- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- e2-3435-909/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34914-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- A. U.
- Advokatai
- Remigijaus Katinas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Simple finance“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Dream rental“) dėl skolos, palūkanų ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Simple finance“ 4 860 Eur skolos, 238 Eur palūkanas, 1 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė nutarė pirkti gyvenamąjį namą, dėl kurio pirkimo pradėjo ieškoti finansinės institucijos, kuri galėtų suteikti paskolą. Ieškovė internete pastebėjo save reklamuojančia įmonę, kuri asmenims siūlė finansines paslaugas būsto įsigijimui. Atsakovas siūlė finansinę pagalbą dėl išperkamosios nuomos pagal jo nurodytas sąlygas. Ieškovei sąlygos tiko, todėl susisiekė su atsakovu ir susitarė dėl susitikimo. Atsakovo vadovas N. T. ieškovę patikino, kad atsakovas yra ne vienerius metus veikianti įmonė, tad jokių problemų dėl galimybės įsigyti turtą nekils. Susitikimo metu šalys susitarė ir pasirašė 2019 m. gruodžio 12 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui pervedė 4 050 Eur pradinį įnašą (avansą) ir 810 Eur sutarties administravimo mokestį. Ieškovė atliko bankinį pavedimą į nurodytą atsakovo banko sąskaitą ir apie tai informavo atsakovą, o šis patikino kad namo nuosavybės dokumentus ieškovė turės iki 2020 m. vasario 28 d. Iki nuosavybės dokumentų gavimo ieškovė bendravo su perkamo namo šeimininke ir su atsakovu. Atsakovas vis pridurdavo, kad dokumentacija tvarkoma, jau yra numatyta data vizitui pas notarą dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Suėjus preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytam terminui, ieškovė taip ir negavo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į namą, taip pat nustojo bendrauti ir atsakovas. Susisiekus su atsakovo darbuotojais, šie patikino, kad dokumentai jau paruošti, pakartotinai susisiekus, teisinosi, jog dėl nepaprastos padėties šalyje (paskelbto karantino) visi planuoti sandoriai vėluoja, tačiau tikino, kad sandoris tikrai įvyks. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas ieškovei atsiuntė atsakovo pasirašytą susitarimą dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo neva šalių bendru susitarimu. Joje nurodė, kad atsakovas sutinka ieškovei grąžinti 4 860 Eur sumą, tačiau apie 1 000 Eur nuostolių atlyginimą atsakovas nieko neužsiminė. Ieškovė žinojo, kad tarp šalių nutrūko preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis suėjus sutartyje nustatytam terminui. Po aukščiau minėtų įvykių, ieškovė susisiekė su atsakovu ir paaiškino, kad remiantis preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi ir atsakovo atsiųstu susitarimu dėl sutarties nutraukimo atsakovas ieškovei privalo sumokėti 4 860 Eur ir 1 000 Eur nuostolių už sutarties neįvykdymą. Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti palūkanas už naudojimąsi pinigais, t. y. atsakovas gavo 4 860 Eur sumą, naudojosi ieškovės pinigais, sutarties sąlygų nevykdė. Todėl šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 238 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d., t. y. nuo atsakovo pinigų gavimo dienos iki ieškinio pateikimo teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktu atsiliepimu nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei 4 050 Eur avansą, tačiau nesutinka dėl kitų sumų priteisimo.
Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad sutinka su aplinkybėmis, kad 2019 m. gruodžio 12 d. šalys pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį dėl namo pirkimo ir tuo, kad šalys pagrindinės sutarties nesudarė, tačiau atsakovas nesutiko su prašomomis priteisti sumomis. Teigė, kad ieškovė įsipareigojo pirkti nekilnojamąjį turtą už 27 000 Eur, būsimos sutarties užtikrinimui ieškovė atsakovui sumokėjo 4 050 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaičiuotas į sutarties kainą ir 810 Eur sutarties administracinį mokestį. Nurodė, jog ieškovė 2020 m. sausio mėnesį atsakovą ėmė spausti pagreitinti pagrindinės sutarties sudarymą, telefonu grasino, kad jei per 2020 m. sausio mėnesį atsakovas nepasirašys pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovė pagrindinės sutarties nepasirašys ir kreipsis į teismą. Atsakovas ne kartą informavo ieškovę, jog palauktų ir nurodė datą, kada sudarys turto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarę, tačiau ieškovė atsisakė klausyti, iš ko matyti, kad ieškovė ketino nesudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties ir gauti iš atsakovo 1 000 Eur nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, kad atsakovas su nekilnojamojo turto pardavėjais 2020 m. kovo 12 d. sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su tikslu parduoti turtą ieškovei. Sutartį patvirtino Šiaulių miesto 4-ojo biuro notarė N. M., tačiau ieškovė sužinojo šią informaciją ir telefonu nurodė, jog nesutinka sudaryti sutarties, nes jos finansinė padėtis pasikeitė ir pareikalavo grąžinti visą atsakovui sumokėtą sumą. Atsakovas patikėjo sunkia ieškovės padėtimi ir sutiko grąžinti 4 860 Eur sumą ir pateikė ieškovei susitarimą dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo. Visgi, ieškovė piktybiškai nepasirašė atsakovo atsiųsto susitarimo ir reikalavo, kad būtų sumokėta 1 000 Eur nuostolių. Ieškovė nebandė susitarti taikiai. Atsakovas patikino, kad būtent ieškovė nenorėjo sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, ko rezultate atsakovas patyrė papildomas išlaidas registruodamas sandorį pas notarą. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir patirtų nuostolių, todėl neįrodytų ir nepagrįstų nuostolių ieškovė neturi teisės prašyti. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovės palūkanų skaičiavimu ir nurodė, kad palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo tos dienos, kada buvo sumokėtas avansas, nes pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovės kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateikė dubliką, kuriuo prašo tenkinti ieškinį pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Ieškovė dublike paaiškino, jog priešingai negu nurodė atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, atsakovas klaidina teismą nurodydamas melagingas aplinkybes ir faktus. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, t. y. pateikė tik sąskaitą už notarines paslaugas, tačiau pačios pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties ar VĮ Registrų centro išrašo apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nepateikė. Ieškovė bendravo su ketinto nupirkti namo savininke ir nekilnojamojo turto vadybininku, kurie gali patikinti, kad jos sandoris su atsakovu dėl namo ir žemės sklypo pirkimo nebuvo sudarytas. Pažymėjo, kad ieškovė labai laukė įsikūrimo į naują būstą, tačiau atsakovas vis prašė daugiau laiko dokumentacijos sutvarkymui. Susisiekus su atsakovu, teigė, kad pinigus pervedė namo savininkei, bet pasiteiravus namo savininkės dėl pervestų pinigų, ši patikino, kad jokių pinigų negavusi. Papildomai pridūrė, kad atsakovui yra iškelta daug kitų civilinių bylų dėl skolų priteisimo, apie atsakovo atstovą socialiniuose tinkluose skleidžiama informacija dėl jo apgavysčių, taip pat nurodė, kad atsakovas neturi teisės verstis paskolų suteikimu, tačiau netrukdomai tai daro ir toliau.
Atsakovas tripliku prašo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 810 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo 4 860 Eur nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 1 000 Eur nuostolių bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.
