Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2S-2243-794/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2S-2243-794/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08285-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šeimyniškių viešbutis“
Atsakovas
N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2243-794/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08285-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.14.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šeimyniškių viešbutis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-786-1080/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šeimyniškių viešbutis“ ieškinį atsakovei N. P. dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Šeimyniškių viešbutis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovę N. P. savo sąskaita ir jėgomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., esančias pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2A1/p, adresas (duomenys neskelbtini), dalis; 2) nustatyti atsakovei vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškinio 1 punkte nurodytam įpareigojimui įvykdyti; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, nustatyti, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei 200,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo įpareigojimą dieną, atliekant mokėjimus į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 5 d. buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, kuriuo prašė priimti atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog atsakovė įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimus tik bylos nagrinėjimo metu, todėl neliko ginčo dalyko, tačiau kadangi ieškinys buvo pareikštas ir nagrinėjamas dėl atsakovės veiksmų, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteistos iš atsakovės, o tuo tarpu atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė neprieštaravimo pareiškimui atsisakyti ieškinio, tačiau nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikalinga vertinti visą aplinkybių kontekstą ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei 56,25 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas taip pat priteisė atsakovei N. P. iš UAB „Šeimyniškių viešbutis“ 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

5. Teismas nustatė, jog civilinės bylos, kurios buvo inicijuotos ieškovės (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-8781-1101/2020; Nr. e2-1709-868/2022) susijusios su žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. k. v., esančių pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalių nugriovimu, ir išspręstos netenkinant ieškovės ieškinių. Visose bylose atsakovė, sužinojusi apie procesą aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022, kurioje ieškovei priimtas nepalankus teismo sprendimas - ieškinys atmestas. Taigi teismas sprendė, kad ieškinio atsisakymą lėmė ne tai, kad atsakovė įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimus, o tai, kad ieškovei priimtas nepalankus teismo sprendimas prieš tai nurodytoje civilinėje byloje. Teismas nurodė, jog tai patvirtina ir tai, kad nors, kaip nurodo ieškovė, pastato pamato dalys pašalintos po 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau žinodama šią aplinkybę, ieškovė iki posėdžio dienos (2022 m. liepos 5 d.) ieškinio neatsisakė/neatsiėmė, o ir toliau teisminio nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovės teisė naudotis sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, skųsti antstolio veiksmus ar naudotis kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis atnaujintame procese nesudaro pagrindo šalies elgesį šiuo atveju vertinti kaip nesąžiningą.

6. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovei išardžius savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) statinio (duomenys neskelbtini), esančio valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalis, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas, nurodydama, jog jai nuosavybės teise priklausantis pastatas yra valstybinės žemės sklypo ribose, į ieškovei priklausantį žemės sklypą nepatenka ir nepažeidžia ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teisių. Šią savo poziciją byloje, be kita ko, grindė ir matininko V. K. 2021 m. sausio 21 d. sudarytu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu, dėl kurių teisėtumo pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022, atmesdamas ieškovės ieškinį. Nors teismas sutiko su ieškove, kad matininko V. K. sudarytas žemės sklypo planas pateiktas po bylos išnagrinėjimo, tačiau vertino, jog pastaroji aplinkybė, nesudaro pagrindo vertinti atsakovės procesinius veiksmus kaip nesąžiningus ir daryti išvadą, jog ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti lėmė būtent netinkamas atsakovės elgesys. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovė neįgijo teisės į visų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti 6 692,38 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neproporcingai didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas vertino, jog didžiąją išlaidų sumą sudaro paaiškinimų rengimas, kuriuose iš esmės pakartotinai dėstomos aplinkybes, nurodytos prašyme atnaujinti procesą, abstrakčiai nurodoma, kad skaičiuojama ir už “susiję klausimai”, įvertino, kad byla nėra sudėtinga teisės taikymo atžvilgiu, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, byloje vyko du nuotoliniai teismo posėdžiai, kuriuose ginčas iš esmės nebuvo nagrinėjamas. Taigi, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais teismas atsakovė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 3 000 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-786-1080/2022 dalyje, kurioje nutarta priteisti atsakovei N. P. iš UAB „Šeimyniškių viešbutis” 3 000,00 bylinėjimosi išlaidų ir atmesti UAB „Šeimyniškių viešbutis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei išspręsti klausimą iš esmės – atmesti N. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti UAB „Šeimyniškių viešbutis“ iš atsakovės N. P. visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Apeliantės teigimu, ieškovės atsisakymą nuo ieškinio nulėmė aplinkybės, atsiradusios bylos nagrinėjimo eigoje, t. y. atsiradusios ne tik po ieškinio pateikimo teismui, bet ir po proceso byloje atnaujinimo ir atsiradusios dėl atsakovės veiksmų, kurių ji ėmėsi reaguodama į byloje priimtą sprendimą už akių.

8.2. Apeliantės teigimu, atsakovė įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. pašalino savavališkai pastatyto/perstatyto pastato dalis iš ieškovės žemės sklypo tik bylos nagrinėjimo eigoje – iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolio Eduardo Sergėjevo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikimo į bylą atsakovė to nedarė. Tik bylos nagrinėjimo eigoje, reaguodama į minėtą antstolio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotus duomenis, atsakovė ėmėsi pastato pamato šalinimo iš žemės sklypo darbų ir juos atliko. Atsakovei atlikus atitinkamus veiksmus byloje neliko ginčo dalyko, t. y. reikalavimas pašalinti į žemės sklypą patenkančias pastato dalis tapo nebeaktualiu, todėl ieškovei iškilo būtinybė atsisakyti atsakovės atžvilgiu pareikšto ieškinio. Taigi, ieškovė pagrįstai manė esant pažeistomis jo kaip žemės sklypo savininko teises, jog ji siekė realaus savo teisių gynimo, o ne nepatogumų, trukdžių, rūpesčių atsakovei sukėlimo ar pan.

8.3. Pažymėjo, jog ieškovė atsisakė ieškinio pakankamai operatyviai po to, kai įsiteisėjo 2022 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 ir byla buvo atnaujinta (bylos nagrinėjimas atnaujintas 2022 m. kovo 31 d.). Taigi, pripažinti aplinkybę, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, iš anksto aiškiai ir nedviprasmiškai žinojo apie atliekamų procesinių veiksmų tiek faktinį tiek teisinį nepagrįstumą, nėra pagrindo.

8.4. Ieškovė pažymėjo, jog po 2022 m. kovo 31 d. nė viena iš šalių jokių procesinių veiksmų neatliko, jokių naujų dokumentų į bylą neteikė, nei teismo, nei šalių sąnaudos byloje po atitinkamos datos nepadidėjo. Pabrėžė, jog ieškovei nepalankus teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 pats savaime nenulėmė jos apsisprendimo atsisakyti ieškinio byloje, tačiau atitinkamoje byloje konstatavus Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) sprendimo, kuriuo patvirtinti V. K. atlikti matavimai, teisėtumą, į bylą pateikti antstolio Eduardo Sergėjevo bei antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, parengti atskaitos tašku pasirinkus V. K. parengtą planą, tapo pakankamais konstatuoti, jog ieškovės reikalavimai po E. Sergėjevo faktinių aplinkybių konstatavimo ir prieš I. Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimą buvo įvykdyti. Jei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 būtų patenkintas ieškovės ieškinys (būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais V. K. atliktų matavimų rezultatai), šioje civilinėje byloje būtų iškilusi būtinybė aiškintis papildomas aplinkybes (aiškintis, kokiais iš ankstesniųjų kadastrinių matavimų rezultatais ir/ar matininkų parengtais dokumentais vadovautis, vertinant pastato padėtį aktualių žemės sklypų atžvilgiu, ir pan.), tuo tarpu įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 tai tapo nereikalinga.

8.5. Ieškovės teigimu, ji pareikšdama ieškinį byloje ir vėliau byloje elgėsi sąžiningai, t. y. sąžiningai naudojosi savo subjektinėmis teisėmis, tuo tarpu tiek teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, tiek teikdama paskesnius paaiškinimus/dokumentus ir atlikdama kitus procesinius veiksmus bei tik po 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolio Eduardo Sergėjevo faktinių aplinkybių protokolo pateikimo į bylą pašalindama pastato pamatus iš ieškovės žemės sklypo atsakovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai. Atsakovė atsinaujino procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir tik po to atliko veiksmus, dėl ko bylinėjimasis atnaujintoje byloje tapo netikslingu, tokiu būdu tarpe kita ko nesąžiningai išvengdama ir sankcijų, pritaikytų jos atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-13641-545/2019.

8.6. Kadangi ieškinys buvo pareikštas ir nagrinėjamas dėl atsakovės veiksmų, ieškovė patyrė išlaidų tiek reikšdama ieškinį teisme, tiek rengdamas paskesnius dokumentus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos privalėjo būti priteistos iš atsakovės, o atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir 2021 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3786-960/2021 palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė neva įvykdė ieškinio reikalavimus bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovė ne įvykdė ieškinyje reiškiamus reikalavimus, o teikė rašytinius įrodymus, be kita ko ir 2021 m. sausio 21 d. matininko V. K. parengtą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planą bei 2021 m. kovo 9 d. NŽT sprendimą, kuriais grindė ieškovės reiškiamų reikalavimų atsakovei nepagrįstumą. Atsakovė pagrindė ieškinio nepagrįstumą, t. y. įrodė, jog atsakovei priklausantis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad jokios faktinės bylos aplinkybės, susijusios su minėto atsakovei priklausančio pastato (pamatų) padėtimi, bylos nagrinėjimo metu nepasikeitė, o atskirajame skunde nurodomais atsakovės teiktais rašytiniais įrodymais buvo tik fiksuojamos faktinės aplinkybes, pagrindžiančios ieškovės nurodomų argumentų bei reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą.

