. pagal Sutartį veikė UAB „H. N.“ naudai. Įvertinus liudytojos D. B.bei administracinėn atsakomybėn patraukto S. A.rašytinius paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, 2024-12-11 Jungtinės veiklos sutartį, darytina išvada, kad D. B.įvykio metu atliekamas darbas turi tęstinumo požymių, t. y. tiek liudytoja D. B., tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A.patvirtino, jog D. B.parduotuvėje dirba nuo 2024-12-11, D. B. buvo pavaldi S. A., tuo metu buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, darbas buvo atliekamas ne UAB „H. N.“ naudai, o UAB (duomenys neskelbtini) naudai, patikrinimo metu ji dirbo viena, pardavinėjo UAB (duomenys neskelbtini) prekes ir atliko pinigų gaunamų iš klientų apskaitą kasos aparatu, registruotu UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Visa tai rodo esant pavaldumo ir darbo tęstinumo požymiams, o įvertinus ir tai, kad D. B.atlikto patikrinimo metu vykdė konkrečią darbo funkciją, spręstina, kad tarp D. B. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo S. A. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja DK nuostatos.

19. Nors sutiktina, kad pirminiuose D. B. paaiškinimuose, buvo nurodyta, jog ją nuomojasi UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju susidariusią situaciją vertinti kaip laikino pobūdžio darbą nėra pagrindo, nes tokiu atveju pagal DK 72 straipsnį turi būti sudaroma laikinojo darbo sutartis, pagal kurią darbuotojas (laikinasis darbuotojas) ir darbdavys (laikinojo įdarbinimo įmonė) susitaria, kad laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir būti jam pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti (DK 72 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Šiuo gi atveju, UAB „H. N.“ į šį sąrašą nėra įrašyta kaip įmonė, teikianti laikiną įdarbinimą, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios laikinąjį įdarbinimą.

20. Atsižvelgiant į tai, kad tarp D. B., kaip darbuotojos, ir S. A., kaip darbdavio, buvo susiklostę teisiniai darbiniai, o ne civiliniai santykiai, jog laikinojo įdarbinimo požymių nenustatyta, daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A., atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, 2024-12-11 leisdamas darbuotojai D. B. dirbti parduotuvėje (duomenys neskelbtini)“ su ja nesudaręs darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios, jai leido nelegaliai, todėl jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir, dėl to, jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas).

21. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, jog UAB „H. N.“ mokėjo už D. B. visus priklausančius mokesčius ir buvo pranešusi Sodrai apie jos įdarbinimą, taip pat suteikė visas DK numatytas garantijas, todėl D. B. interesai negalėjo būti pažeisti, pažymėtina, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias darbo sąlygas, taip pat gauti socialines garantijas, atlyginimą. Atlygintinumo kontekste teismų praktikoje yra išaiškinta, jog atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad yra dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą yra atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse byloje Nr. N575-2068/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbą dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Įvertinus tai, jog D. B. nuo 2021-04-21 buvo įdarbinta UAB „H. N.“, o 2024-12-11 pradėjo dirbti pardavėjos – kasininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) naudai, darytina išvada, jog D. B. turėjo teisę į minimalų atlyginimą, tačiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nesudarius rašytinės darbo sutarties bei UAB (duomenys neskelbtini) vadovui - S. A. nepranešus apie valstybinio socialinio draudimo pradžią atitinkamai institucijai, t. y. negaudama atlyginimo iš UAB (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog šiuo atveju D. B. interesai išties buvo pažeisti.

22. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) vadovo (S. A.) kalte, pažymėtina, kad bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, turi užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-213-312/2018, eAN2-260-843/2019). Nors pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju jis nežinojo, jog pagal Jungtinės veiklos sutartį D. B. negalėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir tai įvyko dėl žmogiškos klaidos, tačiau tai S. A. administracinės atsakomybės nešalina. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog jis pats pripažino, kad versle bei darbuotojų įdarbinime jis turi 30 metų patirtį, todėl akivaizdu, kad S. A. yra puikiai žinomos DK normos ir visos įdarbinimo procedūros. Aptariamu atveju pats S. A., valdantis tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek ir UAB „H. N.“, pasiūlė D. B. dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o paaiškėjus pažeidimui, jog D. B. dirbo nelegaliai, iškart po VMI atlikto patikrinimo, S. A., atstovaudamas UAB „H. N.“, nutraukė darbo sutartį su D. B. ir pastarąją įdarbino kitoje jo įmonėje – UAB „R. T.“. Tokios aplinkybės rodo, kad S. A., leisdamas D. B. dirbi UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, suprato, jog tokiu savo elgesiu nusižengė įstatymams. Dėl to jos veiksmuose yra nustatytas ir subjektyviąją pusę apibūdinantis požymis.

23. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju buvo padaryti ir procesiniai pažeidimai, pasireiškiantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti konkretaus kaltinimo esmę ir turinį. Tačiau sutikti su šiais argumentais negalima. 2025 m. vasario 4 d. atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą Institucija 2025 m. kovo 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad bendrovės vadovas S. A., pažeisdamas DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, leido D. B. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie dirbamo darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Institucijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius S. A. nubaustas už tai, kad būdamas atsakingu už tinkamą darbuotojų įdarbinimą laikantis galiojančių teisės aktų, neužtikrino, kad D. B. 2025-02-04 būtų leidžiama dirbti legaliai, nesudarė su ja darbo sutarties ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie jos priėmimą į darbą ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Institucijoje ir priimant nutarimą pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pažeidimo esmė nagrinėjamu atveju buvo nurodyta iš esmės ta pati – būdamas darbdaviu pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su darbuotoja ir nepranešė VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad tiek Institucijos protokole, tiek nutarime buvo nurodytas tas pats ANK straipsnis ir dalis, kuriame nustatyta atsakomybė už administracinį nusižengimą, taip pat teisės aktų, kurių reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalys. Nors Institucijos nutarime buvo nurodyta papildoma DK 42 straipsnio dalis – 1 dalis, tačiau tai neįtakoja S. A. surašyto kaltinimo ir jo nubaudimo pagal ANK 95 straipsnio nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas teikė paaiškinimus, siuntė bendrovės dokumentus, sutartis, ginčijo jo atžvilgiu priimtą Institucijos nutarimą ir siekė įrodyti, kad darbuotoja dirba legaliai, pagal Jungtinės veiklos sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo, jog jam nėra suprantama jam inkriminuoto pažeidimo esmė. Nors teismo posėdžio metu Institucijos atstovė nurodė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintas taisykles „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą fr1156 formos patvirtinimo“ neįdarbintas darbuotojas (šiuo atveju D. B.) negalėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu kasos aparatu, o apylinkės teismas šias taisykles paminėjo įrodymų kontekste, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjui buvo inkriminuotas papildomas administracinio nusižengimo požymis. Minėtų taisyklių pažeidimas pareiškėjui nėra inkriminuotas ir dėl to, jam nėra taikyta administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo esmė yra aiški, ji iš esmės nekito, todėl nesutiktina su skundo argumentu, kad pareiškėjui buvo užkirsta galimybė žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo kaltinimo gintis.

24. Taip pat atmetami ir pareiškėjo skundo argumentai, jog jis turėjo būti nubaustas už minėto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų taisyklių „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą fr1156 formos patvirtinimo“ pažeidimą, o ne pagal ANK 95 str. Šiuo atveju, S. A. leido D. B. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie dirbamo darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Tuo S. A. pažeidė DK 42, 43 straipsnio nuostatas, o už jų pažeidimą yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 95 straipsnyje. Šių išvadų nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, nes nurodytose nutartyse aptariamos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamu atveju.

25. Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat nesutinka su jam paskirta nuobauda, motyvuojant tuo, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl žmogiškosios klaidos ir, kad baudos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Toks skundo reikalavimas suprantamas kaip prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda skyrimo arba jos neskyrimo.

26. Kaip matyti, Institucijos 2025-04-22 nutarimu S. A. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali, sankcijoje numatyta - 1500 Eur dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, padarymo aplinkybes, S. A. asmenybę – dirba, turi nepilnamečių vaikų, gauna nedideles pajamas, baustas administracine tvarka - būdamas juridinio asmens vadovu, 3 kartus baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su juridinio asmens veikla (nepateikė juridinių asmenų tvarkytojui per nustatytą laikotarpį metinio finansinių ataskaitų rinkinio; pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą su kitais kreditoriais; du kartus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė juridinio asmens metinės pelno mokesčio deklaracijos), taip pat nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir gailisi, bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendė, kad paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota ir, kad taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo.

27. Administracinė nuobauda – teisinės atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

28. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, turi diskrecijos teisę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

29. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

30. Priešingai nei nurodoma pareiškėjo S. A. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, S. A. charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai bei išsamiai (past. – skundžiamos nutarties 21-22 punktai) nurodė, kodėl nėra teisinės galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o su šiomis išvadomis sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Nors pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju įvyko žmogiška klaida, tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad S. A. turi 30 metų patirtį versle bei darbuotojų įdarbinime, taip pat įvertinus tai, kad nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus VSDFV D. B. buvo leista dirbti beveik du mėnesius, vėliau, iškart po atlikto patikrinimo, S. A., kaip UAB „H. N.“ vadovas, su D. B. darbo sutartį nutraukė ir D. B. įdarbino kitoje savo įmonėje, neleidžia vertinti, jog S. A. inkriminuotas administracinis nusižengimas turėtų būti vertinamas kaip mažai pavojinga veika ir tuo pagrindu jo atžvilgiu turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Skirtingai nuo apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, byloje nustatytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinio pobūdžio, pagrindžiančios teisminę praktiką dėl neabejotinos įstatyme numatytos išimties taikymo galimybės. Apygardos teismas sprendžia, kad S. A.už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga, kad būtų pasiekti įstatymo leidėjo nurodyti administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

31. Esant nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, apygardos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį pareiškėjo S. A.skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl minėta nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.