Atsakovas triplike dėstė, kad ieškovės dublike pateikta informacija dėl socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos apie atsakovo apgavystes ir neteisėtą vertimąsi paskolos teikimu yra nesusiję su bylos nagrinėjimu, todėl teismas neturėtų vertinti šios informacijos. Papildomai pridūrė, kad atsakovas nesiverčia jokia su paskolų teikimu susijusia veikla. Atsakovo atžvilgiu nėra jokio nei teisėsaugos institucijos, nei teismo procesinio dokumento, kuris įpareigotų atsakovą stabdyti vykdomą veiklą ar atsakovas būtų nubaustas dėl teisės pažeidimo. Tai, atsakovo nuomone, pagrindžia, kad ieškovė visais įmanomais būdais nesutinka ginčo spręsti taikiai, klaidina teismą ir teikdama tikrovės neatitinkančius faktus menkina atsakovą ir jo vykdomą veiklą. Atsakovas bandė ginčą išspręsti taikiai ir pasiūlė nutraukti sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, ką iš ieškovės buvo gavęs, tačiau ieškovė iki šiol tokio susitarimo nėra pasirašiusi, kas pagrindžia, jog ieškovė akivaizdžiai siekia pasipelnyti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad artėjant sutarties terminui, ji vis skambino atsakovui, tačiau gaudavo informaciją, kad reikia palaukti, kad notarai dėl karantino nevykdo veiklos, vis žadėjo pagrindinę sutartį pasirašyti vėliau. Susisiekusi su turto savininke Aldona bei nekilnojamojo turto brokeriu, ji sužinojo, kad turto savininkai pasirašė su atsakovu preliminarią sutartį pas notarą, tačiau vėliau, t. y. iki 2020 m. liepos mėnesio, pagrindinė sutartis visgi nebuvo sudaryta, atsakovas turto savininkei pinigų nesumokėjo. Tuomet ieškovė kreipėsi į atsakovą siekdama nutraukti sutartį, tačiau jai buvo atsiųstas susitarimas, kuriame nebuvo nurodyta, kad ieškovei bus sumokėtos netesybos, t. y. 1 000 Eur. Šio susitarimo ji nepasirašė, nes su tokiomis nutraukimo sąlygomis nesutiko. Tik vėliau ieškovė sužinojo, kad atsakovas yra nepatikima įmonė, yra daug asmenų, kurie yra finansiškai nukentėję dėl atsakovo tokios veiklos, yra net sukurta nukentėjusių asmenų grupė socialiniuose tinkluose.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo veikla vertintina kaip klasikinis sukčiavimo būdas, nes atsakovas, sudarydamas sutartis, neketina jų vykdyti, suteikti sutartas paslaugas; atsakovas nustojo bendradarbiauti, kai iš ieškovės gavo pinigus. Pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad atsakovo atžvilgiu yra iškelta daug bylų. Atsakovas privalo atlyginti nuostolius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 4 dalies bei Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 4 ir 4.1.1. punktų pagrindais.
Atsakovui teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, tačiau į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ieškovei ir jos atstovui neprašant priimti sprendimo už akių, o prašant bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, bylą išnagrinėjo atsakovui teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės ir jos atstovo žodinių paaiškinimų nustatyta, kad jog tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai, atsiradę 2019 m. gruodžio 12 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo išperkamosios nuomos būdu. Šis objektas nuosavybės teise nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė A. G. ir V. N..
Šalys 2019 m. gruodžio 12 d. pasirašė preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo. Sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei minėtą nekilnojamąjį turtą už 27 000 Eur sumą iki 2020 m. vasario 28 d. Turto pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui 4 050 Eur avansą ir 810 Eur sutarties administravimo mokestį (Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 3 punktas). Luminor Bank AS ieškovės asmeninės sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 12 d. ieškovė bankiniu pavedimu faktiškai pervedė šalių sutartą 4 860 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą.
Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 4 ir 4.1.1. punktai numatė, kad nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties dėl atsakovo kaltės, atsakovas grąžina sumokėtą avansą ir sumoka ieškovei 1 000 Eur nuostolių.
Teismui pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, kuris patvirtina, kad 2020 m. sausio 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą klausdama, kada tiksliai ir kaip bus sudaroma pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Teismo posėdžio metu ieškovės nurodė, kad artėjant sutarties terminui, ne kartą su atsakovo atstovais kalbėjo telefonu, pokalbių metu buvo tikinama, kad sutartis bus sudaryta. 2020 m. liepos 30 d. atsakovas pateikė ieškovei raštišką atsakymą, informavo, jog dokumentai dėl sutarties nutraukimo yra ruošiami ir greitu metu ieškovė juos gaus.
Atsakovas paruošė 2020 m. rugpjūčio 11 d. susitarimą dėl preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos nutraukimo. Sutarime dėstoma, kad ieškovei iš viso grąžinama sumokėta 4 860 Eur suma, per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo susitarimo pasirašymo. Minėtą susitarimą pasirašė atsakovas, tačiau ieškovė šio susitarimo nepasirašė. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jos netenkino nutraukimo sąlygos, t. y. tai, kad atsakovas nesutiko sumokėti 1 000 Eur netesybų.
Taip pat byloje pateikta 2020 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija 4NB19 Nr. 2353, kuria atsakovas įrodinėjo aplinkybę, kad sutartis buvo registruota pas notarą Šiaulių miesto 4-ojo notaro biure.
Dėl avanso ir administracinio mokesčio priteisimo
Byloje ginčo, kad atsakovas nevykdė pareigos grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą, nėra. Atsakovas atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškinį dalyje dėl avanso gražinimo pripažįsta. Atsakovas nesutikimą su ieškinio dalimi dėl netesybų, administracinio mokesčio ir palūkanų priteisimo argumentavo tuo, kad laiku vykdyti sutarties negalėjo dėl ieškovės netinkamų veiksmų bei jos kaltės ir jos atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Su šiais atsakovo motyvais teismas neturi pagrindo sutikti.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos, ar kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsakovo, kaip skolininko kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, veikė kaip verslininkas. Pažymėtina, jog CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Ginčo sutartyje nėra numatyta šios taisyklės išimčių. Vadinasi, atsakovas už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jo kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai atsakovo argumentai dėl jo kaltės egzistavimo ar neegzistavimo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės.
Ieškovė 2019 m. gruodžio 12 d. sumokėjo atsakovui 4 860 Eur (4 050 Eur avansą bei 810 Eur administracinį mokestį). Ieškovė nurodė ir atsakovas neginčijo, kad atsakovas 2019 m. gruodžio 12 d. sutarties neįvykdė, ieškovės pageidaujamo nekilnojamojo turto Šiaulių rajone neįgijo. Atsakovas iš esmės neginčijo aplinkybės, kad privalo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą, tačiau nesutiko dėl administravimo mokesčio grąžinimo, tačiau, pažymėtina, kad konkrečių nesutikimo motyvų savo procesiniuose dokumentuose nepateikė.
Atsakovas, teigdamas, kad sutartiniai įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl ieškovės kaltės, iš esmės tik deklaratyviai pasisakė, kad ieškovė vengė sudaryti sutartį dėl savo sunkios turtinės padėties ar pasikeitusių aplinkybių, tačiau šiems argumentams pagrįsti nepateikė visiškai jokių įrodymų. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdžio metu pateikė teismui išsamius žodinius paaiškinimus dėl susiklosčiusių sutartinių santykių ir sutarties vykdymo eigos, teigdama, kad visais įmanomais būdais stengėsi bendradarbiauti su atsakovu, skambino, ne kartą telefonu kalbėjosi su atsakovo atstovais (darbuotojais), teiravosi dėl sandorių eigos, rašė laiškus, aiškinosi turto perleidimo aplinkybes su turto savininke A. G. ir nekilnojamojo turto brokeriu E. R., tačiau šalių sutartu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Kaip ieškovė nurodė, atsakovas kaip sandorio neįvykdymo priežastį įvardijo tai, kad investuotojai nebesutinka investuoti į ne mieste esančius objektus ir tai atsakovui kelia riziką. Pažymėtina ir tai, kad nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ieškovė negavo to, ko tikėjosi. Atsakovas teigė, kad 2020 m. kovo 12 d. su turto savininkais sudarė notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su tikslu perduoti ieškovei, tačiau faktinių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovas teismui nepateikė. Atsakovo pateikta 2020 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Serija 4NB19 Nr. 2353, kuria atsakovas įrodinėjo, jog sutartis buvo registruota pas notarą Šiaulių miesto 4-ojo notaro biure, nepatvirtina aplinkybės ir neįrodo, kad ši sąskaita-faktūra buvo išrašyta būtent už atsakovo minėtą turto pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovas teismui nepateikė šios notariškai patvirtintos sutarties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių rajone, būtų įsigijęs savo nuosavybėn. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų būtinų sąlygų pripažinti, kad susitarimo atsakovas neįvykdė išimtinai dėl ieškovės kaltės. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, faktinius duomenis, teismui pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės.
Nors atsakovas ir nesutiko su administravimo mokesčio grąžinimu, tačiau nesutikimo argumentų teismui nenurodė, į bylą nepateikė įrodymų, kam ir kiek administravimo mokesčio lėšų jis panaudojo šalių sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Sutartis neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei pagal Sutartį 4 050 Eur avansą ir 810 Eur administracinį mokestį, iš viso 4 860 Eur sumą. Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 4 860 Eur (4 050 Eur dydžio avanso ir 810 Eur administracinio mokesčio) suma.
Dėl nuostolių atlyginimo
Ieškovė preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1. punkto pagrindu prašo priteisti iš atsakovo 1 000 Eur nuostolių atlyginimo.
Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1. punktas numatė, kad nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties dėl atsakovo kaltės, atsakovas sumoka ieškovei 1 000 Eur nuostolių atlyginimą už sutarties sąlygų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Šis susitarimas laikytinas susitarimu dėl netesybų (CK 6.71 straipsnio 1-2 dalys, 6.72 straipsnis).
CK 6.165 straipsnio 5 dalis nurodo, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Kai preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Šie santykiai reglamentuojami CK 6.165 straipsnio 4 dalies, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Nukentėjusiosios šalies interesai ginami taikant nuostolių atlyginimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007). ??? ???
Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad ikisutartiniuose santykiuose pagrindinė abipusė šalių pareiga yra imperatyvi pareiga elgtis sąžiningai. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-378/2019).??? ???
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.).
Teismas nustatė, kad atsakovas tarp šalių sudarytą 2019 m. gruodžio 12 d. preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį vykdė netinkamai, t. y. neįvykdė įsipareigojimo įsigyti nekilnojamąjį turtą – sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį bei įtvirtinti ją notariškai ir sumokėti jo įsigijimo kainą trečiajam asmeniui. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 12 d. preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1. punkto, kuriame nurodyta, kad: „Dėl Būsimo pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar dėl Būsimo pardavėjo netinkamo Sutarties sąlygų įvykdymo, Šalims nepasirašius Pagrindinės sutarties Sutartyje nurodytomis sąlygomis, Būsimas pardavėjas privalo sumokėti Būsimam pirkėjui 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) nuostolių atlyginimą už Sutarties sąlygų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą“, atsakovas įsipareigojo padengti ieškovės atsiradusius nuostolius dėl atsakovo kaltės, šiuo atveju, dėl pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas, be objektyvaus pagrindo nutraukęs pakankamai toli pažengusias derybas, elgėsi nesąžiningai, t. y. faktiškai neatliko jokių veiksmų – nesudarė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, nemotyvavo tokios sutarties nutraukimo konkrečiomis aplinkybėmis, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ieškovė patyrė tam tikrų nuostolių, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai įsigyti nekilnojamąjį turtą. Kaip jau buvo minėta, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų įvertinant jas konkrečia suma, reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. Pasirašant sutartį, toks netesybų dydis (1 000 Eur) šalis tenkino, byloje nekilo ginčo, kad dydis nustatytas netinkamai. Taigi atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovė neįrodė konkretaus nuostolių dydžio.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti motyvai atmestini neįrodžius dėstomų aplinkybių pagrįstumo, o ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur nuostolių atlyginimą (CK 6.71 straipsnis, 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.165 straipsnio 5 dalis, Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.1. punktas).
Dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 238 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (375 dienos). Paaiškino, kad atsakovas, paėmęs iš ieškovės 4 050 Eur avansą pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties užtikrinimui ir 810 Eur sutarties administravimo mokestį, sutarties sąlygų neįvykdė, o naudojosi ieškovės pinigais, todėl atsakovas privalo ieškovei sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 860 Eur sumos, t. y. nuo atsakovo pinigų gavimo dienos iki ieškinio į teismą padavimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievoles. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, o kompensuojamosios palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kaip kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, tiek pelno (mokėjimo), tiek kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, šio įstatymo nuostatos taikomos tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo be teisinio pagrindo gavo kitam asmeniui priklausantį turtą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas iš ieškovės buvo gavęs 4 860 Eur sumą, tačiau savo prievolių neįvykdė, todėl įgijo pareigą grąžinti ieškovės įmokėtus pinigus. Patenkinus ieškovės ieškinį pripažintina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas. Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovas naudojosi ieškovės sumokėta 4 860 Eur suma, todėl turi pareigą sumokėti ieškovei 238 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. (į teismą ieškovė kreipėsi 2020 m. gruodžio 5 d.). Ieškovės reikalavimas dėl 238 Eur palūkanų priteisimo tenkintinas kaip pagrįstas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 238 Eur suma (CK 6.240 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis CK. 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 098 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė ieškinyje taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 387 Eur, kurias sudaro 137 Eur žyminis mokestis ir 1 250 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovė turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinį tenkinus pilnai, ieškovės turėtos 1 387 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Dėl pašto išlaidų
Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Simple Finance“ (dabartinis pavadinimas - UAB „Dream rental“), juridinio asmens kodas 305161626, 4 860 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) skolos, 238 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) palūkanų, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (6 098 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 1 387 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.