9.2. Atsakovės teigimu, ieškinio atsisakymą, tuo pačiu ir bylos perspektyvą, akivaizdu, jog lėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1709-868/2022 baigtis – ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas, o ne kaip dabar ieškovė atskirajame skunde siekia įrodyti – neva ieškinio reikalavimų įvykdymas.

9.3. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, jog tuo atveju, jei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 butų buvęs patenkintas jos ieškinys (būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais V. K. atliktų matavimų rezultatai), nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų iškilusi būtinybė aiškintis papildomas aplinkybes. Tokie ieškovės teiginiai tik patvirtina, jog ieškinio atsisakymą lėmė pirmiau minėtos civilinės bylos Nr. e2-1709-868/2022 nepalanki ieškovei baigtis, įvertinus tolesnes nagrinėjamos bylos perspektyvas.

9.4. Atsakovės vertinimu, pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo padavimas po keturių mėnesių po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 įsiteisėjimo, be to, prieš pat 2022 m. liepos 5 d. teismo posėdį, vertintinas kaip netinkamas procesinis elgesys, akivaizdžiai sąlygojęs papildomas atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovės atstovas ruošėsi bylos iš esmės nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria be kitą ko, teismas tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė iš ieškovės 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei, o ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl šalių procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, vertinimo

13. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

15. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

16. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

17. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, priteisė atsakovei iš ieškovės dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė padaręs išvadą, kad ieškovė atsisakė nuo ieškinio ne dėl to, jog atsakovė įvykdė reikalavimus, o dėl to, kad ieškovei priimtas nepalankus teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nors, kaip nurodo ieškovė, pastato pamato dalys pašalintos po 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau žinodama šią aplinkybę, ieškovė iki posėdžio dienos (2022 m. liepos 5 d.) ieškinio neatsisakė/neatsiėmė, o ir toliau teisminio nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu atsakovės teisė naudotis sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, skųsti antstolio veiksmus ar naudotis kitomis įstatymo suteiktomis teisėmis atnaujintame procese nesudaro pagrindo šalies elgesį šiuo atveju vertinti kaip nesąžiningą.

18. Apeliantė, kvestionuodama jai nustatytą pareigą kompensuoti atsakovei pastarosios turėtas bylinėjimosi išlaidas bei teigdama, kad apeliantei iš atsakovės turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi ieškinio atsisakymo priežastis lėmė atsakovės veiksmai.

19. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė ieškinio nepagrįstumą, t. y. jog atsakovei priklausantis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepatenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), grindė rašytiniais įrodymais, be kita ko ir 2021 m. sausio 21 d. matininko V. K. parengtu žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planu bei 2021 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu.

20. Pažymėtina, jog ieškovė UAB „Šeimyniškių viešbutis“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą sprendimą kaip nepagrįstus ir neteisėtus. Ši nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta byla ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 minėtą ieškovės ieškinį atmetė. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad kadastriniai matavimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo (kadastro NR. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintą sprendimą.

22. Apeliantės teigimu, atsakovė įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. pašalino savavališkai pastatyto/perstatyto pastato dalis iš ieškovės žemės sklypo tik bylos nagrinėjimo eigoje – iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. antstolio Eduardo Sergėjevo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame nurodyta, jog pastatas patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą, pateikimo į bylą atsakovė to nedarė. Tik bylos nagrinėjimo eigoje, reaguodama į minėtą antstolio Eduardo Sergėjevo faktinių aplinkybių protokole užfiksuotus duomenis, atsakovė ėmėsi pastato pamato šalinimo iš žemės sklypo darbų ir juos atliko. Pašalinus savavališkai pastatyto pastato dalis, atsakovė teikė 2021 m. sausio 21 d. matininko V. K. parengtą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), planą, siekdama įrodyti, kad pastatas nebepatenka į ieškovės žemės sklypą. Apeliantė pažymėjo, kad atitinkamas dokumentas parengtas bei patvirtintas NŽT sprendimu ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre ne tik po bylos iškėlimo, bet ir po sprendimo už akių priėmimo.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio atsisakymą lėmė ne tai, kad atsakovė įvykdė ieškovės ieškinio reikalavimus, o tai, kad ieškovei priimtas nepalankus teismo sprendimas prieš tai nurodytoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, jog šią išvadą patvirtina tai, kad nors, kaip nurodo ieškovė, pastato pamato dalys pašalintos po 2021 m. rugpjūčio 23 d., tačiau žinodama šią aplinkybę, ieškovė ilgą laiką iki posėdžio dienos (2022 m. liepos 5 d.) ieškinio neatsisakė, o ir toliau teisminio nagrinėjimo metu palaikė ieškinio reikalavimus. Be to, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas bei dar su 2021 m. kovo 21 d. prašymu atnaujinti procesą teikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (V. K. 2021 m. sausio 21 d. sudarytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu), tačiau tai žinodama, ieškovė ne atsisakė ieškinio, o 2022 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti bylą iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1709-868/2022 (ankstesnis Nr. e2-31884-868/2021). Ieškovės atstovė nurodė, kad minėtoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti V. K. 2021 m. sausio 21 d. atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai akivaizdžiai pagrindžia, jog ieškovei esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo turėjo civilinės bylos Nr. e2-1709-868/2022 išnagrinėjimo rezultatas.

