Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-473-260/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-31
Bylos Nr.: 2A-473-260/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02372-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Raimondas Buzelis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“
Trečiasis asmuo: „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-473-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02372-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3062-399/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ ieškinį atsakovui antstoliui A. A., trečiajam asmeniui „BTA Baltic Insurance Company“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „BCB group“ 2016 m. gegužės 23 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo antstolio A. A. 8105, 25 Eur žalos atlyginimą, tai yra negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi jeigu atsakovas savo antstolio pareigas būtų vykdęs atsakingai ir rūpestingai, šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016, pagrindu sumokėtas teismo išlaidas T. N. 400 Eur ir A. A. 679,92 Eur.

Ieškovė nurodė, kad žala susidarė kaip 6 procentai metinių palūkanų nuo ne laiku grąžintos ir nepagrįstai antstolio sąskaitoje laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2015 m. spalio 7 d. laikytos 52 566,03 Eur sumos. Antstolis nepagrįstai laikė pinigus 52 566,03 Eur, įmokėtus ieškovo, laimėjus varžytynes, savo depozitinėje sąskaitoje kol baigėsi teisminis procesas dėl varžytynių akto netvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė laikė, kad dalis antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto netvirtinimo, o būtent jo 2 punktas, kuriuo antstolis patvarkė grąžinti įmokėtus pinigus varžytynių laimėtojui UAB „BCB group“ pasibaigus patvarkymo apskundimo terminui, nebuvo skundžiama ir antstolis turėjo įmokėtus pinigus grąžinti ieškovui pasibaigus apskundimo terminui nurodytam patvarkyme, tai yra po 20 ar bent jau po 90 dienų, t. y. įsiteisėjus patvarkymo 2 punktui, kuris nebuvo skundžiamas. Ieškovė taip pat teigė, kad antstolis, prieš vykdydamas varžytynių procedūrą, turėjo įsitikinti, ar nėra kliūčių joms vykdyti bei, jose pardavęs turtą, turėjo patvirtinti varžytynių aktą. Teigė, kad ieškovės vadovas Ž. B. dar iki pasibaigiant varžytynėms buvo žodžiu pranešęs apie kliūtis žemės sklypo pardavimui varžytynėse. Nurodė, kad jeigu antstolis A. A. nebūtų priėmęs patvarkymo netvirtinti varžytynių akto, ieškovui būtų nereikėję jo skųsti ir būtų nesusidarę bylinėjimosi išlaidos, kurias teismas priteisė iš ieškovo.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis A. A. 2016 m. birželio 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad skelbdamas varžytynes antstolis neturėjo informacijos jog yra prasidėjusi žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ir varžytynes paskelbė pagrįstai, o tokią informaciją sužinojęs patvarkymu atsisakė patvirtinti varžytynių aktą. Antstolio atliktų veiksmų tinkamumą patvirtinta teismų priimtos nutartys. Nesutiko su tuo, kad visu ieškinyje nurodytu laikotarpiu ieškovė siekė susigrąžinti pinigus įmokėtus laimėjus varžytynes. Teigė, jog ieškovės siekis buvo įgyti žemės sklypus nuosavybėn, ką patvirtino ir ieškovės veiksmai po varžytynių, kadangi ieškovė pati apskundė antstolio patvarkymą, kuriuo jis atsisakė tvirtinti varžytynių aktą. Manė jog jis pagrįstai ieškovės įmokėtus pinigus laikė depozitinėje sąskaitoje iki pasibaigė teisminis procesas, kurio metu buvo nuspręsta, kad antstolio veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pati nepranešė sąskaitos į kurią reikėtų pervesti grąžinamus pinigus bei neprašė jų grąžinti. Antstolis nesutiko su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog jos vadovas Ž. B. pranešė antstoliui apie galimas varžytynių vykdymo kliūtis. Teigė, jog ieškovė dalyvaudama varžytynėse veikė savo rizika. Antstolis yra tik piniginių lėšų esančių jo depozitinėje sąskaitoje saugotojas ir negali jomis laisvai disponuoti. Pati ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga, ką konstatavo aukštesnės instancijos teismai. Ieškovė neįrodė pagrindų antstolio civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų kitoje byloje priteisimo. Nurodė, kad šis klausimas buvo išspręstas byloje pagal ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų, nutartis įsiteisėjusi ir nėra teisinio pagrindo sumas, kurios buvo priteistos iš ieškovės ir kurias ji sumokėjo, priteisti iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „BCB group“ atsakovui antstoliui A. A. 856,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad vykdymo procesas buvo pradėtas pagal Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį, kuria buvo nutarta priverstinai parduoti įkeistus daiktus iš varžytynių, tame tarpe ir žemės sklypus. Minėtos nutarties pagrindu 2010 m. sausio 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Antstolis 2012 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo žemės ūkio paskirties sklypams 0,9000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,0400 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nurodė jog varžytynės vyks 2012 m. lapkričio 20 d., 13 val.. UAB „BCB group“ vienintelis akcininkas N. A. B. 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė bendrovės vadovui Ž. B. dalyvauti varžytynėse perkant ginčo žemės sklypus. 2012 m. lapkričio 20 d. įvyko varžytynės, ginčo žemės sklypus nupirko ieškovė. Iš 2013 m. balandžio 3 d. VĮ Registrų centras išrašo nustatė, kad žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. 2013 m. balandžio 3 d. antstolis priėmė patvarkymą Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto netvirtinimo, kurio pirmame punkte nurodė, kad antstolis patvarkė atsisakyti surašyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,0400 ha Pietarių kaime turto pardavimo iš varžytynių aktą, paaiškėjus aplinkybei jog yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, pažymint, kad tokios žymos jį 2010 m. vasario 12 d. areštuojant VĮ Registrų centras nebuvo. 2013 m. balandžio 3 d. aktas įteiktas bendrovės vadovui Ž. B.. Patvarkymo antrame punkte nurodyta varžytynių laimėtojai UAB „BCB group“ grąžinti 181 500 Lt, kurie sumokėti už nupirktą iš varžytynių žemės sklypą 1,0400 ha, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus patvarkymo apskundimo terminui. 2013 m. balandžio 12 d. UAB „BCB group“ apskundė antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymą. Skundu prašė panaikinti 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymą Dėl turto pardavimo akto iš varžytynių netvirtinimo ir surašyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių aktą. Antstolis 2015 m. gegužės 11 d. raštu atsakydamas į ieškovės 2015 m. gegužės 4 d. prašymą Dėl turto pardavimo ir varžytynių akto patvirtinimo ir turto perdavimo jo savininkui, nurodė, kad visi klausimai bus sprendžiami tik po to, kai bus išspręstas klausimas dėl antstolio patvarkymo teisėtumo bei išaiškinta, jog asmuo turi teisę atsisakyti pateikto skundo. 2015 m. spalio 5 d. raštu antstolis prašė pranešti sąskaitą, į kurią būtų galima sugrąžinti ieškovės sumokėtus pinigus už varžytynėse pirktą žemės sklypą. 2015 m. spalio 7 d. ieškovė nurodė savo sąskaitos numerį antstoliui. 2015 m. spalio 7 d. antstolis grąžino ieškovei pinigus. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės skundą dėl antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymo iš turto pardavimo varžytynėse akto surašymo atmetė, Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą kasacine tvarka 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį.

Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog antstolis buvo neatidus ir nerūpestingas organizuodamas ir vykdydamas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) varžytynes bei dėl to jam turi kilti CK 6.245 - 6.249 straipsniuose nustatyta atsakomybė. Taip pat neįrodė, kad antstolis 2012 m. lapkričio 20 d. skelbdamas varžytynes ir jas vykdydamas žinojo aplinkybę dėl prasidėjusios žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Nustatė, kad iš vykdomojoje byloje esančių nekilnojamojo turto registro duomenų, kuriuos tikrino antstolis, matyti, jog tokios žymos nėra. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir įrodinėja, kad pranešė antstoliui apie prasidėjusią žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 31 d. nutarties 34 punkte konstatavo priešingai, nurodė, UAB „BCB group“ žinodama, kad žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams ir vis tiek dalyvaudama varžytynėse pati elgėsi (veikė) nerūpestingai ir taip pat turėjo pranešti antstoliui šią teisiškai reikšmingą informaciją. Taip pat nutarties 24 punkte teismas yra konstatavęs, kad antstolis pagrįstai atsisakė surašyti žemės sklypo pardavimo varžytynėse aktą, kadangi Žemės įstatymo 46 straipsnis draudė prasidėjus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą. Teismas nenustatė antstolio neteisėtų veiksmų skelbiant ir vykdant varžytynes. Pasisakydamas dėl ieškovės teiginio, kad ji neskundė patvarkymo 2 punkto, todėl antstolis galėjo pinigus grąžinti, teismas nurodė, kad šis ieškovės argumentas nepagrįstas, kadangi ji savo skundu prašė panaikinti visą 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymą vykdomojoje byloje ir surašyti žemės sklypo pardavimo iš varžytynių aktą. Teismas laikė, jog esant tokiam skundui antstolio patvarkymas visas neįsiteisėjo (neįsigaliojo) kol nebuvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria palikta nepakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo skundas dėl antstolio veiksmų. Ir tik antstoliui sužinojus ieškovės sąskaitos numerį 2015 m. spalio 7 d. pinigai buvo grąžinti. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė nei antstolio veiksmų neteisėtumo, nei jo kaltės bei priežastinio ryšio ir taip pat neįrodė jog dėl antstolio veiksmų patyrė žalą bei kokio dydžio. Nurodė, kad pinigai buvo antstolio depozitinėje sąskaitoje ir antstolis jais nedisponavo ir jų nenaudojo. Ieškovė siekė įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir jeigu būtų buvęs surašytas žemės sklypo pardavimo iš varžytynių aktas pinigai būtų buvę paskirstyti išieškotojams vykdymo procese. Visa ieškovės įmokėta suma yra jai grąžinta ir žalos (nuostolių) ieškovė nepatyrė. Antstolis nėra ir nebuvo UAB „BCB group“ skolininkas ir tokiu būdu nepraleido termino piniginei prievolei įvykdyti.

Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas civilinėje byloje Nr. 2-325-570/2015, Kauno apygardos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ji buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį Nr. 125/2013 su advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo ir žalos atlyginimo bei, kad ieškovė yra sumokėjusi tam tikras sumas už advokato paslaugas, tačiau bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apskaičiuojamos ir priteisiamos toje byloje, kurioje buvo atstovaujama, ir negali būti laikomos ieškovės finansiniais nuostoliais. Ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priteisęs iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas T. N. ir antstoliui A. A. po 400 Eur, todėl, atsižvelgdamas į nustatytą bei vadovaudamasis CPK normomis reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų priteisimą, sprendė, jog šis klausimas jau yra išspręstas, todėl nagrinėdamas šią bylą teismas šių išlaidų priteisti kitaip ar jų perskirstyti negali. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas teismas netenkino ieškovės reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnis ir 98 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė „BCB group“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė antstolio neatidumo iš esmės prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2015 padarytai išvadai. Teismas konstatavo, kad įsakymas dėl sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams buvo priimtas dar 2010 m. lapkričio 25 d. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teigimu, jo savininkas T. N. apie jį buvo informuotas 2010 m. lapkričio 30 d. raštu. O tai reiškia, kad iki varžytinių paskelbimo 2012 m. spalio 9 d. nurodytas žemės įstatyme įtvirtintas draudimas jau galiojo, todėl žemės sklypo pardavimas iš varžytynių 2012 m. lapkričio 20 d. negalėjo būti vykdomas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Apeliantės nuomone, atsakovo veiksmai, t. y. neteisėtas ir pažeidžiantis nustatytą tvarką bei pažeidžiantis turto realizavimo tvarką varžytynių paskelbimas ir jų pravedimas, yra neteisėti. Atsakovas pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko atsakovui atsirado priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių bei padarytos žalos. Akivaizdu, kad savo netinkamais ir neatsakingais veiksmais vykdant jam įstatymo nustatyta tvarka pavestas funkcijas atsakovas dėl atsiradusių pasekmių, o būtent dėl turtinės žalos padarymo ieškovei, ir yra kaltas, o dėl jo neatsakingų ir kartu neteisėtų veiksmų ieškovė nebūtų patyrusi turtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kadangi neįvertino atsiradusios žalos prigimties. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmai neginčijamai įrodo jo pareigų atmestiną vykdymą paskelbiant ir pravedant turto pardavimą varžytynėse, kas sąlygojo ieškovei turtinės žalos padarymą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės UAB „BCB group“ apeliacinį skundą atmesti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė, sutinkamai su CPK 178 straipsniu, neįrodė, jog antstolis, skelbdamas varžytynes ir jas vykdydamas 2012 m. lapkričio 20 d. žinojo jog yra pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Areštuojant ginčo sklypą buvo tikrinami nekilnojamojo turto registro duomenys ir tokios žymos nebuvo. Apeliantė, nors ir teigia, kad pranešė antstoliui apie prasidėjusią žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, tačiau šią aplinkybė pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Neteisėti antstolio veiksmai skelbiant ir vykdant varžytynes nėra nustatyti. Ieškovė neįrodė nei antstolio veiksmų neteisėtumo, nei kaltės bei priežastinio ryšio, taip pat to, kad dėl antstolio veiksmų patyrė 8105,25 Eur žalą. Ieškovė, reikšdama antstoliui reikalavimą, nenurodo šiam reikalavimui jokio teisinio pagrindo. Nurodo, kad siekiant identifikuoti palūkanų funkcijas, pirmiausia reikia įvertinti civilinį teisinį santykį ir nustatyti, ar ieškovei atsirado teisė reikalauti sumokėti palūkanas, ir jeigu taip, kokiu teisiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju palūkanų reikalavimas yra kildinamas iš varžytynių procedūros. Antstolis pagrįstai atsisakė surašyti Turto pardavimo iš varžytynių aktą, nusprendė ieškovei grąžinti sumokėtas pinigines lėšas, kai pasibaigs šio patvarkymo apskundimo terminas, t. y. 2013 m. balandžio 23 d.. Antstolis laiku nesugrąžino ginčo sumos ieškovei dėl jos pačios nerūpestingumo ir neatidumo. Pati ieškovė, skųsdama antstolio veiksmus, sukūrė situaciją, kai neįsiteisėjus teismo sprendimui, antstolis negalėjo vykdyti ginčijamame potvarkyje nurodyto veiksmo - pinigų grąžinimo ieškovei. Pasisakydamas dėl reikalavimų priteisti iš antstolio ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas kitose bylose trečiasis asmuo nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas teismai paskirsto proceso dalyviams CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka ir kitoks šių reikalavimų patenkinimas įstatymo nėra numatytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovo žalos, kurią ieškovė patyrė atsakovui neatsakingai ir nerūpestingai vykdant antstolio pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ginčo dėl žalos apskaičiavimo būdo nekilo, taip pat apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių nesutikimo argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl priteisimo 3 249,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kaip tariamų ieškovės nuostolių. Kadangi dėl to ginčo byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016).

Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 8 105,25 Eur žalos atlyginimą, pateikdama argumentus ir juos patvirtinančius duomenis, kad žalą patyrė dėl atsakovo nerūpestingai atliekamų pareigų, kai šis laiku neįvykdė 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymo dėl netvirtinimo turto pardavimo iš varžytynių akto 2 punkto, kuriuo buvo patvarkyta grąžinti varžytynių laimėtojai už laimėtas varžytynes į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtus pinigus. Kadangi ši patvarkymo dalis nebuvo skundžiama, antstolis nepagrįstai savo depozitinėje sąskaitoje laikė lėšas iki kol baigėsi teisminis procesas dėl varžytynių akto netvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas antstolis su tokiais ieškovės ieškinio argumentais nesutiko, laikė, jog jis savo pareigas atliko tinkamai, atidžiai ir rūpestingai, pinigų ieškovei grąžinti negalėjo, kadangi ši buvo apskundusi jo 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo grąžinant varžytynių laimėtojai už laimėtas varžytynes į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtus pinigus, sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas nepagrįstas, todėl jį atmetė. Pagal Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, antstolis A. A. vykdė išieškojimą, kuris buvo nukreiptas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 12 d. antstolis minėtą žemės sklypą areštavo. VĮ Registrų centro žymų apie pradėtas žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras nebuvo, o vėliau dėl turto disponavimo teisės apribojimo to padaryti nebuvo galimybės. 2012 m. lapkričio 20 d. įvyko žemės sklypo varžytynės, kurias laimėjo ieškovė UAB „BCB group“. 2013 m. kovo 14 d. ieškovė į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 52 566,03 Eur. 2013 m. balandžio 3 d., paaiškėjus, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, antstolis priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo akto iš varžytynių netvirtinimo, nurodė, jog pasibaigus patvarkymo apskundimo terminui, varžytynių laimėtojui turi būti grąžinta pinigų suma, kurią jis sumokėjo už nupirktą iš varžytynių žemės sklypą. 2013 m. balandžio 12 d. ieškovė patvarkymą apskundė. Patvarkymas neįsiteisėjo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-325-570/2015, ieškovės skundą dėl antstolio patvarkymo teisėtumo atmetė kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1836-254/2015, Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, tad ji 2015 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-686/2016, atmetė ieškovės kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d nutartį paliko nepakeistą, pripažino, kad skundžiamas antstolio patvarkymas yra teisėtas, priteisė antstoliui iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarčiai, antstolis 2015 m. spalio 5 d. raštu kreipėsi į ieškovę prašydamas nedelsiant pranešti sąskaitą, į kurią būtų galima sugrąžinti jos į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėtus pinigus už varžytynėse pirktą žemės sklypą. 2015 m. spalio 7 d. ieškovė antstolio prašymą įvykdė. 2015 m. spalio 7 d. antstolis pervedė ieškovei jos į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėtus pinigus už varžytynėse pirktą žemės sklypą.

Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus bylų teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su apeliantės atliktais veiksmais siekiant susigrąžinti iš antstolio į jo depozitinę sąskaitą sumokėtas lėšas, konstatuoja, kad vien tik jos nurodoma aplinkybė, jog 2013 m. balandžio 12 d. skundu ji neskundė antstolio 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymo 2 punkto, todėl antstolis privalėjo grąžinti jai jos į jo depozitinę sąskaitą įmokėtas lėšas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei, kad antstolis negrąžindamas ieškovei lėšų iki įsiteisės 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymas, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas bei tinkamai neatliko jam CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų. Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, o būtent iš apeliantės 2013 m. balandžio 12 d. antstolio kontoroje gauto skundo dėl 2013 m. balandžio 3 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto netvirtinimo, apeliantė skundė visą antstolio patvarkymą, o ne jo dalį. Kadangi antstolis yra tik lėšų depozitinėje sąskaitoje saugotojas, o nuosavybės teisės į lėšas priklauso jų savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs antstolio neteisėtų ir nerūpestingų veiksmų, sprendė, jog nėra pagrindo patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Antstolio bendro pobūdžio pareigos vykdymą patvirtina nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Teisėjų kolegija laiko, jog pati ieškovė, skųsdama antstolio veiksmus, sukūrė situaciją, kai neįsiteisėjus teismo sprendimui, antstolis negalėjo vykdyti ginčijamame patvarkyme nurodyto veiksmo – pinigų grąžinimo ieškovei. Ieškovės skundas buvo atmestas, nutartis dėl šio skundo įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 28 d., iškart po to antstolis, atidžiai, tinkamai ir rūpestingai atlikdamas jam tenkančias pareigas, kreipėsi į ieškovę dėl sąskaitos į kurią jis galėtų pervesti jos į jo depozitinę sąskaitą įmokėtus pinigus nurodymo ir gavęs šią informaciją, nedelsdamas pinigus pervedė ieškovei. Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolis veikė teisėtai, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokia atsakomybė jam negali kilti.

Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdama ieškovės UAB „BCB group“ apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovui antstoliui A. A. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 630,82 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 metų redakcija) 8.11 punkte nustatytos sumos. Todėl iš ieškovės priteisiamos atsakovui 630,82 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės UAB „BCB group“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BCB group“ (juridinio asmens kodas 302440599) atsakovui antstoliui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 630,82 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų 82 euro centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokant už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas