Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovei A. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau vėliau jį pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsakovei paskirta atstovė advokatė Vytautė Linaburgienė. Atsiliepimas, siekiant užtikrinti atsakovės teisę į teisminę gynybą, vaiko teises, buvo priimtas.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Rima Bardauskienė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad su motina J. P. bendrauja minimaliai, tuomet jeigu pirmas parašo žinutę programėlių pagalba. Su tarnyba atsakovė susisiekus po laikino motinos valdžios apribojimo nebuvo. 2022 m. vasarą lankėsi (duomenys neskelbtini), tačiau vaiko neaplankė. Nuo 2019 m. A. M. nuolat deklaravo, kad grįš į (duomenys neskelbtini) ir sūnumi pasirūpins, tačiau į (duomenys neskelbtini) gyventi negrįžo. Duomenų apie A. M. sveikatą neturi. J. P., kai buvo paimtas globoti į šeimą, buvo probleminis vaikas, tačiau vėliau jo elgesys po truputį keitėsi. Šiuo metu, pasak globėjų, J. P. yra geras vaikas, mokykloje giriamas, pagerėjo mokymosi rezultatai. Šiuo metu J. P. netiki motinos pažadais. A. M. šeima žinoma nuo pat vaiko gimimo, šeimos gyvenimo būdas buvo netinkamas. Apie 7 metų J. P. atsakovės buvo įsodintas į „mikriuką“ ir grąžintas į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovė vaiku nesirūpino. Nemano, kad atsakovė davė vaiko vaikystei šviesių akimirkų.

5. Atsakovė A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai buvo pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

6. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą spręsti įvertinus visus įrodymus ir geriausius vaiko interesus. Papildomai pažymėjo, kad nedelsiant informavo A. M. apie teismo posėdį, pasekmes, jog nedelsiant pateiktų įrodymus, tačiau atsakovė į elektroninį laišką neatsakė. Atsakovės nuomonės nežino. J. P. nuomonė užfiksuota vaiko globos priežiūros aktuose. Išlaikymo įsiskolinimas yra didelis, neteikiamas. A. M. apie vaiko sveikatą nesidomi, su ugdymo įstaiga nėra bendravusi dėl vaiko ugdymo. Problema sisteminė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

7. Iš byloje esančių įrodymų bei proceso dalyvių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra A. M., tėvas N. P.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5592-1138/2022 nuspręsta neterminuotai apriboti tėvo valdžią N. P. sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, dalyje dėl A. M. neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus J. P. atžvilgiu ieškinys netenkintas. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4260-1138/2021 nuspręsta laikinai apriboti motinos valdžią A. M., sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš A. M. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. P. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9304-1138/2021 nutarta nustatyti J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo nuolatiniais globėjais ir vaiko gaunamų lėšų tvarkytojais paskirti A. S. ir S. S., nustatyti J. P. globos ir gyvenamąją vietą paskirtų globėjų gyvenamojoje vietoje.

8. Pažymėtina, kad priimdamas 2022 m. birželio 22 d. sprendimą netenkinti reikalavimo dėl A. M. neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus J. P. atžvilgiu, teismas sprendė, kad nekyla abejonių, kad A. M. motinos valdžios tinkamai neįgyvendina dėl savo pačios kaltės, nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, todėl ieškovė į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo kreipėsi visiškai pagrįstai. Kita vertus, atsakovės ir jos sūnaus ryšys nėra nutrūkęs, ji su J. P. bendrauja telefonu, yra vieną kartą siuntusi vaikui pinigų (50 Eur), daiktų. Pats J. P. nurodo, kad su mama pastoviai kalbasi, bendrauja telefonu. Pažymėtina, kad vaikas neišsakė ir neigiamų nuostatų motinos atžvilgiu. Globėjų nuomone, daugiau iniciatyvos bendrauti rodo pats J., atrodo, kad mama jam nepaskambintų, jei jis pats nepaskambintų. Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina (siųsti daiktai, minimalios piniginės lėšos, nuolatinis bendravimas), kad vaiko bendravimas su motina daro žalą vaiko interesams. J. P. su motina bendrauja, iš bylos duomenų akivaizdu, kad nori ir toliau išlaikyti ryšį, neišsakė jos atžvilgiu neigiamų nuostatų, todėl teismo vertinimu yra pagrindas A. M. suteikti šiek tiek ilgesnį laikotarpį pakeisti savo elgesį, pradėti rūpintis vaiku, dėti pastangas tinkamai atkurti ryšį, aplankyti sūnų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad A. M. toliau nekeičiant savo elgesio, nesiekiant esminių pokyčių, nebendradarbiaujant su ieškove, būtų pagrindas motinos valdžią apriboti neterminuotai.

9. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.) Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

10. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. M.. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė vengia atlikti savo kaip motinos pareigas, auklėti ir išlaikyti savo sūnų J. P., tinkamai nesirūpina jo priežiūra, ugdymu ir sveikata. Po sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei, ji savo elgesio nepakeitė, J. P. toliau auga ir yra prižiūrimas globėjų, atsakovė vaiko gyvenime iš esmės nedalyvauja, jo neaplanko, su J. P. bendrauja tik sūnaus iniciatyva, išlaikymo savanoriškai neteikia.

11. Iš 2023 m. sausio 2 d. antstolės G. V. pateiktos informacijos matyti, kad A. M. nemoka priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui, išlaikymo įsiskolinimą 2023 m. sausio 1 d. sudaro 4 864,00 Eur. VšĮ „(duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2023 m. sausio 4 d. gautame rašte nurodė, kad A. M. apie vaiko sveikatą nesidomi ir nesikreipė į gydymo įstaigą dėl informacijos apie vaiko sveikatos būklę. (duomenys neskelbtini) gimnazija 2023 m. sausio 3 d. gautame rašte pažymėjo, kad A. M. nėra bendravusi su gimnazija dėl sūnaus ugdymo.

12. 2022 m. gruodžio 21 d. Vaiko globos peržiūros akte Nr. 776 užfiksuota, jog J. P. globėjų namuose nori gyventi iki pilnametystės, čia jaučiasi saugus, ramus, mylimas. Su tėvu vaikas nebendrauja, nenori apie jį kalbėti. J. P. nurodė, kad mama nebuvo atvažiavusi aplankyti, jam nerašo. Prieš mėnesį paskutinį kartą kalbėjosi telefonu, mamai vaikas paskambino pats. Mama buvo vasarą grįžusi į (duomenys neskelbtini), bet neaplankė, nors žadėjo. J. P. netiki, kad mama nori jį auginti. Akte globėjai nurodė, kad nei vienas iš J. P. tėvų jiems neskambina, nesidomi vaiku, išlaikymo neteikia. Vaiko ryšys su motina nėra nutrūkęs, bet bendravimas vyksta tik paties vaiko iniciatyva: vaikas pats skambina mamai, rašo. 2022 m. birželio 26 d. A. M. buvo grįžusi į (duomenys neskelbtini), globėjų žiniomis, (duomenys neskelbtini) praleido dvi savaites, bet per tą laiką J. nei karto neaplankė.

13. „(duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai namai“ 2022 m. gruodžio 16 d. rašte Nr. SD-365 nurodė, kad globėjai tinkamai vykdo globėjų pareigas, užtikrina visapusišką J. P. poreikių tenkinimą. Globėjai užtikrina vaiko bendravimą su motina, tačiau tai būna iniciatyva iš J. P. pusės, nes vaikas pats skambina motinai. Motina išlaikymo neteikia, nepalaiko ryšio su sūnumi. Motina A. M. su globos centru nebendradarbiauja, nesidomi sūnaus sveikata, elgesiu, pasiekimais. Dėl pagalbos, siekiant atnaujinti ryšį su J., nesikreipė.

14. 2022 m. gruodžio 20 d. BĮ „(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro“ pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad nuo išvykimo į užsienį, t. y. nuo 2017 m., apie A. M. šeimą duomenų neturima. 2022 m. kovo 15 d. buvo organizuojama šeimos atvejo peržiūra, J. P. nuolatinės globos peržiūra. Apie posėdį A. M. informuota laiku ir tinkamai (2022 m. kovo 9 d. išsiųstas elektroninis laiškas su prisijungimo nuoroda). Į posėdį naudojantis „Zoom“ platforma A. M. neprisijungė. A. M. sūnus nėra prioritetas ir asmeniniai poreikiai moteriai yra visada svarbesni. Mamai sunkiai pavyksta laikytis susitarimų, kurių nevykdo nuolat turinti įvairiausių pasiteisinimų. A. M. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), moteris nesikreipė į BĮ „(duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrą“ dėl pagalbos suteikimo, siekiant paslaugų teikimo jos šeimai. A. M. savo kaip motinos pareigų sūnaus atžvilgiu nevykdo, todėl manytina, kad J. P. interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė ir po laikino motinos valdžios apribojimo tinkamai nebendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiomis institucijomis, nesinaudojo jai teiktomis socialinėmis paslaugomis, nedėjo pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, nesiekė su sūnumi bendrauti, jo nelankė. Atsakovė A. M. sūnui priteisto išlaikymo savanoriškai nemoka (išlaikymo suma sudaro tik 150,00 Eur per mėnesį), išlaikymo įsiskolinimas sudaro net 4 864,00 Eur. Be to, bylos duomenimis, atsakovė į (duomenys neskelbtini) buvo grįžusi 2022 m. birželio mėn., tačiau sūnaus neaplankė, nors ir buvo pažadėjusi tai padaryti. Be kita ko, J. P. išreiškė nuomonę, jog netiki, kad mama nori jį auginti. Atsakovė nesidomėjo sūnaus ugdymu ir sveikata. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdo savo pareigos auginti sūnų, juo nesirūpina, nesiekia jo susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino, nesiekia rūpintis tiek fiziniais, tiek emociniais vaiko poreikiais, nuo laikino motinos valdžios apribojimo savo elgesio ir gyvenimo būdo nekeitė, nėra tikimybės, jog A. M. pakeis savo elgesį ir vaikui bus galima grįžti į šeimą. Atsakovės gyvenimas užsienyje, jai nesistengiant su sūnumi bendrauti ir jo aplankyti, nebendradarbiavimas su socialines paslaugas teikiančiais asmenimis, taip pat rodo atsakovės abejingumą ir nenorą dėti pastangų sūnaus susigrąžinimui. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų dokumentų, bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, atsakovė užtikrinti negali, todėl ieškovės prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei sūnaus J. P. atžvilgiu tenkintinas. Teismo vertinimu, būtent toks sprendimas atitinka geriausius vaiko interesus, kurie šiuo atveju yra prioritetiniai, o šio reikalavimo netenkinimas neužtikrintų maksimalios ir būtinos bei tinkamos vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje. Sprendžiant priešingai, be kita ko, būtų sukuriama ir tokia teisinė faktinė situacija, kuomet laikinas motinos valdžios apribojimas, atsakovei nededant jokių pastangų pakeisti savo elgesį, tęstųsi neterminuotai.

17. Sprendimas dėl tėvų valdžios ribojimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

18. Atsakovei A. M. neterminuotai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

19. Teismas taip pat pažymi, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas ar laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, o pagal šio straipsnio 3 dalį, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Nurodytos įstatymo nuostatos sudaro galimybę atsakovei imtis realių veiksmų keisti savo elgesį, siekti tėvų valdžios apribojimo panaikino, t. y. ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procese.

20. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio. Atsakovei 2023 m. balandžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100,00 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atstovė paskirta teismo iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 402 straipsniu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją ieškovei.