- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2-2207-627/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00091-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Pašilis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Lėno uostas“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“ atstovui advokatui L. P., atstovei advokato padėjėjai D. V., direktoriui G. J.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“ patikslintą ieškinį atsakovei MB „Lėno uostas“ dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Ostina“ (toliau ir Ieškovė) pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės MB „Lėno uostas“ (toliau ir Atsakovė) (abi kartu –Šalys) 9 548,77 Eur sumą (965,25 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 3 572,42 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių ir 5 011,10 Eur, kuriuos Atsakovė neteisėtai pasisavino), 8,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo ieškinio sumos už laikotarpį nuo bylos pagal ieškinį iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 70-75).
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pagrindu valdo (duomenys neskelbtini) materialųjį turtą – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir Atsakovė 2019 m. spalio 1 d. pasirašė jungtinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis), kuria susitarė bendradarbiauti organizuojant viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimą patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Sutarties 1 punktu Ieškovė ir Atsakovė susitarė, kad: „<...> Šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimo įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą. Šalys vykdo savo įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje.“ 3 ir 4 punktais Šalys sutarė, jog iš viešbučio gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako Ieškovė, tuo tarpu iš kavinės veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako Atsakovė. Sutarties 2.1.3. punkte Šalys numatė, kad: „Sudarydami Sutartį ir vykdydami savo įsipareigojimus pagal ją, jie nepažeis juos saistančiu įsipareigojimu, kitos šalies interesų, sutarčių, susitarimų ir kitų dokumentų, teisės aktų, akcininkų, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesų“. Be to, Šalys 4.4.3. ir 4.5.3. punktuose įsipareigojo tvarkyti savo buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos Įstatymu. Nurodo, kad Sutarties 1.1. punkte aptarta, kad bendradarbiavimo pradžia 2019 m. rugsėjo 20 d., o pabaiga — 2020 m. gegužės 1 d. Nepaisant šio Sutarties punkto, Atsakovė patalpose savo veiklą vykdė iki 2020 birželio 26 d.
3. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Sutarties galiojimo ir Atsakovės veiklos laikotarpiu Ieškovė negavo iš Atsakovės mokėjimų už nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius, o taip pat negavo pajamų iš viešbučio veiklos laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio — birželio mėn., Ieškovė teikia patikslintą ieškinį dėl piniginių lėšų (skolos) priteisimo, kurių dydis detalizuojamas. Nurodo, kad Atsakovės veiklos laikotarpiu Ieškovė negavo piniginių įplaukų iš Atsakovės už patalpų nuomą. Nuomos mokestis kiekvieną mėnesį sudaro 214,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė Sutarties galiojimo laikotarpiu neatliko nė vieno nuomos mokesčio mokėjimo, Atsakovės skola skaičiuojama nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. imtinai, t. y. už 9 mėnesius. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Sutarties 1 punkte nurodyta, jog šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimo įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą, kiekvienai iš šalių tenka 1/2 mokėtinų mokesčių (išlaidų), susijusių su patalpų, kuriose vykdoma veikla, administravimu. Kaip minėjo, Atsakovė 9 mėnesius nemokėjo patalpų nuomos mokesčio, kuris bendrai sudaro 1 930,50 Eur (9 x 214,50 Eur). Atsižvelgiant į Sutarties 1, 2.1.3. punktus, į tai, jog Ieškovei ir Atsakovei tenka po 1/2 mokėtino nuomos mokesčio, Atsakovės skola Ieškovei už nuomos mokestį sudaro 965,25 Eur (1930,50 Eur / 2).
4. Nurodo, kad Atsakovės veiklos laikotarpiu Ieškovė negavo piniginių įplaukų iš Atsakovės už komunalinius mokesčius, kurie sudarė 2019 m. spalio mėn. – 914,32 Eur, 2019 m. lapkričio mėn. – 1 000,32 Eur, 2019 m. gruodžio mėn. – 371,70 Eur, 2020 m. sausio mėn. – 390,34 Eur, 2020 m. vasario mėn. – 802,54 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 436,69 Eur, 2020 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. – 3 228,93 Eur. Nurodo, kad bendra komunalinių mokesčių suma laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. sudaro 7 144,84 Eur sumą. Vadovaujantis aukščiau nurodytais Sutarties 1, 2.1.3. punktais, Atsakovei tenka 1/2 dalis komunalinių mokesčių sumos, kuri sudaro 3 572,42 Eur (7 144,84 Eur / 2), ir kurią Atsakovė privalo sumokėti Ieškovei.
5. Nurodo, kad nepaisant Sutarties 3, 4 punktų, Atsakovės veiklos vykdymo laikotarpiu Atsakovė vykdė Ieškovei priskirtą viešbučio veiklą – aptarnaudavo viešbučio klientus, priimdavo mokestį už nakvynę viešbučio kambariuose, salės nuomą, o gautas pajamas priskirdavo prie savo pajamų, ką patvirtina Atsakovės pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kuriuo matyti, kad MB „Lėno uostas“ atliko pavedimus UAB „Kagris“, t. y. įmonei, kuri skalbia patalynę: 2020 m. birželio 17 d. - 210,64 Eur sumai, bei 2020 m. birželio 26 d. - 208,12 Eur sumai. Atkreipė dėmesį, kad 210,64 Eur suma mokama už 174 kg patalynės, o 208,12 Eur už 172 kg patalynės (dėl ko akivaizdu, kad kavinės veikloje naudojamos staltiesės tiek sverti negali). Susisiekus su UAB „Kagris“ pastaroji pranešė, kad pagal atliktus pavedimus išrašytą sąskaitą matyti, jog buvo skalbta būtent patalynė, nurodytas jos kiekis. Be to, nurodo, kad sulyginus Atsakovės pateiktą sąskaitos išrašą su Booking.com klientų išrašu (sutampa laikotarpiai, sumos) matyti, kad Booking.com klientai pervedinėjo pinigus būtent į Atsakovės sąskaitą pvz. 2020 m. birželio 15 d. – 159,70 Eur (V. A., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), I. J., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), S. B., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 20 d. – 376,36 Eur (G. J., užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. birželio 21 d. – 196,24 Eur (H. M., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. birželio 24 d. – 96,71 Eur (J. B., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. birželio 25 d. – 378,11 Eur (J. K., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), V. L., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), T. P., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), E. G., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), R. N., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), V. V., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastebi, kad pinigus Atsakovė priimdavo ir į savo kasos aparatą arba kortelių skaitytuvą. Iš kavinės patalpose likusio Atsakovės kasos aparato čekių matyti, kad iš Ieškovei priskirtos viešbučio veiklos (čekiuose pavadinimas — „kitos pr.“) Atsakovė gavo: 2020 m. birželio 14 d. – 190,00 Eur; 2020 m. birželio 18 d. – 50,00 Eur; 2020 m. birželio 19 d. – 294,00 Eur; 2020 m. birželio 20 d. – 186,00 Eur; 2020 m. birželio 21 d. – 34,00 Eur; 2020 m. birželio 24 d. – 92,10 Eur; 2020 m. birželio 27 d. – 231,00 Eur; 2020 m. birželio 28 d. – 731,00 Eur. Bendra Atsakovės gauta ir Ieškovei neišmokėta suma tik per paskutines 2 veiklos savaites yra 1 808,10 Eur. Nurodo, kad taip pat Ieškovė negavo pajamų ir iš Booking.com sistemos klientų už 2020 m. balandžio - birželio mėn. laikotarpį nepaisant to, jog sumokėjo komisinius mokesčius. Pagal Booking.com išrašytas komisinių sąskaitas (ką patvirtina byloje esančios Booking.com sąskaitos) matyti, jog nurodomu laikotarpiu viešbučio veiklos pajamos sudarė 3 203 Eur, iš kurių 2020 m. balandžio mėn. – 40,00 Eur, 2020 m. gegužės mėn. – 240,00 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 2 923,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad Atsakovė taip pat yra skolinga Ieškovei 3 203 Eur sumą, kurią neteisėtai ir nepagrįstai gavo iš viešbučio veiklos.
6. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nurodo, kad bendra Ieškovės reikalavimo suma yra 9 548,77 Eur, kurią sudaro 965,25 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 3 572,42 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių ir 5 011,10 Eur, kuriuos Atsakovė neteisėtai pasisavino, pažeisdama Sutarties nuostatas ir kuri priteistina iš Atsakovės Ieškovės naudai.
7. Patikslintame ieškinyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iš Atsakovės pateikto sąskaitos išrašo (duomenys neskelbtini) matyti, neva nuo 2019-12-27 iki 2020-05-10 Atsakovė išimdavo tik grynuosius pinigus ir turėjo tik išlaidas maisto produktams, be to, nepervedinėjo atlyginimų savo darbuotojams, nors 2020 m. gegužės 16 d. turėjo 3 apdraustuosius darbuotojus, o 2020 m. birželio 14 d. – 4 apdraustuosius darbuotojus, kas, Ieškovės manymu, suponuoja, kad galimai Atsakovė turėjo kitą sąskaitą, iš kurios ne tik mokėjo savo darbuotojams atlyginimus, bet ir į kurią būdavo įskaitomos neteisėtai gautos, Ieškovei pagal Sutarties nuostatas, priklausančios piniginės lėšos. Nurodo, kad yra žinoma, kad MB „Lėno Uostas“ jungtinės veiklos sutarties vykdymo metu naudojosi ne tik kasos aparatu, į kurį buvo įnešami pinigai už maistą, gėrimus, bei už apgyvendinimą (nors pagal Sutarties nuostatas už apgyvendinimą buvo atsakinga išimtinai Ieškovė), bet ir kortelių skaitytuvu, kuriuo taip pat buvo nuskaičiuojami pinigai už apgyvendinimą, apie ką galėtų paaiškinti Atsakovės darbuotoja I. O.. Kaip buvo minėta, Sutarties 1 punkte Šalys susitarė, jog Šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimo įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą. Atitinkamai, Sutarties 3 ir 4 punktais Šalys susitarė, jog iš viešbučio gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako Ieškovė, tuo tarpu iš kavinės veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako Atsakovė. Tačiau Atsakovė ne tik visą Sutarties galiojimo laikotarpį nevykdė savo Sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo jai tenkančios nuomos ir komunalinių mokesčių dalies, o taip pat ir siekė pasipelnyti Ieškovės sąskaita, neperduodama iš viešbučio veiklos gautų piniginių lėšų Ieškovei.
Šalies argumentai
8. Ieškovės atstovas advokatas L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ieškovė avansu mokėjo nuomos mokestį Muziejui, kadangi su Muziejumi turėjo sudariusi nuomos sutartį. Nurodė, kad Ieškovė yra pilnai atsiskaičiusi su Muziejumi, tačiau Atsakovė, kuri naudojosi dalimi patalpų, nemokėjo nieko. Paaiškino, kad iš Sutarties 1 punkto matyti, kad Šalys lygiomis teisėmis buvo atsakingos, kas suponuoja, kad išlaikymas, visi mokesčiai turi būti dalinami lygiomis dalimis. Paaiškino, kad viešbučio plotas nėra žymiai mažesnis nei kavinės. Pagal Ieškovės pasirašyta nuomos sutartį, subnuoma buvo negalima, todėl buvo pasirinktas toks verslo planas – sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Nurodė, kad Atsakovė per Booking.com sistemą gavo pajamas, o Ieškovė ne tik nieko negavo, tačiau ir mokėjo Booking.com administravimo mokestį. Nurodė, kad Atsakovė klaidina, kad negavo pretenzijų dėl nemokamų mokesčių – Atsakovės iškraustymo iš patalpų metu buvo policija atvykusi, vyko derybos dėl piniginių lėšų grąžinimo, tačiau Atsakovės vadovė pateikė poziciją, kad daugiau lėšų jokių ji mokėti neplanuoja.
9. Ieškovės atstovė advokato padėjėja D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad Ieškovė sumokėjo visą sumą muziejui už nuomą – 1 930,50 Eur už 9 mėn. ir yra tai patvirtinantis banko išrašas. Nurodė, kad Atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos iškraustant, kreiptasi į policiją. Nurodė, kad Atsakovė pasiėmė už viešbučio apgyvendinimą 1 808,10 Eur už laikotarpį nuo birželio 14 d. iki birželio 28 d. Patvirtino, kad viešbutyje dirbo tik vienas asmuo – tuometinis direktorius, kuriam buvo taikytos ir baudos už nelegalų darbą, kuomet buvo įdarbinęs kelis žmones neformaliai. Nurodė, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos ir yra prieštaraujančios visai bylos medžiagai. Paaiškino, kad Ieškovė nepretenduoja į iš kavinės gautas pajamas, nors Atsakovė pasisavino pajamas ne tik už tiekiamą maistą į viešbutį, bet ir visas pajamas, gautas už viešbučio veiklą. Atsakovės atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Ieškovės atstovas direktorius G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad pilnai palaiko ieškinį ir atstovų išsakytą poziciją.