24. Apeliantės teigimu, tuo atveju, jei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1709-868/2022 butų buvęs patenkintas jos ieškinys (būtų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais V. K. atliktų matavimų rezultatai), šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje būtų iškilusi būtinybė aiškintis papildomas aplinkybes. Sutiktina su atsakove, jog tokie apeliantės teiginiai tik patvirtina, jog ieškinio atsisakymą lėmė minėtos civilinės bylos Nr. e2-1709-868/2022 nepalanki ieškovei baigtis, įvertinus tolesnes nagrinėjamos bylos perspektyvas.

25. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje atsakovės pateiktais įrodymais buvo tik fiksuojamos faktinės aplinkybes, pagrindžiančios ieškovės nurodomų argumentų bei reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą. Šių įrodymų, t. y. priešingų nei ieškovės, ieškinio nepagrįstumą patvirtinančių įrodymų pateikimas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė įvykdė ieškinio reikalavimus. Kaip jau minėta, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikė, jog ieškinys nepagrįstas. Vien tai, kad ieškovė teikė ieškinį pagrindžiančius įrodymus, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės įrodymai turėjo didesnę reikšmę nei atsakovės įrodymai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu įvykdė ieškinio reikalavimus.

26. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta, 2022 m. kovo 31 d. atnaujino bylos nagrinėjimą, tačiau ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio tik 2022 m. liepos 5 d.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

28. Nors apeliantė teigia, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teikė įrodymus ne tik po bylos iškėlimo, bet ir po sprendimo už akių priėmimo, tačiau pažymėtina, jog atsakovė, sužinojusi apie priimtą sprendimą už akių, siekė atnaujinti procesą ir teikė tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis – sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu ir šiuo atveju atsakovės procesinio elgesio nėra jokio pagrindo vertinti kaip netinkamo. taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti byloje atsakovės veiksmus nesąžiningais, kuriais atsakovė, siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, įrodinėjo ieškovės reiškiamų reikalavimų nepagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo atsakovės procesinius veiksmus vertinti kaip nesąžiningus ir daryti išvadą, jog ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti lėmė būtent netinkamas atsakovės elgesys

29. Apeliantė taip pat nurodė, jog po 2022 m. kovo 31 d. nė viena iš šalių jokių procesinių veiksmų neatliko, jokių naujų dokumentą į bylą neteikė, nei teismo, nei šalių sąnaudos byloje po atitinkamos datos nepadidėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu ir atitinkamai sumažino atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. nuo prašomų priteisti 6 692,38 Eur sumažino iki 3 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

30. Taigi, šiuo atveju ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovė būtų patenkinusi jos reikalavimus ir/ar kitų atsakovės neteisėtų veiksmų ar nesąžiningo elgesio, bet dėl to, kad ieškovei priimtas nepalankus teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje. Kadangi atsakovė, naudodamasi sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu, visos bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas ir pagrįstai įpareigojo apeliantę kompensuoti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro tik dalis atsakovės patirtų išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą parengimą.

35. Atsakovė pateikė 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kartu su 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymu (sąskaita ir ataskaita), iš kurių matyti, jog apmokėjo atstovavimo paslaugas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, už šias paslaugas patirtos 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, priteistina maksimali užmokesčio suma – 691,96 Eur (0,4 koeficientas x 1 729,90 Eur 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, jog prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei nurodyta Rekomendacijose, be to, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis), o išskirtinių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog pagrįsta atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma yra 691,96 Eur.

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

37. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei N. P. iš ieškovės (apeliantės) UAB „Šeimyniškių viešbutis“ 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas