- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- II-138-1173/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00107-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Pažeidėjas
- S. A.
- Kategorijos
- 3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-1094-2025 (ROIK: 25268062178).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-05-ANR_N-1094-2025 (toliau ir Institucijos nutarimas) S. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį – 1 500 Eur bauda. S. A. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario 4 d., 10.00 val. patikrinimo metu Klaipėdos g. 143A-1, Panevėžys, prekybos centre „Molas“ veikiančioje uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), registruotoje adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 10.00 val. rasta dirbanti D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nėra įdarbinta Bendrovėje. D. B. yra nuo 2021-04-21 įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini). D. B. paaiškino, kad už dirbamą darbą Bendrovėje atlyginimą gauna iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB). Bendrovės parduotuvėje D. B. dirba viena, atlieka pinigų gaunamų iš klientų apskaitą kasos aparatu, registruotu Bendrovės vardu, parduoda Bendrovės prekes (atlieka pardavėjos funkcijas), dirba Bendrovės naudai būdama neįdarbinta. Bendrovės vadovas 2025 m. vasario 18 d. paaiškino, kad atlyginimą D. B. išmoka UAB „(duomenys neskelbtini)“, vizito metu bet kokių rašytinių sutarčių, įsakymų, pavedimų ar kitų dokumentų dėl dirbamo D. B. darbo Bendrovei nepateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos skelbiamą laikino įdarbinimo įmonių sąrašą (www.vdi.lt). Bendrovės vadovas, būdamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neturėjo teisės nuomotis ir nuomoti darbuotojo (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 72¹ straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 (2020-07-29 nutarimo Nr.843 redakcija) patvirtintos Darbdavio atitikties kriterijams nustatymo tvarkos 3, 5 punktai)). Bendrovės vadovas S. A. leido D. B. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie dirbamo darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas S. A. skundas, kuriuo jis prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti arba neskirti nuobaudos. S. A. skunde nurodo:
2.1. Su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi administracinį nusižengimą tyręs specialistas nevertino nei Bendrovės vadovo išsakytų argumentų (nutarime nėra paneigtas nei vienas vadovo tyrimo metu išsakytas bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas motyvas), nei pateiktų įrodymų visumos, be to, nelegalaus darbo požymius nagrinėjančios teismų praktikos. Bendrovei priklausančioje parduotuvėje, esančioje prekybos centre „Molas“, adresu Klaipėdos g. 143A-1, Panevėžys, dirbo darbuotoja D. B. (toliau – Darbuotoja), kuri yra sudariusi darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai taip pat vadovauja S. A.. Bendrovė Darbuotojai darbo užmokesčio nemoka ir jos atžvilgiu jokių kitų įsipareigojimų neturi – darbo užmokestį moka UAB „(duomenys neskelbtini)“, užtikrinanti darbuotojai visas socialines garantijas. Pavaldumo santykiai yra susiklostę tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Darbuotojos ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai Darbuotoja dirba (pastebėtina, jog šiais klausimais tyrimą atlikęs specialistas jokių abejonių neišreiškė, taigi laikytina, jog ši aplinkybė yra neginčijama, tačiau esant poreikiui teismui gali būti pateikti papildomi įrodymai).
2.2. Tarp abiejų bendrovių yra pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys susitarė sujungti turimus pajėgumus bei veikti kartu, siekiant žemiau išvardintų tikslų: 1) Vykdyti prekybą drabužiais ir avalyne prekybos centre „Molas“ 2) Nustatyti tarpusavio teises, įsipareigojimus ir atsakomybę vykdant numatytus tikslus. Nurodyta sutartimi šalys taip pat susitarė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už atsakingo asmens, turinčio patirtį drabužių ir avalynės pardavimo veikloje, paskyrimą ir delegavimą pardavėjo pareigoms. Tokiu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė Darbuotoją. Vadovaujantis Jungtinės veiklos sutartimi, pasibaigus sutarties galiojimui, šalys susitarė dalintis pelną atitinkamomis proporcijomis, kas įrodo, kad Darbuotoja dirba ne Bendrovės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Jungtinės veiklos sutartis, atsakingam specialistui buvo teikta dar prieš protokolo surašymą, atliekamo operatyvaus tyrimo metu, tačiau nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jis liko visiškai nevertintas, t. y. jokiais objektyviais įrodymais liko nepaneigta jo įrodomoji reikšmė. Institucija visiškai nevertino Bendrovės vadovo kaltės ir neargumentavo, kodėl Bendrovės vadovas, sudaręs imperatyviosioms normoms neprieštaraujančią Jungtinės veiklos sutartį, turėjo ir galėjo numatyti, kad asmens, kuris turi visas valstybines socialines garantijas ir už kurį mokami visi priklausantys mokesčiai, darbas yra vertinamas kaip nelegalus.