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Šalys nesusitarė, kad patalpų nuomos mokestis ir komunalinių patarnavimų išlaidos būtų dalinamos lygiomis dalimis. Tai nėra nurodyta ir Sutartyje. Nurodė, kad Ieškovė niekada nesiuntė Atsakovei jokių pretenzijų ar Ukmergės kraštotyros muziejaus sąskaitų faktūrų ir neprašė jų kompensuoti. Iš pateikto Ieškovės banko išrašo matyti, kad per Ieškovės nurodyta laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-06-26 Ieškovė neatliko mokėjimų pagal jos ir Ukmergės kraštotyros nuomos sutartį. Vieninteliai du mokėjimai buvo atlikti 2019 m. spalio 8 d. su paskirtimi „dalinis įsiskolinimas už viešbučio nuomą“, kuris, atstovo manymu, niekaip negali būti susijęs su nuomos mokesčiu nuo 2019-10-01 iki 2020-06-26. Nurodė, kad Atsakovė nėra sudariusi jokių nuomos sutarčių su Ukmergės kraštotyros muziejumi ar Ieškove. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovė neįrodė neva nepagrįstai gautų 3 203 Eur pajamų, ieškinio 9 punkte nurodyti teiginiai yra tikrovės neatitinkantys bei nepagrįsti jokiais dokumentais, todėl mano, kad yra šmeižiantys ir negali būti vertinami.
12. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovė aiškina, kad pagal Sutarties 1 sąlygą, kurioje nurodyta, kad „Šia Sutartimi Šalys susitaria bendradarbiauti organizuojant viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimą. Šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimo įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą. Šalys vykdo savo įsipareigojimus, numatytus šioje sutartyje“, neva susitarė su Atsakove, kad kiekvienai iš šalių tenka 1/2 mokėtinų mokesčių (išlaidų), susijusių su patalpų, kuriose vykdoma veikla. Nurodo, kad daugiau nei akivaizdu, kad Ieškovė netinkamai ir visiškai nepagrįstai aiškina Sutarties sąlygas, taip pat Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Šalys tarėsi ir/ar susitarė, kad nuomos mokestis yra dalinamas per pusę, ar tai, kad Atsakovė yra atsakinga už patiriamas komunalinių patarnavimų išlaidas. Nagrinėjamu atveju, Sutarties sąlygos visiškai nepagrindžia Ieškovės pozicijos dėl išlaidų dalinimosi, kadangi tokio susitarimo Šalys nesudarė. Aiškinant sudarytus teisinius santykius, analogiškoje situacijoje, bet kuris asmuo sudaręs tokią sutartį, negalėtų aiškinti jos taip, kad trečiojo asmens pateiktos Ieškovei sąskaitos yra nukreiptos ir prieš Atsakovę.
13. Mano, kad aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia - kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys. Jei Šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.
14. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad Sutartyje nėra jokios pareigos Atsakovei mokėti už Ieškovės prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokėti nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus, kitoks Sutarties aiškinimas ne tik prieštarautų Sutarties tekstui, bet ir paties sukurto santykio esmei. Ieškovė, sudarydama Sutartį aiškiai tikėjosi, kad jos nuomojamose patalpose veiktų kavinė, ką ir organizavo Atsakovė, tačiau apie tai, kad Atsakovė turės dengti nuomos mokestį, nebuvo kalbos, to nenurodyta ir Sutarties tekste, nes Atsakovė nebūtų sutikusi organizuoti kavinės veiklos, jei jai būtų pareiga mokėti nuomos mokestį. Tokiu atveju Atsakovė būtų sudariusi subnuomos sutartį, kas suteiktų galimybę Ieškovei reikalauti pagrįstai nuomos mokesčio, ko šiuo atveju nebuvo. Mano, kad akivaizdu, kad šiuo atveju, išsiskiriant nuomonei, suvokimui, yra būtina nustatyti objektyvųjį kriterijų, juo remtis ir jį taikyti, t. y. kitam asmeniui sudarius analogišką, kurioje būtų numatytas analogiškas 1. punktas, sutartį, ar būtų vertinama, kad kita šalis turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį.
15. Mano, kad remiantis teisės doktrina bei kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Šalys nesiekė dalintis nuomos mokesčio ar komunalinių patarnavimų išlaidų, be to Ieškovė niekada nereiškė turtinių pretenzijų dėl nuomos mokesčio ar komunalinių patarnavimų, todėl šiuo atveju yra poreikis nustatyti protingo asmens elgesio standartą, jį analizuoti ir pritaikyti šiuo atveju, kadangi Ieškovė skirtingai, nei nurodyta Sutarties tekste, supranta Sutarties sąlygas. Privalėjo būti keliami klausimai, kaip analogiškoje situacijoje protingas asmuo galėjo suprasti sutarties objektą ir ko konkrečiai siekė. Teigia, kad remiantis lingvistine teksto analize, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ar dengti komunalinių patarnavimų išlaidas, todėl akivaizdu, kad ieškinys dalyje dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių yra nepagrįstas. Pamini, kad Sutarties 1 sąlygos ir jos teksto Ieškovė nepaneigė. Taigi, ieškinys dalyje dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių yra nepagrįstas, nes: Atsakovė neįsipareigojo mokėti nuomos mokesčio ir komunalinių išlaidų; Sutarties 1 punkte nurodyta sąlyga neatitinka Ieškovės aiškinimo; Ieškovė niekada nesikreipė į Atsakovę dėl nuomos mokesčio ir komunalinių išlaidų dengimo; Atsakovė nėra šalis nuomos sutarties, kuri sudaryta tarp Ieškovės ir trečiojo asmens; Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos mokestis buvo mokėtas. Pažymi, kad pati Ieškovė ieškinio 7 p. nurodo, kad „Vadovaujantis Sutarties 3 punktu, kuriame numatyta, jog iš viešbučio gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir Atsakovė Ieškovė“, iš esmės Ieškovė sutinka, kad pagal Sutarties 3 punktą, ji atsako už mokesčius, išlaidas, tačiau ieškinyje teigia, kad Šalys atsako iš dalies, todėl mano, kad toks Sutarties sąlygų aiškinimas nėra pagrįstas ir paaiškinamas.
Šalies argumentai
16. Ieškovė nurodo, kad Atsakovė be pagrindo gavo 3 203 Eur sumą, tačiau vien Boooking.com pateikta sąskaita neįrodo, kad buvo gautos pajamos, taip pat Ieškovė nepateikia įrodymų, kuriais grindžia reikalavimą iš Atsakovės. Laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2020-07-01 pas Ieškovę buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas, kas leidžia suprasti, kad vienintelis direktorius dirbo įmonėje nurodytų laikotarpiu, tačiau viešbučio veiklos vykdymo išlaidos, taip pat sudaro ir patalpų tvarkymas bei maitinimas. Ieškovė nenurodė, kad tuo metu ji vykdė veiklą ir to, kad buvo įdarbintos kambarinės ar viešbučio administracija.
17. Siekiant įrodyti, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai niekada nebuvo reikšti, nurodo, kad Atsakovė dar 2020 m. liepos 15 d. pateikė Ieškovei pretenziją, kuria reikalavo grąžinti Ieškovei priklausantį kasos aparatą, mokėjimo kortelėmis įrenginį bei grąžinti už Ieškovę sumokėtas skolas UAB „Mineraliniai vandenys“ ir AB „Žemaitijos pienas“. Į nurodytą pretenziją buvo atsakyta, kad Atsakovės direktorė atliko išgalvotą nusikalstamą veiką ir, kad pasisavintas turtas (kasos aparatas) yra perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Nurodo, kad joks iki teisminis tyrimas pradėtas nebuvo, o turtas iki šiol negrąžintas. Pateikiamas visas susirašinėjimas, kuris buvo po Sutarties nutraukimo, kuris pagrindžia, kad Ieškovė reikalavimų, nurodytų ieškinyje, nereiškė (el. b. l. 35-39).
Atsiliepimas
18. Atsakovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus dėl Ieškovės patikslinto ieškinio, kuriuose nurodė, kad Ieškovė grįsdamas neva nepagrįstai gautas Atsakovės lėšas (5 011,10 Eur) nurodo, kad šios lėšos buvo gaunamos Ieškovės, tačiau apskaitomos Atsakovės. Su teiginiais nesutinka, kadangi šioje civilinėje byloje kviesti liudytojai patvirtino, kad buvo įdarbinti pas Atsakovę ir tvarkė kambarius, taip pat pats Ieškovė nurodo, kad Atsakovė patyrė išlaidas už skalbinių valymą, todėl kokias pajamas gavo Ieškovė, žino tik ji ir kito juridinio asmens gautas pajamas Ieškovė negali laikyti savosiomis. Taip pat patikslintame ieškinyje nurodomi privatūs asmenys, iš kurių neva gautos pajamos. Ieškovė visiškai neidentifikuoja už ką lėšos buvo gautos, todėl Atsakovės pajamų laikymas savosiomis yra visiškai nepagrįstas, nes remiantis tokia logika, būtų galima neteisėtai praturtėti kito asmens sąskaita. Buvęs Ieškovės vadovas šioje civilinėje byloje nurodė, kad viskuo užsiėmė pats ir net gi nurodo, kad egzistavo Ieškovės kasos aparatas, todėl visiškai nesuprantama, kokiu būdu Atsakovės pajamas laiko savosiomis, jei pati vykdė veiklą, taip pat nėra suprantama, kodėl vertinant išlaidas, t. y. darbuotojus ir valymo, ji nenurodo, kad yra skolinga Atsakovei, jei šiomis išlaidomis yra grindžiama jos veikla. Ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, kurios pagrįstų Ieškovės veiklos išlaidas, todėl mano, kad yra nepagrįsta ir neteisėta reikalauti iš Atsakovės pajamų, kurias ji gavo, sumokėjo mokesčius ir patyrė išlaidas. Taip pat, Ieškovė nurodo, kad pajamos buvo gautos jos, tačiau nepateikė jokio tai pagrindžiančio dokumento, o būtent, pajamų gavimą patvirtinančių dokumentų ar tarpinių balansų (el. b. l. 99-100).
19. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas P. Š. nurodė, kad aiškinant sutartį lingvistiškai matyti, kad Atsakovė neturėjo jokios pareigos, nebuvo įsipareigojusi, visus 9 mėnesius dirbo ir Ieškovė niekada neprašė jokių mokėjimų. Pačioje Sutartyje jokio įsipareigojimo nėra. Mano, kad jei toks būtų buvęs susitarimas, Sutartyje jis būtų nurodytas, o eigoje būtų pretenzijos, sutartis būtų nutraukta. Nurodo, kad konkrečiu atveju 9 mėnesius Atsakovė vykdo Sutartį, o ją nutraukus, dar po mėnesio Ieškovė kreipėsi su pretenzijomis. Atsakovė nurodė, kad nebuvo jokios kalbos apie mokesčius. Restorano esmė buvo patrauklumas, Ieškovė pati pasikvietė Atsakovę vykdyti veiklą, kad restoranas pritrauktų lankytojus, nes į viešbučio paslaugas įeidavo ir restorano teikiami pusryčiai. Nurodo, kad Sutarties 1 punktas neįrodo Atsakovės pareigos mokėti mokesčius ar nuomą. Atstovas taip pat nurodė, kad Ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl Atsakovės gautų pajamų. Per Booking.com sistemą Atsakovė pajamų negavo ir negalėjo gauti, nes Booking.com sistemoje susietas jos valdymas su sąskaita. Ieškovė pati turi prisijungimą prie Booking.com sistemos. Nors Ieškovė nurodo, kad mokėjo nuomą Muziejui, iš pateikto dokumento matyti, kad mokėjimas yra už įsiskolinimą – taip nurodyta paskirtyje. Atsakovė vykdė veiklą, skalbė patalynę, ruošė pusryčius viešbučiui, pati patyrė nuostolių. Posėdžio metu Atsakovės atstovas nurodė nematantis realaus pagrindo reikalauti iš Atsakovės dengti išlaidas per pusę. Turint pretenzijų, Atsakovė turėtų kreiptis į buvusį vadovą dėl jo civilinės atsakomybės, kadangi tai jis sudarė Sutartį. Nurodė, kad pačioje Jungtinės veiklos sutartyje nėra nurodyta, kad Ieškovė turi nuomos sutartį su Muziejumi ir tuo pagrindu Atsakovei teks mokėti pusę nuomos ir komunalinių mokesčių. Taip pat nurodė, kad Ieškovės buvęs vadovas nereiškė jokių pretenzijų Atsakovei dėl neva pasisavintų pajamų už viešbučio veiklą. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
22. Liudytojas V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau buvo UAB „Ostina“ direktoriumi ir su Atsakove, kuriai vadovavo G. L., sudarė sutartį, pagal kurią pasidalijo veiklas – kavinė ir baras priklausė jai, o viešbutis Ieškovei. Nurodė, kad kai pradėjo dirbti, nei vieno euro neįkrito į Ieškovės sąskaitą, visas pajamas pasisavino G. L., dėl to nutraukė Sutartį. Paaiškino, kad buvo sutarę dėl nuomos ir komunalinių mokesčių, kad dalinsis juos per pusę. Sutartyje matosi, kad buvo sutarta viskas, aiškiai matosi. Patikino, kad Ieškovė su Muziejumi pilnai atsiskaitė. Į Ieškovės atstovės kl. – pretenzijas teikė Atsakovei, bet jokio atsako negavo. Iškraustant Atsakovę buvo konfliktas, kai pasakė, kad nutraukia sutartį, G. L. su vyru puolė vežti daiktus, tada liudytojas iškvietė policiją, nes išvežė kartu ir Ieškovės daiktus. Nurodė, kad kambarių kainos tuo metu buvo nuo 30 Eur iki 60 Eur. Palyginus Atsakovės pateiktos sąskaitos išrašą su Booking.com išrašu galima matyti panašumų – sutampa tai, kad už Booking.com jis mokėjo komisinius, o G. L. kur gaudavo pinigus iš klientų, pasiimdavo sau. Į teisėjo kl. – dirbo tiek kiek galiojo sutartis, tiek dirbo. Nurodė, kad jis sakydavo, kad negauna nieko iš Atsakovės, kad nutrauks Sutartį, o Atsakovė atsakydavo, kad Ieškovė nedirba, ir kadangi dirba viena Atsakovė, todėl jai ir priklauso pajamos. Į Atsakovės atstovo kl. – UAB „Ostina“ tuo metu dirbo jis (liudytojas) vienas. Buvo kalbėta, kad įdarbins žmones, tačiau su Atsakove nebuvo aptarę kainų už tvarkymą ir kitų sumų, pusryčių kainos, kuriuos gamindavo G. L., todėl nieko sutarę dėl to nebuvo. Į teisėjo kl. – už nelegalų darbą jis buvo nubaustas, už 3 ar 4 žmonių neįdarbinimą. Nurodė, kad tai buvo prieš jungtinės veiklos sudarymą. Paaiškino, kad viešbučio veiklą – administravimą, valymą, klientų priėmimą, administravimą vykdė Ieškovė, o dėl valymo nežino, jis nebuvo nuvažiavęs, tikriausiai valė G. L. įdarbintos merginos. Jie žodžiu buvo sutarę, kad už valymo paslaugas kas mėnesį bus sumokėta, tačiau nespėjo sumokėti, įvyko konfliktas. Dėl paslaugų įkainių planavo sutartį sudaryti, bet nespėjo, o G. L. viešbutyje tvarkėsi kaip norėjo. Atsakydamas nurodė, kad Sutartį rengė jis pats, rado tipinę sutartį internete ir ją pateikė Atsakovei. Sutartyje įrašyta, kad visos per pusę - ir komunalinės, ir nuomos išlaidos. Subnuomos neleido sutartis su Muziejumi, nors jie norėjo daryti subnuomos sutartį. Jis nežinojo, kad viešbutyje vyksta veikla, kad per Booking.com važiuoja žmonės, ir ne tik per Booking.com, bet ir taip vykdavo šventės su nakvynėmis, už kurias matyt mokėdavo grynais. Į Atsakovės atstovo kl. – Muziejui buvo sumokėta viskas, mokėjo nuo liepos 1 d. už skolas, sumokėjo naujas direktorius. Nepamena ar jis ką nors mokėjo Muziejui būdamas direktoriumi. Nurodė, kad visos sutarties metu Ieškovė jokių pajamų negavo iš Atsakovės, todėl nemokėjo Muziejui, tačiau šiuo metu skolų nebeturi. Paaiškino, kad buvo trumpas laiko tarpas, kad teiktų pretenzijas, ir kadangi dėl visko susitarę nebuvo, nenutraukinėjo sutarties anksčiau. Nurodė, kad direktoriumi buvo iki birželio pabaigos. Nurodė, kad Ieškovė savo veiklos metu turėjo savo kasos aparatą, todėl ir gegužės, ir birželio mėn. G. L. galėjo į tą aparatą įmušti pinigus ir paimti pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
23. Į bylą pateikti įrodymai: Ieškovės ir Atsakovės 2019 m. spalio 1 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1 punktu Šalys susitarė: <...> bendradarbiauti organizuojant viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimą. Šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimo įgyvendinimą, administravimą ir priežiūrą. <...>“ Sutarties 3 punktas nustatė, kad: „Iš viešbučio veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako „Pirmas dalyvis“ (konkrečiu atveju – Ieškovė), o 4 punktas numatė, kad: „Iš kavinės ir virtuvės veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako „Antras dalyvis“ (konkrečiu atveju – Atsakovė). Sutartyje numatyta bendradarbiavimo įgyvendinimo pradžia – nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Bendradarbiavimo vykdymo vieta – Užugirio (A. Smetonos) dvaro pastatas-kumetynas. Ieškovės ir Ukmergės kraštotyros muziejaus ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (2019 m. vasario 1 d., Nr. TPN-5), kuri patvirtina, kad Ieškovė buvo sudariusi nuomos sutartį su Ukmergės kraštotyros muziejumi dėl muziejaus materialaus turto – Užugirio (A. Smetonos) dvaro pastato-kumetyno, nuomos; sutartimi numatytas nuomos mokestis – 214,50 Eur. Sąskaitos faktūros (pardavėjas – Ukmergės kraštotyros muziejus; pirkėjas – UAB „Ostina“) Serija UKM Nr. 0063, Nr. 0070, Nr. 0076, Nr. 0004, Nr. 0006, Nr. 0022, Nr. 0034 laikotarpiu nuo 2019-09-30 iki 2020-08-06 patvirtina, kad nuomos mokestį už Ieškovės nuomojamas patalpas sudaro 214,50 Eur kas mėnesį mokama suma, kas už 9 mėnesių laikotarpį, kai buvo sudaryta Jungtinės veiklos sutartis, sudarė 1 930,50 Eur. Sąskaitos