Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lėno uostas“ vadovei G. L. ir jos atstovui advokato padėjėjui P. Š.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“ atstovui G. J. ir jos atstovei advokato padėjėjai D. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lėno uostas“ ieškinį atsakovams „Ostina“ ir V. R. dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo valdymo arba nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai, jos ir ieškovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

II. Atsakovės ir atsakovės pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Nustatyta, kad tarp UAB „Ostina“ ir UAB „Lėno uostas“ 2019 m. spalio 1 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis Nr. 19/10/01-01, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti organizuojant viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimą. Šalys susitarė, kad iš viešbučio veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako UAB „Ostina“, iš kavinės ir virtuvės veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako UAB „Lėno uostas“. Bendradarbiavimo vieta – (duomenys neskelbtini) Sutartis galiojo iki 2020 m. gegužės 1 d. (CBP-1528 priedas Nr. 1). Bankas „Swedbank“, AB, perdavė UAB „Lėno uostas“ naudotis terminalu (mokėjimo kortelių skaitytuvu), kurio vertė 405,00 Eur, kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini) (CBP-1528 priedas Nr. 4). Tarp šalių kilus ginčui ir baigus galioti jungtinės veiklos sutarčiai, UAB „Lėno uostas“ 2020 m. birželio 29 d. kraustėsi iš dvaro pastato-kumetyno, adresu (duomenys neskelbtini).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovai, pasinaudodami šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 19 punktas).

11. Ieškovės atstovė G. L. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad pagal sutartį buvo atsakinga už maisto gaminimą ir darbą bare. Kasos aparatas buvo bare su skaitytuvu. Skaitytuvas buvo toliau, buvo prijungtas prie interneto. Ne visus daiktus išsivežė, liko daugiau ir maisto produktų, dvi giros statinės. Paliktų daiktų nenufotografavo. Jos neįleido į patalpas, bet ji ir neprašė įleisti į patalpas, nes yra konfliktas, yra daugiau bylų, pagrindinis ginčas su jungtinės veiklos sutarties vykdymu ir pasirinko tokį kelią spręsti ginčą. Nesudarė pasiimtų daiktų sąrašo. Paaiškino, kad V. R. tikrino ką pasiima, jis nepasitikėjo, netrukdė pasiimti daiktų, fiziškai neturėjo galimybių pasiimti visų daiktų, nepagalvojo, kad negalės atsiimti skaitytuvo, nenufotografavo skaitytuvo (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 7:45 – 20:02).

12. Atsakovės UAB „Ostina“ vadovas G. J. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2020 m. liepos 3 d. Apie konfliktinę situaciją žinojo, nes ieškovė ėmė mokesčius už gyventojų nakvynę, dėl to įvyko konfliktas. Ieškovė paliko kasos aparatą, pasiliko kasos aparatą, kad pažiūrėtų ar nebuvo nesąžiningų veiksmų iš kasoje likusios informacijos, bylos nagrinėjimo metu kasos aparatas buvo atiduotas. Atvykus su antstole pasiimti daiktų, neleido jų pasiimti, nes nebuvo nutarties, kurių pagrindu būtų galėjęs juos įleisti į patalpas. Paaiškino, kad ieškovės ir atsakovės kasos aparatai buvo atskiri. UAB „Ostina“ skaitytuvo neturėjo, kai jis pradėjo dirbti. Skaitytuvų nebuvo visai. Jokio skaitytuvo nematė nei bare, nei patalpose. UAB „Lėno uostas“ kasos aparatas buvo padėtas apatiniame stalčiuje. Nurodė, kad antstolės konstatavimo protokole konstatuojami UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys daiktai, tuo metu nebuvo reikalavimo gražinti ieškovei daiktus. Kai antstolis atvyko, nesudarė galimybių pasiimti daiktų UAB (duomenys neskelbtini), ne ieškovei. Nesinaudojo ieškovės skaitytuvu, nes pinigai būtų pervedami į ieškovės sąskaitą. Paaiškino, kad neatidavė kasos aparato, nes buvo susitarimas, kad po išsikraustymo turi pasitikrinti buhalteriją, ieškovė mušė į kasą „kt. prekės“ už viešbučio apgyvendinimą pagal www.booking.com kainas, reikėjo pasižiūrėti čekius, išrašus, susitarimas buvo žodinis. Ieškovė sakė, kad jokios veiklos nevykdė, žmonių nėra, už nieką nemokėjo, tai jie ir bandė išsiaiškinti ar veiklos nevykdė. Buvo civilinė byla, kurioje jiems buvo priteista 4 000,00 Eur iš ieškovės UAB „Lėno uostas“. Ekonominei policijai davė kasos aparatą ikiteisminiame tyrime procesiniams veiksmams atlikti, grąžinus kasos aparatą UAB „Lėno uostas“ būtų išnykę duomenys (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 20:02 – 52:10).