2.3. Byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „H. N.“ mokėjo už Darbuotoją visus priklausančius mokesčius ir buvo pranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SoDrai) apie jos įdarbinimą, taip pat suteikė visas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytas garantijas, t. y. nei valstybė, nei Darbuotoja nepatyrė jokios žalos. Neteisinga nagrinėjamą situaciją prilyginti nelegalaus darbo atvejams, kai įmonėse darbuotojai dirba be jokios darbo sutarties, neturi jokių socialinių garantijų ir už juos nemokami mokesčiai.
2.4. Teismų praktikoje 1 500 Eur bauda administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama tais atvejais, kai yra realus nelegalus darbas ir tiek valstybė, tiek darbuotojas patiria žalą, t. y. darbuotojas neturi jokių socialinių garantijų, o valstybei nemokami mokesčiai (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-953/2025, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61- 806/2024 - 1 500 Eur bauda skirta esant netgi dviem nelegalaus darbo atvejams vienu metu, ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog ši situacija susiklostė dėl žmogiškosios klaidos, vertinant, jog Jungtinės veiklos sutartis yra pakankamas pagrindas leisti Darbuotojai dirbti Bendrovės parduotuvėje, neturint tikslo nemokėti mokesčių valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją bei sąžiningai mokant visus priklausančius mokesčius ir užtikrinant Darbuotojos socialines garantijas. Mano, kad baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinimas ir netaikant nuobaudos.
2.5. Bendrovės vadovui, nesiekusiam išvengti su Darbuotojos įdarbinimu mokamų mokesčių, 1 500 Eur bauda šiuo metu yra nepakeliama našta (Bendrovės veikla nėra pelninga, Bendrovės vadovas išlaiko mažametį sūnų, gaunamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2025 m. sausio - balandžio mėn. sudaro apie 640 Eur). Dėl šios priežasties, manytina, jog baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinimas ir netaikant nuobaudos. Tuo vadovaujantis, prašo neskirti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos.
3. S. A. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad pardavėja D. B. dirbo parduotuvėje „H. N.“ Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tai, kad tokie darbo santykiai yra pažeidimas, jam buvo nežinoma. D. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotose patalpose, esančiose prekybos centre „Molas“ Klaipėdos g. 142A, Panevėžyje, kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, bet ji dirbo pagal Jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veikos sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad D. B. atliktų kito darbuotojo apmokymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei pagal išrašytas sąskaitas, o gautas pelnas metų gale bus dalinamas pusiau tarp abiejų įmonių. D. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ne pagal darbo sutartį, o pagal Jungtinės veiklos sutartį tarp šių dviejų įmonių. Pagal darbo sutartį D. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo kada tiksliai buvo sudaryta darbo sutartis, nebepamena, bet ji dirbo gal šiek tiek daugiau nei 4 metus. Nebuvo sudaryta darbo sutartis su D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal darbo sutartį D. B. nėra pardavėja. D. B. visą laiką dirbo PC „Babilonas”, darbo vieta visada buvo ta pati. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdė nuo 2024 m. gruodžio pradžios. Pagal Jungtinės veiklos sutartį ir D. B. sutikus, jos veikla toliau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „Molas” patalpose. D. B. pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartis su D. B. nebuvo koreguojama. Jo finansinė padėtis labai bloga, nes yra skolų, pastaraisiais metais išaugusi infliacija, išaugę atlyginimai, įmonės dirba nuostolingai, jo paties atlyginimas tik 600 Eur. Per visas įmones turi tris darbuotojus, dabar veikiančios yra dvi įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nebeveikianti įmonė, jos veikla sustabdyta. SoDrai apie darbuotojus teikiami duomenys, o D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba nuo šių metų pradžios, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2025 m. pradžios po VMI atlikto patikrinimo. Dabar D. B. dirba kitoje jo įmonėje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje ji nebedirba.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas netenkintinas.
7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
8. S. A. skunde ginčija savo kaltę dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nurodydamas, kad jis aptariamo nusižengimo nepadarė ir yra nubaustas nepagrįstai.
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas, tai yra tai asmenų priėmimas dirbti arba jų darbas be darbo sutarties, be leidimo dirbti Lietuvoje ar pažeidžiant leidimo sąlygas, užtraukia baudą darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų. ANK 95 straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo, padarydamas administracinį nusižengimą, nesilaikė teisės normų, įtvirtintų DK 42 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje, reikalavimų.
11. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais.
12. Siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (nutartys administracinėse bylose Nr. N-12-1650/04, AS-05-397/05, N-575-858/2010). Taigi atlygintinumas yra vienas iš objektyviųjų požymių visumos.
13. S. A. administracinė nuobauda paskirta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra, už tai, kad jis, būdamas juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido D. B. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie dirbamo darbo pradžią SoDrai.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 4 d., 10.00 val. patikrinimo metu Klaipėdos g. 143A-1, Panevėžys, prekybos centre „Molas“ veikiančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotoje adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, 10.00 val. rasta dirbanti D. B., kuri nėra įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ – su ja nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, apie darbo teisinių santykių pradžią nepranešta SoDrai. Nustatyta, kad D. B. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo viena, atliko pinigų, gaunamų iš klientų, apskaitą kasos aparatu, registruotu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pardavinėjo prekes (atliko pardavėjos funkcijas). Bylos duomenimis, D. B. nuo 2021 m. balandžio 21 d. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už atliekamą darbą D. B. gauna atlyginimą tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2025 m. kovo 6 d. SoDros informacijos apie D. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie apdraustosios D. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nepateikė, todėl išmokų gavėjų registre įrašytų duomenų apie D. B. įdarbinimą pas draudėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra (b. l. 30). Iš bylos duomenų ir S. A. paaiškinimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys įsipareigoja vykdyti veiklą bendromis jėgomis, kiekviena iš šalių yra atsakinga už savo dalies atlikimą, susijusį su veiklos atlikimu, sutarties tikslas – nustatyti šalių jungtinę veiklą, kuri bus vykdoma tik vykdant prekybos veiklą prekybos centre „Molas“. Taip pat 2024 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštiškai įgalioja D. B. pasirašyti jungtinės veiklos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25-27). Iš 2024 m. gruodžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. A. įsakymo matyti, kad šiuo įsakymu D. B. buvo įsakyta dirbti prekybos centro “Molas“ parduotuvėje „Active friend“ pagal jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gruodžio 11 d., su įsakymu pasirašytinai buvo supažindinta D. B. (b. l. 28). S. A. teigė, kad patikrinimo metu D. B. darbus atliko pagal minėtą Jungtinės veiklos sutartį.
15. Pažymėtina, kad darbo santykių teisėtumas vertinamas ne pagal formaliai sudarytas sutartis, o pagal faktinį santykių turinį. Jeigu darbuotojas vykdo darbus pagal darbdavio nurodymus, dirba konkrečiu darbo laiku ir vietoje, gauna reguliarias pajamas, turi darbo vietą ir priemones – tai yra darbo santykiai, nepriklausomai nuo to, kokia sutartis sudaryta. Darbo sutartis turi esminių požymių, kurie ją skiria nuo kitų sutarčių. Pirma, tai, jog darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-3332/2009, N-575-454/2012, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-942/2020).
16. Liudytoja D. B. paaiškino, kad nuo 2021 m. ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante, visada dirbo tą patį darbą, gavo atlyginimą. Patikrinimo dieną ji dirbo pardavėja – konsultante, dirbo kasos aparatu, tvarkė salę, patalpose buvo viena, jai buvo mokamas darbo užmokestis. 2024 m. gruodžio 11 d. vadovas S. A. jai pasiūlė dirbti pagal Jungtinės veiklos sutartį ir padirbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios atlyginimo negavo, atlyginimą jai mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji pagal sutartį suprato, kad nuo 2024 m. gruodžio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti, D. B. pripažino, tą patvirtina ir bylos įrodymai, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudai, be kita ko, dirbo ir su šiai įmonei priklausančiu kasos aparatu, ką daryti vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą fr1156 formos patvirtinimo“, galėjo tik „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas (darbuotojas) (4.6 punktas).
17. Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, liudytojos D. B. paaiškinimus, rašytinius bylos įrodymus, Jungtinės veiklos sutarties turinį Nr. JVS24/01, darytina išvada, kad D. B.įvykio metu atliekamas darbas turėjo tęstinumo požymių, D. B. patvirtino, kad nuo 2021 m. ji dirba pardavėjos – kasininkės pareigose, tą darė ir operatyvaus patikrinimo dieną, nagrinėjamo įvykio situacija rodo, jog D. B.buvo pavaldi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. A., darbas buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Dėl to, esant pavaldumo ir darbo tęstinumo požymiams, įvertinus tai, kad D. B.atlikto patikrinimo metu atliko ne jai skirtą užduotį, o vykdė konkrečią darbo funkciją, tarp S. A.ir D. B.buvo susiklostę ne civiliniai santykiai pagal jungtinės veiklos sutartį, o darbo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja DK nuostatos.
18. Atsižvelgiant į tai, kad tarp D. B. kaip darbuotojos, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo S. A. kaip darbdavio, buvo susiklostę darbo, o ne civiliniai santykiai, daroma išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. A., atlikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, leisdamas darbuotojai D. B. dirbti parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ja nesudaręs darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios, jai leido dirbti nelegaliai ir taip pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
19. Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą S. A. – juridinio asmens vadovui paskirta minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. 1500,00 Eur dydžio bauda. S. A. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos jam neskirti.
20. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, t. y. aplinkybių visumą, nustatytą konkrečioje byloje, kurios rodytų, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).
21. S. A. prašo įvertinti, kad jis nesiekė išvengti su darbuotojos įdarbinimu mokamų mokesčių, 1 500 Eur bauda šiuo metu yra nepakeliama našta, bendrovės veikla nėra pelninga, jis išlaiko mažametį sūnų, gaunamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2025 m. sausio – balandžio mėn. sudaro apie 640,00 Eur. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, kurios būtų ypatingai švelninančios S. A. atsakomybę ir duotų pagrindo šios įstatymo nuostatos taikymui.
22. Teismo vertinimu, Institucija, paskirdama S. A.minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą, tinkamai atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į S. A. asmenybę ir kt. Iš administracinio nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad S. A., būdamas juridinio asmens vadovu, 3 kartus baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su juridinio asmens veikla – nepateikė juridinių asmenų tvarkytojui per nustatytą laikotarpį metinio finansinių ataskaitų rinkinio; pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą su kitais kreditoriais; du kartus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė juridinio asmens metinės pelno mokesčio deklaracijos. S. A. nurodo, kad turi 30 metų patirtį versle bei darbuotojų įdarbinime, tačiau bylos medžiaga ir administraciniai nusižengimai rodo, kad per šį laikotarpį S. A. buvo pakartotinai baudžiamas už analogiškus pažeidimus. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl darbdavio atsakomybės suvokimo ir gebėjimo laikytis teisės aktų reikalavimų. S. A. skunde nurodoma aplinkybė dėl sunkios jo finansinės padėties, turimų išlaikytinių, taip pat nesudaro pagrindo minėtų nuostatų taikymui. Sutiktina, kad paskirta nuobauda sukels S. A. tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad tai, jog paskirta nuobauda sukels asmeniui tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-38-387/2023 ir kt.).
23. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą daroma išvada, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. VMI-05-ANR_N-1094-2025 (ROIK 25268062178) yra teisėtas ir pagristas, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 640, 642 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. VMI-05-ANR_N-1094-2025 (ROIK 25268062178) palikti nepakeistą ir S. A. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.