faktūros (pardavėjas – Ukmergės kraštotyros muziejus; pirkėjas – UAB „Ostina“) Serija UKM Nr. 0034, Nr. 0084, Nr. 0071, Nr. 0075, Nr. 0003, Nr. 0007, Nr. 0009, Nr. 0023, laikotarpiu nuo 2019-11-04 iki 2020-08-06 patvirtina, kad komunalines paslaugos iš viso sudarė 7 144,84 Eur. Į bylą pateikti Ieškovės sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2020-07-01. Pateikta 2020 m. liepos 15 d. pretenzijos Dėl jungtinės veiklos sutarties padarinių, iš kurios matyti, kad Atsakovė kreipėsi į Ieškovę dėl turto – kasos aparato bei mokėjimo kortelių įrenginio, grąžinimo ir skolos UAB „Mineraliniai vandenys“ apmokėjimo bei pateikti el. susirašinėjimai dėl minėtos pretenzijos įvykdymo. Į bylą pateikti Atsakovės sąskaitos išrašai laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2020-06-26 bei Ieškovės išmuštų kasos aparato čekių kopijos. Liudytojos I. O. pareiškimas, pateiktas Ukmergės rajono 2-ojo notaro biure 2021 m. balandžio 7 d., iš kurio matyti, kad liudytoja, dirbdama Atsakovei, buvo atsakinga už barą, tvarką kambariuose, žmonių apgyvendinimą; pareiškime nurodoma, kad gautos pajamos iš viešbučio veiklos buvo mušamos į Atsakovės kasos aparatą, nurodant kitos pr.; dalis pinigų būdavo imami grynais ir atiduodami Atsakovei. Byloje pateiktos Atsakovės Kasos knygų kopijos laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-06-30. Ieškovės darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus pokytis iš Rekvizitai.lt iš kurio matoma, kad laikotarpiu nuo 2020-04-01 iki 2020-07-01 dirbo vienas darbuotojas.
Dėl jungtinės veiklos sutarties
24. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerių įnašais į bendrą veiklą gali būti pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita, galioja partnerių įnašų lygybės prezumpcija (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 26 punktas; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 22 punktas).
26. Ieškovė byloje savo reikalavimus kildina iš Šalių pasirašytos 2019 m. spalio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties. Minėtos sutarties 1 punktu Ieškovė ir Atsakovė įsipareigojo bendradarbiauti organizuojant viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimą. Kaip matyti iš nurodyto punkto, Šalys susitarė dėl bendros veiklos, t. y. Užugirio (A. Smetonos) dvaro pastate-kumetyne įrengto viešbučio ir kavinės veiklos. Sutartimi Šalys nustatė, kad Ieškovė atsakinga už viešbučio veiklą ir su viešbučiu susijusius įsipareigojimus, o Atsakovė – už kavinės veiklą ir su kavine susijusius įsipareigojimus. Sutartimi nustatė bendradarbiavimo pradžią – 2019 m. rugsėjo 20 d. Sutarties 3.1. puntu nustatė, kad minėta Sutartimi dalyviai, kooperuodami savo lėšas, darbą ir žinias, įsipareigoja bendrai įgyvendinti viešbučio gyventojų ir kavinės lankytojų maitinimo paslaugas. Sutartyje aptarė dalyvių teises ir pareigas, įsipareigojimų vykdymą ir kitas sąlygas. Sutartis pasirašyta Ieškovės buvusio direktoriaus V. R. ir Atsakovės direktorės G. L.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Šalys sudarė būtent Jungtinės veiklos sutartį. Teismo posėdžio metu tiek Ieškovės buvęs direktorius, tiek Atsakovės atstovė direktorė nurodė, kad pasirašant sutartį buvo siekta vieno tikslo, kad kooperuojant turimas žinias, lėšas ir darbą, (duomenys neskelbtini), veiktų viešbutis kartu su kavine. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad tiek veikusiam viešbučiui buvo naudinga kartu gauti maitinimo paslaugas, kurias teikė Atsakovės atstovė G. L., tiek kavinei buvo naudinga aptarnauti ir teikti maitinimo paslaugas į viešbutį atvykstantiems klientams.
Dėl nuomos ir komunalinių mokesčių dalies priteisimo
27. Kaip minėta sprendimo 23 punkte, Ieškovė buvo sudariusi nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) nuomos. Iš pateiktos sutarties matyti, kad kas mėnesį sutartas mokamas nuomos mokestis – 214,50 Eur (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 3.2 punktu Ieškovė įsipareigojo taip pat mokėti mokesčius už vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo eksploatavimą dvaro teritorijoje – 115,32 Eur, už apsaugą – 42,35 Eur, už pastatų šildymo ir vėdinimo sistemų, šildymo punktų, karšto vandens tiekimo, elektros įrenginių priežiūrą – 124,03 Eur. Ieškovės buvęs vadovas, liudytojas V. R., teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo sudaryti su Atsakove subnuomos sutartį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp Ieškovės ir Muziejaus pasirašyta nuomos sutartis neleido tokio varianto (Sutarties 4.4. punktas), pasiūlė Atsakovei sudaryti Jungtinės veiklos sutartį, kuria pasidalytų veiklą ir su ja susijusias teises bei pareigas. Iš pateikto patikslinto ieškinio ir dokumentų byloje matyti, kad viso Ieškovė sumokėjo 1 930,50 Eur už nuomą bei 7 144,84 Eur už komunalines paslaugas Muziejui. Ieškovė, remdamasi Jungtinės veiklos sutarties 1, 3 ir 4 punktais prašo priteisti iš Atsakovės pusę nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, kuriuos Ieškovė sumokėjo pagal Nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), t. y. 965,25 Eur už nuomą bei 3 572,42 Eur už komunalines paslaugas.
28. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmeniui, pažeidusiam prievolę, gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad kreditorius turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės elementas – kreditoriaus patirta žala, kaip ir skolininko neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį (žr. pvz., LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). Taigi, sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius (žalą), priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovei, nustatytinos trys atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.
29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Atsakovė (duomenys neskelbtini) vykdė kavinės veiklą, t. y. tiekdavo maistą, gėrimus dvaro lankytojams, organizuodavo šventes dvaro patalpose, maitinimą švenčių metu, taip pat tiekdavo maitinimą viešbučio gyventojams. Atsakovė atsiliepime nurodo nesutinkanti su prašomomis priteisti sumomis už patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius, kadangi nurodo, kad Jungtinės veiklos sutartyje tokie įsipareigojimai konkrečiai nebuvo nustatyti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad esant šalių ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019, 25 punktas). Kaip matyti, Ieškovė nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini), jame vykdė viešbučio veiklą. Kaip nurodo, siekiant pritraukti daugiau lankytojų, ir negalint subnuomoti dalies patalpų, pasiūlė Atsakovei pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį ir taip pasidalyti visas teises ir pareigas. Jungtinės veiklos sutarties 1 punkte nustatyta, kad „šalys lygiomis teisėmis yra atsakingos už bendradarbiavimą, administravimą ir priežiūrą“, Sutarties 3 punkte nustatyta, kad „iš viešbučio veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako „Pirmas dalyvis“, o Sutarties 4 punkte, kad „iš kavinės ir virtuvės veiklos gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako „Antras dalyvis“. Aiškinant minėtos sutarties sąlygas teismas atsižvelgia į aukščiau minėtą teismų praktiką, ir sprendžia, kad Ieškovė, sudarinėdama sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad Atsakovė, Ieškovės suteiktose patalpose vykdydama savo veiklą ir už tai gaudama pajamas, taip pat bus atsakinga už jos daliai tenkančius mokesčius už nuomą ir komunalinius patarnavimus. Iš Ieškovės sudarytos nuomos sutarties su (duomenys neskelbtini) akivaizdu, kad subnuoma nebuvo galima, todėl Ieškovė pasirinko sudaryti su Atsakove Jungtinės veiklos sutartį. Priešingai nei nurodoma Atsakovės atsiliepime, Jungtinės veiklos sutarties 4 punkte aiškiai matyti, kad susitarta, jog Atsakovė atsakinga už kavinės veiklai tenkančias išlaidas ir mokesčius, 1 punkte nustatyta, kad Šalys lygiomis dalimis atsakingos, t. y. po ½,ir šiuo atveju akivaizdu, kad prie Sutarties 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų ir mokesčių turi būti priskirtini ir mokesčiai už patalpų nuomą bei komunaliniai mokesčiai.
30. CK 6.974 straipsnyje nustatyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis. Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje yra priskiriama bendradarbiavimo sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai, grupei. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Apeliacino teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-588-790/2020).
31. CK 1.5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vadovaujantis teisingumo principu, būtina atsižvelgti į šalių skirtingus interesus ir siekti jų protingos pusiausvyros. Protingumo principas įpareigoja asmenį domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei atitinkamai elgtis, vadovaujantis bonus pater familias standartu – apdairiai, rūpestingai, atidžiai, racionaliai. Sąžiningumo principas reikalauja veikti pagal bonus pater familias standartą, atsižvelgiant į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus, jei jis konkrečioje situacijoje galėjo ir turėjo atitinkamai elgtis. Konkrečiu atveju Atsakovės atstovė, direktorė, vykdydama veiklą ne savo patalpose, o tuo labiau (duomenys neskelbtini), kuris, kaip visuotinai žinoma, yra turistų lankytina vieta, būdama verslininkė, turėjo suprasti ir numanyti, kad už gaunamas patalpas reikės mokėti mokesčius – nuomos ir komunalinius ir tai suvokdama pati turėjo elgtis rūpestingai ir domėtis savo vykdomos veiklos sąlygomis.
32. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš Atsakovės direktorės teismo posėdžio metu išsakytų motyvų dėl nepriklausančių jai mokėti mokesčių už patalpų nuomą bei komunalinių patarnavimų matyti, kad ji grindžia savo neprievoles iš esmės tuo, kad faktiškai ji vykdė viešbučio veiklą už Ieškovę, patyrė išlaidas ir investavo savo darbą (ką turėjo pagal Sutartį daryti Ieškovė), todėl vien dėl to nemano, kad turi dar ir prisidėti prie nuomos ir komunalinių mokesčių mokėjimo (2021 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 34 sek. – 23 min. 45 sek.).
33. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir Sutartyje numatytų įsipareigojimų mokėti už jos veiklai priskirtus mokesčius – nuomą bei komunalinius patarnavimus, nemokėjo, dėl ko visus mokesčius, teko padengti Ieškovei. Esant šioms aplinkybėms, Ieškovės reikalavimas priteisti iš Atsakovės 965,25 Eur nesumokėto nuomos mokesčio ir 3 572,42 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, viso – 4 537,67 Eur skolos, pagrįstas ir yra tenkintinas.
Dėl prašomos 5 011,10 Eur sumos
34. Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 011,10 Eur iš viešbučio gautų pajamų, kuriuos, kaip nurodo pasisavino Atsakovė. Kaip minėta anksčiau, Šalys Sutarties 3 ir 4 punktu susitarė, kad kiekvienas Sutarties dalyvis yra atsakingas už iš savo veiklos gaunamas pajamas. Ieškovė patikslintu ieškiniu nurodo, kad Atsakovė, vykdydama jai nepriklausančią veiklą – viešbučio veiklą, ėmė pinigus iš klientų už apgyvendinimą viešbutyje ir tokiu būdu iš viso pasisavino 5 011,10 Eur, kuriuos turėjo perduoti Ieškovei.
35. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikė viešbutis ir kavinė. Sutartimi Šalys susitarė, kad už viešbučio veiklą atsakinga Ieškovė. Ieškovė nurodė, kad sulyginus Atsakovės pateiktą sąskaitos išrašą su Booking.com klientų išrašu (nurodo, kad sutampa laikotarpiai, sumos) matyti, kad Booking.com klientai pervedinėjo pinigus būtent į Atsakovės sąskaitą pvz. 2020 m. birželio 15 d. – 159,70 Eur (V. A., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), I. J., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), S. B., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 20 d. – 376,36 Eur (G. J., užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. birželio 21 d. – 196,24 Eur (H. M., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. birželio 24 d. – 96,71 Eur (J. B., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2020 m. birželio 25 d. – 378,11 Eur (J. K., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), V. L., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), T. P., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), E. G., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), R. N., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), V. V., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, pateikti Booking.com klientų išrašai byloje negali būti vertinami kaip galutinio atsiskaitymo įrodymas, kadangi iš pateiktų užsakymo lentelių negalima identifikuoti jų šaltinio bei tikrumo. Nurodo, kad taip pat Ieškovė negavo pajamų ir iš Booking.com sistemos klientų už 2020 m. balandžio - birželio mėn. viso 3 203 Eur, iš kurių 2020 m. balandžio mėn. – 40,00 Eur, 2020 m. gegužės mėn. – 240,00 Eur, 2020 m. birželio mėn. – 2 923,00 Eur. Booking.com svetainėje pateiktų Taisyklių ir sąlygų 5 punkte Mokėjimo kortelė arba banko pavedimas nurodoma, kad: „Mokėjimas yra saugiai apdorojamas per trečiųjų šalių tarpininkus ir mokėjimas atliekamas tiesiogiai iš jūsų kredito / debeto kortelės ar banko sąskaitos apgyvendinimo įstaigai.“ Ieškovė nurodo, kad ji mokėjo Booking.com sistemos komisinius, iš pateiktų ir Ieškovės nurodomų Booking.com išrašų matyti, kad sistema registruota UAB „Ostina“ vardu, todėl manytina, kad Ieškovei pačiai administruojant minėtą sistemą, mokant komisinius, pinigai už viešbučio apgyvendinimą negalėjo pereiti atsakovei MB „Lėno uostas“. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad Atsakovė pasisavino 3 203 Eur pajamų iš Booking.com sistemos.
36. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš Atsakovės 1 808,10 Eur remiantis kasos aparato čekiais, iš kurių matyti, kad iš Ieškovei priskirtos viešbučio veiklos (čekiuose pavadinimas — „kitos pr.“) Atsakovė gavo: 2020 m. birželio 14 d. – 190,00 Eur; 2020 m. birželio 18 d. – 50,00 Eur; 2020 m. birželio 19 d. – 294,00 Eur; 2020 m. birželio 20 d. – 186,00 Eur; 2020 m. birželio 21 d. – 34,00 Eur; 2020 m. birželio 24 d. – 92,10 Eur; 2020 m. birželio 27 d. – 231,00 Eur; 2020 m. birželio 28 d. – 731,00 Eur, viso – 1 808,10 Eur. Kaip minėta Sutarties 3 punkte nustatyta, kad iš viešbučio gautas pajamas, mokesčius, išlaidas, darbuotojų įdarbinimą ir administravimą vykdo ir atsako Ieškovė. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad Ieškovė nėra gavusi nei vieno euro už viešbučio veiklą, tačiau iš Ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad Ieškovė 2019 m. spalio 28 d. į savo sąskaitą gavo 382 Eur (paskirtis – už apgyvendinimą seminaro metu spalio 11-12 d.); 2020 m. vasario 13 d. gavo 100 Eur (paskirtis – už kambarių nuomą); 2020 m. birželio 10 d. (paskirtis – avansas už liepos 11-12 d. 4 liukso kambarius). Ieškovė pati pateikė į bylą įrodymus, kad faktiškai viešbučio veiklą vykdė Atsakovė – nurodė, kad iš Atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Kargiris“ Atsakovė mokėjo už patalynės skalbimą: 2020 m. birželio 17 d. – 210,64 Eur, 2020 m. birželio 26 d. – 208,12 Eur. Taip pat teismo posėdžio metu liudytojas V. R. ne kartą pabrėžė, kad viešbutyje beveik nesilankydavo, kas ten vyko jis nežino, jokių darbuotojų, neskaitant jo, nebuvo įdarbinta. Liudytoja I. O. patvirtino, kad nėra mačiusi viešbutyje jokių Ieškovės darbuotojų, kad nebuvo net administratorės, todėl dirbdama Atsakovei ir būdama atsakinga už barą ir kavinės lankytojų aptarnavimą, ji faktiškai dirbo ir viešbutyje – priiminėjo atvykusius svečius, tvarkydavo kambarius. CPK 6.976 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendžia, kad Ieškovei visiškai neįdėjus savo darbo ir pastangų dėl viešbučio veiklos (ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas V. R., atsakovo atstovė G. L., liudytoja I. O.), o Atsakovei vykdant bendrą veiklą, t. y. dirbant ir su jai priskirta kavine bei dar ir su viešbučiu, patiriant išlaidas (patalynės skalbimas, atlyginimai darbuotojams, viešbučio kambarių tvarkymai), Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti jai minėtas pajamas. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
37. Ieškovė prašo priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanos (8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu). Refinansavimo operacijai taikoma fiksuotąją palūkanų norma ieškinio pateikimo metu yra 0,0 procento, todėl Atsakovės mokėtinų procesinių metinių palūkanų norma yra 8 procentai, jos Ieškovei priteistinos iš Atsakovės nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
39. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 47,52 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos Ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 253 Eur žyminis mokestis (byloje nėra pateikta įrodymų dėl Ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, Ieškovei iš Atsakovės priteistina 120,23 Eur sumokėto žyminio mokesčio (253 x 47,52 proc.). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad Atsakovė byloje patyrė 550 Eur atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (47,52 proc. reikalavimų), Atsakovei priteistina 288,64 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).
40. Teismas šioje byloje patyrė 7,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į sprendimo 38-39 punktus, turėtų būtų dalintinos sekančiai – 3,40 Eur iš Ieškovės, 3,76 Eur iš Atsakovės, tačiau patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
41. Teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nutarta areštuoti Atsakovės MB „Lėno uostas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 7 740,67 Eur sumai, o nesant galimybės areštuoti Atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamamąjį turtą minėtai sumai, areštuoti Atsakovės pinigines lėšas 7 740,67 Eur sumai, leidžiant Atsakovei atsiskaityti su Ieškove. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės MB „Lėno uostas“, įmonės kodas 305270390, 4 537,67 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 67 centus) skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 537,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 120,23 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 23 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“, įmonės kodas 302595674, naudai.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ostina“, įmonės kodas 302595674, 288,64 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės MB „Lėno uostas“, įmonės kodas 305270390, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.