13. Atsakovas V. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvo UAB „Ostina“ vadovu iki 2020 m. liepos 2 d. Paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, kai rado dvi neapskaitytas alaus dėžes pas ieškovę. Tai reiškė, kad jie prekiavo alkoholiu be leidimo ir išsigando, kad jį gali apskųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai, tada liepė kraustytis iš viešbučio, po to atvažiavo visa jų giminė ir jis fotografavo viską ir netrukdė nieko pasiimti ir iškvietė policiją, kad užfiksuotų įvykį ir jiems nebuvo trukdoma imti. 2020 m. birželio 29 d. pats dalyvavo, matė kasos aparatą bare, neatsimena ar ant spintelės ar ant pačio baro, skaitytuvo nematė, kasos aparatas ten ir liko. Kasos aparato negrąžino, nes dėl jo grąžinimo nesikreipė. 2020 m. liepos 2 d. nenurodė naujam direktoriui koks turtas priklauso ieškovei, neatsimena ar buvo ieškovės skaitytuvas, patvirtinti, kad atsiėmė skaitytuvą, negali, kiek fizinės galimybės leido, tiek sužiūrėjo, filmavo kiek galėjo, skaitytuvo nematė, ką į tašę nešėsi nematė. Nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su G. L. dėl kasos aparato palikimo, galėjo perduoti tokį susitarimą J., konfliktas dėl apgyvendinimo iš ieškovės pusės išryškėjo po 2020 m. birželio 29 d., kai patikrino savo sąskaitą ir booking‘o rezervacijas. Po išsikraustymo nematė skaitytuvo (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 52:10 – 1:24:06).

14. L. S. parodė, kad yra G. L. sutuoktinis, žino, kad su V. R. nesutarė, atvažiavo susirinkti daiktų. Jis nesigilino, kodėl vyko konfliktas, dalyvavo vežant daiktus dukra su draugu (G. ir J. K.), jie vėliau atvažiavo, ne viską susirinko, viskas netilpo, kasos aparatas, skaitytuvas ir maistas liko. Kasos aparatas ant baro stovėjo, skaitytuvas prijungtas prie interneto, priešingoje pusėje. Skaitytuvo nerado tarp daiktų, nes liko. Žmona viską rinko, jie nešė. Nurodė, kad nepasigedo skaitytuvo, nes jis ten liko. Paliktos bačkos koridoriuje buvo, šie daiktai netilpo susikrauti, matė, kad skaitytuvas buvo įjungtas. Pats nedirbo UAB „Lėno uostas“ ginčo metu, UAB „Ostina“ kasos aparato ir skaitytuvo niekad nebuvo – žino iš žmonos. Matė, kad žmona nepasiėmė – pasiūlė pasiimti ir žmona pasakė, kad kitą dieną (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:25:05 – 1:37:44).

15. Liudytoja G. L. parodė, kad G. L. yra jos mama. Pažįsta V. R., kai atvykdavo mamai padėti Dvare. Buvo atvykę susirinkti daiktų 2020 m. birželio 29 d., atvyko su J. K., ten buvo tėtis, mama ir V., nešė daiktus dėžėse, daiktai buvo sudėti į dėžes, nešė iš patalpų ir dėjo į mašiną, buvo sukrauta į dėžės, kai kuriuos palaidus daiktus nešė į mašiną, jų dėti į dėžes nereikėjo. Kasos aparatas buvo prie kavos aparato ant spintelės, skaitytuvas padėtas ant baro prie kranelių – kitame kampe, šitų daiktų nenešė, nes nešė tą ką liepė nešti, šie daiktai buvo palikti, nežino kodėl palikti, sakė, kad grįš kitą dieną pasiimti, tada paskutinį kartą buvo. Neprisimena, ar skaitytuvas buvo įjungtas. Buvo palikta maisto šaldymo kameroje. Bačkų nematė. Žinojo, kad tie aparatai yra UAB „Lėno uostas“, nes padėjo mamai dirbti ir žino (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:37:44 – 1:49:10).

16. Liudytojas J. K. parodė, kad yra G. L. dukros draugas. Paaiškino, kad ką G. L. nurodė, tą padėjo sukrauti į automobilį. Palaukė kol atliko alkoholio inventorizaciją ir išvyko, padarė kelias šaldytuvų nuotraukas, paliko kasos aparatą, skaitytuvą ir maistą. Matė kasos aparatą ir skaitytuvą, nes kol vyko alkoholio inventorizacija buvo pirmame aukšte. Pirmame aukšte yra salė, baras, pagalbinės patalpos, kasos aparatas buvo ant baro stalo, skaitytuvas buvo ant baro viršaus. Ar jie buvo kartu negali pasakyti. Nebuvo metro tarp tų daiktų, vienas aukščiau, kitas žemiau. Tuo metu nekilo klausimo kieno šitas daiktas. Nežinojo kieno čia daiktas, nes neprašė sukrauti. Maisto negalėjo pasiimti dėl to fotografavo, o kasos aparato nefotografavo, nes nežinojo, kad G. L. daiktas. Daiktų į dėžes nedėjo, kol vyko inventorizacija buvo skaitytuvas, ar paskui buvo skaitytuvas nematė. Alkoholio čiaupai buvo prie skaitytuvo, kito stambesnio daikto šalia skaitytuvo nematė (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 1:49:10 – 2:02:00).

17. Liudytoja I. O. parodė, kad buvęs jos direktorius yra V. R., L. L. yra buvusi direktorė, dabartinis direktorius yra G. J.. Dabar dirba UAB „Ostina“ padavėja, barmene, valytoja. Nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. birželio 29 d. dirbo UAB „Lėno uostas“. UAB „Ostina“ dirba nuo 2020 m. liepos 15 d. Direktorė L. L. pasakė, kad nebedirbs čia, paskutinė kartą kada buvo darbe iki 2020 m. rugsėjo 29 d. neatsimena. Kasa buvo prie baro, skaitytuvas šalia ant baro, skaitytuvas buvo šalia alaus pilstymo šlangučių, o kasa priešais barą, atstumas buvo trys metrai, kasa – kairėje, skaitytuvas – dešinėje. Įprastai UAB „Ostina“ buvo kasos aparatas – ant kitos stalviršio vietos ir šalia buvo skaitytuvas baro patalpoje, ar ant pačio baro nepamena. Kai grįžo dirbti po 2020 m. liepos 17 d., UAB „Ostina“ kasos aparatas stovėjo vietoje UAB „Lėno uostas“ aparato, skaitytuvas buvo prie baro, ten kur buvo UAB „Lėno uostas“ skaitytuvas, kito skaitytuvo nematė, kito kasos aparato nematė. UAB „Ostinos“ ir UAB „Lėno uostas“ skaitytuvai skiriasi vizualiai, UAB „Ostina“ – sidabrinis, UAB „Lėno uostas“ – juodas skaitytuvas, vėliau nematė juodo skaitytuvo. Papildomai parodė, kad tiksliai nieko neatsimena, nes darbas nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, visų detalių neprisimena taip tiksliai. Ji nesakė kad abu aparatai buvo ant baro, ji neatsimena, ar UAB „Ostina“ kasos aparatas buvo bare, ar ant baro, ji neatsimena. Antras skaitytuvas buvo šalia juodo, juodas – buvo UAB „Lėno uostas“, sidabrinis – UAB „Ostina“ (2021 m. liepos 27 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas 2:02:00 – 2:24:46).

18. Banko „Swedbank“, AB, priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad UAB „Lėno uostas“ buvo perduota naudotis banko mokėjimo kortelių skaitytuvu (Terminalas Vx520 DIAL/ETH, SN:286-688-085). Prieš ieškovės UAB „Lėno uostas“ išsikraustymą iš dvaro, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelių skaitytuvo valdytoja buvo UAB „Lėno uostas“. UAB „Lėno uostas“ nurodė, kad mokėjimo kortelių skaitytuvą paliko savo valia dvare, adresu (duomenys neskelbtini). Buvęs UAB „Ostina“ vadovas V. R. paaiškino, kad leido pasiimti visus daiktus, fotografavo išsikraustymą.

19. Iš byloje pateiktų V. R. darytų nuotraukų matyti, kad pirmoje nuotraukoje matomas ant baro stalo dešinėje pusėje šalia alui pilti kranų padėtas juodos spalvos mokėjimo kortelių skaitytuvas, ant baro stalo sudėti daiktai supakuoti į maišus, dėžes, matomas kraustymosi vaizdas, kitose nuotraukose matomas kraustymosi vaizdas, autobusiukas, automobilis, kuriame sudėti daiktai (DOK-14974). Atsakovo V. R. darytas vaizdo įrašas patvirtina UAB „Lėno uostas“ kraustymosi procesą ir nuotraukose užfiksuotą vaizdą (DOK-15094, DOK-15604). UAB „Ostina“ vadovas G. J. nurodė, kad UAB „Ostina“ skaitytuvo neturėjo, jį įsigijo tik po 2020 m. liepos mėn., dirbo tik su kasos aparatu. Liudytoja I. O. tiksliai pagal V. R. nuotrauką nurodė, kur buvo padėtas UAB „Lėno uostas“ skaitytuvas ir paaiškino, kad UAB „Lėno uostas“ skaitytuvas buvo juodos spalvos, o UAB „Ostina“ sidabrinės spalvos. Šiuos parodymus tiksliai atitiko liudytojos G. L. parodymai. Liudytojas J. K. parodė, kad kasos aparatas buvo ant baro stalo, skaitytuvas buvo ant baro viršaus, tarp šių daiktų nebuvo metro, vienas aukščiau, kitas žemiau, vėliau paaiškino, kad alkoholio čiaupai buvo prie skaitytuvo, kito stambesnio daikto šalia skaitytuvo nematė. Šio liudytojo parodymų duomenys neatitinka tarpusavyje ir neatitinka V. R. nuotraukoje užfiksuoto skaitytuvo vietos kraustymosi metu, dėl to šiais parodymais teismas nesivadovauja. Pati G. L., apklausiant V. R., nurodė, kad skaičiuotuvą atidavė pavasarį. Taip pat G. L., apklausiant liudytoją I. O., klausimo forma teigė: „bet (duomenys neskelbtini) mano buvo pilkas (skaičiuotuvas)“.

20. Pagal šiuo parodymus laikoma nustatytu faktą, kad UAB „Lėno uostas“ valdymo teise priklausė pilkos (sidabrinės) spalvos skaitytuvas, kuris buvo ant baro stalo šalia kitų daiktų kraustymosi metu, kadangi kito skaitytuvo tuo metu nebuvo. Pastarąją aplinkybę patvirtino visi apklausti asmenys. Foto nuotraukoje užfiksuotas tik vienas juodos spalvos skaitytuvas. V. R. nurodė, kad filmavo ir fotografavo, kai UAB „Lėno uostas“ kraustėsi, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. L..

21. V. R. 2020 m. birželio 30 d. rašė direktorei G. L., kad UAB „Lėno uostas“ į viešbutį be jo leidimo patekti draudžiama. Nurodė, kad likusius daiktus galės atsiimti, pateikus daiktų nuosavybės dokumentus. Atsiėmimo laikas turi būti suderintas (CBP-1528, priedas Nr. 2). Antstolė V. P., advokato padėjėjo P. Š. prašymu, 2020 m. liepos 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 186/20/008 konstatavo faktines aplinkybes, dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui P. Š., direktoriui P. J., Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorei V. R., UAB „Ostina“ direktoriui G. J., UAB „Lėno uostas“ direktorei G. L., užfiksuojant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto (virtuvės įrangą, restorano baldus bei kambarių baldus), esantį Ukmergės kraštotyros muziejui priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini) atsiėmimą.

22. Taigi, V. R. po kraustymosi dienos rašė žinutę G. L., dėl to nėra pagrindo teigti, kad UAB „Lėno uostas“ vadovei buvo uždrausta pasiimti daiktus. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtina tik, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo atvykę atsiimti daiktų. Ieškovės UAB „Lėno uostas“ atstovė direktorė G. L. paaiškino, kad jos neįleido į patalpas, bet ji ir neprašė įleisti į patalpas, nes yra konfliktas, yra daugiau bylų, pagrindinis ginčas su jungtinės veiklos sutarties vykdymu ir pasirinko teisminį kelią spręsti ginčą.

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Atsakovas V. R. nurodė, kad šalys iki išsikraustymo susipyko dėl neapskaityto alkoholio, vėliau UAB „Ostina“ kilo įtarimas dėl apgyvendinimo apmokėjimo įskaitymo į UAB „Lėno uostas“ sąskaitą, kas nebuvo numatyta pagal jungtinės veiklos sutartį, dėl ko buvo nutartą kasos aparato neatiduoti UAB „Lėno uostas“, kol bus išsiaiškinti finansiniai klausimai pagal kasos aparate likusią informaciją. Teismo vertinimu, pagal susiklosčiusius konfliktinius santykius UAB „Lėno uostas“ pasinaudojo daikto sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnis). Šias aplinkybes patvirtina išsiųsta UAB „Lėno uostas“ pretenzija UAB „Ostina“ 2020 m. liepos 15 d., kurioje reikalaujama grąžinti kasos aparatą ir mokėjimo kortelių įrenginį. 2020 m. liepos 21 d. UAB „Ostina“ laiške nurodo, kad dėl kasos aparato – pasistengsime iki nurodyto laiko jį perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau tai gali užtrukti, kadangi vagysčių mastai pranoko lūkesčius. Nors UAB „Ostina“ vadovas G. J. ir nurodė, kad kasos aparatas buvo perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir Vilniaus apsk. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėja rašte nurodė, kad UAB „Ostina“ nebuvo pateikusi UAB „Lėno uostas“ priklausančio kasos aparato apžiūrai (DOK-27583), iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną, kai UAB „Ostina“ nurodė, kad kasos aparatas bus perduotas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, 2021 m. liepos 21 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Ostina“ pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Lėno uostas“ veiksmų medžiagoje Nr. M-1-01-15079-21. Nutarimas neįsiteisėjęs (DOK-31330 (neviešas), DOK-31455). Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Ostina“ ėmėsi teisinių veiksmų apginti galimai savo pažeistas teises.

25. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje e2-2207-627/2021 priteisė iš atsakovės UAB „Lėno uostas“ 4 537,67 Eur skolą pagal jungtinės veiklos sutartį. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 9 d. Sprendime nurodoma, kad ieškovė UAB „Ostina“ taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lėno uostas“ 1 808,10 Eur remiantis kasos aparato čekiais, iš kurių matyti, kad iš ieškovei priskirtos viešbučio veiklos (čekiuose pavadinimas — „kitos pr.“) atsakovė gavo: 2020 m. birželio 14 d. – 190,00 Eur; 2020 m. birželio 18 d. – 50,00 Eur; 2020 m. birželio 19 d. – 294,00 Eur; 2020 m. birželio 20 d. – 186,00 Eur; 2020 m. birželio 21 d. – 34,00 Eur; 2020 m. birželio 24 d. – 92,10 Eur; 2020 m. birželio 27 d. – 231,00 Eur; 2020 m. birželio 28 d. – 731,00 Eur, viso – 1 808,10 Eur. Kaip minėta Sutarties 3 punkte nustatyta, kad iš viešbučio gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako ieškovė UAB „Ostina“ (DOK-26164).

26. UAB „Ostina“ vadovo G. J. paaiškinimus dėl kasos aparato perdavimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams teismas vertina kaip suklydimą dėl teisminių procesų pavadinimų, tačiau jo parodymai faktiškai patvirtina, kad kasos aparato duomenimis UAB „Ostina“ rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-2207-627/2021.

27. Aukščiau nurodytų duomenų vertinimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad, išskyrus UAB „Lėno uostas“ 2020 m. liepos 15 d. išsiųstoje pretenzijoje UAB „Ostina“, daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės ieškinyje nurodytą aplinkybę – jog ne kartą kreiptasi į atsakovę dėl Turto grąžinimo, bet atsakovė nuolat vengė jį grąžinti, šalys niekur nemini mokėjimo kortelių skaitytuvo. UAB „Ostina“ vadovas G. J. paaiškino, kad, kai išsisprendėme finansinius klausimus, UAB „Lėno uostas“ kasos aparatą atidavėme. Taip pat UAB „Ostina“ vadovas G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prašė grąžinti UAB „Lėno uostas“ marmitą, kavos aparatų kranus, pastaruosius nuvažiavo ir atsiėmė iš G. L., iki šios dienos marmitas negrąžintas, apie kasos aparato grąžinimą kalbos nebuvo. Šie duomenys patvirtina, kad vykdant jungtinės veiklos sutartį šalių daiktai buvo susimaišę ir šalys po sutarties vykdymo pabaigos grąžino viena kitai daiktus, tuos, kuriuos turėjo.

28. UAB „Ostina“ vadovas G. J. nurodė, kad nesinaudojo ieškovės skaitytuvu, nes pinigai būtų pervedami į ieškovės sąskaitą. Bankas „Swedbank“, AB, 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė raštą dėl nuostolių kompensavimo UAB „Lėno uostas“, kuriame nurodė, kad bankas, bendrovei, kuri įrengė elektroninį kortelių skaitytuvą, 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė nurodymą išmontuoti terminalą, įrengtą įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini) Bendrovė informavo banką, kad nuvykus į vietą UAB „Lėno uostas“ terminalas bankui buvo negrąžintas, todėl privalo UAB „Lėno uostas“ sumokėti baudą, kuri lygi terminalo priėmimo-perdavimo akte nurodytai terminalo vertei (405,00 Eur) (CBP-1528, priedai Nr. 8-10). Šie duomenys patvirtina, kad kortelių mokėjimo skaitytuvu buvo nesinaudojama ir kitas subjektas, išskyrus UAB „Lėno uostas“ šiuo įrenginiu neturėjo galimybės naudotis. Dėl to UAB „Ostina“ nėra jokio poreikio šio daikto turėti savo žinioje ir jo neatiduoti.

29. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad vindikacijos institutas šioje byloje negali būti taikomas, kadangi vindikacijai nėra sąlygų, nes ieškovė UAB „Lėno uostas“ daikto valdymo teisę prarado savo valia – jai nebuvo draudžiama išsivežti savo daiktus, įskaitant skaitytuvą, kuris jokios įrodomosios vertės tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti neturėjo, ieškovė net neatsiminė savo daikto spalvos, negalėjo jo individualizuoti, kas rodo pačios ieškovės nerūpestingumą; neįrodyta, kad skaitytuvą valdo atsakovė; daiktą atsakovė valdo neteisėtai ir daiktas yra natūra.

30. Ieškovė prašė teismo, netenkinus vindikacinio reikalavimo, patenkinti alternatyvų reikalavimą ir priteisti iš atsakovų solidariai 405,00 Eur žalos, atitinkančios ieškovės prarasto skaitytuvo vertę, atlyginimą. Ieškinio teisinį pagrindą ieškovė grindžia deliktine atsakomybe. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš esmės deliktine teise ginamas tikrumo interesas, kuris reiškia, kad asmuo tikisi išlikti tokioje padėtyje, kokioje yra (tikisi, kad padėtis neblogės), taigi deliktinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2015).

31. Lietuvos civilinė teisė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika nenumato daiktinių ir prievolinių gynimo būdų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001, 2009 m. vasario 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009).

32. Ieškovė pagrįstai pasirinko teisų gynimo būdą – vindikacinį ieškinį, kadangi skaitytuvo atžvilgiu šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, kadangi šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovė pasirinko netinkamą alternatyvų teisių gynimo būdą – deliktinę atsakomybę, kuri kildinama iš prievolių teisės.

33. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas teismui nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

34. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. <...> Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 40 punktas).

35. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Įgytas turtas turi būti grąžintas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo (3 dalis). Šio skyriaus taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai prievolės įvykdymas nesusijęs su daikto perdavimu, o tik su tam tikrų paslaugų suteikimu arba kai reikalavimas susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, su įvykdymo pagal negaliojantį sandorį grąžinimu, žalos atlyginimu ar prievolės šalių tarpusavio atsiskaitymais arba paslaugų teikimu (5 dalis).

36. Tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuojama, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 23 punktas). Todėl esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog skaitytuvą valdo atsakovė ir kad daiktas yra natūra. Sprendžiant klausimą ar daiktas buvo prarastas dėl atsakovės kaltės, teismas atkreipia dėmesį, jog buvo nustatyta, kad ieškovė daikto valdymo teisę prarado savo valia, ieškovė tiksliai negalėjo identifikuoti savo daikto, visi apklausti byloje asmenys nepatvirtino fakto, kad skaitytuvas buvo paliktas kartu su kasos aparatu, nustatyta, kad juodas skaitytuvas buvo padėtas atskirai nuo kasos aparato šalia daiktų, supakuotų išsivežti kraustymosi metu, vadovas G. J. ir liudytoja I. O. nurodė, kad pradėjus dirbti 2020 m. liepos mėn. UAB „Lėno uostas“ skaitytuvo nematė, be to, bylos duomenimis nustatyta, kad daiktus, paliktus dvare, atsakovė grąžino (kasos aparatą) arba saugojo vietoje (giros statines). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu ieškovės materialusis subjektinis reikalavimas dėl nepagrįsto turto įgijimo atlyginimo nuostolių forma negali būti tenkinamas, nes ieškovei valdymo teise priklausiusio skaitytuvo praradimą lėmė pačios ieškovės nerūpestingumas.

38. Nenustatytas atsakovės svetimo daikto valdymo ir praradimo faktas sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė vindikacijos ir nepagrįsto praturtėjimo institutų taikymo sąlygų, dėl to ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis baudos skyrimo

39. Atsakovė UAB „Ostina“ prašo skirti ieškovei UAB „Lėno uostas“ 2 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įstatymų leidėjas yra numatęs sąlygas, kurias nustačius, asmeniui gali būti taikoma sankcija baudos forma, kuri gali būti skiriama atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnis). Kad taikyti šį institutą, būtina nustatyti aplinkybes, jog asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo vertinimu, ieškovė UAB „Lėno uostas“ įstatymo nustatyta tvarka pareiškė ieškinį siekdama apginti jos manymu pažeistas savo turtines teises. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė UAB „Lėno uostas“ veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl prašymas skirti ieškovei 2 000,00 Eur baudą yra nepagrįstas ir teismas jį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Lėno uostas“ ieškinio dalies dėl elektroninio kasos aparato grąžinimo ir 200,00 Eur nuostolių priteisimo atsisakymą ir šios bylos dalies nagrinėjimą nutraukė. Ieškovės atstovas prašo grąžinti 75 proc. dydžio šios ieškinio dalies (nuo 33 proc.) žyminį mokestį ir priteisti 33 proc. dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio grąžinimo tenkinamas ir ieškovei grąžinamas 3,71 Eur ((15,00 Eur x 33 proc. / 100 proc.) x 75 proc. / 100 proc.) žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos dėl kasos aparato grąžinimo iš esmės susidarė dėl abiejų šalių kaltės, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo, atsakovė buvo pasinaudojusi daikto (kasos aparato) sulaikymo teise, kasos aparatas buvo grąžintas šalims išsprendus finansinius klausimus ir pasinaudojus kasos aparato duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-2207-627/2021, kuri pradėta nagrinėti 2021 m. vasario 3 d., dėl šio reikalavimo teismas nepriteisia išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti iš abiejų šalių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos, kuri sudaro 67 proc. ieškinio dalyko, rezultatas yra palankus atsakovei, kuri prašo priteisti 500,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-19516). Pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.17, 8.18, 8.19 punktus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino užmokesčio už vieno atitinkamo procesinio dokumento parengimą ir vieną teisinių paslaugų teikimo valandą dydžio. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisiamos 335,00 Eur (500,00 Eur x 67 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

42. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (23,44 Eur), t. y. 7,73 Eur (33 proc. ieškinio sumos) iš abiejų šalių valstybei nepriteisiamos, nes šios sumos ½ dalis neviršija minimalios (5,00 Eur) valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, 15,70 Eur (23,44 Eur x 67 proc. / 100 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ostina“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lėno uostas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 335,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lėno uostas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,70 Eur (penkiolikos eurų ir septyniasdešimties centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lėno uostas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,71 Eur (trijų eurų ir septyniasdešimt vieno cento) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. sausio 1 d. pavedimu iš „Swebank“, AB, esančios banko sąskaitos, pavedant šią sprendimo dalį vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.